A-556-963-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-963/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01928-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 33.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai O. A. dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, ir NMA) kreipėsi į teismą (b. l. 1–5), prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 3R-163 (AG-140/05-2013).

Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja O. A. (toliau – ir pareiškėja) 2009 m. gegužės 22 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natura 2000 išmokos“ ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas (toliau – ir 2009 m. paraiška).

Šioje paraiškoje O. A. deklaravo: 1) 108,93 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 108,93 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ (toliau – ir MPŪV priemonė); 3) 51,24 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos susietosios su gamyba papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos (toliau – ir Susietoji PNTI) už Europos Sąjungos remiamus pasėlius.

Pareiškėjos 2009 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2009 m. taisyklėmis, patvirtintomis LR žemės ūkio ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 (toliau – ir 2009 m. Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natura 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“ ir „Natura 2000 išmokos“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis LR žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d.

įsakymu Nr. 3D-151 (toliau – ir MPŪV taisyklės). Įvertinus O. A. 2009 m. paraišką, jai paskirta 58 055,81 Lt dydžio paramos suma. Pareiškėja 2010 m. gegužės 24 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – ir 2010 m. paraiška). Šioje paraiškoje O. A. deklaravo: 1) 116,06 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 116,06 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį teikiama parama pagal MPŪV priemonę; 3) 56,30 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokama Susietoji PNTI už Europos Sąjungos remiamus pasėlius.

Pareiškėjos 2010 m. paraiška buvo vertinama vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklėmis, patvirtintomis LR žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 (toliau – ir 2010 m. Taisyklės), bei MPŪV taisyklėmis. Įvertinus O. A. 2010 m. paraišką, jai paskirta 61 647,34 Lt dydžio paramos suma. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ir Centras), kuris yra atsakingas už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ (toliau – ir Centro raštas) pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą.

Pareiškėjai, įbraižydami deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, įbraižo laukus kontroliniuose mišriuose žemės sklypuose bl3 bei privalo pažymėti ir aprašyti kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimus, t. y. privalo išskirti netinkamus paramai plotus. Vadovaujantis Centro rašte pateikta informacija ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, įbraižydama deklaruojamų žemės ūkio naudmenų, pasėlių ar kitų laukų ribas, nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos pagal MPŪV priemonę skyrimo reikalavimų, t. y. 2009 m. paraiškoje ir 2010 m. paraiškoje neišskyrė netinkamų paramai plotų, bei į tai, jog O.

A. pateikė neteisingus duomenis, pakartotinai buvo atliktas 2009 m. paraiškos ir 2010 m. paraiškos administracinis patikrinimas. Nustatyta, kad 2009 m. paraiškoje pareiškėja prašė išmokų už paramai netinkamus plotus. Atsižvelgiant į tai, kad duomenys apie O. A. deklaruotus netinkamus paramai plotus buvo gauti po to, kai parama pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką jau buvo išmokėta, susidarė bendra 3 497,19 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma (pagal 2009 m. paraišką išmokėtos 2 237,53 Lt dydžio tiesioginės išmokos, 499,34 Lt dydžio parama pagal MPŪV priemonę ir 760,32 Lt susietųjų PNTI už Europos Sąjungos remiamus pasėlius) ir 3 991,01 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma (pagal 2010 m. paraišką išmokėtos 2 537,98 Lt dydžio tiesioginės išmokos ir 1 453,03 Lt dydžio parama pagal MPŪV priemonę).

Pareiškėjai pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką išmokėtas išmokas už netinkamus paramai gauti plotus Agentūra nusprendė susigrąžinti. Atsižvelgdama į tai, kad 2009 m. paraiškoje buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, Agentūra pritaikė pareiškėjai sankcijas dėl neteisingo deklaravimo. Kadangi 2009 m. paraiškoje O. A. deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti buvo 108,93 ha, o faktiškai nustatytas – 106,37 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 2,56 ha arba 2,41 proc., tiesioginės išmokos sumažinamos dviguba nustatyto skirtumo dalimi.

Kadangi pareiškėjos 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas Susietajai PNTI už Europos Sąjungos remiamus pasėlius gauti buvo 51,24 ha, o faktiškai nustatytas – 48,68 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 2,56 ha arba 5,26 proc., Susietoji PNTI už Europos Sąjungos remiamus pasėlius sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Kadangi pareiškėjos 2009 m. paraiškoje deklaruotas plotas paramai pagal MPŪV priemonę gauti buvo 108,93 ha, o faktiškai nustatytas – 106,37 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 2,56 ha arba 2,41 proc., parama pagal MPŪV priemonę mokama už faktiškai nustatytą plotą.

Atsižvelgdama į tai, kad 2010 m. paraiškoje buvo nustatytas neteisingo deklaravimo faktas, Agentūra pritaikė pareiškėjai sankcijas dėl neteisingo deklaravimo. Kadangi pareiškėjos 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas tiesioginėms išmokoms gauti buvo 116,06 ha, o faktiškai nustatytas – 113,5 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 2,56 ha arba 2,26 proc., tiesioginė išmoka sumažinama dviguba nustatyto skirtumo dalimi. Kadangi pareiškėjos 2010 m. paraiškoje deklaruotas plotas išmokai pagal MPŪV priemonę gauti buvo 116,06 ha, o faktiškai nustatytas – 113,5 ha, t. y. deklaruotas plotas viršija faktinį plotą 2,56 ha arba 2,26 proc., parama pagal MPŪV priemonę sumažinama du kartus iš faktinio ploto atėmus deklaruoto ir faktinio plotų skirtumo dydžius.

Įvertinusi, kad pareiškėjai pagal 2009 m. paraišką ir 2010 m. paraišką dalis paramos buvo paskirta už netinkamus paramai gauti plotus, Agentūra priėmė 2013 m. kovo 27 d. sprendimą ir 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą dėl susidariusios skolos susigrąžinimo. Atsakovas nesutinka su Komisijos argumentais, kad Centro raštas nereiškia Agentūros pareigos pervertinti 2009 m. ir 2010 m. paraiškas. Atkreipė dėmesį, kad Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas.

Pareiškėja atsiliepimu į skundą (b. l. 25–28) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, jog dėl Komisijos sprendimo atsakovas pasisakė neanalizuodamas Komisijos argumentų. 2011 m. birželio 6–10 d. Europos komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas Lietuvoje atliko tyrimą ir išvadose konstatavo, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl pasenusių ortografinių nuotraukų ir prastų ortografinių vaizdų.

Atsižvelgiant į tai, Lietuvos valdžios institucijų prašyta pateikti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.) nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam bl3m blokui. Gavusi Centro raštą Agentūra atliko pakartotinį 2009 m. ir 2010 m. paraiškų vertinimą ir, konstatuodama neteisingo deklaravimo faktą, padarė išvadą, kad 2009 m. paraiškos kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. l ir kontroliniame sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. 9 dalis, o 2009 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. 5 ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. l dalis yra netinkama paramai gauti.

Nors skunde Komisijai reikalavimo panaikinti 2013 m. balandžio 19 d. rašto, kuriuo buvo pranešta apie 2013 m. balandžio 17 d. atliktą lėšų išskaičiavimą, ir nebuvo suformulavusi, Komisija, iš skundo turinio matydama, kad O. A. ginčija patį išskaičiavimo veiksmą ir prašo grąžinti išskaičiuotą sumą, vertino ne tik skundžiamų ir prašomų naikinti sprendimų pagrįstumą, bet ir tai, ar Agentūra pagrįstai išskaičiavo paramos lėšas. Pareiškėjos nuomone, administracinio patikrinimo nepakanka. Praėjus keturiems metams nuo 2009 m. ir trims metams nuo 2010 m. po paraiškų pateikimo, pareiškėja laikoma pažeidusia reikalavimus, faktiškai atimant iš jos galimybę apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą, nes 2009 m. deklaracijos buvo sudaromos remiantis popieriniais žemėlapiais.

Suprastų Agentūros veiksmus, jei siekiant nustatyti objektyviai teisingus duomenis apie 2009 m. ir 2010 m. deklaruotų žemės sklypų būklę, būtų atlikti administracinį patikrinimą papildantys patikrinimai vietoje, informuojant apie tai ūkininką, tačiau tai nebuvo padaryta. Atkreipė dėmesį, kad apie kokius nors Centro ar Agentūros veiksmus nebuvo informuota. NMA disponuodama 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. ginčytinų laukų nuotraukomis, 2010 m. gruodžio 16 d. pranešimu Nr. 1490986 informavo O. A. apie 2010 m. paraiškos įvertinimą ir apie priskaičiuotą išmokų sumą, bet nenurodė pažeidimų ir sankcijų už juos.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė atsiliepimo argumentus. Pareiškėja sutiko su tuo, kad ne visas laukas buvo tinkamas paramai gauti, tačiau prašė atkreipti dėmesį, jog pažeidimų nustatymas po kelerių metų daro paramos skirstymą neprognozuotinu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimu (b. l. 46–52) skundą atmetė.

Teismas konstatavo, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl to, ar pagrįstai 2012 m. gautų duomenų pagrindu buvo pervertintos pareiškėjos 2009 m. ir 2010 m. pateiktos paraiškos. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad O. A. 2009 m. gegužės 22 d. pateikė 2009 m. paraišką, kurioje deklaravo 108,93 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kuriuos mokomos tiesioginės išmokos. Taip pat pareiškėja ta pačia paraiška dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonėje „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“ bei deklaravo 51,24 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą.

Apie pagal 2009 m. paraišką mokėtiną 58 055,81 Lt sumą Agentūra pareiškėją informavo 2010 m. vasario 3 d. pranešimu Nr. 1291857. Ši suma dalimis pareiškėjai išmokėta į jos atsiskaitomąją banko sąskaitą 2009 m. lapkričio 3 d., 2009 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. vasario 17 d. O. A. 2010 m. gegužės 24 d. pateikė 2010 m. paraišką, kurioje deklaravo 116,06 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kuriuos mokomos tiesioginės išmokos. Taip pat pareiškėja ta pačia paraiška dalyvavo Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonėje „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“.

Pareiškėjai pagal 2010 m. paraišką paskirta 61 647,34 Lt suma. Parama už 2010 m. paraišką O. A. išmokėta į jos atsiskaitomąją banko sąskaitą 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. sausio 26 d. ir 2011 m. sausio 28 d. Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą.

Iš šių duomenų matyti, kad į 2009 m. skaičiavimus ir sąrašą pateko pareiškėjai, kurių laukai buvo fotografuoti 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. –2010 m. birželio 29 d., o į 2010 m. sąrašus – kurių laukai fotografuoti 2010 m. birželio 1 d. –2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. – 2010 m. birželio 29 d. Šiame rašte nurodyta netinkamai deklaruoti pareiškėjos laukai. Agentūra 2013 m. kovo 27 d. sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-321 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėjai pagal 2010 m. paraišką buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė bendra 3 991,01 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią O.

A. privalo grąžinti Agentūrai. NMA 2013 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. SP1-(11.2.12E)-385 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ konstatavo, kad pareiškėjai pagal 2009 m. paraišką buvo išmokėta parama už paramai netinkamą plotą, todėl susidarė bendra 3 497,19 Lt dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią O. A. privalo grąžinti Agentūrai. NMA 2013 m. balandžio 4 d. pranešimu Nr. 2083988 informavo pareiškėją pagal jos 2012 m. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje nurodytus duomenis, kad jai skiriama 68 090,82 Lt parama.

Atsakovas 2013 m. balandžio 5 d. raštu Nr. BR-6-(3.144.)-2533 informavo O. A. apie 2013 m. kovo 27 d. priimtą sprendimą ir nurodė per 30 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo datos susidariusią 3 991, 01 Lt skolos sumą perversti į Agentūros sąskaitą. 2013 m. balandžio 19 d. raštu Nr. BR-6-(3.144.)-3136 Agentūra informavo pareiškėją apie 2013 m. balandžio 4 d. priimtą sprendimą. Šiame rašte pažymėta, kad pastaruoju sprendimu apskaičiuota 3 497,19 Lt skola ir 3 991,01 Lt skola, apie kurią pareiškėja informuota 2013 m. balandžio 5 d. raštu, 2013 m. balandžio 17 d. buvo išskaičiuota iš paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Išmokos ūkininkaujantiems vietovėse su kliūtimis, išskyrus kalnuotas vietoves“ už 2012 deklaravimo metus sumos.

Nurodyta, kad O. A. Agentūrai neskolinga. Nesutikdama su Agentūros 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-321 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir 2013 m. balandžio 4 d. sprendimu Nr. SP1-(11.2.12E)-385 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, pareiškėja padavė skundą Komisijai, kuri 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 3R-163(AG-140/05-2013) šiuos bei NMA 2013 m. balandžio 19 d. sprendimą Nr. BR6-(3.144.)-3163 panaikino ir įpareigojo atsakovą grąžinti O. A. 3 497,19 Lt bei 3 991,01 Lt sumas, išskaičiuotas iš jai priklausančių išmokų už 2012 m.

Komisijos sprendimas buvo priimtas remiantis tuo, kad Agentūra pažeidė Reglamento Nr. 796/2004 24 straipsnyje nustatytą pareigą prieš priimant sprendimą dėl išmokų neskyrimo ar sumažinimo su patikros rezultatais supažindinti pažeidėjus bei nesikreipė į Centrą dėl nuotolinės patikros duomenų pateikimo. Pareiškėja teismo posėdžio metu sutiko su tuo, kad ji yra deklaravusi per didelį plotą, ir šį pažeidimą aiškino ploto apskaičiavimo sudėtingumu. Agentūra taip pat neginčijo, jog ji savarankiškai nesikreipė į Centrą dėl nuotolinės patikros duomenų pateikimo bei neįrodinėjo, jog iki sprendimo priėmimo supažindino pareiškėją su nuotolinės patikros rezultatais.

Kadangi nėra ginčo nei dėl pareiškėjos pareigos tinkamai deklaruoti paramai skirtus žemės sklypus, nei dėl pažeidimo buvimo, o šios aplinkybės išsamiai atskleistos Komisijos sprendime, tai teismas rėmėsi Komisijos nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu minėtų faktų vertinimu. Teismas konstatavo, kad šios bylos dalykas yra, ar Agentūra turėjo teisę taikyti sankcijas už deklaravimo pažeidimus ir ar pakankamai laikėsi procedūrinių taisyklių, t. y., ar nebuvo padaryti tokie procedūriniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti priimtas neteisingas administracinis sprendimas.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. tiesioginės išmokos buvo mokamos remiantis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003. Šio Reglamento 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės vykdo administracinę paraiškų paramai gauti kontrolę siekdamos patikrinti, ar jos atitinka paramos skyrimo sąlygas, o 2 dalyje numatyta, jog be administracinės kontrolės, dar atliekami patikrinimai vietoje, kuriais siekiama patikrinti paramos skyrimo sąlygų atitiktį.

Šiuo tikslu valstybės narės sudaro žemės ūkio valdų imčių ėmimo planą. Valstybės narės žemės ūkio paskirties sklypų patikrinimams vietoje gali naudoti nuotolinių stebėjimų ir pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos (GNSS) technologijas. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 142 straipsnio n punkte nustatyta, kad reglamento įgyvendinimo taisyklėse turi būti nustatytos administracinės kontrolės, patikrinimų vietoje ir nuotolinio stebėjimo taisyklės. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimui buvo priimtas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamentuose (EB) Nr. 1782/2003 ir Nr. 73/2009 nustatytų kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, taip pat Tarybos reglamente (EB) Nr. 479/2008 nustatyto kompleksinio paramos susiejimo įgyvendinimo taisyklės. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 796/2004 galiojo iki 2009 m. lapkričio 30 d.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 įsigaliojimo – 2010 m. sausio 1 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, jei patikrinimas vietoje atliekamas nuotolinio patikrinimo būdu, kaip nustatyta 32 straipsnyje, valstybės narės gali nuspręsti nesuteikti ūkininkui ar jo atstovui galimybės pasirašyti kontrolės ataskaitą, jei nuotolinio patikrinimo būdu neatitikimų nenustatyta. Jei tokių patikrinimų rezultatas – nustatyti neatitikimai, prieš kompetentingai institucijai, remiantis nustatytais faktais, darant išvadas dėl išmokų sumažinimų ar jų neskyrimo, ūkininkui ar jo atstovui suteikiama galimybė pasirašyti ataskaitą.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 32 straipsnyje nurodyta, jog, jei valstybė narė naudojasi 29 straipsnio 2 pastraipoje nustatyta galimybe patikrinimus vietoje pakeisti nuotoliniais patikrinimais, ji atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, nurodytų kiekvienoje tikrintinoje paraiškoje, palydovu gautų vaizdų ar aeronuotraukų analizę, kad nustatytų dirvos dangą ir išmatuotų plotą; atlieka visų žemės ūkio paskirties sklypų, kurių nuotraukų analizavimo kompetentinga institucija nelaiko pakankama deklaracijos tikslumo patikra, fizinius lauko patikrinimus.

Analogiškos nuostatos išliko ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 32 straipsnio 2 dalyje ir 35 straipsnyje. 2009 m. Taisyklėse ir 2010 m. Taisyklėse pateikiama nuotolinių patikrų vykdymo procedūra. 2009 m. Taisyklių 34.5 punktas nurodo, jog Agentūra, priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja Centrą apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo Centrui nuotolinės patikros zonas. 2009 m. Taisyklių 36.8 punktas nurodo, jog Centras, Agentūrai informavus, kad einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia Agentūrai galutinius jos rezultatus pagal Agentūros nurodytą formą.

Analogiškos nuostatos įtvirtintos 2010 m. Taisyklių 36.7 punkte ir 38.4 punkte. Byloje nėra duomenų, kad tokie veiksmai būtų atlikti. Agentūra nepriėmė sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo bei nesikreipė į Centrą dėl duomenų pateikimo, o Centras galutinių rezultatų patikros vykdymui nepateikė. Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 1S-7479 nurodyta, jog Centras atnaujintus duomenis teikia vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugpjūčio 14 d. raštu. Tokia padėtis vertintina kaip procedūrinių patikros vykdymo taisyklių pažeidimas.

Byloje spręstinas klausimas, ar nesilaikant procedūros, t. y. be Agentūros užsakymo pateikti ir ūkininko ar jo atstovo nepasirašyti duomenys gali būti pagrindu po kelerių metų nuo išmokos išmokėjimo peržiūrėti sprendimus dėl paramos mokėjimo. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nuotolinis patikrinimas yra patikros vietoje rūšis (Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 28 straipsnio 2 dalis). Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog patikros vietoje, susijusios su 44 straipsnio 1 dalyje numatyta imtimi, atliekamos per kalendorinius metus, kuriais buvo pateiktos pagalbos paraiškos.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 % visų ūkininkų, pateikusių pagalbos paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatantį bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantį Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, 2 straipsnio d punkte apibrėžtų tiesioginių išmokų paramos schemas, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga institucija yra atsakinga.

Komisijos reglamento (EB) Nr. 1122/2009 preambulės 70 punkte pažymėta, jog valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad reprezentatyvus ir veiksmingas atitikties reikalavimams ir standartams patikrinimas būtų atliktas tais pačiais kalendoriniais metais, o 53 straipsnio 6 dalyje, analogiškai kaip ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 47 straipsnio 5 dalyje, nurodyta, jog patikrinimai vietoje, susiję su 50 straipsnio 1 dalyje numatyta imtimi, atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos. Nors 2009 m. Taisyklės bei 2010 m.

Taisyklės nenumato konkrečių patikros vietoje atlikimo ribų, tačiau remiantis anksčiau minėtomis abiejų taisyklių nuostatomis dėl Agentūros bei Centro pareigų vykdant nuotolines patikras (2009 m. Taisyklių 34.5, 36.8 punktai, 2010 m. Taisyklių 36.7 ir 38.4 punktai) aiškintinos kaip apibrėžiančios patikrų vietoje atlikimo laiką einamaisiais metais. Tai reiškia, kad Agentūrai neatlikus patikros vietoje procedūros einamaisiais metais, tokios patikros vietoje nuotoliniu būdu atlikti vėliau bei remtis jos rezultatais negalima.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų 2012 m. kovo 15 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-171, kurios yra taikomos visoms byloje nagrinėjamoms paramų rūšims (MPŪV Taisyklių 1 punktas), 31.6 punkte nurodyta, jog Agentūra iki žemės ūkio augalų vegetacijos pabaigos arba iš karto po jos iki tol, kol įmanoma neabejotinai nustatyti deklaruotų naudmenų ir kitų plotų ribas, atlieka patikrą vietoje ir (arba) nuotolinę patikrą.

Pareiškėjams pageidaujant elektroniniu paštu teikia skaitmeninius patikrų vietoje duomenis *. shp formatu. Agentūra teigia, jog Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu duomenų atnaujinimas atliktas vadovaujantis 2009 m. Taisyklių 36.9 punktu, kuris nurodo, jog Centras pagal Agentūros pateiktus patikros vietoje metu nustatytų (išmatuotų) kontrolinių žemės sklypų plotų pasikeitimų bei žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotų duomenis, taip pat pagal žemėlapio fragmentuose aprašytus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis ir pareiškėjų Centrui pateiktus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis iki 2010 m. vasario 1 d.

Panaši nuostata yra 2010 m. Taisyklių 38.5 punkte. Čia nustatyta, kad Centras tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę iki 2011 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 14 straipsnis nurodo, jog kiekviena valstybė narė sukuria ir taiko integruotą administravimo ir kontrolės sistemą, kurios sudėtinė dalis yra žemės ūkio paskirties sklypų identifikavimo sistema sukuriama remiantis žemėlapiais, žemės registro dokumentais ar kita kartografine medžiaga. Taikomi kompiuterinės geografinės informacinės sistemos metodai, įskaitant pirmiausia aerofotografijų ar erdvinių fotografijų ortovaizdavimą, laikantis vienodo standarto, garantuojančio tikslumą, kuris būtų bent jau lygiavertis 1:10 000 mastelio kartografijai (Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 15, 17 straipsniai).

Todėl Centro atliekamą duomenų atnaujinimą galima laikyti integruotos administravimo ir kontrolės sistemos dalimi ir laikyti, kad atsakovo veiksmai, kuriais jis sumažino paramą pareiškėjai, kilo iš administracinės kontrolės atlikimo. Kadangi Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas pateiktas pažeidžiant teisės normose nurodytus terminus, jis negali būti laikomas pateiktu sutinkamai su 2009 m. Taisyklių 36.9 punktu ir 2010 m. Taisyklių 38.5 punktu, nes pasibaigus Taisyklėse nustatytam terminui duomenų bazių tikslinimas ankstesnių metų paraiškoms yra negalimas.

Vėlesnis tikslinimas gali būti taikomas tik vėlesniems metams, nes vėlesnių metų taisyklės nustato vėlesnį duomenų tikslinimo terminą. Kiekvienų metų paraiškos turi būti vertinamos pagal tiems metams skirtas taisykles laikantis jose nurodytų terminų. Vertinant Centro duomenų atnaujinimo terminą laisvai, būtų pažeistas teisinio aiškumo principas ir suteikta galimybė administravimo subjektui bet kada keisti sprendimus dėl paramos skyrimo. Dėl paminėtų argumentų teismas sutiko su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gegužės 13 d. sprendimu Nr. 3R-163(AG-140/05-2013) ir nerado teisinio pagrindo pakeisti šį sprendimą remiantis skunde nurodytais argumentais.

III. Atsakovas NMA apeliaciniu skundu (b. l. 58–66) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo sprendimas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio, kuriame nurodyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

2. Teismo ir Komisijos sprendimuose konstatuota, kad tai, jog Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ Agentūrai pateikė sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m., 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, kurių Gkodas - bl3m, suformuotus 2011 metų deklaravimui paruoštoje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje, nereiškia Agentūros teisės ir pareigos vien tik šių duomenų pagrindu pervertinti 2009 m., 2010 m. pateiktas paraiškas. Agentūra su šiuo argumentu nesutinka.

Reglamento Nr. 796/2004 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. Reglamento Nr. 1122/2009 80 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad, jeigu ūkininkas nepagrįstai gauna išmoką, jis ją grąžina ir sumoka pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuotas palūkanas. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 2 punkte nurodyta, kad „šių taisyklių tikslas - nustatyti grąžintinų Europos Sąjungos (toliau - ES) žemės ūkio fondų ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, registravimo, grąžinimo, nurašymo ir apskaitos tvarką“, o 3 punkte pažymėta, kad „grąžintinos lėšos - privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į ES žemės ūkio fondus ir (arba) į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą, išskyrus ilgalaikes sankcijas, ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos“.

Tiek Agentūros 2013 m. kovo 27 d. sprendimas, tiek 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas priimti vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.1 punktu, numatančiu, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d.

įsakymu Nr. 3D-17, 9.13 punkte nustatyta, kad Agentūra pagal patvirtintą tvarką atlieka techninę, administracinę ir finansinę paraiškų ir investicijų projektų kontrolę, o 9.14 punkte nustatyta, kad Agentūra, pastebėjusi lėšų naudojimo pažeidimų, informuoja apie tai atitinkamas institucijas, imasi priemonių šiems pažeidimams pašalinti ir paramos lėšoms susigrąžinti. Agentūra yra atsakinga už tinkamą - teisėtą bei teisingą - valstybės ir ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšų administravimą bei jų panaudojimo kontrolę, yra atskaitinga ne tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, bet ir Europos Sąjungos Komisijai, kuriai teikia išlaidų deklaracijas, informaciją apie pažeidimus, metines finansines ataskaitas bei bet kurią kitą su paramos administravimu susijusią informaciją.

3. Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (toliau – ir Direktoratas) 2011 m. birželio 6-10 d. Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais. Tyrimo išvadoje konstatuota, kad 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais Lietuvos valdžios institucijos naudojo ŽSIS ir GIS sistemas, kurios daugiausia grindžiamos 2005 m. vaizdais, todėl tam tikrais atvejais į ŽSIS ir GIS sistemas įrašytas didžiausias reikalavimus atitinkantis plotas buvo per didelis dėl palyginti pasenusių ortofotografinių nuotraukų ir prastos ortofotografinių vaizdų analizės. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos vadžios institucijų prašoma pateikti duomenis apie ūkininkų skaičių ir plotą, kuris atnaujinus ortofotografines nuotraukas (2009 m. ir 2010 m.) nebeatitiko reikalavimų, įskaitant išmokas naujam reikalavimų neatitinkančiam bl3m blokui ir šių ūkininkų atžvilgiu pagal Reglamento 1122/2009 80 straipsnį pradėtą susigrąžinimo procedūrą. 2012 m. rugpjūčio 21 d.

Agentūra gavo Centro raštą su sąrašu pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu b13m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009-2010 metų ortografinę medžiagą. Remdamasi Direktorato atlikto tyrimo išvadomis, Centro rašte pateikta informacija ir atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja 2009 m. paraiškoje ir 2010 m. paraiškoje prašė paramos už netinkamus paramai gauti plotus, Agentūra atliko pakartotinį 2009 m. paraiškos ir 2010 m. paraiškos vertinimą.

Agentūra neteisingo deklaravimo faktą 2009 m. paraiškoje ir 2010 m. paraiškoje nustatė remdamasi Centro pateiktais duomenimis, kurių teisingumu abejoti nėra pagrindo, nes būtent minėta institucija yra atsakinga už pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą. Iš atnaujintų ortografinių duomenų aiškiai matyti, jog 2009 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. 1 ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. 9 dalis, o 2010 m. paraiškoje kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) deklaruoto lauko Nr. 5 ir kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini)deklaruoto lauko Nr. 1 dalis yra netinkama paramai gauti.

4. Komisijos reglamento Nr. 73/2009 (OL L 030 31/01/2009) 34 straipsnyje nustatyta, kad išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus. Taigi pareiškėjų deklaruojami laukai privalo būti tinkami paramai gauti visus kalendorinius metus, kuriais pateikta paraiška. Neteisingo deklaravimo fakto 2009 m. paraiškoje ir 2010 m. paraiškoje teismo posėdžio metu neneigė ir pati pareiškėja, kuri sutiko, kad 2009 m. paraiškoje, 2010 m. paraiškoje deklaravo didesnį paramai tinkamą plotą, nei jis yra faktiškai. Tokius savo veiksmus pareiškėja teisino deklaruojamo ploto apskaičiavimo sudėtingumu. Analogiškoje byloje (Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4287-331/2013) teismas išreiškė priešingą nuomonę, nei skundžiamame teismo sprendime. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas atsako už pateiktus duomenis, todėl privalo žinoti deklaruojamo lauko tikrąją būklę. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad „Agentūra, turėdama atnaujintus Centro ortofotografinius duomenis ir nustačiusi neteisingo deklaravimo faktą, pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai pritaikė sankcijas“. Atsižvelgiant į tai, kad tiek Agentūros 2013 m. kovo 27 d. sprendimas, tiek 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas yra pagrįsti objektyviais faktais (duomenimis) bei teisės aktų nuostatomis, motyvų dėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, sprendimai pasirašyti tam įgaliojimus turinčio asmens, įtvirtinti institucijos antspaudu, nėra pagrindo naikinti minėtų Agentūros sprendimų.

5. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 16.2 punkte numatyta Agentūros teisė grąžintinas lėšas susigrąžinti taikant grąžintinų lėšų įskaitymą. Remiantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 3 punktu, grąžintinų lėšų įskaitymas - grąžintinų lėšų susigrąžinimas mokėjimo pavedimo sudarymo metu išskaičiuojant grąžintinų lėšų sumą ar jos dalį iš skolininkui skirtos paramos pagal bet kurią administruojančiosios institucijos administruojamą Žemės ūkio ministerijos vykdomų programų priemonę. Atsižvelgiant į tai, Agentūros 2013 m. balandžio 17 d. atliktas 3 497,19 Lt dydžio skolos ir 3 991,01 Lt dydžio skolos išskaičiavimas iš pareiškėjai pagal MPŪV priemonę už 2012 deklaravimo metus priklausančios paramos sumos yra teisėtas ir pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog Agentūrai nėra suteikta neribota teisė bet kokiomis sąlygomis išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas. Agentūra vykdo jai priskirtas funkcijas vadovaudamasi teisės aktais.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 71–76) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti; priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas atkreipė dėmesį į tai, jog teismo posėdyje pareiškėja pripažino deklaravusi galbūt per didelį plotą, ir kad taip atsitiko dėl ploto apskaičiavimo sudėtingumo. Atkreipia dėmesį, kad pateikdama deklaracijas bendro valdomo žemės ploto ji neviršijo. Pažymi, kad Agentūrai nėra suteikta neribota teisė išdalinti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos paramos lėšas, tačiau Agentūrai tam ir yra suteikta kontrolės funkcija, ir šią funkciją ji turi įgyvendinti savalaikiai. Teismas atskleidė šios bylos esmę ir itin įsigilino į paramos skyrimo, patikrų vykdymo procedūras.

Nacionalinė mokėjimo agentūra pareiškėjos absoliučiai jokia forma neinformavo apie patikrinimus, galimus pažeidimus, nesuteikė teisės jai pateikti net paaiškinimo. Teikiant 2009, 2010 m. deklaracijas buvo vadovautasi popieriniais žemėlapiais. Praėjus 3–4 metams po deklaracijų pateikimo, ji prarado teisę pateikti įrodymus. Teismas išanalizavo Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės 2009 m. Taisykles ir Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės 2010 m.

Taisykles, kurios reglamentuoja paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Būtent šiose Taisyklėse nurodyta, kad Agentūra, priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja Centrą apie ketinimus naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų kontrolei atlikti bei raštu nurodo Centrui patikros zonas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Agentūra sprendimo dėl nuotolinės patikros vykdymo nepriėmė ir nesikreipė į Centrą dėl duomenų pateikimo, o Centras nepateikė galutinių rezultatų patikros vykdymui.

Tai, kad neatlikus patikros vietoje procedūros einamaisiais metais, tokios patikros vietoje nuotoliniu būdu atlikti vėliau ir remtis jos rezultatais negalima, nurodyta ir jau minėtose 2009 m. Taisyklėse ir 2010 m. Taisyklėse. Šiose Taisyklėse akcentuota ir tai, kad kontrolinių žemės sklypų duomenų bazė yra tikslinami iki sekančių metų vasario 1 d. (už 2009 m. - iki 2010 m. vasario 1 d.; už 2010 m. – iki 2011 m. vasario 1 d.). Teismas nurodė, kad Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas, pateiktas pažeidžiant teisės normose nustatytus terminus.

Kiekvienų metų paraiškos turi būti vertinamos pagal tiems metams skirtas Taisykles, laikantis jose numatytų terminų, o duomenų bazių tikslinimas, pasibaigus Taisyklėse nustatytam terminui, yra negalimas, nes tai suteiktų galimybę bet kada keisti sprendimus dėl paramos skyrimo. Būtent tokį sprendimą buvo priėmusi Komisija ir teismas. Teismo sprendimas yra objektyvus, pagrįstas ir teisėtas. Įstatymų, Reglamentų aiškinimas ir turi būti vienodas, nuoseklus, nes tik toks teisės aktų taikymas praktikoje suteiks stabilumo. Atkreipia dėmesį, kad gaunamos išmokos yra tikslinės, jos panaudojamos sėklai, trąšoms, kurui ir pan.

įsigyti, todėl esant tokiai nestabiliai padėčiai, ji nebegali planuoti savo ūkio veiklos. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. sprendimas analogiškoje byloje Nr. I-4287-331/2013 apeliacinio skundo padavimo metu nebuvo įsiteisėjęs, todėl nemano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galėtų juo remtis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Administracinių ginčų komisija, vadovaudamasi Administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.2 (Komisija gali panaikinti skundžiamą individualų administracinį aktą (ar jo dalį), 44.3 (Komisija turi teisę įpareigoti viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitą komisijos nurodymą) punktais, panaikino Agentūros 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-321 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-385 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“.

Bylos faktinės aplinkybės išsamiai išdėstytos kitose šio baigiamojo teisės akto dalyse, todėl nebeatkartotinos pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Pačią ginčo esmę būtų galima trumpai apibrėžti, kaip Agentūros teisę bei pareigą pervertinti paraiškas, praėjus atitinkam laiko tarpui bei, nustačius pažeidimus, priimti sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, iš principo jį paliko galioti dėl to, kad Agentūra nesilaikė nustatytos tvarkos. Teismas nurodė: kadangi Centro 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštas pateiktas pažeidžiant teisės normose nurodytus terminus, jis negali būti laikomas pateiktu sutinkamai su 2009 m. Taisyklių 36.9 punktu ir 2010 m. Taisyklių 38.5 punktu, nes pasibaigus Taisyklėse nustatytam terminui duomenų bazių tikslinimas ankstesnių metų paraiškoms yra negalimas.

Administracinėje byloje iškelta problema yra neatsiejama nuo teisinio reguliavimo, apibrėžiančio paramos lėšų susigrąžinimą. Vienas iš tokių teisės aktų, kuriuo vadovautasi priimant 2013 m. kovo 27 d. sprendimą, taip pat 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą dėl lėšų susigrąžinimo yra Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės. Jų 7.1.1 punktas numato, kad vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti. Nėra ginčo, dėl tokios teisės bei pareigos, o taip pat nustatyto pažeidimo – per didelio žemės naudmenų ploto deklaravimo teikiant ginčo paraiškas. Tačiau Grąžintinų lėšų administravimo taisyklėse nėra paliestas šiam ginčui spręsti aktualus momentas, t. y. aspektas dėl to per kiek laiko toks susigrąžinimas yra galimas.

Paminėtos taisyklės buvo parengtos remiantis inter alia Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 pagrindu, priimto 2004 m. balandžio 21 d., kuriuo nustatomos išsamios kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemos, numatytų Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras paramos schemas ūkininkams, įgyvendinimo taisyklės. Šio Komisijos reglamento patvirtintų taisyklių 73 straipsnis reguliuoja pernelyg didelių išmokų susigrąžinimo klausimus. Pastarojo teisės akto 73 straipsnio 1 dalyje pasisakyta, kad jeigu ūkininkas gauna pernelyg didelę išmoką, jis grąžina atitinkamą sumą ir palūkanas, apskaičiuotas pagal straipsnio 3 dalį. Komisijos Reglamento Nr. 796/2004 patvirtintų taisyklių 73 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog 73 straipsnio 1 dalyje nurodytas grąžinimo įpareigojimas netaikomas, jeigu nuo pagalbos išmokėjimo dienos iki pirmojo kompetentingos institucijos pranešimo pateikimo pagalbos gavėjui apie netinkamą pagalbos išmokėjimą praėjo daugiau kaip dešimt metų. Tačiau pirmojoje pastraipoje nurodytas laikotarpis apribojamas iki ketverių metų, jeigu pagalbos gavėjas elgėsi sąžiningai.

Taigi pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o esant nustatytai išimčiai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas galimas tik per ketverius metus. Kokie faktiniai duomenys gali sąlygoti sprendimą dėl išmokų susigrąžinimo, neminima, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai gali būti tokie faktiniai duomenys, kurie neabejotinai patvirtina, kad dėl atitinkamų priežasčių išmoka viršijo nustatytas ribas ir turi būti susigrąžinta. Sutiktina, jog priimant tokį sprendimą administruojanti institucija turi surinkti pakankamai įrodymų, kad būtų galima paneigti teisę į atitinkamą išmokėtos išmokos dalį.

Vadinasi, nesant ginčo dėl per didelės išmokos išmokėjimo, ji gali būti susigrąžinta laikantis terminų nustatytų Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 patvirtintų taisyklių 73 straipsnyje, įrodžius pernelyg didelės išmokos išmokėjimą.

Kaip matyti iš šios bylos faktinių aplinkybių pagal 2009 m. paraišką apie mokėtiną 58 055,81 Lt sumą Agentūra pareiškėją informavo 2010 m. vasario 3 d. pranešimu Nr. 1291857. Ši suma dalimis pareiškėjai išmokėta 2009 m. lapkričio 3 d., 2009 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gruodžio 21 d. ir 2010 m. vasario 17 d.

Pareiškėjai pagal 2010 m. paraišką paskirta 61 647,34 Lt suma. Parama už 2010 m. paraišką O. A. išmokėta 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. sausio 26 d. ir 2011 m. sausio 28 d. Sprendimai dėl lėšų susigrąžinimo priimti 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. balandžio 4 d., todėl nėra jokių abejonių, jog nebuvo pasibaigę terminai numatyti Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004 patvirtintų taisyklių 73 straipsnyje ir, nesant nustatytų kitų aplinkybių, paneigiančių teisę į pernelyg didelių išmokų susigrąžinimą, 2013 m. kovo 27 d. ir 2013 m. balandžio 4 d. sprendimai galėjo ir turėjo būti priimti.

Pirmosios instancijos teismas skundo atmetimą grindė Agentūros nesilaikymu 2009 m. Taisyklių 34.5, 36.8, 36.9 punktų reikalavimų.

2009 m. Taisyklių 34. 5 punkte buvo numatyta, kad Agentūra priėmusi sprendimą einamaisiais metais vykdyti nuotolinę patikrą, informuoja Centrą apie ketinimą naudoti nuotolinės patikros duomenis paraiškų duomenų kontrolei atlikti bei raštu nurodo Centrui nuotolinės patikros zonas.

2009 m. Taisyklių 36. 8 punkte buvo nurodyta, jog Centras, Agentūrai informavus, kad einamaisiais metais ji naudos nuotolinę patikrą paraiškų duomenų kontrolei atlikti, vykdo nuotolinę patikrą ir pateikia Agentūrai galutinius jos rezultatus pagal Agentūros nurodytą formą.

2009 m. Taisyklių 36.9 punkte dėstyta, kad pagal Agentūros pateiktus patikros vietoje metu nustatytų (išmatuotų) kontrolinių žemės sklypų plotų pasikeitimų bei žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotų duomenis, taip pat pagal žemėlapio fragmentuose aprašytus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis ir pareiškėjų Centrui pateiktus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų duomenis tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės duomenis iki 2010 m. vasario 1 d.

Vyriausiojo administracinio teismo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas ginčui spręsti pritaikė netinkamą teisinį reguliavimą. Juk iš cituotų teisės normų galima spręsti, kad čia apibrėžiami Agentūros veiksmai, kai yra vykdoma paraiškų duomenų kontrolė, o ne reguliuojama pernelyg didelių išmokų susigrąžinimo tvarka. Šią poziciją įtvirtina 2009 m. Taisyklių tikslas - nustatyti paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, bei žemės savininkams ir valdytojams, pretenduojantiems į kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas, kurių žemės valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą (2009 m. Taisyklių 2 p.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat grįstas 2010 m. Taisyklėmis, kurios taip pat, kaip ir 2009 m. Taisyklės, priimtos įgyvendinant aukštesnės galios teisės aktus bei suderintos su Reglamentais, išvardytais šių Taisyklių 1 punkte.

2010 m. Taisyklių 38. 5 punkte buvo nustatyta, jog Centras pagal Agentūros pateiktus patikros vietoje metu nustatytų (išmatuotų) kontrolinių žemės sklypų plotų pasikeitimų bei žemės ūkio naudmenų, kurios 2003 m. birželio 30 d. nebuvo geros agrarinės būklės, plotų duomenis, taip pat pagal paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje paties pareiškėjo aprašytus ar pareiškėjo, padedant seniūnijos darbuotojui, aprašytus ir iki 2010 m. lapkričio 5 d. Centrui pateiktus kontrolinių žemės sklypų ribų pasikeitimų ir šių taisyklių 22.5 punkte nurodytus duomenis tikslina kontrolinių žemės sklypų duomenų bazę iki 2011 m.vasario 1 d.

Ši taisyklė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, nepaliečia pernelyg didelių išmokų susigrąžinimo aspekto ir turi visai kitokią paskirtį, kuri neatsiejama nuo 2010 m. Taisyklėse įtvirtinto pagrindinio tikslo - nustatyti paramos skyrimo tvarką ir reikalavimus subjektams, norintiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų.

Taigi ir šis teisinis reguliavimas pritaikytas netinkamai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamą sprendimą grindė ir Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, patvirtintu 2009 m. lapkričio 30 d., kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu, moduliavimu ir integruota administravimo ir kontrolės sistema pagal tame reglamente numatytas ūkininkams skirtas tiesioginės paramos schemas, ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės, susijusios su kompleksiniu paramos susiejimu pagal vyno sektoriui numatytą paramos schemą. O būtent Komisijos reglamento preambulės 70 punktu, kuriame pasisakyta, jog kompleksinį paramos susiejimą tikrinant vietoje, tame pačiame ūkyje paprastai reikia apsilankyti kelis kartus. Kad būtų sumažinta ūkininkams ir institucijoms tenkanti patikrinimų našta, patikrinimai gali būti atlikti per vieną apsilankymą. Turėtų būti patikslintas tokio apsilankymo laikas. Vis dėlto valstybės narės turėtų pasirūpinti, kad reprezentatyvus ir veiksmingas atitikties reikalavimams ir standartams patikrinimas būtų atliktas tais pačiais kalendoriniais metais. Taip pat remtasi to paties Komisijos reglamento 53 straipsnio 6 dalimi sakančia, kad patikrinimai vietoje, susiję su 50 straipsnio 1 dalyje numatyta imtimi (Kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 % visų ūkininkų, pateikusių paramos paraiškas pagal Reglamento (EB) Nr. 73/2009 2 straipsnio d punkte apibrėžtų tiesioginių išmokų paramos schemas, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga institucija yra atsakinga. Be to, kompetentinga kontrolės institucija tikrina ne mažiau kaip 1 % visų ūkininkų, kuriems atitinkamais kalendoriniais metais pagal Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 85t ir 103z straipsnius taikomi kompleksinio paramos susiejimo įpareigojimai, atitiktį konkretiems reikalavimams ir standartams, už kurių tikrinimą ta kompetentinga kontrolės institucija yra atsakinga), atliekami per kalendorinius metus, kuriais pateiktos paramos paraiškos.

Pakankamai akivaizdu, kad įvardytos teisės normos yra orientuotos ne į pernelyg didelių išmokų susigrąžinimą, todėl taip pat neturėjo būti taikomos.

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas 2011 m. birželio 6-10 d. Lietuvoje atliko tyrimą, susijusį su plotu grindžiamomis tiesioginės pagalbos priemokų schemomis 2009 ir 2010 paraiškų teikimo metais.

Po šio tyrimo Centras 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių 2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009–2010 metų ortografinę medžiagą. Iš šių duomenų matyti, kad į 2009 m. skaičiavimus ir sąrašą pateko pareiškėjai, kurių laukai buvo fotografuoti 2010 m. balandžio 26 d., 2010 m. birželio 1 d. – 2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. –2010 m. birželio 29 d., o į 2010 m. sąrašus – kurių laukai fotografuoti 2010 m. birželio 1 d. –2010 m. birželio 4 d. ir 2010 m. birželio 28 d. – 2010 m. birželio 29 d. Šiame rašte nurodyta netinkamai deklaruoti pareiškėjos laukai.

Nurodyta suponuoja išvadą, kad Agentūrai buvo pateikti faktiniai duomenys, dėl kurių nekyla abejonių, įrodantys apie pareiškėjai išmokėtas pernelyg dideles išmokas, kas ir nulėmė sprendimus dėl jų susigrąžinimo. Kadangi visiškai nėra jokio ginčo dėl neteisingo naudmenų ploto deklaravimo, pernelyg didelės išmokos, turint omenyje nepažeistus senaties terminus dėl lėšų susigrąžinimo, nebuvo pagrindo atmesti atsakovo prašymo dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

Todėl atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 3R-163 (AG-140/05-2013) panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius