A-143-1531-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A143-1531/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01266-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 38; 58

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 6–9), kurį patikslino (b. l. 29–34), į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VĮ „Regitra“ Kauno filialas) 2013 m. rugpjūčio 10 d. praktikos egzamino protokolinį sprendimą Nr. 3420382 bei valstybės įmonės „Regitra“ Apeliacinės komisijos (toliau – ir Apeliacinė komisija) 2013 m. rugpjūčio 23 d. protokolinį sprendimą Nr. (3.21)-35 ir įpareigoti VĮ „Regitra“ Kauno filialą įvertinti jo praktinio vairavimo egzaminą kaip išlaikytą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 10 d. VĮ „Regitra“ Kauno filiale laikė praktinio vairavimo A kategorijos priemone egzaminą, kuris buvo nutrauktas, kadangi jis nevykdė kelio ženklo „Stop“ reikalavimo gatvių sankryžoje. Buvo priimtas ginčijamas VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2013 m. rugpjūčio 10 d. praktikos egzamino protokolinis sprendimas Nr. 3420382. Ginčo protokole nurodytas neišlaikyto egzamino kriterijus – kritinė klaida. Pareiškėjas nustatytu terminu dėl neišlaikyto egzamino pateikė apeliaciją. Apeliacinės komisijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. protokoliniu sprendimu Nr. (3.21)-35 jo apeliacija nepatenkinta.

Pareiškėjas teigė, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. VĮ „Regitra“ Kauno filialas netinkamai įvertino jo veiksmus egzamino metu, vertindamas kelio ženklo „Stop“ reikalavimų nesilaikymą kaip kritinę klaidą, dėl kurios egzaminas buvo nutrauktas. 2013 m. rugpjūčio 10 d. egzamino metu nepadarė jokių veiksmų, kurie būtų parodę nederamą jo įgūdžių, gebėjimų lygį ar nepagarbą, neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu arba galėjusių sukelti pavojingą situaciją. Privažiavęs prie Tilžės–Kėdainių gatvių sankryžos Kaune, sustojo prie ženklo „Stop“, įsitikino, kad nėra kliūčių nei iš kairės, nei iš dešinės pusės, ir tik tada pajudėjo Kėdainių gatve dešinėn. Atstumas nuo „Stop“ ženklo iki tolimiausios susikirtimo linijos yra apie 3 metrai.

Jam sustojus prie „Stop“ ženklo, šalia kertamosios važiuojamosios dalies krašto, apžvalga į visas puses buvo pakankamai aiški, kad būtų galima įsitikinti manevro saugumu. Nors tokie veiksmai nesudarė pavojingos situacijos, tačiau egzaminas buvo nutrauktas. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Egzaminavimo aprašas) 43 punktą, praktikos egzamino metu taikomus transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus ir metodus tvirtina atsakovo valstybės įmonės „Regitra“ (toliau – ir atsakovas, VĮ „Regitra“) generalinis direktorius, t. y. jam suteikta teisė apibrėžti tik valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijus bei metodus, bet nesuteikta teisė nustatyti atvejus dėl praktikos egzamino nutraukimo.

Nesilaikyta ne tik Egzaminavimo aprašo reikalavimų, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 54–57) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad Apeliacinė komisija nustatė, jog pareiškėjas, prieš įvažiuodamas į Tilžės g. ir Kėdainių g. sankryžą, Kaune, prieš kurią stovi kelio ženklas „Stop“, bet nėra „Stop“ linijos, nesustojo prieš kertamosios važiuojamosios dalies kraštą. Specialistas V. K. pareiškėjo veiksmus pagrįstai įvertino kaip kritinę kelio ženklo reikalavimo nevykdymo klaidą. Egzaminas buvo nutrauktas dėl to, jog pareiškėjo veiksmai atitiko Egzaminavimo aprašo 41.1 punkte išdėstytas egzamino nutraukimo sąlygas. Nesustodamas prieš kertamosios važiuojamosios dalies kraštą, kai nėra „Stop“ linijos, pareiškėjas nevykdė pirmumo kelio ženklo Nr. 204 „Stop“ draudimo važiuoti nesustojus reikalavimų ir sudarė potencialiai pavojingą situaciją. Sustojęs prie kelio ženklo „Stop“, pareiškėjas negalėjo įsitikinti, kad nei iš kairės, nei iš dešinės nebuvo kliūčių, nes atstumas nuo „Stop“ ženklo iki kertamosios važiuojamosios dalies krašto yra apie 12 metrų, t. y. daug didesnis nei 3 metrai, kaip teigė pareiškėjas, be to, sustojus prie kelio ženklo „Stop“, o ne prie kertamosios važiuojamosios dalies krašto, apžvalga į abi puses nėra pakankama, kad būtų galima įsitikinti manevro saugumu. Matomumą riboja kairėje pusėje esantis pastatas bei kairėje ir dešinėje pusėje prie važiuojamosios dalies krašto augantys medžiai. Apeliacinės komisijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. posėdžio protokole Nr. (3.21)-35 išdėstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimai, kurių pažeidimas lėmė egzamino rezultatą, nes apeliacijoje pats pareiškėjas teigė, kad nagrinėjamoje situacijoje egzaminuotojas V. K. neteisingai ir ne pagal KET vertino jo vairavimą. Apeliacinė komisija VĮ „Regitra“ Kauno filialo specialisto V. K. sprendimą, egzaminuojant pareiškėją, įvertino kaip pagrįstą, o pareiškėjo apeliacijos nepatenkino.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 27 d. sprendimu (b. l. 87–90) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamo ginčo esmė – VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2013 m. rugpjūčio 10 d. praktikos egzamino protokolinio sprendimo Nr. 3420382 ir Apeliacinės komisijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. protokolinio sprendimo Nr. (3.21)-35 teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas vadovavosi Egzaminavimo aprašo 1, 4, 7, 27, 38 punktais, 4 priedu. Nustatė, kad pareiškėjo laikytas praktikos egzaminas buvo nutrauktas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Skundžiamame 2013 m. rugpjūčio 10 d. praktikos egzamino protokole nurodyta, kad pareiškėjas padarė 1 kritinę klaidą – nevykdė kelio ženklo „Stop“ reikalavimo Tilžės g.–Kėdainių g. sankryžoje, Kaune, todėl praktikos egzaminas nutrauktas ir įvertintas kaip neišlaikytas.

Be to, pažymėtos ir 4 nekritinės klaidos dėl patikrinimo prieš važiavimą, sprendimo priėmimo, padėties prieš posūkį į dešinę bei signalų, ženklų ir ženklinimo. Teismas taip pat vadovavosi VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. V-116 patvirtinto Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau – ir Vertinimo aprašas) 3, 4, 13, 22, 28, 31, 49 punktais. Pažymėjo, jog pareiškėjo laikomas praktikos egzaminas buvo nutrauktas ir įvertintas neišlaikytu, kadangi pareiškėjas nevykdė kelio ženklo „Stop“ reikalavimo.

Teismas aptarė KET 1 priedo II dalies „Pirmumo ženklai“ 204 ženklą. Nustatė, kad pareiškėjas, prieš įvažiuodamas į Tilžės g. ir Kėdainių g. sankryžą, prieš kurią stovi kelio ženklas „Stop“, bet nėra „Stop“ linijos, nesustojęs prieš kertamosios važiuojamosios dalies kraštą, pažeidė Vertinimo aprašo 2.19 punkto reikalavimus vykdyti kelio ženklo reikalavimą, sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja kelio ženklai. Šios aplinkybės neginčijo ir pareiškėjo atstovas. Praktikos egzamino metu yra daromas vaizdo ir garso įrašas (Egzaminavimo aprašo 27 p.).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas pateikė teismui vaizdinę medžiagą, kuri buvo peržiūrėta ir nustatyta, jog nors ir pareiškėjas skunde teigė, jog matomumas, stovint prie kelio ženklo „Stop“, buvo geras, matomumas nėra pakankamas ir aiškus, stovi pastatas, auga medžiai, kurie užstoja vaizdą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės saugiai atlikti manevrą Kėdainių gatve į dešinę. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog į sankryžą tuo metu įvažiavo ir daugiau automobilių. Šias aplinkybes patvirtino fotonuotraukos.

Teismas vadovavosi Egzaminavimo aprašo 41 punktu. Pažymėjo, jog jame reglamentuoti 3 atvejai, kada egzaminas nutraukiamas: inter alia 41.1 punktas. Šiuo atveju praktikos egzaminas buvo nutrauktas vadovaujantis Egzaminavimo aprašo 41.1, 43 punktų pagrindu.

Teismas pažymėjo, jog, nagrinėjant bylą, ginčo dėl nustatytų ir neginčijamų faktinių aplinkybių tarp proceso šalių nėra. Teismui peržiūrėjus teismo posėdžio metu atsakovo atstovo pateiktą vaizdinę medžiagą, neginčijamai buvo nustatytos esminės ir faktinės ginčo aplinkybės, atstumas bei gatvių matomumo apžvalga paminėtoje sankryžoje. Pareiškėjo atstovas ginčo reikalavimus grindė tuo, kad praktikos egzamino protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytų bendrųjų administracinio akto reikalavimų, kadangi skundžiamame akte nenurodytas įstatymo pagrindas. Teismas pastebėjo, jog, vertinant, ar priimti procesiniai sprendimai atitinka bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, būtina įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurias nustatyti įpareigoja specialiosios teisės normos. Šiuo atveju teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas, priimdamas skundžiamus sprendimus, vadovavosi Egzaminavimo aprašo, Vertinimo aprašo bei KET punktų nuostatomis, todėl padarė išvadą, jog skundžiamas praktinio egzamino protokolas bei Apeliacinės komisijos posėdžio protokolas, kaip administraciniai aktai, yra atitinkantys Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nes juose nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir nėra ginčo dėl teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios buvo įvertintos vaizdine medžiaga, todėl yra pakankamos priimti procesinį sprendimą. Teismas konstatavo, kad ginčijami administraciniai sprendimai Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo prasme yra teisėti, todėl nėra jokio pagrindo jų panaikinti.

Teismas, konstatavęs, jog skundžiami VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2013 m. rugpjūčio 10 d. praktikos egzamino protokolinis sprendimas Nr. 3420382 ir Apeliacinės komisijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. protokolinis sprendimas Nr. (3.21)-35 yra teisėti, pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo įvertinti pareiškėjo praktinio vairavimo egzaminą kaip išlaikytą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 96–101) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai išaiškino ir taikė teisės aktų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką, nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2201/2012). Nagrinėjant ginčą dėl praktinio vairavimo egzamino nutraukimo teisėtumo, nepagrįstai vadovautasi Vertinimo aprašu. Pagal Egzaminavimo aprašą, net kritinė klaida negali būti pagrindas egzaminui nutraukti, jei nėra šiame apraše nurodytų aplinkybių.

Teismas nenagrinėjo ir byloje nėra jokių įrodymų, kad egzaminuojamojo klaida, jei ji ir buvo padaryta, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo transporto priemonei bei jos keleiviams. Pažymi, kad, besibaigiant praktiniam egzaminui, jis, privažiavęs prie Tilžės–Kėdainių gatvių sankryžos, Kaune, sustojo su motociklu už kelio ženklo „Stop“, prieš kertamosios važiuojamosios dalies kraštą, o ne prie šio ženklo, kaip buvo neteisingai nurodyta skunde (nes nebuvo supažindintas su vaizdine medžiaga), įsitikino, kad nėra kliūčių nei iš kairės, nei iš dešinės pusės, ir tik tada pajudėjo Kėdainių g. dešinėn. Remiantis fotonuotraukomis ir vaizdine medžiaga, sankryžoje dėl nevienodo susikertančių gatvių išdėstymo (gatvių susikirtimai išdėstyti nelygiagrečiai ir užapvalinti) neįmanoma nustatyti menamą susikirtimo liniją, joje nėra „Stop“ linijos žymėjimo.

Sukant sankryžoje į dešinę, matomumas buvo geras, pastatas yra kitoje ir priešingoje sankryžos pusėje, nei ta, į kurią jis pasuko, šalia kelio ženklo „Stop“ medžių nėra. Atstumas nuo „Stop“ ženklo iki tolimiausios menamos susikirtimo linijos buvo labai nedidelis. Jam sustojus už „Stop“ ženklo, šalia kertamosios važiuojamosios dalies krašto, apžvalga į visas puses buvo pakankamai aiški, kad būtų galima įsitikinti manevro saugumu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo pateiktos su atsiliepimu fotonuotraukos buvo darytos jo praktinio egzamino metu, jos neatitinka vaizdinės medžiagos.

Pabrėžia, kad jo veiksmai nesudarė potencialiai pavojingos situacijos, o jo praktinio vairavimo egzaminas buvo nutrauktas pažeidžiant Egzaminavimo aprašo 41.1 punkto reikalavimus. Jo veiksmai praktinio egzamino metu nepagrįstai įvertinti kaip kritinė klaida, dėl kurios egzaminas buvo nutrauktas. Jo veiksmai, jei ir galėjo būti įvertinti kaip klaida, tai tik kaip nekritinė klaida. Be to, nesutinka, kad ginčijami sprendimai pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo prasmę yra teisėti. Atkreipia dėmesį, jog teismui pripažinus atsakovu VĮ „Regitra“, kurios buveinė yra Vilniuje, byla turėjo būti perduota nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Tačiau teismas išnagrinėjo administracinę bylą pažeisdamas teritorinio priskirtinumo teismams taisykles (ABTĮ 142 str. 2 d. 1 p.).

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106–108) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad teismas, ištyręs visas bylai reikšmingas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teisingai nustatė reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 10 d. laikyto praktinio vairavimo egzamino įvertinimu bei Apeliacinės komisijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Argumentai, kuriais bandoma pateisinti klaidingus pareiškėjo veiksmus egzamino metu, laikytini prieštaraujančiais protingumo ir sąžiningumo principams.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl pareiškėjo (egzaminuojamojo) praktinių transporto priemonių valdymo įgūdžių bei gebėjimo patikrinimo (praktikos egzamino), vykusio 2013 m. rugpjūčio 10 d., nutraukimo egzaminuojančio specialisto (V. K.) pagrįstumo. Iš šio specialisto 2013 m. rugpjūčio 10 d. surašyto Praktikos egzamino protokolo Nr. 3420382 (pareiškėjo skundžiamo VĮ „Regitra“ Kauno filialo protokolinio sprendimo) matyti, kad paminėtas egzaminas buvo nutrauktas dėl to, jog pareiškėjas nevykdė kelio ženklo „Stop“ Tilžės ir Kėdainių gatvių sankryžoje reikalavimų (b. l. 66). Pareiškėjo taip pat skundžiamame Apeliacinės komisijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. protokoliniame sprendime (kuris buvo priimtas pagal pareiškėjo 2013-08-13 apeliaciją) buvo konstatuota, kad pareiškėjas egzamino metu, prieš įvažiuodamas į Tilžės g. ir Kėdainių g. sankryžą, prieš kurią stovi kelio ženklas „Stop“, bet nėra „Stop“ linijos, sustojo prieš kelio ženklą, tačiau nesustojo prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą, tuo pažeidė KET 4, 9 ir 19 punktų nuostatas bei „nevykdė Vertinimo aprašo 2.19 punkto reikalavimų vykdyti kelio ženklo reikalavimą, sustabdyti transporto priemonę, kaip to reikalauja kelio ženklai“. Šiame sprendime taip pat nurodyta, kad egzaminuojančio specialisto (V. K.) pareiškėjo padaryto pažeidimo įvertinimas yra pagrįstas ir atitinka Vertinimo aprašo 49.1 punkto (pagal šį punktą, kelio ženklo reikalavimų nevykdymas laikytinas kritine klaida) ir Egzaminavimo aprašo 41.1 punkto (pagal šį punktą, vertindamas TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus egzaminuotojas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar egzaminuojamasis elgiasi atsargiai ir pagarbiai su kitais eismo dalyviais. Praktikos egzaminas nutraukiamas, jei egzaminuojamojo daromos vairavimo klaidos ar veiksmai arba neveikimas kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo TP, jos keleiviams, neatsižvelgiant į tai, ar egzaminuotojas turi imtis priemonių, kad būtų išvengta eismo įvykio dėl egzaminuojamojo daromų vairavimo klaidų, pavojingų veiksmų arba neveikimo, ar ne) nuostatas.

Pareiškėjas savo poziciją šioje administracinėje byloje grindžia dvejopo pobūdžio argumentais: pirma, (apeliaciniame skunde) nurodo, kad buvo sustojęs už kelio ženklo „Stop“, prieš kertamosios važiuojamosios dalies kraštą, o ne prie šio ženklo, įsitikino, kad nėra kliūčių nei iš kairės, nei iš dešinės pusės, ir tik tada pajudėjo Kėdainių g. dešinėn; antra, nurodo, kad jis nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, egzaminavimo transporto priemonei bei jos keleiviams, todėl jo atžvilgiu negalėjo būti taikomos Egzaminavimo aprašo 41.1 punkto nuostatos.

Kolegija, įvertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad (kolegijos išskirta) pirma jų grupė paliečia fakto nustatymo klausimą, antra – teisės (Egzaminavimo aprašo 41.1 p.) klausimą.

Pasisakydama pirmuoju klausimu, kolegija pažymi, kad administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nurodytas ABTĮ 57 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.); minėti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi byloje esantys įrodymai: paminėto egzamino vaizdo įrašas (kurio būtinumas nustatytas Egzaminavimo aprašo 27 p.), pareiškėją egzaminavusio asmens (paminėto specialisto V. K.) bei paties pareiškėjo paaiškinimai, taip pat ir tariamai padaryto pažeidimo vietos fotonuotraukos, laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pažymėtina, kad pagal pastarąją straipsnio dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Patikrinusi bylą įrodymų įvertinimo aspektu, kolegija pažymi, kad pagal KET, kelio ženklas „Stop“ reiškia draudimą važiuoti nesustojus prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjamu atveju kelio ženklas „Stop“ neturėjo „Stop“ linijos. Todėl nagrinėjamoje byloje yra reikšminga nustatyti, ar paminėtoje situacijoje pareiškėjas buvo įvykdęs šio ženklo reikalavimą sustoti prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad paminėtoje 2013 m. rugpjūčio 13 d. apeliacijoje bei pačiame pirmosios instancijos teismui paduotame skunde pareiškėjas nurodė, kad buvo sustojęs prie ženklo „Stop“ jo nepravažiuodamas, t. y., kolegijos vertinimu, buvo pripažinęs aptariamą ženklo „Stop“ draudimą nesustoti prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal kelio ženklo „Stop“ paskirtį - užtikrinti kelių eismo saugą, „Stop“ linijos nebuvimas savaime suponuoja būtinumą sustoti už šio ženklo prieš kertamos važiuojamosios dalies kraštą. Iš byloje esančių fotonuotraukų (b. l. 20, 58-62) matyti, kad tarp kelio ženklo „Stop“ buvimo vietos ir pareiškėjo kertamos važiuojamosios dalies krašto yra pakankamai didelis atstumas, kuris suponavo pareiškėjui būtinumą sustoti, pravažiavus dar kelis (apytikriai apie 10 m) metrus. Tačiau, kaip akivaizdžiai matyti ir paminėto vaizdo įrašo, pareiškėjas to nepadarė, o iš tikrųjų buvo sustojęs tik prie kelio ženklo „Stop“. Taigi bylai reikšmingo fakto nustatymo prasme kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais, pritaria teismo išvadai, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjas buvo pažeidęs aptariamą kelio ženklo „Stop“ reikalavimą.

Pasisakydama dėl teisės taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje, kolegija pažymi, kad (pirmiau nurodytos) Egzaminavimo aprašo 41.1 punkto formuluotės dalis dėl to, jog nėra atsižvelgiama į egzaminuotojo reagavimą (nereagavimą) į egzaminuojamojo padarytą pažeidimą, suponuoja, kad šiame punkte nurodytas pavojus kitiems eismo dalyviams turi būti suprantamas ne tik, kaip realus pavojus, o ir kaip potencialus (hipotetinis) pavojus eismo saugumui. Kelio ženklo Stop“ reikalavimų nepaisymas atitinka tokio pavojaus sampratą. Todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl realaus pavojaus kelių eismo saugumui nebuvimo kolegijos nepripažintini reikšmingais Egzaminavimo aprašo 41.1 punkto taikymo prasme.

Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A556-2201/2012 reikšmės nagrinėjamai bylai, kolegija pažymi, kad nei Apeliacinė komisija pareiškėjo skundžiamame 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendime, nei pirmosios instancijos teismas netaikė Vertinimo aprašo nuostatų, kurios galėtų būti vertinamos kaip nustatančios papildomą (teisės aktų hierarchijos taikymo prasme neleistiną) ginčo teisinių santykių reglamentavimą. Apeliacinės komisijos sprendime paminėti Vertinimo aprašo 2.19 ir 49.1 punktai tik atkartoja aukštesnės galios teisės aktų bendras nuostatas dėl būtinumo laikytis saugaus eismo užtikrinimo reikalavimų. Todėl kolegija konstatuoja, kad dėl faktinių abiejų bylų aplinkybių skirtumo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2201/2012 nėra aktuali šioje byloje nagrinėjamai situacijai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija pripažįsta pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą pagrįstu ir teisingu.

Taigi tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą pagrindo nėra. Kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė kitų, pareiškėjo apeliaciniame skunde nenurodytų, motyvų, sudarančių pagrindą panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

Kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti šią apeliacinę bylą žodinio proceso tvarka nepatenkinimo, pažymi, kad teisės taikymo požiūriu ši byla nėra sudėtinga, todėl ir, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjui atstovaujantis advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, kuriame pateikė išsamius pareiškėjo poziciją pagrindžiančius argumentus, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą pasinaudoti ABTĮ 137 straipsnio 1 dalyje jam suteikta diskrecija skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu ir 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo E. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Virginija Volskienė