AS-602-1262-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-1262/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04652-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos skundą atsakovui Žurnalistų etikos inspektoriui dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Lietuvos gėjų lyga (toliau – ir LGL, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1-5), prašydamas panaikinti atsakovo Žurnalistų etikos inspektoriaus (toliau – ir atsakovas) tarnybos Ekspertų grupės, vertinančios viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, 2014 m. rugsėjo 15 d. išvadą Nr. V5-18 „Dėl informacijos atitikimo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui“ (toliau – ir Išvada).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 14 punktu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir darė išvadą, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Išvada yra individualus administracinis aktas, sukėlęs konkrečias teisines pasekmes LGL, kadangi uždaroji akcinė bendrovė „Tele-3“ (toliau – ir UAB „Tele-3“), vadovaudamasi Išvada, nurodė, jog sutinka transliuoti LGL vaizdo klipą jį pažymėdama indeksu „S“ ir jį skelbdama nuo 23 iki 6 valandos. Tai reiškia, kad LGL dėl Išvadoje nustatytų aplinkybių buvo priversta patirti tris ar net penkis kartus didesnes sąnaudas, susijusias su vaizdo klipo transliacija. Išvada ne tik nepagrįstai apribojo LGL teisę skleisti informaciją dėl taikytino transliavimo laiko ribojimo ir dėl pernelyg didelių transliavimo sąnaudų, bet taip pat pažeidė visiems asmenims (taip pat ir nepilnamečiams) laiduojamą teisę gauti informaciją. Pareiškėjo vertinimu, Išvada nėra nei informacinio, nei rekomendacinio pobūdžio dokumentas. Išvadoje konstatuoti faktai kartu su konkrečiomis Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis pažeidžia saviraiškos laisvę ir sukelia nepagrįstai didelių finansinių praradimų LGL. Išvados pagrindu visuomenės informavimo priemonės yra netiesiogiai įpareigojamos vadovautis joje nurodytais informacijos skleidimo ribojimais. Visa tai reiškia, kad Išvada konkrečių teisinių santykių kontekste įgyja privalomąjį pobūdį ir sukelia konkrečias teisines pasekmes tiek viešosios informacijos rengėjui (LGL), tiek viešosios informacijos skleidėjui (UAB „Tele-3“).

Teismas rėmėsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsniu, numatančiu, kad šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą atlieka žurnalistų etikos inspektorius (toliau – Inspektorius) (1 d.), to paties straipsnio 2 dalimi, nustatančia Inspektoriaus funkcijas įgyvendinant Įstatymo nuostatų įgyvendinimą. Teismas pažymėjo, kad Inspektorius, atlikdamas šio Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, turi teisę priimti vieną iš Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytų sprendimų. Inspektoriaus sprendimai priimami, skelbiami ir skundžiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 9 str. 4 d.).

Vertindamas aptartą teisinį reglamentavimą, teismas atkreipė dėmesį, kad Inspektorius, veikdamas kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis Įstatymo nuostatų įgyvendinimo priežiūrą, nėra priėmęs Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatyto sprendimo. Pabrėžė, kad iš prie skundo pridėto Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2014 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. (SK-123)S-542 nustatyta, jog ginčijamą Išvadą LGL Inspektorius pateikė vadovaudamasis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kuriame nustatyta, kad Inspektorius viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu teikia jiems rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos rengti ir (ar) skleisti viešosios informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir taikytinų skleidimo apribojimų.

Atsižvelgiant į tai, jog Išvadoje nėra nustatyta jokių teisių ir pareigų nei LGL, nei viešosios informacijos skleidėjui, nėra nustatyta jokių teisinių pasekmių už Išvadoje numatytų rekomendacijų nepaisymą, Išvada laikytina informacinio – rekomendacinio pobūdžio raštu, kuris negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas LGL skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą (b. l. 27-30), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pagal Įstatymo 9 straipsnio 6 dalį prie Žurnalistų etikos inspektoriaus veikia nepriekaištingos reputacijos, specialių žinių turinčių ekspertų grupė, kuri vertina viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams ir teikia savo išvadas Inspektoriui. Šiose ekspertų grupės išvadose paprastai konstatuojami konkretūs faktai, t. y. kokia informacija skelbiama, koks jos poveikis nepilnamečiams, ar ji atitinka Įstatymo 4 ir 6 straipsniuose numatytus kriterijus ir, jeigu jos skelbimas ribojamas, kokiu metu ji turėtų būti skelbiama. Tačiau Įstatymas nenumato, nei tokios išvados turinio reikalavimų, nei nuostatų, apibrėžiančių, kokių tolesnių veiksmų turėtų imtis Inspektorius, gavęs tokią išvadą, ir kokiu administraciniu aktu tokie veiksmai turėtų būti įforminami. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas Įstatyme paliko teisinę spragą, kuri Inspektoriui vienais atvejais leidžia priimti sprendimą (individualų administracinį aktą), o kitais atvejais, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, suinteresuotam subjektui pateikti tik ekspertų grupės išvados kopiją. Atkreipia dėmesį į tai, kad Inspektorius ir anksčiau LGL iniciatyva vertino kitą reklaminį klipą (socialinę reklamą), tačiau tuo atveju 2013 m. rugsėjo 23 d. priėmė sprendimą Nr. SPR-93, kuris atitiko individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus.

2. Priimamos ekspertų grupės išvados, kuriose informacija priskirtina ribojamos ir draudžiamos skelbti informacijos kategorijai, sukelia konkrečias teisines pasekmes, kuriomis iš esmės suvaržoma ar apribojama saviraiškos laisvė. LGL įsitikinimu, saviraiškos laisvės suvaržymas ar apribojimas negali būti įforminamas vien tik ekspertų grupės išvada, kurioje nėra pateiktas išsamus situacijos vertinimas bei nenurodyti pakankami tokį suvaržymą ar ribojimą pateisinantys argumentai ir motyvai.

3. Išvada sukėlė konkrečias teisines pasekmes LGL, nes LGL šių metų rugpjūčio mėnesį kreipėsi į UAB „Tele-3“, prašydama transliuoti 46 sekundžių trukmės socialinį reklaminį vaizdo klipą. UAB „Tele-3“ suabejojo vaizdo klipo turiniu dėl galimo jo neatitikimo Įstatymui ir pasiūlė LGL kreiptis į Inspektorių. Gauta Išvada lėmė, kad vaizdo klipo skelbimas yra leidžiamas tik nuo 23 iki 6 valandos ir jis turi būti būtinai pažymėtas indeksu „S“. Toks UAB „Tele-3“ sprendimas reiškia, kad transliuojamas vaizdo klipas pasiektų daug mažesnę nei tikėtasi auditorijos dalį. Be to, tai reiškia, kad LGL dėl Išvadoje nustatytų aplinkybių yra priversta patirti tris ar net penkis kartus didesnes sąnaudas, susijusias su vaizdo klipo transliacija. Tokio dydžio transliacijos įkainiai yra neprieinami ribotą biudžetą turinčiai LGL ir tai lemia visišką atsisakymą transliuoti vaizdo klipą.

4. Išvados pagrindu visuomenės informavimo priemonės yra netiesiogiai įpareigojamos vadovautis joje nurodytais informacijos skleidimo ribojimais, kadangi jų nepaisymas užtraukia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse bei Įstatyme numatytą atsakomybę. Tai lemia, kad Išvada konkrečių teisinių santykių kontekste įgyja privalomąjį pobūdį ir sukelia konkrečias teisines pasekmes tiek viešosios informacijos rengėjui (LGL), tiek viešosios informacijos skleidėjui (UAB „Tele-3“).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos gėjų lyga kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Ekspertų grupės, vertinančios viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, 2014 m. rugsėjo 15 d. išvadą Nr. V5-18 „Dėl informacijos atitikimo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui“.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2014 m. spalio 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Teismas konstatavo, kad Išvadoje nėra nustatyta jokių teisių ir pareigų nei LGL, nei viešosios informacijos skleidėjui, nėra nustatyta jokių teisinių pasekmių už Išvadoje numatytų rekomendacijų nepaisymą, Išvada laikytina informacinio – rekomendacinio pobūdžio raštu, kuris negali būti nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nustatyta, kad pareiškėjas Lietuvos gėjų lyga kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Ekspertų grupės, vertinančios viešosios informacijos poveikį nepilnamečiams, 2014 m. rugsėjo 15 d. išvadą Nr. V5-18 „Dėl informacijos atitikimo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymui“. Išvadoje nurodoma, kad ji priimta remiantis Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Joje konstatuota, kad norimame rodyti vaizdo klipe esanti informacija daro neigiamą poveikį asmenims iki 18 metų ir jai skleisti netaikytinos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 5 straipsnyje numatytos išimtys.

Pažymėtina, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus funkcijos yra įtvirtintos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje. Viena iš funkcijų – viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu teikti jiems rekomendacijas dėl konkrečios jų ketinamos rengti ir (ar) skleisti viešosios informacijos priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai, jos žymėjimo ir taikytinų skleidimo apribojimų (Įstatymo 9 str. 2 d. 3 p.). Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokius sprendimus gali priimti Žurnalistų etikos inspektorius, atlikdamas 2 dalyje nurodytas funkcijas, inter alia įspėti viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir kitus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis, pagal kompetenciją traukti administracinėn atsakomybėn viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir kitus už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis ir kt. Inspektoriaus sprendimai priimami, skelbiami ir skundžiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka (Įstatymo 9 str. 4 d.). Į Inspektorių su skundu (pareiškimu) dėl šio įstatymo pažeidimų gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (Įstatymo 9 str. 5 d.).

Apibendrinant nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skundė rekomendacinio pobūdžio išvadą, priimtą pagal Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Šiuo atveju Įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytas sprendimas priimtas nebuvo. Išvada buvo priimta remiantis paties pareiškėjo kreipimusi teikiant rekomendaciją dėl konkrečios ketinamos skleisti viešosios informacijos (nagrinėjamu atveju – vaizdo klipo) priskyrimo neigiamą poveikį nepilnamečiams darančios informacijos kategorijai. Ši procedūra dėl rekomendacijos pateikimo yra prevencinio pobūdžio suinteresuotiems asmenims suteikiama galimybė gauti rekomendaciją, kad būtų užkirstas kelias galimam Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo normų pažeidimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Išvada buvo rekomendacinio pobūdžio, nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog toks aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, kad įstatymų leidėjas Įstatyme paliko teisinę spragą, kuri Inspektoriui vienais atvejais leidžia priimti sprendimą (individualų administracinį aktą), o kitais atvejais, vadovaujantis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu, suinteresuotam subjektui pateikti tik ekspertų grupės išvados kopiją. Pabrėžtina, kad pareiškėjo prie atskirojo skundo pridėtas 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. SPR-93 buvo priimtas remiantis visai kitokiu pagrindu – pagal pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos skundą dėl galimai nepagrįstai taikomų apribojimų. 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimas Nr. SPR-93 priimtas remiantis Įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Taigi šiuo atveju buvo vykdomos dvi visiškai skirtingos procedūros – vienu atveju buvo pateiktas pareiškėjo prašymas ir viešojo administravimo subjektas priėmė rekomendacinio pobūdžio išvadą, kitu – pareiškėjas pateikė skundą dėl taikytų apribojimų, buvo vykdoma administracinė procedūra ir priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas (individualus administracinis aktas Viešojo administravimo įstatymo prasme). Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomos skirtingos procedūros, skirtingos ir jas vykdant priimtų aktų apskundimo galimybės. Kaip minėta, Inspektoriaus sprendimai priimami, skelbiami ir skundžiami Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju Inspektoriaus sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas, priimtas nebuvo.

Atskirajame skunde taip pat teigiama, kad Išvados pagrindu visuomenės informavimo priemonės yra netiesiogiai įpareigojamos vadovautis joje nurodytais informacijos skleidimo ribojimais, kadangi jų nepaisymas užtraukia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse bei Įstatyme numatytą atsakomybę. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus ir pažymi, kad ne Išvados pagrindu visuomenės informavimo priemonės gali būti traukiamos administracinėn atsakomybėn, o paties Įstatymo, nes konkretūs reikalavimai, kuriuos turi atitikti skleidžiama informacija, yra nurodyti Įstatyme. Taigi nepriklausomai nuo to, ar prieš tai bus pateikta atitinkama išvada ar ne, visuomenės informavimo priemonė galės būti traukiama atsakomybėn už Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Įstatymo pažeidimus, jei skleidžiama informacija neatitiks reikalavimų. Šiuo atveju išvada yra tik prevencinė priemonė, kai prieš skleidžiant informaciją, norima įsitikinti, kad pažeidimas nebus daromas, tačiau pats pažeidimas kildinamas iš Įstatyme nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Todėl argumentai, kad Išvados nesilaikymas yra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę visuomenės informavimo priemonėms, yra nepagrįsti. Atitinkamai ir visi kiti ribojimai, kuriuos, kaip teigiama atskirajame skunde, pareiškėjui sukėlė Išvados priėmimas, kildintini ne iš Išvados, o iš to, kad pareiškėjo norima skleisti informacija galimai neatitiko Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimų.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismo nutartis šios bylos aplinkybių kontekste laikytina pagrįsta ir teisėta bei paliekama galioti nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas yra atmestinas (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos gėjų lygos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius