AS-442-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-442-602/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03146-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. D. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. rugpjūčio 9 d. skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1D-7069(11); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, t. y. 5 652,12 Lt, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos dalį, t. y. 1 807,20 Lt, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio taikymo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė, iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą konstitucinės justicijos byloje Nr. 21/2013.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2011 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XI-1821 ir 2012 m. gruodžio 20 d. Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 tiek, kiek Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų ir Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2012 ir 2013 metams, neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams. Dėl prašymo Konstituciniame Teisme bus nagrinėja byla Nr. 21/2013.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į tai, kad dėl šioje administracinėje byloje taikytinų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, šios administracinės bylos nagrinėjimas stabdytinas, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilnaius apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-190-142/2014 (Konstitucinio Teismo byla Nr. 21/2013) ir įsigalios Konstitucinio teismo priimtas nutarimas.

III. Pareiškėjas L. D., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo minėtą nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: 1) patenkinti pareiškėjo skundą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra neišmokėta pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalis, kuri susidarė dėl laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pensijos dalį, t. y. 5 652,12 Lt, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 3) administracinę bylą ta apimtimi, kurioje ginčo dalykas yra pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mažinimas taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, sustabdyti, kol Konstitucinis Teismas išnagrinės bylas Nr. 12/2013, 21/2013 pagal Vilnaius apygardos administracinio teismo prašymus ir įsigalios Konstitucinio teismo priimti nutarimai.

Pareiškėjas, be kita ko, prašo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, jei teismas pripažintų, kad toks terminas yra praleistas.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties kopija buvo patvirtinta tik 2015 m. sausio 8 d. ir išsiųsta pareiškėjui neregistruota pašto siunta, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas pasirašytinai. Neregistruotas laiškas su pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu Plungės r., Kulių miestelio pašte buvo pristatytas 2015 m. sausio 14 d. Pareiškėjas neregistruotą laišką pašto dėžutėje gavo tik 2015 m. sausio 15 d., todėl pareiškėjo nuomone, jis nėra praleidęs termino nutarčiai apskųsti, kadangi nutartyje nėra nurodyta, nuo kada reikia pradėti skaičiuoti apskundimo terminą. Taigi skaičiuojant 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo gavimo, pareiškėjas termino nėra praleidęs, todėl turi teisę realizuoti savo teises į nutarties apskundimą.

Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis sustabdyti bylą yra nepagrįsta ta apimtimi, kurioje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir neįvertino galimybės išspręsti bylą ta apimtimi, kuri apima ginčo laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Mano, kad skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylą dėl pareiškėjo reikalavimų, kurie apima laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., nors tuo laikotarpiu valstybinės pensijos ribojimui taikytų teisės normų atitiktis Konstitucijai yra išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties, kuria teismas sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą konstitucinės justicijos byloje Nr. 21/2013, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas L. D. 2013 m. rugpjūčio 9 d. skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. 1D-7069(11); 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, t. y. 5 652,12 Lt, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies taikymo; 3) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą pensijos dalį, t. y. 1 807,20 Lt, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies taikymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir perdavė administracinę bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėtų išaiškinti pareiškėjui teisę tikslinti skundą, taip pat teisę ABTĮ 34 straipsnyje nustatyta tvarka teikti teismui prašymą atnaujinti praleistą 3 metų procesinį terminą skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi administracinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki Konstitucinis Teismas priims sprendimą konstitucinės justicijos byloje Nr. 21/2013.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis sustabdyti bylą yra nepagrįsta ta apimtimi, kurioje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesvarstė ir neįvertino galimybės išspręsti bylą ta apimtimi, kuri apima ginčo laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. Mano, kad skundžiamoje nutartyje nėra motyvų, kodėl teismas negali išnagrinėti bylą dėl pareiškėjo reikalavimų, kurie apima laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., nors tuo laikotarpiu valstybinės pensijos ribojimui taikytų teisės normų atitiktis Konstitucijai yra išspręsta Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu.

Be to, pareiškėjas prašo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, jei teismas konstatuotą, kad terminas yra praleistas.

Dėl atskirojo skundo padavimo termino teisėjų kolegija pažymi, kad atskirojo skundo priėmimo klausimą sprendė pirmosios instancijos teismas, kuris priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl klausimas dėl skundo padavimo termino nėra aktualus ir teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako.

Kaip matyti iš pareiškėjo atskirojo skundo, jis iš esmės nesutinka su ta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties dalimi, kuria teismas sustabdė administracinę bylą ir kurioje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgė į tai, kad dėl šioje administracinėje byloje taikytinų Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo konstitucingumo yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, darė išvadą, kad yra pagrindas visą nagrinėjamą administracinę bylą stabdyti, kol Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje (Konstitucinio Teismo byla Nr. 21/2013) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

Nustatyta, kad Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą ištirti, ar 2012 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XII-92 ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (Konstitucinio Teismo byla Nr. 21/2013).

ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas sustabdo bylą, kai teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar įstatymas arba kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas byloje, atitinka Konstituciją.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktas aiškintinas sistemiškai su ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punktu, o aiškinant šias normas, taip pat turi būti atsižvelgiama į proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principus. Situacijose, kai administraciniame ginče remiamasi analogiškais argumentais, kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, remiantis analogiškais motyvais, nebūtų pagrįstas proceso efektyvumo, ekonomiškumo bei protingumo principais – teismas ne tik turėtų priimti nutartį ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet ir ja tinkamai suformuoti kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą turinį, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas turėtų papildomai nagrinėti dar vieną analogišką prašymą dėl teisės akto konstitucingumo tyrimo, vertinti jo pagrįstumą bei sujungimo į vieną konstitucinę bylą klausimą – tiek administracinio, tiek konstitucinio proceso klausimai būtų nagrinėjami vien dėl formalių kriterijų, neatsižvelgiant į šiais klausimais siekiamų tikslų turinį.

Todėl administracinis teismas, vertindamas nagrinėjamos bylos ryšį su nagrinėtina byla Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme, turi įvertinti, kiek skirtingi yra pagrindai ir motyvai, dėl kurių buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nuo nagrinėjamoje byloje kylančių teisės aktų konstitucingumo klausimų. Toks testas leistų atskirti situacijas, kai iš tiesų nagrinėjama byla yra individuali, joje keliamas klausimas, nepaisant esamų panašių kreipimųsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, pakankamai unikalus, bei situacijas, kai kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą būtų pagrįstas tik formalia būtinybe tai daryti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, nesant kitų pagrindų stabdyti administracinę bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-443/2011, 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-524/2011).

Taigi sustabdyti administracinę bylą pagal ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktą galima ir tais atvejais, kai kitas teismas analogiškais klausimais ir argumentais jau kreipėsi į Konstitucinį Teismą ir šis prašymas yra dar neišnagrinėtas, o nagrinėjama administracinė byla nepasižymi jokiomis individualiomis aplinkybėmis, kurios galėtų būti reikšmingos kreipimuisi į Konstitucinį Teismą.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas prašė teismo priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, pagrįstai darė išvadą, kad byloje spręstina ir dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis būtent dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-92 konstitucingumo buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šis įstatymas ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus, pratęstas 2013 metams, neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės, lygiateisiškumo, teisingumo ir proporcingumo principams (administracinė byla Nr. I-2693-624/2013, Konstitucinio Teismo byla Nr. 12/2013). Administracinėje byloje, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taip pat buvo pareiškėjui mažinama valstybinė pareigūnų ir karių pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas ir kilo klausimas dėl šių nuostatų galiojimo pratęsimo iki 2013 m. gruodžio 31 d. pagrįstumo (Konstitucinio Teismo byla Nr. 21/2013).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog teismui siekiant tinkamai išnagrinėti administracinę bylą ir sprendžiant dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų teisėtumo ir pagrįstumo turės būti taikomi visi atitinkamam teisiniam santykiui aktualūs teisės aktai ir išaiškinimai dėl jų, įskaitant ir Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo ta apimtimi, kuria Laikinojo įstatymo galiojimo terminas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymus pratęstas 2013 metams, nuostatų konstitucingumo. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktas (Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas), dėl kurio yra kreiptasi į Konstitucinį Teismą, taikytinas ir šioje administracinėje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė šios bylos nagrinėjimą, kol Konstitucinis Teismas priims procesinį sprendimą byloje pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 21/2013).

Dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, kad teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovų už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 31 d. neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies taikymo, pažymėtina, jog ABTĮ neįtvirtinta galimybė sustabdyti bylą tik tam tikra apimtimi. Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nurodyti pareiškėjo reikalavimai nebuvo išskirti į atskirą bylą. ABTĮ nenustato, kad gali būti priimtas dalinis sprendimas. Be to, pareiškėjas, paduodamas skundą, jame formuluodamas reikalavimus ir taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas, pats pasirinko, kad visi jo reiškiami reikalavimai būtų nagrinėjami vienoje byloje.

Konstatuotina, kad esant teisiniam ir faktiniam pagrindui stabdyti nagrinėjamą administracinę bylą dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, susijusio su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos sumažinimu taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė visą nagrinėjamą administracinę bylą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes bei padarė teisingas išvadas dėl administracinės bylos sustabdymo. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo L. D. atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius