A-502-1429-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A502-1429/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00902-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-69-13 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (toliau – ir Sprendimas).

Skunde (b. l. 3–7) pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Tarnybą, norėdama gauti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-15093-122/2012 peržiūrėjimo, tačiau atsakovas Sprendimu jos prašymo netenkino. Pareiškėja įsitikinusi, kad jai priklauso antrinė teisinė pagalba, nes turi negalią, yra senyvo amžiaus. Atsakovas, atsisakydamas teikti antrinę teisinę pagalbą, nepagrįstai nurodė, jog pareiškėja praleido 20 dienų sprendimo už akių apskundimo terminą, kadangi Tarnyba termino praleidimo klausimų nesprendžia ir teisingumo nevykdo. I. Ž. nepraleido termino skųsti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą už akių, nes šį sprendimą gavo tik 2013 m. liepos 11 d.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 38–90) atsakovas paaiškino, 2013 m. rugpjūčio 8 d. gavo pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-15093-122/2012. 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-69-13 Tarnyba atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 6 dalies 1 punktu, nes prašymas akivaizdžiai nepagrįstas. Iš pareiškėjos prašymo turinio ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Tarnyba nustatė, jog pareiškėja prašo teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-15093-122/2012 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei I. Ž. dėl skolos priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino. I. Ž. minėtą sprendimą apskundus, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl įsiteisėjusio sprendimo peržiūros, nes praleistas įstatymų nustatytas 20 dienų terminas, per kurį asmuo gali prašyti peržiūrėti sprendimus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Šiuo atveju nuo sprendimo už akių priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-15093-122/2012 yra praėję daugiau kaip 7 mėnesiai, todėl net ir pareiškėjai paprašius atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą, jis negali būti atnaujintas, nes suėjo naikinamasis 3 mėnesių terminas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime už akių konstatuota, kad I. Žgunovai apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus buvo pranešta tinkamai, todėl įvertinusi nurodytas aplinkybes Tarnyba padarė išvadą, jog I. Ž. prašymas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjos I. Ž. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 74–77).

Teismas nurodė, kad CPK 287 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo sąlygas, 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas.

Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Apibendrindamas šį teisinį reguliavimą teismas padarė išvadą, kad siekiant užtikrinti teisių santykių tarp ginčo šalių stabilumą ir teismo sprendimo teisinę galią bei pašalinti galimybę nesąžiningai šaliai piktnaudžiauti procesu, minėtame straipsnyje įtvirtintas naikinamasis trijų mėnesių terminas, kuriam pasibaigus išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą.

Pažymėjo, kad 3 mėnesių naikinamojo termino eigai neturi reikšmės aplinkybė, kada asmuo gavo skundžiamo teismo sprendimo nuorašą, nes pripažįstama, jog rūpestingas asmuo, vykdydamas procesinę pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo turėjo galimybę susipažinti su ginčijamo sprendimo turiniu. Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai I. Ž. apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-15093-122/2012 nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, 2012 m. lapkričio 26 d.

įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į Tarnybą kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių priėmimo, ir į aukščiau išdėstytas teisės normas, reglamentuojančias galimybę atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, padaryta išvada, kad Tarnyba pagrįstai išsamiai nagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei vertino, jog remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi I.

Ž. reikalavimas, kuriam apginti ji prašo antrinės teisinės pagalbos, akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad Tarnyba, nagrinėdama jos prašymą, viršijo savo įgaliojimus, vertindama aplinkybes, susijusias su termino atnaujinimu. Atstovavimo byloje pagrįstumas Įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Aplinkybės, susijusios su termino atnaujinimu, nagrinėjamos tik tokia apimtimi, kokia yra reikalinga tam, kad būtų įvertintas atstovavimo civilinėje byloje pagrįstumas ir perspektyvumas, advokato galimybė surašyti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei prašymą atnaujinti terminą tokiam pareiškimui paduoti remiantis pareiškėjos nurodomomis aplinkybėmis ir teikiama medžiaga.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012 konstatavo, kad atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi. Iš Sprendimo turinio matyti, kad analizuodamas paminėtų pareiškėjos reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-15093-122/2012 pagrįstumą, atsakovas įvertino teisės aktų normas, reglamentuojančias galimybes pareiškėjos nurodytais faktiniais pagrindais nuginčyti įsiteisėjusio Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą.

Atsakovo Sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų normomis bei atliktu faktinių aplinkybių vertinimu, todėl atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio keliamus reikalavimus.

III. Pareiškėja I. Ž. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinis skundas (b. l. 81–82) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį, terminas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą yra 3 mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, kuris iš tikrųjų nebuvo praleistas. Nagrinėti nurodytą klausimą gali tik teismas, todėl atsakovas nepagrįstai įsiterpė į šį teisminį procesą.

2. Atsakovas, atsisakęs suteikti pareiškėjai teisinę pagalbą, pažeidė Įstatymo ir CPK nuostatas, neteisėtai paneigė I. Ž. teisę į teisminę gynybą.

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-15093-122/2012 buvo išnagrinėta nepranešus pareiškėjai apie teismo posėdžio laiką ir vietą (CPK 329 str. 3 d.).

4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-1292-342/2013 ginčo šalims nedalyvaujant, nors I. Ž. teikė prašymą atidėti posėdį dėl pablogėjusios sveikatos. Tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą.

Atsakovas Tarnyba prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 88–91) pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalį, bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Pareiškėjos teiginiai apie jos teisių pažeidimą bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka yra deklaratyvūs, nes I. Ž. nekonkretizavo, kokių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui ir jų nepridėjo prie apeliacinio skundo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kelia ginčą iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo teisinių santykių, susiklosčiusių Klaipėdos tarnybos 2013 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-69-13, kuriuo nuspręsta jai neteikti antrinės teisinės pagalbos Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-15093-122/2012, pagrindu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-925/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2966/2011 ir kt.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo (VGTPĮ 9 str.).

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 1 d. kreipėsi į Tarnybą norėdama gauti antrinę teisinę pagalbą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-15093-122/2012 peržiūrėjimo. Pareiškėjai I. Ž. apie Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-15093-122/2012 nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, 2012 m. lapkričio 26 d. įteikiant procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja į Tarnybą kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 1 d., t. y. praėjus daugiau nei 3 mėnesiams nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimo už akių priėmimo, ir Tarnyba pareiškėjos prašymo dėl netenkino.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą konstatavo, jog pareiškėjos argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, jog Tarnyba, nagrinėdama jos prašymą, viršijo savo įgaliojimus, vertindama aplinkybes, susijusias su termino atnaujinimu, nėra pagrįsti.

Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų Tarnyba nustatė, jog pareiškėja prašė teisinės pagalbos civilinėje byloje pagal akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį I. Ž. dėl skolos priteisimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą už akių ir ieškinį tenkino, tačiau I. Ž. minėtą sprendimą apskundus, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl įsiteisėjusio sprendimo peržiūros, nes praleistas įstatymų nustatytas 20 dienų terminas, per kurį asmuo gali prašyti peržiūrėti sprendimus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi analizuojamą situaciją, sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog CPK 287 straipsnio, reglamentuojančio pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo sąlygas, 1 dalis numato, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (toliau – pareiškimas). Tačiau siekiant užtikrinti teisinių santykių tarp ginčo šalių stabilumą ir teismo sprendimo teisinę galią bei pašalinti galimybę nesąžiningai šaliai piktnaudžiauti procesu, minėtame straipsnyje įtvirtintas naikinamasis trijų mėnesių terminas, kuriam pasibaigus išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti praleistą pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo terminą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 3 mėnesių naikinamojo termino eigai neturi reikšmės aplinkybė, kada asmuo gavo skundžiamo teismo sprendimo nuorašą, nes pripažįstama, jog rūpestingas asmuo, vykdydamas procesinę pareigą domėtis nagrinėjamos bylos eiga, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo turėjo galimybę susipažinti su ginčijamo sprendimo turiniu. Nagrinėjamoje byloje nuo sprendimo už akių priėmimo civilinėje byloje buvo praėję daugiau kaip 7 mėnesiai (jau buvo suėjęs naikinamasis 3 mėnesių terminas). Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime už akių buvo konstatuota, kad pareiškėjai apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus buvo pranešta tinkamai, todėl įvertinusi nurodytas aplinkybes Tarnyba padarė išvadą, jog I. Ž. prašymas nepagrįstas.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog tiek Tarnyba, tiek pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjos I. Ž. prašymas akivaizdžiai nepagrįstas, atsakovas, atsisakęs suteikti pareiškėjai teisinę pagalbą, nepažeidė Įstatymo ir CPK nuostatų. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų papildomai nekartoja.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė