A-525-1106-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A525-1106/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00930-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Sinvest“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Pico line“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic reality adviser“ dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sinvest“ ir UAB „Pico line“ su skundu (b. l. 5–9) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. birželio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1885 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – ir Įsakymas).

Taip pat prašė priteisti iš atsakovo pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, jog Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, kadangi Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (toliau – ir Valdybos sprendimas) patvirtintas detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas) atspindėjo gretimų žemės sklypui statinių savininkų ir/ar naudotojų konsensusą dėl žemės sklypo (kiemo) naudojimo. Tuo tarpu skundžiamas Įsakymas priimtas išimtinai vieno asmens UAB „Baltic realty adviser“ interesais, nes panaikinus Valdybos sprendimu patvirtintą Detalųjį planą buvo sudaryta galimybė trečiajam suinteresuotam asmeniui rengti žemės sklypo prie naudojamų pastatų (1G1p ir 2G1p) (duomenys neskelbtini), Kaune, planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo suformuojamas atskiras žemės sklypas su kelio servitutu prie UAB „Baltic realty adviser“ nuosavybės teise priklausančių garažų panaikinto Detaliojo plano teritorijoje, taip sudarant trečiajam suinteresuotam asmeniui išskirtines sąlygas naudotis kiemu.

Įsakyme nėra nurodyta, kokių objektyvių duomenų (faktų) pagrindu jis priimtas. Pareiškėjų nuomone, UAB „Baltic realty adviser“ prašymas nėra objektyvūs duomenys, kurių pagrindu galėjo būti priimtas Įsakymas, jis viešojo administravimo subjektui suteikė tik galimybę pradėti objektyvių aplinkybių tyrimą, o ne priimti Įsakymą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas, atsakovas pareiškėjus privalėjo informuoti tiek apie pradėtą procedūrą, tiek apie priimtą Įsakymą, tačiau to neatliko.

Administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, tad Įsakymas neatitinka ir VAĮ 8 straipsnio reikalavimų. Tai, kad Valdybos sprendimu patvirtintas Detalusis planas galimai neatitinka šiuo metu teritorijų planavimo dokumentams keliamų reikalavimų, negalėjo būti priežastimi jį panaikinti. Teisės aktai nenumato tokio teisinio pagrindo panaikinti detalųjį planą ar administracinį sprendimą, kuriuo jis patvirtintas, taip pat draudžiama taikyti teisės aktus atgaline data.

Valdybos sprendimas ir juo patvirtintas Detalusis planas turi būti vertinami pagal tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Jei jie atitinka tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, jie yra teisėti ir privalo būti vykdomi, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, o ne naikinami be teisinio pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad skundžiamame Įsakyme nurodoma, jog jis priimtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 18 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau šiuo atveju minėta teisės norma negalėjo būti taikoma, kadangi skundžiamu Įsakymu naikinamą Valdybos sprendimą priėmė ne savivaldybės administracijos direktorius, o kita savivaldybės institucija – Valdyba, minėta teisės norma nesuteikia teisės savivaldybės administracijos direktoriui naikinti kitų savivaldybės institucijų priimtų teisės aktų.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 d., buvo panaikinti savivaldybės valdybos įgaliojimai teritorijų planavimo srityje, todėl negalima teigti, kad administracijos direktorius turėjo savivaldybės vykdomuosius įgaliojimus vėliau nei 2004 m. gegužės 1 d. Savivaldybės administracijos direktorius neturi kompetencijos savarankiškai spręsti dėl patvirtintų detaliųjų planų galiojimo. Rėmėsi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 26 straipsnio 4 dalis, nurodė, jog Kauno mieto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimo Nr. T-620 1 puntu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui pavedama leisti įsakymus dėl detaliųjų planų tvirtinimo, kurių projektai aptarti savivaldybės tarybos kolegijoje.

Šio sprendimo 2 punkte nurodoma, kad savivaldybės tarybos kolegijos teikimu detaliojo plano tvirtinimo klausimas gali būti perduotas spręsti savivaldybės taryboje. Todėl, tik suderinus detaliojo plano projektą savivaldybės tarybos kolegijoje, savivaldybės administracijos direktorius gali jį tvirtinti. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčijamas įsakymas buvo derintas savivaldybės tarybos kolegijoje, todėl yra pagrindas teigti, jog įsakymas priimtas savivaldybės administracijos direktoriui viršijant jam įstatymo suteiktus įgaliojimus.

Vertino, jog vadovaujantis TPĮ ir VSĮ nuostatomis, su detaliuoju planavimu susiję administraciniai aktai gali būti panaikinami administracine (ne teismo) tvarka ne vėliau kaip iki teritorijos planavimo dokumento patvirtinimo. Vėliau jie gali būti panaikinti tik teismo tvarka. Priimti teritorijų planavimo dokumentai gali būti pakeisti tik priimant naujus teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju skundžiamu Įsakymu buvo panaikintas Valdybos sprendimas, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, nepatvirtinant naujo teritorijų planavimo dokumento, todėl skundžiamas Įsakymas prieštarauja TPĮ nuostatoms.

Įsakymas priimtas siekiant sukurti kiek įmanoma palankesnes sąlygas trečiajam suinteresuotam asmeniui suformuoti žemėvaldą aplink jiems nuosavybės teise priklausančius garažus, neatsižvelgiant į pareiškėjų ir kitų asmenų teises ir interesus, o tai nesuderinama su VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintais principais.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) pateikė atsiliepimą (b. l. 40–44), kuriuo prašė pareiškėjų skundą atmesti.

Paaiškino, kad Valdybos sprendimo 1.2 punktu buvo patvirtintas žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančio iki 2200 kv. m sklypo planas. Detaliojo plano brėžinyje nurodyta, jog žemės sklypas projektuojamas pagal Kauno (duomenys neskelbtini) kvartalo sklypų ribų projektą; gyvenamos – negyvenamos paskirties (visuomeninės, komercinės). Detaliuoju planu nustatomos ribos ir plotas, kuris atlikus geodezinius matavimus gali keistis. Sklypas bendro naudojimo visiems bedraturčiams, prieš atliekant geodezinius matavimus visi sklypo bendrasavininkai privalo sudaryti sklypo pasidalinimo sutartį.

Šie detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti: sklypo pasidalinimo tarp bendraturčių sutartis nebuvo sudaryta, sklypo kadastriniai (geodeziniai) matavimai nebuvo atlikti, žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šios aplinkybės, patvirtina, kad minėtas Valdybos sprendimas nebuvo įvykdytas, jo pagrindu realios teisinės pasekmės nekilo. 2013 m. gegužės 7 d. raštu pastatų (duomenys neskelbtini) savininkas UAB „Baltic realty adviser“ kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę prašydamas panaikinti Detalųjį planą kaip neatitinkantį šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimų, keliamų teritorijų planavimo dokumentams.

Įsakymu detalusis planas bei Kauno miesto valdybos siūlymas dėl šio žemės sklypo sudaryti ilgalaikės nuomos sutartis su nuodytomis įmonėmis ir asmenimis buvo pripažinti netekusiais galios. Įsakymas atitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatas. Įsakymo Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2013 m. birželio 19 d. aiškinamajame rašte, kuris yra sudedamojo skundžiamo teisės akto dalis, aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės, sąlygojusios Įsakymo priėmimą. Valdybos sprendimas iki šiol nebuvo pradėtas įgyvendinti – nebuvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.

Detalusis planas buvo parengtas, tačiau jis neatitinka šiuo metu galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių teritorijų planavimą, t. y. Detaliajame plane nebuvo nustatytas privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas, kaip numatyta TPĮ 23 straipsnyje – nenustatytas konkretus teritorijos naudojimo tipas, leistinas pastatų aukštis, žemės sklypo užstatymo tankumas, intensyvumas, statinių statybos zona, servitutai ir pan. Administracijos direktorius, priimdamas skundžiamą Įsakymą, pagrįstai vadovavosi VSĮ 18 straipsnio 1 dalimi.

Pagal Valdybos sprendimo priėmimo metu galiojusią VSĮ redakciją vykdomosios institucijos funkcijos buvo pavestos savivaldybės merui ir valdybai. Buvo nustatyta, jog įsigaliojus šiam įstatymui, visus savivaldybės valdybai bei merui kitų įstatymų priskirtus vykdomuosius įgaliojimus iki tų įstatymų pakeitimo įgyvendina savivaldybės administracijos direktorius, todėl šiuo teisės aktu valdybos kompetencijai, vykdžiusiai vykdomosios institucijos įgaliojimus, priskirtos funkcijos buvo perduotos naujai savivaldybės institucijai, vykdančiai vykdomosios institucijos įgaliojimus – administracijos direktoriui.

Rėmėsi VSĮ 16 straipsnio 3 dalies 8 punktu, 7 dalimi, 29 straipsnio 8 dalies 12 punktu, TPĮ 26 straipsnio 4 dalimi. Priešingai, nei nurodo pareiškėjai, Kauno miesto savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. T-620 leisti įsakymus dėl detaliųjų planų tvirtinimo buvo pavesta Administracijos direktoriui, todėl Administracijos direktorius skundžiamą Įsakymą priėmė teisėtai, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų. Pažymėjo, jog pareiškėjai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes jų teisėms ir teisėtiems interesams sukelia ginčijamas Įsakymas.

Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjai yra įgyvendinę Detaliojo plano sprendinius ar jų ketinimus tai daryti. Detaliojo plano sprendiniuose numatyta sklypo naudotojų pareiga prieš atliekant geodezinius matavimus sudaryti sklypo pasidalijimo sutartį, tačiau apie tokios sutarties sudarymą duomenų nepateikta. Taip pat pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad yra atlikę žemės sklypo kadastrinius matavimus ar kreipęsi dėl jų naudojamos žemės sklypo dalies išnuomojimo ar įsigijimo ir kad šiose procedūrose buvo vadovaujamasi detaliuoju planu.

Įsakymo panaikinimas nesąlygoja iki jo galiojusio Valdybos sprendimo teisinės galios atkūrimo, t. y. jis netaps galiojančiu, ir tokiu atveju ginčo teritorijos naudotojai turės rengti naują teritorijų planavimo dokumentą, atitinkantį šiuo metu galiojančių teisės aktų reikalavimus. Įsakymas neturėjo jokio poveikio pareiškėjų teisėms į jų naudojamą žemės sklypą, niekaip neįtakojo jų teisių bei teisėtų interesų, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimu (b. l. 79–84) pareiškėjų UAB „Sinvest“ ir UAB „Pico line“ skundą tenkino. Panaikino 2013 m. birželio 20 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-1885 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pripažinimo netekusiais galios“. Priteisė pareiškėjui UAB „Sinvest“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 100,00 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Teismas aptaręs remiantis bylos medžiaga nustatytas aplinkybes, visų pirma pažymėjo, kad nesutinka su atsakovo argumentais, jog ginčijamo sprendimo panaikinimas pareiškėjams nesukėlė teisinių pasekmių. Kaip matyti iš bylos duomenų, detaliuoju planu buvo nustatytos sklypo ribos ir plotas, pareiškėjams priklausantys statiniai patenka į detaliuoju planu nustatytą žemės sklypo teritoriją, detaliajame plane nurodyta, kad pareiškėjai yra šio žemės sklypo naudotojai, todėl vien ši aplinkybė patvirtina jų suinteresuotumą detaliuoju planu, įtaką jų teisėms ir interesams. Be to, pareiškėjų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog detaliojo plano pagrindu pagal nusistovėjusią tvarką besiribojančių su žemės sklypu statinių savininkai (naudotojai) detaliuoju planu patvirtinto žemės sklypo plotu naudojasi bendrai savo ir įmonių klientų poreikiams.

Teismas taip pat rėmėsi TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 2 šio straipsnio dalimi ir vertino, jog šiose nuostatose įtvirtintų teritorijų planavimo tikslų turi būti laikomasi ne tik tvirtinant žemės sklypų detaliuosius planus, bet ir juos keičiant, panaikinant, todėl atsakovas prieš priimdamas ginčijamą Įsakymą, pripažįstantį negaliojančiu 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 22 dėl detaliųjų planų patvirtinimo, privalėjo pareiškėjus, kurių teisės buvo tiesiogiai susijusios su 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu Nr. 22 (jų atžvilgiu minėtas sprendimas ir buvo priimtas) informuoti apie pradėtą procedūrą bei apie priimtą sprendimą. Šiuo aspektu, pažymėta, jog iš ginčijamo Įsakymo turinio matyti, jog, jį priimant buvo vadovautasi Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostata, kuri suteikia teisę savivaldybės administracijos direktoriui ar kitiems savivaldybės viešojo administravimo subjektams savo priimtus teisės aktus pakeisti, panaikinti bei buvo atsižvelgta į UAB „Baltic realty Adviser“ 2013 m. gegužės 7 d. prašymą. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai kaip tiesiogiai su ginčijamu sprendimu susiję asmenys, būtų buvę informuoti apie šio administracinio akto priėmimo procedūrą bei jiems praneštos ginčijamo administracinio akto priėmimo priežastys, motyvai, kaip numato VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, 4 dalyje įtvirtintos nuostatos. Nors atsakovas nurodė, jog sprendimo faktinės aplinkybės buvo išdėstytos 2013 m. birželio 19 d. aiškinamajame rašte, pažymėta, jog su minėto rašto turiniu pareiškėjai nebuvo supažindinti, be to, nei sprendime nei aiškinamajame rašte nenurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas. Kadangi priimant ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 1998 m. teritorijų planavimo dokumentas, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, pareiškėjų teisėms ir jų interesams įvertinimas, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų kaip suinteresuotos visuomenės dalies interesus, pažeidžiant TPĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies nuostatas, VAĮ nustatytą procedūrą, minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.), nepasisakant dėl kitų skunde išdėstytų argumentų.

Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44, 45 straipsnių nuostatomis, pareiškėjui UAB „Sinvest“ iš atsakovo priteistas 100 Lt žyminis mokestis.

III. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą (b. l. 88–90), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo jokių konkrečių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjų teisių pažeidimą ar kitokią neigiamą įtaką jų teisėms ar teisėtiems interesams, o teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiškėjų teise naudotis Detaliuoju planu suplanuota teritorija nepagrindžia, kad priėmus Įsakymą, pareiškėjai ją prarado ar ši teisė kokiu nors būdu apribota, todėl pareiškėjų skundas turėjo būti atmestas. Panaikintas Detalusis planas neatitiko teritorijų planavimo dokumentui keliamų reikalavimų, pagal jį negalėjo būti atliekami kadastriniai matavimai, žemės sklypas negalėjo būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre. Tad pareiškėjai, siekdami įteisinti savo naudojimąsi ginčo žemės sklypu ir užbaigti savo naudojamos žemės formavimo procedūras, turėtų rengti naują detalųjį planą. Pareiškėjams Detaliojo plano sprendinių neįgyvendinus, šiuo dokumentu nei šiuo metu, nei ateityje nėra galimybės pasinaudoti, tad, minėta, Įsakymas, kuriuo Detalusis planas panaikintas, pareiškėjams realių pasekmių sukelti negalėjo. Teismo priimtas sprendimas neatkūrė jokių tariamai pažeistų pareiškėjų teisių, nes Įsakymą panaikinus, iki jo galiojusio Valdybos sprendimo teisinė galia nebuvo atkurta, kadangi teismas netaikė ABTĮ 92 straipsnio ir dėl jo nepasisakė. Išdėstytus argumentus grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1679/2010 ir 2008 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1280/2008.

Pareiškėjai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 93–95), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o 2013 m. lapkričio 20 d. Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo pareiškėjų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundą pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su juo argumentus:

1) Atsakovas neginčija teismo išvadų, dėl kurių ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu buvo priimtas pareiškėjams palankus teismo sprendimas (kad pareiškėjams ir kitiems ginčo teritorijų planavimo procesu suinteresuotiems asmenims turėjo būti sudaryti sąlygos dalyvauti šiame procese, bet tai nepadaryta; kad Įsakyme ir aiškinamajame rašte nėra nurodytas Įsakymo priėmimo teisinis pagrindas), tad apeliacinis skundas nesudaro pagrindo abejoti teismo sprendimo teisėtumu.

2) Įsakymas pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus, nes Valdybos sprendimu patvirtinto Detaliojo plano pagrindu susiklostė visiems Detaliojo plano teritorijoje esančių statinių savininkams, naudotojams, klientams ir pan., priimtina privaloma tos teritorijos naudojimo tvarka, kai ja naudojasi visi bendrai, o Įsakymas šią tvarką griauna, nes atveria kelią UAB „Baltic realty adviser“ supaprastinta tvarka suformuoti žemėvaldą aplink jam nuosavybės teise priklausančius garažus ir kelio servitutą, taip apribojant kitų suinteresuotų asmenų galimybes naudotis šia teritorijos dalimi. Galiojant Valdybos sprendimui trečiasis suinteresuotas asmuo taip elgtis negalėjo.

3) Valdybos sprendimu patvirtintas Detalusis planas negalėjo būti panaikintas dėl to, kad neatitinka šiuo metu teritorijų planavimo dokumentams keliamų reikalavimų. Jis buvo priimtas teisėtai ir sukėlė teisines pasekmes. Tai, kad pareiškėjai nepasinaudojo Valdybos sprendimu patvirtinto Detaliojo plano suteiktomis galimybėmis taip pat nedaro jo negaliojančio ar netinkamu tam tikroms teisėms įgyvendinti.

4) Atsakovo pateikiamas ABTĮ 92 straipsnio aiškinimas prieštarauja sąžiningumo, protingumo, teisingumo bei kitiems bendriesiems teisės principams, nesuderinamas su teise kreiptis teisminės gynybos.

5) Nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1280/2008 priimta byloje, kurios aplinkybės reikšmingai skiriasi nuo esančių šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2013 m. birželio 20 d. priimto Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. A-1885 „Dėl Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ dalinio pripažinimo netekusiais galios“, kuriuo pripažinti netekusiais galios Kauno miesto valdybos 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo Nr. 820 „Dėl žemės sklypų prie pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų“ 1.2 ir 2.2 punktai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punktą, teritorijų planavimo tikslas – suderinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų, o nustatant konkrečių teritorijų planavimo tikslus būtina atsižvelgti į visuomenės poreikius teritorijų planavimo procese (3 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog minėtų tikslų turi būti laikomasi ne tik tvirtinant žemės sklypų detaliuosius planus, bet ir juos keičiant, panaikinant. Taigi atsakovas prieš priimdamas ginčijamą sprendimą, pripažįstantį negaliojančiu 1998 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 22 dėl detaliųjų planų patvirtinimo, privalėjo pareiškėjus, kurių teisės buvo tiesiogiai susijusios su minėtų sprendimu informuoti apie pradėtą procedūrą bei apie priimtą sprendimą.

Dėl apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų, jog ginčijamas sprendimas pareiškėjų teisių neįtakojo, pažymėtina, jog bylos duomenys patvirtina, kad detaliuoju planu buvo nustatytos sklypo ribos ir plotas, o pareiškėjams priklausantys statiniai patenka į detaliuoju planu nustatytą žemės sklypo teritoriją. Taip pat detaliajame plane buvo nurodyta, kad pareiškėjai yra šio žemės sklypo naudotojai, taigi vien ši aplinkybė patvirtina jų suinteresuotumą detaliuoju planu, įtaką jų teisėms ir interesams.

Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir išvadoms, jog byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjai kaip tiesiogiai su ginčijamu sprendimu susiję asmenys būtų buvę informuoti apie ginčijamos administracinio akto priėmimo procedūrą bei praneštos ginčijamo administracinio akto priėmimo priežastys, motyvai, kaip numato Viešojo administravimo įstatymo VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje 4 dalyje įtvirtintos nuostatos. Akcentuotina tai, jog ginčijamo sprendimo faktinės aplinkybės (anot atsakovo) buvo išdėstytos 2013 m. birželio 19 d. aiškinamajame rašte, tačiau su minėto rašto turiniu pareiškėjai nebuvo supažindinti, o sprendime bei aiškinamajame rašte nebuvo nurodytas jo priėmimo teisinis pagrindas.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad teismas sprendime nepagrįstai nepasisakė ir netaikė ABTĮ 92 straipsnio, pažymėtina, jog vien tai, kad teismas sprendime atskirai nepasisakė dėl vieno ar kito byloje esančio įrodymo ar argumento, savaime neleidžia teigti, kad į juos nebuvo atsižvelgta. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, pagrindo spręsti, kad teismas priimdamas sprendimą nevertino atsakovo pateiktų argumentų, nėra.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai ir ją pagrindžiantiems argumentams, kad priimant ginčijamą sprendimą, kuriuo buvo panaikintas 1998 m. teritorijų planavimo dokumentas, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turėjusių įtakos sprendimo pagrįstumui, pareiškėjų teisėms ir jų interesams įvertinimas, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjų kaip suinteresuotos visuomenės dalies interesus, buvo pažeistos Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 2 dalies nuostatos, VAĮ nustatyta procedūra.

Papildomai pažymėtina, jog atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjai prašo priteisti iš atsakovo jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalių išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmąja ir apeliacine instancija, priteisimo klausimą atskirai sprendžia atitinkamas apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų nenurodė, nedetalizavo, nenurodė, kokias išlaidas jie patyrė nagrinėjant administracinę bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, todėl šis prašymas paliktinas nenagrinėtas. Pareiškėjams išaiškinama teisė detalizuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikti per keturiolika dienų nuo šios teismo nutarties paskelbimo (ABTĮ 45 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, sprendime išdėstytų motyvų papildomai nekartoja. Skundžiamas sprendimas priimtas nustačius visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teisingai taikant šį ginčą reglamentuojančias teisės normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo sprendimą keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas