A-139-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-139-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02808-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas K. J. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT) Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 balandžio 23 d. sprendimą Nr. SS-1348; 2) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Ginčų komisija) 2013 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. S-234; 3) įpareigoti atsakovą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą per 20 dienų pakeisti 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. SS-1348 – įpareigoti atsakovą nustatyti specialųjį nuolatinės slaugos poreikį; 4) skirti teismo medicinos ekspertizę jo sveikatos būklei įvertinti.

Pareiškėjas skunde paaiškino, kad su skundžiamais sprendimais nesutinka, nes mano, kad jam turi būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos, o ne priežiūros (pagalbos) poreikis. Pareiškėjo savarankiškumas buvo įvertintas 35 balais, tačiau medicininiuose dokumentuose yra 3 skirtingi jo savarankiškumo vertinimai pagal tą pačią Bartelio skalę. Atsakovas Ginčų komisijos sprendimą įvykdė formaliai, nes dėl Bartelio indekso įvertinimo kreipėsi į tą patį gydytoją, kuris jau buvo tokį vertinimą atlikęs ir pateikęs pareiškėjui nepalankų vertinimą. NDNT turėjo užtikrinti, kad Bartelio indekso lentelę užpildytų ne tik kompetentingas, bet ir nepriklausomas asmuo. Pareiškėjo nuomone, savarankiškumo balai jam galėtų būti skiriami tik už valgymą, asmeninį tualetą, iš dalies už vaikščiojimą lygiu paviršiumi bei apsirengimą, todėl Bartelio indeksas negali sudaryti nei 35, nei 40 balų. Nurodė, kad Ginčų komisija nepagrįstai netenkino prašymo dėl kreipimosi į nepriklausomus ekspertus, todėl prašė teismo skirti medicininę ekspertizę pareiškėjo sveikatos būklei įvertinti.

Pateiktame atsiliepime atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad 2013 m. balandžio 23 d. NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas priimtas laikantis teisės aktų nustatytų procedūrų, grindžiamas specialių medicinos mokslo žinių turinčių kvalifikuotų specialistų konsultacijų išvadomis. Atsakovas, vykdydama Ginčų komisijos sprendimą, kreipėsi į VŠĮ Respublikos gatvės šeimos kliniką dėl K. J. savarankiškumo įvertinimo – gydytojo-reabilitologo užpildytos Bartelio indekso lentelės pateikimo. 2013 m. balandžio 15 d. pareiškėjo savarankiškumas Bartelio indeksu gydytojo reabilitologo įvertintas 35 balais (gydytoja K. P.). 2012 m. gruodžio 14 d. pareiškėjo savarankiškumas 40 balų buvo įvertintas VŠĮ Respublikos gatvės šeimos klinikos bendrosios praktikos gydytojos K. T.. Kaip matyti, Bartelio indekso lentelė užpildyta skirtingų gydytojų specialistų, balų suma skiriasi 5 balais, kurie neturi esminės įtakos sprendimui dėl specialiojo nuolatinės slaugos poreikio, nes pareiškėjo Bartelio indeksas didesnis nei 20 balų. Atsižvelgiant į pareiškėjo teiginius dėl Bartelio indekso vertinimo skirtumų nurodė, kad asmens savarankiškumas, t. y. gebėjimas apsitarnauti kasdieninėje veikloje gali keistis priklausomai nuo asmens sveikatos būklės, o atliktas pakartotinis vertinimas nebūtinai turi sutapti su ankstesnio vertinimo rezultatais. Abejoti gydytojų kompetencija ir pateiktų duomenų objektyvumu nėra pagrindo, nes asmenį gydantis gydytojas atlieka nuolatinę asmens sveikatos būklės stebėseną ir priežiūrą, o gydytojas-reabilitologas yra specialistas, galintis nešališkai ir kvalifikuotai įvertinti asmens sveikatos funkcinius sutrikimus, ribojančius apsitarnavimą kasdieninėje veikloje. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius, siekdamas pašalinti abejones dėl asmens savarankiškumo, kreipėsi būtent į specialių medicinos žinių turintį gydytoją-reabilitologą. NDNT Sprendimų kontrolės skyrius rėmėsi fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo atliktu K. J. savarankiškumo vertinimu ir pagrįstai nenustatė specialiojo nuolatinės slaugos poreikio. Asmens Bartelio indeksas įvertintas 35 balais, o teisės aktai nustato, kad esant ryškiems judėjimo funkcijos sutrikimams Bartelio indeksas turi būti iki 20 balų. Atsižvelgiant į teismo proceso ekonomiškumo bei efektyvumo principus, atsakovo teigimu, skirti teismo ekspertizę pareiškėjo sveikatos būklei įvertinti nėra pagrindo.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta gydytoja K. T. patvirtino, kad ji yra pareiškėją gydančioji gydytoja. Bartelio indeksą lentelėje nustatė vertindama pareiškėjo fizinę būklę ne namų aplinkos sąlygomis. Liudytoja teigė, kad pareiškėjo fizinė būklė stabili, jis nėra slaugomas, turi sveikas valdomas rankas. Pareiškėjas pats gali atsisėsti, juda vežimėlyje, nevaikšto, nes nevaldo kojų, todėl slauga nėra būtina, užtenka tik nuolatinės priežiūros. Šiuo metu pareiškėjo psichologinė būklė bloga, naudoja antidepresantus, reikalinga psichiatro pagalba, tačiau siuntimo rašymo metu, Bartelio indekso lentelės pildymo metu pareiškėjo psichinė būklė nebuvo vertinta, pareiškėjas pas psichologą ar psichiatrą nebuvo siunčiamas, nes nebuvo tam poreikio. Pareiškėjo fizinės būklės rodiklis nėra stabilus, nes psichologinė būsena turi įtakos ir paciento fizinei būklei. Pareiškėjas namuose turi specialiąją lovą, tačiau visumoje namų sąlygos nepritaikytos neįgaliajam asmeniui, t. y. pareiškėjas gyvena antrame namo aukšte, nėra galimybės pareiškėjui nusileisti su vežimėliu į pirmą aukštą, neturi pritaikytos prausimuisi vietos, yra vonia, į kurią su vežimėliu įvažiuoti negali. Liudytojos teigimu, pareiškėjo būklė pagal Bartelio indekso lentelę gali būti vertinama apie 30 balų (2014 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta gydytoja-reabilitologė K. P. patvirtino, kad 2013 m. balandžio mėnesį, gavusi pareiškėją gydančios gydytojos siuntimą, nuvyko pas pareiškėją į namus įvertinti jo būklę pagal Bartelio indekso lentelę. Koks buvo nustatytas pareiškėjo vertinimas pagal Bartelio indekso lentelę anksčiau, liudytoja nesidomėjo. 2013 m. balandžio 15 d. liudytoja pareiškėjo būklę pagal Bartelio indekso lentelę įvertino 35 balais, nes nustatė, kad pareiškėjas paduotą maistą suvalgo pats, persėda iš lovos į vežimėlį, nors dėl saugumo priežiūra reikalinga. Nors rankas valdo, asmeninio tualeto neatlieka, nes nepritaikytos tam sąlygos. Savarankiškai nesimaudo, reikalinga kitų asmenų pagalba, naudojantis tualetu reikalinga dalinė pagalba, pareiškėjas nevaikšto, vežimėliu važiuoti savarankiškai gali, laiptais nelipa, apsirengiant reikalinga pagalba, bet daugiau kaip pusė veiksmų atlieka pats, žarnyno funkcijos ir šlapimo pūslės nekontroliuoja. Pareiškėjo vertinimas truko apie 45 min. Nustatant Bartelio indekso balus buvo atsižvelgta į pareiškėjo namų sąlygas ir šios aplinkybės įvertintos pareiškėjo naudai, pavyzdžiui, konstatuota, kad asmeniniu tualetu negali naudotis, nors turi sveikas rankas, tačiau be kitų asmenų pagalbos, kurie paduotų dubenį su vandeniu, nusiprausti negali (2014 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta pareiškėjo žmona R. J. nurodė, kad pareiškėjas po traumos nevaldo apatinės kūno dalies, sugeba pats atsisėsti į vežimėlį, bet nuolat jį reikia prižiūrėti. Paduotą maistą gali suvalgyti pats, maitinti nereikia, bet maistą jam reikia paruošti. Pats iš dalies gali apsirengti, bet reikia pagalbos apsirengiant viršutinius drabužius. Namai, kuriuose gyvena pareiškėjas, nepritaikyti gyventi neįgaliam asmeniui. Gyvena namo antrame aukšte, be kitų asmenų pagalbos pareiškėjas negali nusileisti į pirmą aukštą ir išvažiuoti į lauką, tam nepritaikytos laiptinės sąlygos (2014 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašas).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo K. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu (toliau – ir NSIĮ) bei jo pagrindu priimtais ir 2005 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. A1-120/V-346 patvirtintais Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašu (toliau – ir Kriterijų sąrašas), Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašu (toliau – Tvarkos aprašas), Specialiųjų poreikių indekso vertinimo metodika. Pažymėjo, kad Kriterijų sąrašo 2.13.1 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas, kai asmeniui labai sutrikusios galūnių judėjimo funkcijos – hemiplegijos, paraplegijos, ryškios paraparezės, hemiparezės – sergant nervų, raumenų, kaulų, sąnarių ir jungiamojo audinio ligomis, kai Bartelio indeksas 25–40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ir kt.), kuriuo remiantis NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pareiškėjui pagrįstai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.

VŠĮ Respublikos gatvės šeimos klinikos 2013 m. balandžio 15 d. išrašas iš medicininių dokumentų bei Bartelio indekso užpildyta lentelė patvirtina, kad gydytoja K. P. (reabilitologė) pareiškėjo savarankiškumą įvertino 35 balais (užpildyta lentelė). Toks nustatytas Bartelio indeksas neatitinka Kriterijų sąrašo 1.9. punkto (specialusis nuolatinės slaugos poreikis) reikalavimų, tačiau atitinka Kriterijų sąrašo 2.13.1 punkto reikalavimus (specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), kai Bartelio indeksas 25-40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ir kt.)). Todėl pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, liudytojų nurodytos aplinkybės leido daryti išvadą, kad tiek NDNT, tiek Ginčų komisija pareiškėjui pagrįstai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.

Kriterijų sąrašo 1.6 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas vaikams iki 5 metų amžiaus, kai nustatytas sunkus neįgalumo lygis ir reikalinga viena iš šių medicininės pagalbos bei slaugos priemonių: ilgalaikis enterinis maitinimas per zondą ar gastrostomą, tracheostomos priežiūra, ilgalaikė kateterizacija. Todėl teismas darė išvadą, kad ši norma taikytina vaikams iki 5 metų, tačiau ne pareiškėjui, kuris yra suaugęs pilnametis asmuo. Todėl pareiškėjo atstovo argumentus dėl šios normos taikymo teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas, pasisakydamas dėl Bartelio indekso vertinimo skirtumų, nurodė, kad Ginčų komisija 2013 m. kovo 26 d. sprendimu konstatavo, kad neišsiaiškinta, kodėl buvo nustatytas ženklus NDNT Bartelio indekso balų skirtumas, nurodytas 2012 m. gruodžio 5 d. siuntime (b. l. 108–109) ir 2012 m. gruodžio 14 d. Bartelio lentelėje (b. l. 95), pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo NDNT per 20 dienų atlikti pakartotinį specialiųjų poreikių vertinimą pašalinant pažeidimus, padarytus vertinant K. J. specialiuosius poreikius (b. l. 58–64). Vykdant šį Ginčų komisijos sprendimą 2013 m. balandžio 15 d. gydytoja reabilitologė K. P. atliko pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimą pagal Bartelio indekso lentelę ir nustatė 35 balus. Vertinimas buvo atliktas ne bendrosios praktikos gydytojos, o gydytojos-reabilitologės, kuria abejoti teismas neturi pagrindo.

Teismas, pasisakydamas dėl skunde suformuluoto prašymo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, pažymėjo, kad skunde pareiškėjas nenurodė, kodėl gydančios gydytojos ar gydytojos-reabilitologės vertinimus laiko neteisingais. Be to, teisinis reglamentavimas nenustato NDNT pareigos kreiptis į nepriklausomus ekspertus, todėl pareiškėjo teiginius, kad NDNT nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nesikreipė į nepriklausomus ekspertus, atmetė kaip nepagrįstus.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjui specialieji poreikiai nustatyti kompetentingos institucijos, laikantis teisės aktuose nustatytų pagrindinių procedūrų, grindžiami NDNT pateiktais medicininiais dokumentais ir kitais duomenimis bei juos atitinkamai įvertinus. Ginčų komisijoje pareiškėjo skundas išnagrinėtas ir sprendimas priimtas laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą. Todėl ginčijami NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. sprendimas Nr. SS-1348, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. S-234 yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

III. Pareiškėjas K. J., nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 81–83), prašydamas teismo sprendimą panaikinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją, taip pat prašo skirti teismo medicinos ekspertizę pareiškėjo sveikatos būklei įvertinti.

Atsakovas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 93–95).

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktą pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo Nr. SS-1348 ir Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. birželio 20 d. sprendimo Nr. S–234 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nesutinka, kad skundžiamais sprendimais jam pagrįstai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas bei jo pagrindu priimtas 2005 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. A1-120/V-346, kuriuo buvo patvirtinti Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašas, Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašas, Specialiųjų poreikių indekso vertinimo metodika.

Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo tvarkos aprašo (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. A1-220/V 505 redakcijos) 6 punkte nustatyta, kad asmeniui gali būti nustatyti šie specialieji poreikiai: 1) specialusis nuolatinės slaugos poreikis; 2) specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; 3) specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; 4) specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. A1-214/V-655 redakcijos) 1.1–1.11 punktuose nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatomas specialusis slaugos poreikis. Kriterijų sąrašo 2.1–2.21 punktuose nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, 3.1–3.11 punktuose - specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, 4.1–4.15 punktuose – specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Kriterijų sąrašo 1.9 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatomas, kai asmeniui nustatyta tetraplegija ir kiti ryškūs įvairios kilmės judėjimo (motorikos) funkcijos sutrikimai, kai Bartelio indeksas (užpildyta Bartelio indekso lentelė) iki 20 balų. Kriterijų sąrašo 2.13.1 punkte nustatyta, kad specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis nustatomas, kai asmeniui labai sutrikusios galūnių judėjimo funkcijos – hemiplegijos, paraplegijos, ryškios paraparezės, hemiparezės – sergant nervų, raumenų, kaulų, sąnarių ir jungiamojo audinio ligomis, kai Bartelio indeksas 25-40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ir kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama ginčo santykiams aktualų teisinį reglamentavimą, pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Taip pat akcentuotina, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Tvarkos aprašo 13.3 punktu, esant pagrįstų abejonių dėl Bartelio indekso vertinimo, NDNT specialistai, turintys teisę vertinti Bartelio indeksą, įvertina asmens savarankiškumą ir tai pažymi specialiųjų poreikių vertinimo akte. Jeigu atliekant vertinimą buvo nustatyti esminiai Bartelio indekso vertinimo skirtumai, NDNT apie tai informuoja asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir prašo pateikti Bartelio indekso vertinimą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) išaiškinimus. Esant reikalui, kreipiamasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl pakartotinio Bartelio indekso įvertinimo dalyvaujant ir NDNT specialistams.

2012 m. gruodžio 5 d. siuntimo į NDNT Nr. 204 duomenimis pareiškėjo savarankiškumas pagal Bartelio indeksą – 20 balų (gydytoja K. T.). Atsižvelgiant į tai, kad kartu su siuntimu į NDNT nebuvo pateiktas privalomas dokumentas – užpildyta Bartelio indekso lentelė, teisės aktų nustatyta tvarka NDNT teritorinis skyrius kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl jos pateikimo. Pareiškėją gydanti gydytoja K. T. 2012 m. gruodžio 14 d. asmens savarankiškumą įvertino 40 balų.

Įvertinęs pareiškėjui diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir atsižvelgdamas į nustatytą Bartelio indeksą, NDNT teritorinis skyrius nustatė pareiškėjui specialiuosius priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensavimo poreikius. Specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nenustatė, nes asmens savarankiškumas gydančio gydytojo pakartotinai įvertintas didesniais balais. Atlikęs pakartotinį pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimą, NDNT Sprendimų kontrolės skyrius paliko galioti NDNT teritorinio skyriaus sprendimą.

Nesutikdamas su NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimu pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 2013 m. kovo 26 d. sprendimu Ginčų komisija įpareigojo NDNT Sprendimų kontrolės skyrių pasinaudoti Tvarkos aprašo 13.3 punkte įtvirtinta teise, ir gavus papildomus dokumentus, atlikti pakartotinį pareiškėjo specialiųjų poreikių vertinimą.

Vykdydamas Ginčų komisijos sprendimą NDNT Sprendimų kontrolės skyrius 2013 m. balandžio 11 d. kreipėsi į VŠĮ Respublikos gatvės šeimos kliniką, kad ši pateiktų pareiškėjo savarankiškumo įvertinimą – gydytojo reabilitologo užpildytą Bartelio indekso lentelę. 2013 m. balandžio 15 d. pareiškėjo savarankiškumas įvertintas 35 balais (gydytoja-reabilitologė K. P.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo savarankiškumas buvo įvertintas skirtingų aukštos kvalifikacijos specialių medicinos žinių turinčių gydytojų (šeimos gydytojo ir gydytojo-reabilitologo), atlikto vertinimo rezultatai (40 ir 35 balai) iš esmės nesiskiria ir neatitinka teisinio reglamentavimo, kuriuo remiantis pareiškėjui galėtų būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Pirmosios instancijos teismas nurodyto teisinio reglamentavimo kontekste pagrįstai sprendė, jog VŠĮ Respublikos gatvės šeimos klinikos 2013 m. balandžio 15 d. išrašas iš medicininių dokumentų bei Bartelio indekso užpildyta lentelė patvirtina, kad gydytoja K. P. (reabilitologė) pareiškėjo savarankiškumą įvertino 35 balais (užpildyta lentelė). Toks nustatytas Bartelio indeksas neatitinka Kriterijų sąrašo 1.9. punkto (specialusis nuolatinės slaugos poreikis) reikalavimų, tačiau atitinka Kriterijų sąrašo 2.13. punkto reikalavimus (specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis), kai Bartelio indeksas 25-40 balų (reikalingos techninės pagalbos priemonės: neįgaliųjų vežimėlis, vaikštynė, ramentai ir kt.). Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tiek NDNT, tiek Ginčų komisija pareiškėjui pagrįstai nustatė specialųjį nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktame apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Papildomai patikrinus bylą (ABTĮ 136 str.), aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti ar naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas, be kita ko, prašo kreiptis į nepriklausomus ekspertus, tačiau nenurodo, kodėl gydančios gydytojos ar gydytojos-reabilitologės vertinimus laiko neteisingais. Be to, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-171 patvirtintas Ginčų dėl neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo nagrinėjimo tvarkos aprašas nustato Ginčų komisijos teisę, bet ne pareigą kreiptis į nepriklausomus ekspertus, todėl pareiškėjo teiginiai, kad Ginčų komisija nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ir nesikreipė į nepriklausomus ekspertus, atmestini.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo K. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė