A-556-336-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-336/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00365-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 13.3.1; 13.5; 13.6; 59 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, termino savavališkos statybos padarinių pašalinimui pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 7–10) prašydama: 1) pratęsti terminą 2011 m. rugsėjo 28 d. reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110928-00052 vieneriems metams nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2013 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SA-3061 (12-1); 3) įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą (Nr. AF-3700) dėl leidimo išdavimo rekonstruoti statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat prašė priteisti iš Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus byloje dokumentus.

Pareiškėja nurodė, kad pareiškėja 2011 m. gegužės 30 d. kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama išduoti leidimą rekonstruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau leidimas nebuvo išduotas. Leidimo išdavimui nepritarė Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir investicijų departamento direktorius – vyriausiasis architektas (duomenys neskelbtini), kitų rekonstrukcijos projektą derinančių institucijų pritarimai buvo gauti. 2012 m. kovo 19 d. pareiškėja pateikė pakartotinį prašymą dėl leidimo išdavimo, tačiau buvo informuota, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra nebus vykdoma. 2012 m. gegužės 10 d. pareiškėja dar kartą pateikė pakartotinį prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį, tačiau ginčijamu sprendimu buvo atsisakyta jį išduoti.

Leidimas statinio rekonstrukcijai nebuvo išduotas, nurodant vis naujas, jokiais Lietuvos Respublikos teisės aktais nepagrįstas ir neteisėtas pastabas dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos projekto. 2012 m. spalio 10 d. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1228-422/2012 Administracijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. AS-6046-(12.1) panaikino. Tuo pačiu įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2011 m. gegužės 10 d. prašymą dėl leidimo išdavimo rekonstruoti statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). 2013 m. kovo 4 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Marijampolės savivaldybės administracija 2013 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. SA-3061 (12.1) „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“ informavo pareiškėją, jog statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas nurodant identiškas atsisakymo išduoti statybos leidimą pastabas, kurios jau buvo nurodytos pareiškėjai skundžiant Administracijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. AS-6046-(12.1).

Pareiškėjos manymu, toks sprendimas nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas. Pirma pastaba, dėl ko negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nurodyta tokia, kad pareiškėja turėjo pateikti prašymą ne rekonstruoti gyvenamąjį namą, o įteisinti savavališkai rekonstruotą namą. Pareiškėjos nuomone, nei Statybos įstatymas, nei Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimai nenumato statybą leidžiančio dokumento išdavimą statinio įteisinimui. Antra pastaba, dėl ko negali būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nurodyta tokia, kad norėdama pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą, statytoja V.

V. turėtų gauti specialiuosius architektūrinius reikalavimus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savavališko rekonstravimo įteisinimui, nes Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, jog statinio projektas rengiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos nustatytais architektūriniais reikalavimais. Pareiškėjos nuomone, specialieji architektūriniai reikalavimai gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektui parengti buvo išduoti 2011 m. kovo 18 d. Šiai dienai jie yra galiojantys ir nepanaikinti. Teisės aktai nenumato Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų galiojimo terminų.

Pareiškėja paaiškino, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas, todėl ji teismo prašo pratęsti terminą 2011 m. rugsėjo 28 d. reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110928-00052. Pareiškėjos pažeistų teisių dėl nepagrįstai ir neteisėtai neišduoto statybą leidžiančio dokumento gynimas teisme, turi būti pripažįstama svarbia priežastimi, dėl kurios terminas pratęstinas.

Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 32–35) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Administracija, vykdydama LVAT 2013 m. kovo 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-549/2013, pakartotinai patikrino pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą (reg. Nr. AF-3700) dėl statybos leidimo gyvenamojo namo rekonstrukcijai (duomenys neskelbtini), išdavimo. Pareiškėjai 2013 m. kovo 19 d. raštu Nr. SA-3061(12.1) buvo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodant bei paaiškinant išsamias neišdavimo priežastis. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826, 1 priedas numato teikti prašymą „Statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“. Reglamento 1 priedo pastabose nurodyta „Prašymo 1.1 punkto papunkčiuose nurodoma statinio pagrindinė naudojimo paskirtis, statinio kategorija, data, iki kada statinys turi būti nugriautas (jei prašoma nustatyti statinio laikino naudojimo terminą), savavališka statyba (jei norima pasinaudoti galimybe įteisinti savavališką statybą Statybos įstatymo nustatytais atvejais).

Pareiškėja, pildydama Reglamento 1 priedą prašymą „Statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us)“, prašymo 1.1 punkto papunkčiuose turi nurodyti „savavališka statyba“. Pareiškėja nurodo, kad tarp patvirtintų statybą leidžiančių dokumentų nėra numatyta galimybė teikti prašymą statinio įteisinimui. Marijampolės savivaldybės administracija 2013 m. kovo 19 d. raštu Nr. SA-3061(12.1) sprendime dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo nurodė, kad pareiškėja turi pateikti ne prašymą statinio įteisinimui, o prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį (prašyme nurodyti „savavališka statyba“).

Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir investicijų departamento 2011 m. kovo 18 d. specialieji architektūriniai reikalavimai Nr. ArL-163-(12.4) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), išduoti rekonstrukcijos projektui parengti. Statinio techninio reglamento STR1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos 2010 m. rugsėjo 27 d. ministro įsakymu Nr. D1-826, 51 punktas nurodo, kad savavališkos statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas tik konkrečiam savavališkai pastatytam ar statomam statiniui įteisinti.

Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktas nurodo, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūriniais reikalavimais. Marijampolės savivaldybės administracijos Architektūros ir investicijų departamento 2011 m. kovo 18 d. specialieji architektūriniai reikalavimai Nr. ArL-163-(12.4) pareiškėjai yra išduoti ne konkrečiam savavališkai pastatytam ar statomam statiniui įteisinti, bet rekonstrukcijos projektui parengti. Iš esmės pasikeitus statinio teisiniam statusui, reikalinga pateikti prašymą dėl naujų specialiųjų architektūrinių reikalavimų parengimo.

Todėl norėdama pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą, pareiškėja turėtų gauti specialiuosius architektūrinius reikalavimus savavališkos statybos padarinių šalinimui. Dėl termino 2011 m. rugsėjo 28 d. reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110928-00052 pratęsimo prašė spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 21–23) prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs šio įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus, taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Savavališkos statybos padariniai gali būti šalinami tik Statybos įstatymo nustatyta tvarka.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 5 d. sprendimu (b. l. 53–60) pareiškėjos skundą patenkino. Teismas panaikino Marijampolės savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. SA-3061 (12.1) ir įpareigojo Marijampolės savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą (Nr. AF-3700) dėl leidimo išdavimo rekonstruoti statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Teismas pratęsė Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. rugsėjo 28 d. reikalavime pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-40-110928-00052 nustatytą šio reikalavimo įvykdymo terminą vieneriems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš Marijampolės savivaldybės administracijos pareiškėjai 729,20 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 18 d. pareiškėja kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administraciją, prašydama parengti specialiuosius architektūros reikalavimus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos techniniam projektui (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012). 2011 m. kovo 18 d. buvo išduoti Marijampolės savivaldybės administracijos specialieji architektūros reikalavimai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektui atlikti (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012). 2011 m. gegužės 30 d. pareiškėja pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą rekonstruoti gyvenamosios paskirties namą (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012, b. l. 14), tačiau Administracijos Architektūros ir investicijų departamentas 2011 m. liepos 5 d. raštu Nr. AS-7241-(12.1) informavo pareiškėją, kad statinio rekonstrukcijos projektui nepritarta, kadangi projektas parengtas nesivadovaujant Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 reikalavimais (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012, b. l. 15).

Pareiškėja 2011 m. rugsėjo 26 d. informavo Marijampolės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kad, pasibaigus nustatytam statinio projekto patikrinimo terminui, tačiau neišdavus Marijampolės savivaldybės administracijai statybos leidimo, ji pradėjo rekonstrukcijos darbus pagal parengtą projektą, kadangi esama stogo danga praleidžia vandenį, genda pareiškėjai priklausantis turtas (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012, b. l. 17). Pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-40-110928-00038 bei reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2012 m. kovo 28 d., kuris vėliau Inspekcijos 2012 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. RE-164 buvo pratęstas iki 2011 m. rugsėjo 28 d. (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012).

Pareiškėja 2012 m. kovo 19 d. atsakovui pateikė pakartotinį prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012, b. l. 34-35), tačiau 2012 m. kovo 28 d. raštu Nr. AS-3699-(12.1) pareiškėja buvo informuota, jog statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra nebus vykdoma (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012, b. l. 36). Pareiškėja 2012 m. gegužės 10 d. atsakovui pateikė trečią prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012, b. l. 37-38).

Marijampolės savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 29 d. raštu Nr. AS-6046-(12.1) informavo pareiškėją, jog statybą leidžiantis dokumentas nebus išduodamas (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012, b. l. 39). 2012 m. spalio 10 d. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1228-422/2012 Administracijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. AS-6046-(12.1) panaikino ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą (Nr. AF-3700) dėl leidimo išdavimo rekonstruoti statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012, b. l. 97–102).

LVAT 2013 m. kovo 4 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą (administracinė byla Nr. I-1228-422/1012, b. l. 121–128). Marijampolės savivaldybės administracija 2013 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. SA-3061 (12.1) „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“ informavo pareiškėją, jog statybą leidžiantis dokumentas nebus išduotas nurodant identiškas atsisakymo išduoti statybos leidimą pastabas, kurios jau buvo nurodytos pareiškėjai skundžiant Administracijos 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. AS-6046-(12.1).

Teismas, pasisakydamas dėl 2012 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. SA-3061(12.1) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsniu, 6 straipsnio 20 punktu. Teismas konstatavo, kad Administracijos 2013 m. kovo 19 d. raštas Nr. SA-3061(12.1) „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“ yra viešojo administravimo subjekto priimtas individualus administracinis aktas (sprendimas), kuriam turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 28 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 28 straipsnio 5 dalimi, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-826; 2011 m. spalio 11 d. redakcijos Nr. D1-786, galiojusios iki 2012 m. gruodžio 15 d.) IV dalies 6 punktu, priėjo išvadą, kad skundžiamo sprendimo pirmoji ir antroji pastabos yra nepagrįstos, formalaus pobūdžio ir priimtos pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, kuriame nurodyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Teismas pažymėjo, jog tarp patvirtintų statybą leidžiančių dokumentų nėra numatyta galimybė teikti prašymą statinio įteisinimui.

Statybos įstatyme taip pat nėra numatyta galimybė išduoti leidimą statiniui įteisinti. Savavališkos statybos padarinių šalinimas yra vykdomas per statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą įstatymų nustatyta tvarka. 2012 m. gegužės 10 d. pareiškėja su prašymu įstatymų nustatyta tvarka būtent ir kreipėsi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, t. y. prašė išduoti leidimą rekonstruoti statinį, kadangi galiojantys teisės aktai nenumato galimybės kreiptis su prašymu dėl statinių įteisinimo. Specialieji architektūriniai reikalavimai Nr. ArL-163-(12.4.) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektui parengti buvo išduoti 2011 m. kovo 18 d. (dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra).

Šiai dienai jie yra galiojantys ir nepanaikinti. Teisės aktai nenumato Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų galiojimo terminų. STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nenumatyta sąlygų ir reikalavimų pateikti naujus specialiuosius architektūrinius reikalavimus vien tik dėl to, jog būtų galima pašalinti savavališkos statybos padarinius.

Specialieji architektūriniai reikalavimai yra išduodami laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų ir nėra individualiai derinami prie jau įvykdytos savavališkos statybos, todėl atsakovo nurodymas pateikti naujus specialiuosius architektūrinius reikalavimus yra niekuo nepagrįstas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas aiškino, jog statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas visai dėl kitų priežasčių. Atsakovo atstovo manymu, pareiškėjos pateiktas projektas neatitinka reikalavimams, kadangi pareiškėja pateikė prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą pastato rekonstrukcijai.

Esant tokiam prašymui jis privalėjo tikrinti viso namo atitikimo reikalavimams ir matė daug pažeidimų (siaura laiptinė ir kt.). Jeigu pareiškėja būtų pateikusi prašymą pastato mansardos rekonstrukcijai, tuomet viskas būtų paprasčiau, tikrintų tik mansardos rekonstrukciją. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog teismas nagrinėdamas administracinę bylą Nr. I-1228-422/2012 jau įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą (Nr. AF-3700) dėl leidimo išdavimo rekonstruoti statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Tačiau teismui naujos nagrinėjimo medžiagos nepateikta. Teismo posėdžio metu išsiaiškinus nustatyta, kad tokios medžiagos nėra. Į pareiškėjos prašymą buvo atsakyta ginčijamu byloje aktu, kuriame, kaip jau aukščiau išnagrinėta, nurodytos dvi statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežastys, ir kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu atsakovas neišduoda statybą leidžiančio dokumento visiškai dėl kitų priežasčių, kurios nebuvo nagrinėtos ir nėra nurodytos pareiškėjos ginčijamame akte. Sprendime turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, atsakovas nagrinėdamas pareiškėjos prašymą šios nuostatos nesilaikė.

Tokiu būdu faktinės aplinkybės 2013 m. kovo 19 d. sprendime Nr. SA-3061(12.1) išdėstytos neaiškiai (kiti institucijos reikalavimai net nepaminėti), kaip paaiškėjo teismo posėdžio metu, atsakovas neišduoda statybą leidžiančio dokumento visai dėl kitų priežasčių, nei nurodo akte, aiškiai neišdėstoma, dėl kokių priežasčių negali būti taikomi anksčiau išduoti statybos techniniai dokumentai, ar juos reikalinga tik papildyti, ar būtina pateikti naujus. Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nesupranta dėl kokių priežasčių jai neišduodamas statybą leidžiantis dokumentas, iš jos pastoviai reikalaujami vis nauji dokumentai, nesulaukusi palankaus sprendimo ji atliko rekonstrukciją, nes turėjo gelbėti savo turtą, kadangi per stogą tekėjo vanduo į namo vidų ir tokiomis sąlygomis gyventi negalėjo, jau nekalbant apie žiemos sezoną, nes kaip matyti institucija iki šiol neišsprendė šio klausimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir esamus įrodymus, konstatavo, jog Marijampolės savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 19 d. raštas Nr. SA-3061(12.1) „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“ yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, nebuvo atliktas objektyvus ir išsamus visų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo pagrįstumui, įvertinimas.

Minėti procedūriniai pažeidimai sudaro pagrindą jį panaikinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. 1 d. 3 p.). Kitų argumentų skunde išdėstyta nebuvo. Atsakovas Administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.

Teismas pažymėjo, jog administracinio akto, atitinkančio Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, priėmimas yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, todėl teismas, nustatęs minėto įstatymo pažeidimus, neturi pagrindo pareiškėjos prašymo išnagrinėti iš esmės. Administracijai iš naujo išnagrinėjus pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą, neužkertamas kelias nesutinkant su juo vėl kreiptis į teismą dėl administracinio akto nuginčijimo. Teismas, pasisakydamas dėl termino pratęsimo reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius, vadovavosi Statybos įstatymo 28 straipsnio 3, 4 dalies nuostatomis.

Teismo vertinimu, ginčo nagrinėjamas teisme yra įstatymo suteikta garantija, visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, jog pareiškėja yra ėmusis aktyvių veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis, siekdama savavališkos statybos įteisinimo, kurių trukmei iš esmės ji pati negali daryti įtakos, o tai sudaro pagrindą pareiškėjos nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis ir pratęsti pareiškėjai terminą įvykdyti reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius 1 metams po teismo sprendimo įsiteisėjimo (Statybos įstatymo 28 str. 3 d.).

Teismas pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkino iš dalies ir pareiškėjai iš Administracijos priteisė 629,20 Lt (400 Lt už skundo parengimą + 120 Lt už atstovavimą teismo posėdyje + 21 procentų PVM) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, ir 100 Lt žyminio mokesčio išlaidų, iš viso 729,20 Lt (629,20 Lt + 100 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

III. Atsakovas Marijampolės savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 65–69) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remiantis nustatytu teisiniu reglamentavimu pareiškėja turėjo teisę elgtis pasirinktinai: vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 33 dalimi apskųsti teismui atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba pakartotinai pateikti pataisytą pagal gautas pastabas statinio projektą. Pareiškėja nepasinaudojo nei viena galimybe – nenuginčijo teismine tvarka vyriausiojo architekto pastabų ir nepataisė pagal pateiktas pastabas statinio projekto. Pareiškėjai ne kartą raštu ir žodžiu buvo išaiškinta, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 33 dalimi atsisakymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą statytojas turi teisę apskųsti teismui. Marijampolės savivaldybės administracija nėra tinkama institucija, kuriai suteikta teisė spręsti klausimą dėl atsisakymo išduoti leidimą teisėtumo.

2. Pareiškėjos prašymai, pateikti Marijampolės administracijos savivaldybei, išnagrinėti laikantis viešąjį administravimą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Statytojos V. V. dokumentus, reikalingus statybos leidimui gauti, tvarkė projektuotojas, asmuo turintis patirties ir žinių šioje srityje. Akivaizdu, kad klaidindamas statytoją, jis nesivadovavo Statybos įstatymo 23 straipsnio 33 dalies reglamentavimu, o rašė perteklinius raštus institucijoms, neįgaliotoms spręsti atsisakymo išduoti leidimą teisėtumo. Dėl šios priežasties statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūra pagal pareiškėjos 2011 m. gegužės 30 d. prašymą nutrūko. Visi kiti pareiškėjos veiksmai: skundai, kreipimaisi ar prašymai neturėjo ir negalėjo turėti įtakos statybą leidžiančio dokumento (ne) išdavimo procedūrai.

3. Pareiškėjai 2013 m. kovo 19 d. raštu Nr. SA-3061(12.1) buvo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nurodant bei paaiškinant išsamias neišdavimo priežastis. Administracija nurodė, kad pareiškėja turi pateikti ne prašymą statinio įteisinimui, o prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį (prašyme nurodyti „savavališka statyba“). Būtent tik tokiu prašymu vadovaudamasis valstybės tarnautojas, pildantis duomenis „Infostatyba“, turi pažymėti, kad įvykdyta savavališka statyba. Viešo administravimo subjektui nesuteikta teisė nei savivaliauti, nei interpretuoti, todėl jei prašyme rekonstruoti pastatą nenurodoma, jog yra užfiksuota savavališka statyba, toks prašymas yra nepriimtinas. Pasikeitus faktinei situacijai bei įstatymams, 2012 m. gegužės 10 d. statytojos prašymas tapo netinkamas, todėl ji buvo įpareigota pateikti naujos formos prašymus ir papildomus dokumentus. Tačiau statytoja tokių prašymų nepateikė, nesumokėjo mokesčio už savavališką statybą, bei kitų reikalaujamų dokumentų. Iš esmės pasikeitus statinio teisiniam statusui, reikalinga pateikti prašymą dėl naujų specialiųjų architektūrinių reikalavimų parengimo.

4. Sistemingai aiškinant teisinį reglamentavimą, pareiškėja, norėdama pasinaudoti Statybos įstatyme numatyta galimybe įteisinti savavališką statybą, turėtų gauti specialiuosius architektūrinius reikalavimus savavališkos statybos padarinių šalinimui. Priešingu atveju susiklosto situacija, kad prašomas išduoti statybą leidžiantis dokumentas turėtų būti išduotas pagal nustatytus specialiuosius architektūros 2011 m. kovo 18 d. reikalavimus Nr. ArL-163-(12.4) ir pateiktą projektą, pagal kuriuos statybą leidžiantis dokumentas taip ir nebuvo išduotas, nes nustatyti prieštaravimai teisės aktams. Įstatymų leidėjas negali numatyti visų situacijų ir sureguliuoti visų santykių teisės normomis, tačiau tai aiškiai išplaukia iš viso statybą leidžiančių dokumentų išdavimo reglamentavimo proceso, nes tokią situaciją sąlygoja blanketinis teisės normų dėstymas. Statybos administracinių teisinių santykių reguliavimas yra išimtinė valstybės institucijų kompetencija. Tai reiškia, kad valstybė garantuoja, jog jos priimti sprendimai yra teisėti ir jų pagrindu atsiradusios teisės kitiems asmenims negali būti kvestionuojamos, nes šie asmenys niekaip negali įtakoti šių sprendimų priėmimo. Administracijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimas Nr. SA-3061(12.1) yra individualaus administracinis aktas, pagrįstas objektyviais faktais ir teisės aktų normomis. Rašte aiškiai išdėstytas faktinis pagrindas ir individuali argumentacija. Šiuo atveju Administracija, veikdama teisės aktų įgaliojimų ribose, priėmė sprendimą, kuris užtikrina tinkamą statybos leidimo procedūros išdavimą. Šis sprendimas nepažeidė asmens teisių ar teisėtų interesų, todėl jis negali būti naikinamas.

Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 73–76) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo pareiškėjos naudai patirtas jos bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas negali tiksliai suformuluoti ir motyvuotai, teisiškai išdėstyti, kokia turi būti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūra ir ką konkrečiai pareiškėja, teikdama dokumentus statybą leidžiančio dokumento išdavimui, pažeidė ar padarė ne taip. Teismas teisingai nurodė, jog savavališkos statybos padarinių šalinimas yra vykdomas per statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrą įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktu, statybą leidžiantis dokumentas ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju yra leidimas rekonstruoti statinį.

Atsakovas tiek atsiliepime į pareiškėjos skundą, tiek ir apeliaciniame skunde nurodo naujas, skundžiamame sprendime nenurodytas pastabas, dėl kurių neva leidimas nebuvo išduotas – nurodo, jog pareiškėjos prašyme neva turėjo būti nurodoma „savavališka statyba“. Visų pirma, šis atsakovo argumentas nebuvo nurodytas skundžiamame sprendime, todėl jis neturi būti aktualus sprendžiant šio konkretaus skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Visų antra, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ priede, patvirtintoje prašymo išduoti leidimą formoje, nurodyta, jog savavališka statyba (jei norima pasinaudoti galimybe įteisinti savavališką statybą) nurodoma Prašymo 1.1 punkto papunktyje.

Prašymo 1.1 punktas pildomas tik konkrečiu atveju – prašant išduoti leidimą statyti naują statinį. Prašymo 1.2 punktas pildomas prašant išduoti leidimą rekonstruoti statinį. Pareiškėja visą laiką prašė išduoti leidimą rekonstruoti statinį. Vadovaujantis patvirtinta prašymo forma, jokių papildomų reikalavimų teikiant prašymą „rekonstruoti statinį“ nėra, taigi nurodyti prašyme buvus savavališką statybą nereikia. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog pareiškėja neva nesumokėjo mokesčio už savavališką statybą, nepateikė kitų reikalaujamų dokumentų.

Šie argumentai taip pat yra niekuo nepagrįsti. Visų pirma, šis atsakovo argumentas nebuvo nurodytas skundžiamame sprendime, todėl jis neturi būti aktualus sprendžiant šio konkretaus skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Visų antra, pareiškėjai teikiant 2012 m. gegužės 10 d. prašymą, galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnyje buvo numatyta, jog 23 straipsnio 7, 8 ir 10 dalių nuostatos dėl Statybos įstatymo 1 priede nurodytų įmokų įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. Teisės teorijoje pripažįstamas principas „lex retro non agit“ (įstatymas atgal negalioja).

Atsakovas turėjo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą atsižvelgiant į pareiškėjos prašymo pateikimo momentu galiojusius teisės aktus. Pareiškėjai teikiant 2012 m. gegužės 10 d. prašymą įmokos už savavališkos statybos padarinių šalinimą mokėti nereikėjo, todėl nagrinėjant šį prašymą vėliau įsigalioję teisės aktai, kurie nebuvo priimti prašymo pateikimo momentu, negali būti taikomi. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodydamas, jog pareiškėja „nepateikė kitų reikalaujami dokumentų“, tokio argumento taip pat nedetalizuoja, taigi nėra aišku, apie kokius dokumentus atsakovas kalba.

Be to, tokios nedetalizuotos pastabos nebuvo nurodytos skundžiamame sprendime, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai išduoti statybą leidžiantį dokumentą, todėl tokie atsakovo argumentai neturi būti vertinami, analizuojant konkretaus skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kauno apygardos administracinis teismas objektyviai, visapusiškai ir teisingai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes bei priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Marijampolės savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. SA-3061 (12.1) V. V. atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą dėl dviejų priežasčių: 1) statytoja V. V. turėjo pateikti prašymą ne rekonstruoti gyvenamąjį namą, o įteisinti savavališkai rekonstruotą namą; 2) statytoja turėtų gauti specialiuosius architektūrinius reikalavimus gyvenamojo namo savavališko rekonstravimui įteisinti.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Marijampolės savivaldybės administracijos 2013 m. kovo 19 d. raštas Nr. SA-3061(12.1) „Dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo“ yra neaiškus, jame neišdėstyti konkretūs atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą tiek faktiniai, tiek teisiniai pagrindai, todėl jį priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, kas, teismo nuomone, ir sudaro pagrindą jį panaikinti. Nusprendė, kad administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.

Dėl prašymo formos

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (toliau – ir Įsakymas Nr. D1-826) patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai", kurio 51 punkte iš tikro buvo numatyta, kad savavališkos statybos atveju statybą leidžiantis dokumentas gali būti išduodamas tik konkrečiam savavališkai pastatytam ar statomam statiniui įteisinti, o kitų statinių tame žemės sklype (žemės sklypo dalyje, jeigu žemės sklypą nuosavybės ar kita teise valdo keli asmenys) statybai - tik tuo atveju, jei parengtas projektas apima ir savavališkai pastatyto ar statomo statinio įteisinimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ši taisyklė suponuoja imperatyvą dėl statybos leidimo išdavimo tik konkrečiam ne pagal teisinį reguliavimą pastatytam ar statomam statiniui, t. y. ja siekiama išvengti ir kitų statinių įteisinimo tuo pačiu statybos leidimu. Statybos leidimas, pagal Įsakymo Nr. D1-826 51 punkto nuostatą, gali apimti ir kitus statinius vieninteliu atveju – kai parengtas projektas apima ir savavališkai pastatyto ar statomo statinio įteisinimą. Taigi pakankamai akivaizdu, jog ši norma niekaip nereguliuoja prašymo pateikimo formos savavališkos statybos padarinių šalinimo atveju.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje (redakcija galiojusi 2013 m. kovo 19 d. sprendimo priėmimo metu) buvo numatyta, kad asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punkte (šiuo atveju buvo nurodyta nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę – 1 p.) nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

Vadinasi, savavališkos statybos įteisinimo viena iš sąlygų - statybos leidimo gavimas. O kaip turėtų būti vykdomas pats savavališkos statybos padarinių šalinimas, t. y., kokios tvarkos turi būti laikomasi, įstatymų leidėjas pavedė nustatyti Aplinkos ministerijai.

Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. D1-827 5.7 punkte buvo pasisakyta, jog statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 "Statybą leidžiantys dokumentai", patvirtintas aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (Žin., 2010, Nr. 116-5944) yra tas teisės aktas, kuris apibrėžia statybos leidimo gavimą.

Įsakymo Nr. D1-826 1 punkte pabrėžta, jog jis detalizuoja Statybos įstatymo 23 straipsnį, reglamentuojantį statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras. Analizuojant taisykles suformuluotas Statybos įstatymo 23 straipsnyje (redakcija galiojusi 2013 m. kovo 19 d.) galima daryti išvadą, kad statybą leidžiantys dokumentai yra:

1) naujo ypatingo ir neypatingo statinio statybos atveju - leidimas statyti naują statinį;

2) ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju -leidimas rekonstruoti statinį;

3) pastato atnaujinimo (modernizavimo) atveju - leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą;

4) kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais - rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas);

5) tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės

sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, - šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai;

6) norint tęsti sustabdytą statybą - leidimas tęsti sustabdytą statybą.

Tiriamu atveju buvo reikalingas leidimas rekonstruoti statinį, ką suponuoja 2011 m. rugsėjo 28 d. savavališkos statybos aktas bei Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius (b.l. 26-31). Vadinasi, pareiškėja turėjo kreiptis su prašymu leisti rekonstruoti statinį į savivaldybės administracijos direktorių ar jo įgaliotą savivaldybės administracijos valstybės tarnautoją, kas iš esmės ir padaryta 2012 m. gegužės 10 d. V. V. pateikus prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį (pastarieji du žodžiai prašyme pabraukti ir aiškiai atskleidžia, ko siekiama prašymu; b.l. 14).

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei pateiktas teisinis reguliavimas lemia kategorišką poziciją dėl viešojo administravimo sistemos subjekto priimto sprendimo neteisėtumo bei nepagrįstumo, prieštaraujančio ir gerojo viešojo administravimo principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų

Statybą leidžiančio dokumento neišdavimas grįstas ir Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktu (statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais).

Kad administracinėje byloje yra savivaldybės administracijos nustatyti bei patvirtinti specialieji architektūriniai reikalavimai, neneigia ir Marijampolės savivaldybės administracija, tačiau yra tvirtinama apie poreikį gauti naujus dėl pasikeitusios faktinės situacijos, todėl pirmosios instancijos teismas, tikrindamas šį atsisakymo argumentą, turėjo nustatyti, ar iš tikro buvo būtinas naujų specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimas.

Kaip matyti iš 2011 m. kovo 18 d. dokumento (Marijampolės savivaldybės administracijos nustatyti specialieji architektūros reikalavimai Nr. ArL-163-(12.4.) (administracinės bylos Nr. A662-549/2013 b.l. 12-13) architektūriniai-planiniai reikalavimai susieti su Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 "Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai" (toliau – ir Reglamentas, patvirtintas aplinkos ministro 2010 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-425 ) nustato mažiausius techninius reikalavimus vienbučio (vieno buto) ir dvibučio (dviejų butų) gyvenamojo pastato (toliau - ir Namas) ar sublokuotų Namų. Šie reikalavimai taikomi projektuojant naują Namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą Namą, Reglamento reikalavimai taikomi pertvarkomai Namo daliai, išskyrus atstumo iki gretimo sklypo ribos reikalavimus, kai pertvarkomos Namo dalies išmatavimai nekeičiami.

Reglamente neužsimenama apie išduotų reikalavimų galiojimo laiką. Šis momentas teisiškai neapibrėžtas ir Statybos įstatyme, todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, argumentas dėl pareigos gauti specialiuosius architektūrinius reikalavimus galėtų būti pripažįstamas teisiškai pagrįstu tuo atveju, pavyzdžiui, kai tokių specialiųjų reikalavimų išduota nebuvo, nors pagal galiojantį reguliavimą juos buvo privalu gauti. Tokia situacija galima ir tais atvejais, kai iš esmės keičiasi faktinė situacija, kuri objektyviai turėtų sąlygoti ir kitokius pakoreguotus specialiuosius architektūrinius reikalavimus. Į faktinio momento pasikeitimą ir buvo nukreiptas reikalavimas dėl kitų specialiųjų architektūros reikalavimų išdavimo, tačiau 2013 m. kovo 19 d. dokumente nėra net užsiminta, kaip pasikeitė faktinė situacija nuo 2011 m. kovo 18 d., kai buvo išduoti tokie reikalavimai. Turint omenyje, jog minėtas pagrindas kartojasi atsisakymuose išduoti statybą leidžiantį dokumentą pareiškėjai ir nėra absoliučiai jokios medžiagos, patvirtinančios šią aplinkybę, Vyriausiasis administracinis teismas daro išvadą, kad faktinė situacija nuo pirminių architektūros sąlygų išdavimo pasikeitimo nėra įrodyta, o tai reiškia nebuvo jokių kliūčių statybą leidžiančio dokumento išdavimui pareiškėjai V. V.

Kiti atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą aspektai, kurie buvo nurodyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nesvarstytini, nes atsisakymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo sąlygotas pagrindais, įvardytais 2013 m. kovo 19 d. dokumente (b.l. 16). Priešingu atveju, svarstant nepaminėtus skundžiamame teisės akte būtų pažeista šalių teisių ir pareigų vienovė, o apsiginti nuo vis naujai reiškiamų argumentų taptų praktiškai neįmanoma, bylos nagrinėjimas užsitęstų neapibrėžtą laiko tarpą.

Dėl Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimų

Kaip jau buvo paminėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimai, dėl ko administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą rekonstruoti gyvenamosios paskirties (vieno buto) namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010).

2013 m. kovo 19 d. Marijampolės savivaldybės administracijos surašytas dokumentas, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, nėra visiškai nemotyvuotas ir neaiškus. Priešingai, tvirtintina, jog iš pastarojo dokumento turinio nekyla problemų spręsti dėl pagrindų, kuriais buvo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą. 2013 m. kovo 19 d. atsisakyme pateiktas ir teisinis pagrindimas (konstatuota, jog jis netinkamas). Vadinasi, Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio plotmėje, pareiškėjai nebuvo užkirsta galimybė efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, neturėjo pagrindo konstatuoti apie Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų nepaisymą, priimant 2013 m. kovo 19 d. sprendimą.

Visa tai lemia, kad pareiškėjai V. V. neturėjo būti atsisakyta, nurodytais pagrindais, išduoti statybą leidžiantį dokumentą, siekiant įteisinti savavališką statybą.

Dėl pakartotinio įpareigojimo išnagrinėti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą

Pagal Konstituciją valstybės valdžios organizavimas ir veikla yra grindžiama valdžių padalijimo principu (Konstitucijos 5 str.). Pagal šį principą įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi būti atskirtos, pakankamai savarankiškos, bet kartu turi būti jų pusiausvyra. Kiekvienai valdžios institucijai nustatoma jos paskirtį atitinkanti kompetencija. Teisinėje valstybėje kiekviena valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ar teisminė) vykdo jai pavestas funkcijas ir realizuoja savo kompetenciją. Konstitucijoje tiesiogiai nustačius konkrečios valstybės valdžios institucijos įgaliojimus, nė viena valstybės valdžios institucija negali iš kitos perimti tokių įgaliojimų, jų perduoti ar atsisakyti (Konstitucinio Teismo 1994 m. sausio 19 d., 1995 m. spalio 26 d., 1999 m. gegužės 11 d., 2001 m. balandžio 26 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisminės valdžios paskirtis ir konstitucinė kompetencija yra vykdyti teisingumą (Konstitucijos 109 str. 1 d.). Teisingumo vykdymas – tai teisinių konfliktų sprendimas, priimant teisinius sprendimus. Teisingumas vykdomas taikant specialias procesines formas, kurių paskirtis – užtikrinti asmens teises teismo procese, palengvinti nustatyti tikrąsias bylos aplinkybes, priimti teisingą sprendimą. Demokratinėje valstybėje socialinis teisminės valdžios vaidmuo yra tas, kad teismai, spręsdami teisinius konfliktus, užtikrina Konstitucijoje, įstatymuose, kituose jiems neprieštaraujančiuose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, teisės viršenybę, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą (Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

Taigi viešojo administravimo sistemos subjektai turi vykdyti tik tas funkcijas, kurios priskirtos įstatymų leidėjo ir/ar kitų teisėkūros subjektų.

Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojusi 2013 m. kovo 19 d. ir priimant šį baigiamąjį aktą) leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas.

Vadinasi, atsižvelgiant į valdžių padalijimo principą, teismui pasisakius dėl ginčo esmės, Marijampolės savivaldybės administracija yra įpareigotina išduoti pareiškėjai V. V. statybą leidžiantį dokumentą. Teismas tokių įgaliojimų perimti negali.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte numatyta, jog išnagrinėjęs bylą, administracinis teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. Minėtos taisyklės pagrindu, priimtinas ne sprendimas dėl įpareigojimo pakartotinai išnagrinėti prašymą dėl leidimo, į kurį ir vėl gali būti toks pats atsakymas, kaip ir pirmaisiais dviems, iš esmės analogiškais atvejais, nepaisant jau priimto bei įsiteisėjusio teismo sprendimo pirmuoju atveju, o įpareigojimas išduoti leidimą rekonstruoti statinį. Pažymėtina, jog asmens teisių gynimas turi būti realus, o ne iliuzinis. Teisminės valdžios paskirtis ne tik išspręsti teisinius konfliktus, bet ir išspręsti juos taip, kad būtų paneigtas vilkinimas, piktnaudžiavimas, nenoras veikti taip kaip numato teisės aktai. Teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, bet ir teisingas.

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Marijampolės savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ta apimtimi, kur Marijampolės savivaldybės administracija įpareigota iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2012 m. gegužės 10 d. prašymą (Nr. AF-3700) dėl leidimo išdavimo rekonstruoti statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą.

Įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją išduoti V. V. leidimą rekonstruoti statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius