3K-3-75-415/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr. 3K-3-75-415/2015

Teisminio proceso Nr. 2-04-3-01992-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

27.3.1.10; 30.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo sodininkų bendrijos „Berželis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir Z. S. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ dėl uždraudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus ir įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir atsakovo sodininkų bendrijos „Berželis“ priešieškinį ieškovams dėl termino pateikti reikalavimą pripažinti 2006 m. birželio 18 d. sodininkų bendrijos „Berželis“ susirinkimo sprendimą negaliojančiu atnaujinimo bei jį pripažinti negaliojančiu; tretieji asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybė, N. G., A. P., S. K., K. Z., I. L., V. P., R. F., V. B., J. J., J. N., G. M., I. Ž., B. Š., T. B., V. O. ir S. P.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. S. ir Z. S. patikslintu ieškiniu prašė teismo:

1) įpareigoti atsakovą sodininkų bendriją „Berželis“ (toliau – ir SB „Berželis“, bendrija) (jos valdybą) vykdyti 2006 m. birželio 18 d. SB „Berželis“ narių susirinkimo sprendimą (nutarimą Nr. 4.1), Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išduotus 2010 m. rugpjūčio 23 d. leidimus Nr. R49-16, R49-18 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, atliekant valstybinio žemės sklypo, esančio SB „Berželis“ teritorijoje, formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamuosius darbus (veiksmus), apsvarstyti , suderinti projektą ir pateikti jį kompetentingai institucijai (-oms) tvirtinti, siekiant užtikrinti administracinės procedūros, suteiksiančios teisę ieškovams įsigyti privačios nuosavybės teise ir prijungti valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1032-3963) dalis, lygias 161 kv. m ir 189 kv. m, Rimanto Šliko individualiosios įmonės „Georima“ 2004 m. rugsėjo 20 d. parengtame SB „Berželis“ žemės sklypo plane pažymėtas koordinačių taškais 28, 29, 30, 47, 48, prie ieškovams privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų tęstinumą;

2) uždrausti atsakovui SB „Berželis“ (jos valdybai) trukdyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir (ar) ieškovams vykdyti ir pabaigti administracinę procedūrą, suteikiančią teisę ieškovams įsigyti privačios nuosavybės teise ir prijungti valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-1032-3963), esančio SB „Berželis“ teritorijoje, dalis, lygias 161 kv. m ir 189 kv. m;

3) įpareigoti atsakovą SB „Berželis“ (jo valdybą ar (ir) valdybos pirmininką per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos atsakovo lėšomis atlikti gręžinio Nr. 964 (koordinatės: X-6058698, Y-587998), gręžinio Nr. 38945 (koordinatės X-6058698, Y‑587996) bei gręžinio Nr. 964 apsaugos pastato (statinio), esančių žemės sklype, kadastrinius matavimus;

4) įpareigoti atsakovą SB „Berželis“ (jo valdybą ar (ir) valdybos pirmininką atliktų kadastrinių matavimų pagrindu per 60 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos bendrąja daline SB „Berželis“ narių (sodininkų) nuosavybe Nekilnojamojo turto registre atsakovo lėšomis įregistruoti gręžinius Nr. 964 ir 38945 bei gręžinio Nr. 964 apsaugos pastatą (statinį), taip pat įregistruoti šių gręžinių sanitarines apsaugos zonas, esančias žemės sklype, ir (ar) apribojimus ūkinei ar kitokiai veiklai vykdyti, ir (ar) specialias žemės sklypo naudojimo sąlygas, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruoti vandens telkinio (tvenkinio), esančio žemės sklype, apsaugos zonas bei imtis visų kitų reikiamų veiksmų, kurie tiesiogiai susiję su tinkama nurodyta teisine registracija;

5) įpareigoti atsakovą SB „Berželis“ (jo valdybą ar (ir) valdybos pirmininką per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos atsakovo lėšomis atlikti gręžinio Nr. 964 užkonservavimo veiksmus;

6) nesant atitinkamo SB „Berželis“ narių susirinkimo sprendimo (nutarimo) dėl bendrijos nario (-ų) pašalinimo iš SB „Berželis“, uždrausti atsakovui (jo valdybai ar (ir) valdybos nariams, pirmininkui priimti sprendimus, nutarimus dėl nario (-ių) pašalinimo iš SB „Berželis“, taip pat dėl narių sąrašo (knygos) keitimo, kuriuo narys (-iai) būtų išbraukiamas (-i) iš narių sąrašo.

Ieškovams nuosavybės teise priklauso žemės sklypai Nr. 28 ir Nr. 29 (duomenys neskelbtini), kurie ribojasi su SB „Berželis“ iš valstybės išsinuomotu žemės sklypu. 2006 m. birželio 18 d. visuotiniame SB „Berželis“ narių susirinkime priimtu nutarimu Nr. 4.1 ieškovams kartu su kitais 16 bendrijos narių leista nusipirkti ir prisijungti 161 kv. m ir 189 kv. m ploto valstybinės žemės sklypus (jų dalis). Susirinkimo sprendimas (nutarimas) yra galiojantis, todėl SB „Berželis“ valdybos prašymu buvo priimti 2010 m. rugpjūčio 20 d.

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymai Nr. 780 ir Nr. 783 dėl leidimo rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektus ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. išduoti leidimai Nr. R49-16 bei R49-18 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus 161 kv. m ir 189 kv. m ploto valstybinio žemės sklypo dalyse. 2010 m. rugsėjo pabaigoje paaiškėjo, kad atsakovas nevykdo susirinkimo sprendimo ir atėmė galimybę ieškovams bei bendrijos nariui G. G. prisijungti valstybinio žemės sklypo dalis prie jiems privačios nuosavybės teise priklausančių sklypų.

Atsakovas viešai paskelbė apie 2010 m. spalio 9 d. ketinamą šaukti neeilinį visuotinį susirinkimą „Dėl 2006 m. birželio 18 d. visuotinio susirinkimo nutarimo, leidžiančio neteisėtai ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 1443 prisipirkti G. G., V. S. ir Z. S. papildomos žemės, atšaukimo“, tačiau susirinkime sprendimas nebuvo atšauktas. Atsakovas paskelbė, jog 2010 m. spalio 9 d. susirinkimas neįvyko, taip bandoma sustabdyti ir nutraukti valstybinio žemės sklypo dalių prijungimo prie ieškovų sklypų procedūrą, atimant galimybę naudotis privažiuojamuoju keliu ir netrukdomai patekti į savo sklypus.

Atsakovo pirmininkė B. B. N. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2010 m. rugsėjo 15 d. prašymą neišduoti ieškovams projektavimo sąlygų sąvado žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nors Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius SB „Berželis“ 2010 m. rugsėjo 6 d. prašymu jau buvo išdavęs leidimus rengti tokius projektus. Atsakovo prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2010 m. lapkričio 30 d. SB „Berželis“ išdavė planavimo sąlygas rajono lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-267-(2.15.1.21-MP2).

Bendrija, neturėdama susirinkimo sprendimo, pati įgijo teisę išpirkti valstybinio žemės sklypo dalį, į kurią įeina ir ieškovų siekiamos prisijungti žemės sklypo dalys. Ieškovai negali kontroliuoti 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendimo nutarimo Nr. 4.1 vykdymo procedūros eigos, nes leidimai Nr. R49-16 ir Nr. R49-18 yra išduoti atsakovui. Galiojantys teisės aktai atsakovui nustato pareigą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą, todėl ieškinys pareikštas atsakovui (CK 6.255 straipsnio l dalis).

Mėgėjiško sodo teritorijoje formuojant valstybinės žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais sklypais, projektų bei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo dokumentų rengimą organizuoja sodininkų bendrija, o finansuoja pageidaujantys ir turintys teisę pirkti šiuos sklypus asmenys (projekto rengimo tvarkos 9.5 punktas), todėl išlaidas prisiima ieškovai. Ieškovai teigė, kad atsakovas turi būti įpareigotas SB „Berželis“ artezinius gręžinius įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir juos užkonservuoti.

Valstybinės žemės sklype buvo išgręžtas eksploatacinis (gavybos) požeminio vandens gręžinys Nr. 803, skirtas SB „Berželis“ teritorijoje esantiems sodininkų žemės sklypams aprūpinti. Bendrijos užsakymu 2005 m. gruodžio 28 d. valstybiniame sklype išgręžtas kitas (naujas) eksploatacinis (gavybos) geriamojo gėlo vandens gręžinys Nr. 38945. Taip pat ieškovai prašė teismo įpareigoti atsakovą įregistruoti SB „Berželis“ reikmėms bendrai naudojamą vandens telkinį – tvenkinį, nes tai sudarys palankias ir efektyvias sąlygas apsaugoti jį nuo neleistino poveikio (taršos, ūkinės veiklos, statinių statybos ir kt.).

Ieškovai taip pat nurodė, kad 2011 m. gegužės 28 d. susirinkimo metu atsakovo pirmininkė B. B. N. tikslino narių sąrašą, rinko nuosavybės teises į sklypus patvirtinančius dokumentus. Nurodytu laikotarpiu buvo priimti 4 nauji nariai (S. K., J. N., J. D. ir A. R.) bei pašalinti 3 nariai (J. D., Ž. B., S. R.). Ieškovai mano, kad šie asmenys pašalinti be susirinkimo sprendimo ir pažeidžiant įstatymus, todėl atsakovui turi būti uždrausta priimti sprendimus dėl narių pašalinimo iš SB „Berželis“.

Atsakovas SB „Berželis“ priešieškiniu prašė teismo atnaujinti reikalavimo pripažinti SB „Berželis“ 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendimą negaliojančiu pateikimo terminą ir šį sprendimą pripažinti negaliojančiu. Atsakovas teigė, kad sprendimas priimtas nesant kvorumo, todėl neišreikšta tikroji bendrijos narių valia. Iš 93 SB „Berželis“ narių susirinkime dalyvavo tik 38. Iš registracijos lapo matyti, kad buvo užsiregistravę 48 asmenys, iš kurių 4 nebuvo bendrijos nariai (L. B., V. Š, T. Š., K. B.), o E. P. – dviejų sklypų savininkė – susirinkime užregistruota du kartus. Be to, atsakovas mano, kad susirinkimo metu balsavo asmenys, neturintys teisės balsuoti, – L. B., K., A., P. Su ieškovų reikalavimais atsakovas nesutiko, nes ne nuo SB „Berželis“ valios priklauso žemės sklypo formavimo procedūros inicijavimas, kadangi žemės sklypo privatizavimas yra ne bendrijos, o valstybės kompetencija, ir valstybės institucijos užtikrina tokių sprendimų teisėtumą. Atsakovas nurodė, kad apie teisės pažeidimą, padarytą 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo metu, jis sužinojo tik 2010 m. rugsėjo 18 d., todėl prašė teismo pripažinti, jog terminas apginti teisę buvo praleistas dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, o niekiniams sandoriams ieškinio senaties terminas netaikomas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu priešieškinį tenkino, o ieškinį atmetė – atnaujino priešieškinio reikalavimo terminą bei pripažino negaliojančiu 2006 m. birželio 18 d. SB „Berželis“ susirinkimo sprendimą.

Teismas nurodė, kad ieškiniu prašoma uždrausti atsakovui (jo vadovams) be bendrijos narių valios naudotis teisės aktų suteiktomis teisėmis. Jeigu atsakovo valdymo organo veikla sprendžiant dėl sandorio sąlygų nėra akivaizdžiai nuostolinga, bet gali būti vertinama kaip neekonomiška ar neefektyvi, kai valdymo organo valdymo veiksmai yra palankūs vienam nariui, o ne visos bendrijos naudai, ir jeigu tokios veiklos rezultatas gali pažeisti bendrijos nario turtinį interesą gauti kuo didesnės naudos ir todėl prašoma valdymo organui taikyti apribojimus, tai tokios priemonės taikomos ištyrus atsakovo valdymo organo veiklą, o ne prevencinio ieškinio tvarka. Kadangi reikalavimus reiškia bendrijos narys, o reikalavimai grindžiami aplinkybėmis, kurios gali būti kvalifikuojamos kaip turinčios netinkamo valdymo požymių, bet ne realiai keliančios grėsmę padaryti žalą (šiuo atveju siekiama faktiškai suvaržyti valdymo organo teises), tai ieškinys negali būti kvalifikuotas kaip prevencinis, nes neatitinka reikalavimų pagal CK 6.255 straipsnį. Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtino atsakovo teiginį, jog 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo metu nebuvo kvorumo, nes bendrijoje iš asmenų, turinčių 92 sklypus, susirinkimo metu balsavimo teisę turėjo tik 37 nariai, o kvorumui buvo reikalingi 46 balsai. Ieškovai, teigdami, kad balsuoti galėjo kai kurių asmenų sutuoktiniai, nepateikė teismui tai patvirtinančių neginčijamų įrodymų. Nebuvus kvorumo, 2006 m. birželio 18 d. SB „Berželis“ narių susirinkimo sprendimas (nutarimas Nr. 4.1) prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, todėl jis yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Ieškovų reikalavimą – įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus (taip pat netrukdyti atlikti tokius veiksmus), susijusius su valstybinės žemės sklypo dalių prijungimu prie ieškovams priklausančių sklypų, teismas vertino kaip nepagrįstą, todėl atmetė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovai savo raštais įvairioms institucijoms, nuolatiniais skundais ir ieškiniais siekia ne gerovės, sveikatos ir tvarkos bendrijos nariams, bet priešingai – trukdo atsakovui (ir jo atstovams) rūpintis ir tvarkyti bendrijos turtą laikantis įstatymų reikalavimų ir atsižvelgiant į bendrijos poreikius, turimas lėšas, būtinų atlikti darbų eiliškumą ir kt. Teisės aktuose nenustatyta terminų atsakovui vykdyti tik bendrijos kompetencijai priskirtus veiksmus (gręžinio įregistravimo, užkonservavimo, tvenkinio ir jo apsaugos zonų įregistravimo ir pan.), atsižvelgiant į vieno ar dviejų bendrijos narių norus bei pageidavimus, o atskirų asmenų nepasitenkinimas, jog tam tikri bendrijos veiksmai nesutampa su jų asmeniniais norais ir siekiais, negali būti vertintini kaip neteisėtas bendrijos veiklos vykdymas. Ieškovai neįrodė, kad dėl atsakovo veiksmų (susijusių su gręžiniais ir tvenkiniu) pažeistos jų teisės, todėl ieškinio reikalavimus dėl gręžinių ir tvenkinio pripažino nepagrįstais ir atmetė.

Teismo vertinimu, techninis asmenų sąrašo sudarymas, jo tikslinimas nėra laikytinas veiksmu, kurį ieškovai vadina oficialiu pašalinimu iš bendrijos narių. Dėl to teismas netenkino ir ieškovų reikalavimo uždrausti atsakovui atlikti techninio pobūdžio veiksmus sudarant tikslų bendrijos narių sąrašą.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi iš dalies tenkinusi ieškovų V. S. ir Z. S. apeliacinį skundą, pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir panaikino sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl uždraudimo atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus bei tenkintas atsakovo SB „Berželis“ priešieškinis, ir nutarė ieškinį dėl šios dalies tenkinti, o atsakovų priešieškinį atmesti. Teismas nutarė:

Įpareigoti atsakovą SB „Berželis“ (jo valdybą) vykdyti 2006 m. birželio 18 d. SB „Berželis“ narių susirinkimo sprendimą (nutarimą Nr. 4.1), Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus išduotus 2010 m. rugpjūčio 23 d. leidimus Nr. R49-16, R49-18 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, atliekant valstybinio žemės sklypo, esančio SB „Berželis“ teritorijoje, formavimo ir pertvarkymo projekto parengiamuosius darbus (veiksmus), atlikti projekto svarstymą, derinimą ir pateikti projektą kompetentingai institucijai (-oms) tvirtinti, siekiant užtikrinti administracinės procedūros, suteiksiančios teisę ieškovams įsigyti privačios nuosavybės teise ir prijungti valstybinės žemės sklypo dalis, lygias 161 kv. m ir 189 kv. m, Rimanto Šliko individualiosios įmonės „Georima“ 2004 m. rugsėjo 20 d. parengtame SB „Berželis“ žemės sklypo plane pažymėtas koordinačių taškais 28, 29, 30, 47, 48, prie ieškovams privačios nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų tęstinumą; uždrausti atsakovui SB „Berželis“ (jos valdybai) trukdyti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir (ar) ieškovams vykdyti ir pabaigti administracinę procedūrą, suteikiančią teisę ieškovams įsigyti privačios nuosavybės teise ir prijungti valstybinės žemės sklypo, esančio SB „Berželis“ teritorijoje, dalis, lygias 161 kv. m ir 189 kv. m.

Be to, teismas sprendė priteisti: iš atsakovo SB „Berželis“ ieškovų V. S. ir Z. S. naudai lygiomis dalimis 950 Lt (275,14 Eur) bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atlyginimą; į valstybės biudžetą lygiomis dalimis iš ieškovų V. S. ir Z. S. 135,40 Lt (39,21 Eur) išlaidų, o iš atsakovo SB „Berželis“ 274,90 Lt (79,62 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu ir įteikimu; iš atsakovo SB „Berželis“ ieškovų V. S. ir Z. S. naudai lygiomis dalimis 429 Lt (124,25 Eur) bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atlyginimą.

CK 6.255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad realus pavojus, jog ateityje gali būti padaryta žalos, yra pagrindas prevenciniam ieškiniui pareikšti. Prevenciniu laikomas ieškinys, kuriuo siekiama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo ateityje grėsmę. Įstatyme nereikalaujama, kad numatoma žala gali būti tik turtinio pobūdžio, t. y. apibrėžta pinigine išraiška (nuostoliais), todėl žala gali būti nustatyta ir kitokio pobūdžio, bylos atveju – apribotas nuosavybės teisių įgyvendinimas. Atsakovo SB „Berželis“ veiksmai, kuriais trukdoma įgyvendinti 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendimo nutarime Nr. 4.1 numatytą teisę, yra pagrindas ieškovams reikšti prevencinį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo SB „Berželis“ veiksmais, kuriais vengiama įgyvendinti SB „Berželis“ 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendimą, daroma žala ieškovų nuosavybės teisėms, t. y. jų teisėms pasinaudoti sprendimo nutarime Nr. 4.1 numatyta teise leisti nusipirkti valstybinės žemės sklypus.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimą, kadangi 2006 m. birželio 18 d. visuotinio SB „Berželis“ narių susirinkimo metu priimto sprendimo nėra pagrindo laikyti sandoriu ir taikyti sandorių negaliojimą reglamentuojančias teisės normas. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Juridinio asmens organo susirinkimo kvorumo nebuvimas gali būti pagrindas prašyti jame priimtą sprendimą pripažinti negaliojančiu, bet ne teismui ex officio spręsti, kad jis yra niekinis. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris pradelstas daugiau kaip 4 metus. Nenustatyta svarbių termino praleidimo aplinkybių, dėl kurių jis turėtų būti atnaujintas. 2006 m. birželio 18 d. sprendimas yra galiojantis ir pradėtas vykdyti, t. y. SB „Berželis“ valdybos prašymu buvo priimti 2010 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymai Nr. 780 ir Nr. 783 dėl leidimo rengti žemės formavimo ir pertvarkymo projektus ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. išduoti leidimai Nr. R49-16 bei R49-18 rengti 161 kv. m ir 189 kv. m ploto valstybinio žemės sklypo dalių formavimo ir pertvarkymo projektus . Nustačius, jog atsakovas SB „Berželis“ toliau tęsti minėto sprendimo įgyvendinimo neketina, jis teismo įpareigotinas sprendimą toliau vykdyti. Tenkinus šią ieškinio reikalavimų dalį, atsakovas įpareigotas atlikti su sprendimo įgyvendinimu susijusius veiksmus.

Dėl gręžinių ir tvenkinio apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai byloje neįrodė, jog dėl atsakovo veiksmų (susijusių su gręžiniais ir tvenkiniu) buvo ir bus iš esmės pažeistos ieškovų teisės. Jokiame teisės akte nėra nurodytas terminas, per kurį atsakovas turėtų vykdyti tik bendrijos kompetencijai priskirtus veiksmus (šiuo atveju – gręžinio įregistravimo, užkonservavimo, tvenkinio ir jo apsaugos zonų įregistravimo ir pan.). Dėl ieškinio reikalavimo, susijusio su uždraudimu atsakovui priimti sprendimus dėl bendrijos narių pašalinimo, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad techninis asmenų sąrašo sudarymas, jo tikslinimas nėra laikytinas oficialiu pašalinimu iš bendrijos narių. Nėra pagrindo teigti, kad tikslindamas bendrijos narių sąrašą atsakovas SB „Berželis“ savavališkai iš bendrijos narių sąrašo pašalino konkrečius narius ir tokiu būdu peržengė savo kompetencijos ribas. Aptariami ieškovų reikalavimai netenkinti dėl jų nepagrįstumo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas SB „Berželis“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą. Kasatorius savo prašymą grindžia šiais esminiais argumentais:

Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Kasatorius teigia neatlikęs jokių neteisėtų veiksmų.

Sodininkų bendrijų įstatymo 15 straipsnio 15 punkte nustatyta: „bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus“. Valstybinė žemė sodininkų bendrijų teritorijoje parduodama vadovaujantis Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės).

Remiantis Taisyklių 24–28 punktais, sodininkų bendrijos „Berželis“ narių 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendimo priėmimo metu už žemės pirkimo procedūrų atitiktį teisės aktų reikalavimams buvo atsakingi teritoriniai žemėtvarkos skyriai ir savivaldybės administracijos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. rašte nurodoma, kad 9118 kv. m ploto valstybinis žemės sklypas (kadastro Nr. 0101/7-0075:3230) jau yra suformuotas, įregistruotas ir išnuomotas SB „Berželis“ 25 metams.

Todėl, kasatoriaus teigimu, nėra teisinio pagrindo šį žemės sklypą padalyti į kelis sklypus ir parduoti ne aukciono būdu. Ieškovai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją prašydami išduoti sąlygas rengti rajono lygmens specialųjį teritorijos planavimo dokumentą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas atsisakė išduoti ieškovams planavimo sąlygas vietovės lygmens specialiojo planavimo dokumentui rengti, nes Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugpjūčio 23 d. leidimas Nr. R49-16 ir 2010 m. rugpjūčio 27 d. leidimas Nr. R49-23 rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus buvo išduoti nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

SB „Berželis“ narių 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendimas buvo tik prielaida pradėti žemės pirkimo procedūras, tačiau tai nebuvo teisę pirkti žemės sklypą sukuriantis dokumentas. Todėl SB „Berželis“ veiksmai negali nulemti ieškovų galimybes užbaigti žemės sklypų pirkimo procedūras. Šias procedūras atsisakė vykdyti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, todėl institucijų atsisakymas galėtų būti skundžiamas ieškovų. Apeliacinės instancijos teismas uždraudė atsakovui trukdyti valstybės institucijoms ir ieškovams vykdyti ir pabaigti administracinę procedūrą, suteikiančią teisę ieškovams įsigyti privačios nuosavybės teise valstybinės žemės sklypus.

Teismas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais atsakovas trukdo valstybės institucijoms atlikti įstatymuose numatytas funkcijas. Bylos nagrinėjimo metu trečiųjų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai nesutiko su ieškovų teiginiu, kad jiems kasatorius trukdo vykdyti kokias nors administracines procedūras.

SB „Berželis“ 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendimo negaliojimo teisinis pagrindas – Sodininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 punktas, nustatantis, kad sodininkų bendrijų narių susirinkimas laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė sodininkų bendrijos narių. Šio įstatymo reikalavimo neatitiko 2006 m. birželio 18 d. susirinkimas. Kvorumo nebuvimą nurodė atsakovas priešieškinyje, dėl to apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nutarė, kad pirmosios instancijos teismas klausimą dėl susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu sprendė ex officio.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai V. S. ir Z. S. prašo atmesti kasacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie esminiai argumentai:

Bendrijos leidimu ir suderinus su kompetentingomis institucijomis 1996 m. suformuotas privažiuojamasis kelias į ieškovų sklypus, dėl to prie ieškovų sklypų faktiškai susiformavo atskiros valstybinės žemės sklypo dalys, lygios 1,61 aro ir 1,89 aro, kurias savo reikmėms naudojo ir tebenaudoja ieškovai. 2006 m. birželio 18 d. bendrijos sprendimu (jame suformuluotu nutarimu Nr. 4.1) ieškovams, kaip ir kitiems sprendime nurodytiems sodininkams (tretiesiems asmenims), leista išsipirkti ir prisijungti nurodytas sklypo dalis, kadangi jų neįmanoma suformuoti atskirais individualiais sklypais (dėl jų ploto ir formos) ir šių sklypų nenumatoma naudoti bendrijos poreikiams. Šios aplinkybės patvirtina ieškovų, kaip bendrijos narių, teisę išsipirkti sklypo dalis, nustatytą Taisyklių 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose. Taisyklėse reglamentuojama, kad siekiant įvykdyti valstybinės žemės sklypo dalių išpirkimą ir prijungimą dalyvauja ne tik suinteresuotas sodininkų bendrijos narys, savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, bet ir sodininkų bendrija ir kiti asmenys. Atliekant sklypų prijungimo procedūrą buvo priimti ir tebegalioja 2010 m. rugpjūčio 20 d. Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. išduoti leidimai rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Bendrija turi atlikti visus reikiamus veiksmus (pagal Sodininkų bendrijų įstatymą, Žemės įstatymą, Taisykles ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio bei aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513), kad būtų užbaigta sklypų prijungimo procedūra. Pradėta sklypų prijungimo procedūra sustabdyta SB „Berželis“ pirmininkės iniciatyva. Atsakovo neteisėtais veiksmais ir neveikimu pažeistos ieškovų teisės prisijungti sklypus.

Ieškovai nesutinka su kasacinio skundo teiginiu, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. lapkričio 3 d. raštu buvo sustabdyta sklypų prijungimo prie ieškovų žemės procedūra. Šiame rašte pateikta Nacionalinės žemės tarnybos išvada, bet tai nėra individualus teisės aktas, sukuriantis procedūros sustabdymo pasekmes.

Ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį, kadangi atsakovas atliko jų teises pažeidžiančius veiksmus ir yra realus pavojus dėl tokių veiksmų atlikimo ateityje. Tai atitinka prevencinio ieškinio pateikimo ir tenkinimo sąlygas, nustatytas CK 1.138 straipsnio 3, 4 punktuose.

Bendrijos dalyvių sąrašas paneigia atsakovo argumentus apie kvorumo nebuvimą priimant 2006 m. birželio 18 d. susirinkimo sprendimą, o susirinkimo organizavimo pažeidimų nenustatyta. CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas bendrijos narių susirinkimo sprendimui nuginčyti yra skaičiuotinas nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. Senaties terminas priešieškiniui paduoti buvo pradelstas daugiau kaip 4 metus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė priešieškinį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sodininkų bendrijos narių teisės įsigyti nuosavybėn sodininkų bendrijos nuomojamame valstybinės žemės sklype esančius žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos

Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjiško sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams; jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams.

Vadovaujantis Taisyklių) 3.3 punktu, sodininkų bendrijos, šių bendrijų nariai ir kiti asmenys turi teisę pirkti mėgėjiško sodo teritorijoje esančius valstybinės žemės sklypus, kurių pagal mėgėjiško sodo teritorijos žemėtvarkos projektą ar mėgėjiško sodo teritorijos detalųjį planą neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad tokie sklypai parduodami ne aukciono būdu sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu, savininkams. Taisyklių 2 punkte pateikta žemės sklypų, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, sąvokos apibrėžtis: tai valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp suformuotų valstybinės ar privačios žemės sklypų ir neviršijantys 0,04 hektaro, taip pat tie valstybinės žemės sklypai, prie kurių pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio.

Šis teisinis reglamentavimas galiojo tuo metu, kai buvo priimtas sodininkų bendrijos „Berželis“ 2006 m. birželio 18 d. narių susirinkimo sprendimas, kurio pagrindu ieškovams, jų manymu, pripažinta teisė į žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, ir turi būti atliekamos teritorijų planavimo bei sklypų parengimo parduoti viešojo administravimo procedūros.

Aiškindamas Taisyklių nuostatas, kasacinis teismas pažymi, kad pirmiau minėta 2 punkte pateikta žemės sklypų, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, apibrėžtis suponuoja, kad teisė įsigyti ne aukciono būdu sklypą, kai jis tiesiogiai ribojasi su jau įsigytu nuosavybėn sodų bendrijos nario sodo sklypu, pripažįstama tik esant Taisyklėse nurodytų sąlygų visumai: pirma, sklypas yra įsiterpęs tarp suformuotų valstybinės ar privačios žemės sklypų, antra, jis neviršija 0,04 hektaro, trečia, prie jo pagal žemėtvarkos projektą ar detalųjį planą neįmanoma suformuoti privažiuojamojo kelio.

Byloje nustatyta, kad 9118 kv. m ploto valstybinis žemės sklypas yra suformuotas, įregistruotas ir išnuomotas SB „Berželis“ 25 metams. Duomenų apie tai, kad yra teritorijų, įsiterpusių tarp suformuotų žemės sklypų, nėra, todėl nėra ir teisinio pagrindo suformuotą žemės sklypą padalyti į kelis sklypus ir parduoti ne aukciono būdu kaip žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais.

Kita vertus, pažymėtinas ir dar vienas teisinio reglamentavimo aspektas, kuris yra reikšmingas ieškovams įgyvendinant savo teises į žemės įsigijimą ne aukciono būdu ir manantiems, kad turi teisę į su jų nuosavybės teise valdomais sodų sklypais besiribojančią žemę, kuri teisiniu požiūriu galėtų būti vertinama kaip žemės sklypai, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais. Vadovaujantis Taisyklių 24 punktu, sodininkų bendrijų nariai, mėgėjiško sodo teritorijoje pageidaujantys pirkti valstybinės žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, žemėtvarkos skyriui pagal valstybinės žemės sklypų buvimo vietą pateikia šiame punkte nurodytus dokumentus ir Taisyklių 21.1 ir 21.6 punktuose nurodytus dokumentus, tarp jų ir prašymą parduoti valstybinės žemės sklypą ir savo lėšomis parengtą parduodamo valstybinės žemės sklypo planą.

Pažymėtina, kad Taisyklių 24 punkte tarp privalomai pateikiamų dokumentų nenurodytas sodininkų bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimas dėl sutikimo, leidimo ar kitokio valios išreiškimo perleisti privačių sodų sklypų savininkų nuosavybėn su jų sklypais besiribojančius valstybinės žemės sklypus, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais. Pardavimo sąlygų ir tvarkos teisinis reglamentavimas nėra pasikeitęs ir šiuo metu, išskyrus tai, kad įsiterpę valstybinės žemės sklypai besiribojančių žemės sklypų savininkams gali būti parduodami tik tada, jeigu sodininkų bendrijos atsisako juos pirkti bendrojo naudojimo statiniams statyti ar rekreacijai (nuo 2011 m. sausio 1 d.

įsigaliojusi nauja Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklių redakcija, 4 punktas). Vertindama tokį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad asmeninė pareikštinė teisių įgyvendinimo tvarka suponuoja, kad ieškovai turi teisę ir pareigą patys inicijuoti viešojo administravimo procedūras nepaisant to, ar sodininkų bendrija yra aktyvus, ar pasyvus valstybinės žemės sklypų, kurių neįmanoma suformuoti atskirais individualiais mėgėjiško sodo sklypais, privatizavimo dalyvis.

Šiame kontekste akivaizdu, kad tai, ar buvo priimtas toks sodininkų bendrijos narių susirinkimo nutarimas, ar jo nebuvo, iš esmės nedaro įtakos ieškovų teisėms ir jų įgyvendinimo sąlygoms bei tvarkai.

Dėl paminėtų argumentų konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti sodininkų bendriją pažeidus ieškovų teises ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams (CK 1.138 straipsnio 3 punktas) arba kad yra realus pavojus, jog sodininkų bendrija gali vykdyti teisei priešingus veiksmus, dėl kurių ieškovams ateityje galėtų būti padaryta žalos (CK 6.255 straipsnis).

Atsižvelgdamas į tai, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovų teisių pažeidimo: tiek esamo, tiek galimo ir realios žalos ateityje grėsmės, kasacinis teismas nevertina, kuris iš civilinių teisių gynimo būdų turėtų būti taikomas, ir neaiškina prevencinio ieškinio, kaip vieno iš CK numatytų civilinių teisių gynimo būdų, taikymo sąlygų, kaip nereikšmingų šiai bylai išspręsti teisės taikymo aspektu.

Todėl kasacinis teismas, tenkindamas atsakovo kasacinį skundą, sprendžia panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir ieškinį atmesti, o kitą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. To paties straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.

Tenkinus atsakovo kasacinį skundą ir pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį – atmetus ieškinį, iš ieškovų solidariai priteistina: atsakovo naudai 2027,34 Eur advokato atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 434,43 Eur atstovavimo išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo, taip pat valstybei pirmosios, apeliacinės instancijų (118,83 Eur) ir kasaciniame teisme (52 Eur) turėtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir ieškinį atmesti.

Priteisti solidariai iš ieškovų V. S. ir Z. S. atsakovui sodininkų bendrijai „Berželis“ (juridinio asmens kodas 125071141) 2461,77 Eur (du tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 77 ct) ir valstybei 170,83 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 83 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 11 d. nutarties dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, palikti nepakeistą.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė