A-330-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-330-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00580-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su patikslintu skundu (b. l. 10–12), prašydamas panaikinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovas) direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 69-291 skirtą nuobaudą ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas, atsakovas) 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2S-1894 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Pareiškėjas paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 69-291 (toliau – ir Nutarimas Nr. 69-291) jam buvo skirta nuobauda už atsisakymą dirbti siuvėju. Nesutikdamas su paskirta nuobaudą, 2013 m. gegužės 15 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Nutarimo Nr. 69-291 panaikinimo. Kalėjimų departamentas 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 25-1894 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2S-1894) nurodė, kad naikinti nuobaudą nėra pagrindo.

Pareiškėjas teigė, kad nuobauda paskirta nepagrįstai. Pasak pareiškėjo dirbti siuvėju jis negali dėl sveikatos būklės, nes jam diagnozuota (duomenys neskelbtini). Šią atsisakymo priežastį nurodė Pravieniškių PN-AK administracijai. Dėl ligos paūmėjimo 2010 m. lapkričio 10 d. buvo konsultuotas gydytojo dermatovenerologo. 2013 m. balandžio 10 d. Pravieniškių PN-AK išduotame medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-124 (toliau – ir Pažymėjimas Nr. 81(3)-124) įrašyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad jis dėl savo sveikatos negali dirbti Pravieniškių PN-AK administracijos siūlomo darbo siuvėju, nes siuvant poliuretaninius didmaišus yra sąlytis su poliuretaninėmis dulkėmis, skatinančiomis ligos paūmėjimą. Dėl šios ligos pareiškėjas nuosekliai konsultavosi ir gydėsi UAB „Virginijos Černiūtės odos ligų kabinetas“ ir G. L. odos ir venerinių ligų kabinete. Kalėjimų departamento Sprendimas Nr. 2S-1894 priimtas neatlikus jokių tyrimų, atsižvelgta tik į Pažymėjime Nr. 81(3)-124 įrašytą diagnozę. Pataisos įstaigos administracija, turinti užtikrinti nuteistiesiems saugias ir sveikas darbo sąlygas, atitinkančias saugų darbą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, įpareigodama pareiškėją dirbti sveikatai kenksmingą darbą, šių nuostatų nesilaikė. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Siunčiant žvyneline sergantį pareiškėją dirbti darbą, kurio aplinkoje yra poliuretaninės dulkės, būtinas kompetentingos komisijos atliktas konkrečios darbo aplinkos tyrimas dėl tiesioginio poveikio sveikatai. Vertimas dirbti galbūt sveikatai pavojingą administracijos siūlomą darbą neatitiktų žmogiškumo, protingumo ir pamatinių teisės principų. Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad skundžiami aktai yra nepagrįsti ir naikintini.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 20–21) atsakovas teigė, kad pareiškėjo skundo argumentai neatitinka tikrovės. Pagal medicininius dokumentus 2010 m. gegužės 4 d. pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl ligos paūmėjimo (pleiskanojančio veido ir galvos odos) pareiškėjas 2010 m. lapkričio 10 d. buvo konsultuotas gydytojo dermatovenerologo. 2013 m. balandžio 10 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-124 įrašyta diagnozė (duomenys neskelbtini) nurodant, kad pareiškėjas dirbti gali. Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos dermatovenerologų draugijos parengtoje 2003 m. metodinėje mokomojoje medžiagoje „Žvynelinės diagnostikos bei gydymo algoritmas“ (duomenys neskelbtini) provokuojantys ir bloginantys veiksniai apibrėžti taip: ūmios ir lėtinės infekcijos – bakterinės (dažnai B hemolitinio streptokoko infekcija ar kitos), grybelinės (Pityrisporium ovale, Candida ar kitos rūšys) ar virusinės (įskaitant ŽIV infekciją); medžiagų apykaitos sutrikimai (cukrinis diabetas, nutukimas); alkoholio vartojimas; neurogeniniai veiksniai (nervinė įtampa); kontaktiniai dirgikliai – mechaniniai (traumos, trynimas, spaudimas); fiziniai (karštis, šaltis, ūmi ultravioletinių spindulių sukelta eritema, saulės nudegimas), cheminiai; kontaktiniai alergenai; medikamentai (ACE inhibitoriai, B adrenoblokatoriai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, antimaliariniai ir ličio preparatai, sisteminiai kortikosteroidai); kitos dermatozės (odos sausumas, seborėjinis dermatitas).

Atsakovas teigė, kad Pravieniškių PN-AK pasiūlytas pareiškėjui darbas nėra žalingas, nes darbo proceso metu kylančios dulkės neturi įtakos odos ligų paūmėjimui. Gamybos procesas ir keliamos dulkės galėtų turėti įtakos kvėpavimo sistemai, todėl darbo vietose yra naudojami respiratoriai ir kitos darbų saugos taisyklėse nustatytos priemonės. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Šio Kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam siūlo darbą pataisos įstaigos administracija, o 125 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas darbo vietas ir pareigas. Pareiškėjas 2013 m. balandžio 10 d. apie 09.35 val. atsisakė dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą apmokamą siuvėjo darbą, pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 125 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimus. Atsižvelgdamas į nustatytas padaryto pažeidimo aplinkybes, vadovaudamasis šio Kodekso 142 straipsniu, Pravieniškių PN-AK direktorius 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 59-291 nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 64–66) atsakovas paaiškino, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo nustatyta, jog 2013 m. balandžio 10 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-124 įrašyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) nurodant, kad pareiškėjas dirbti gali. Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyrius, kuriame dirba kompetentingi medikai, nagrinėjusiam pareiškėjo skundą skyriui pateikė 2013 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. LV-604, kurioje pažymėjo, kad pareiškėjui siūlomas maišų siuvėjo darbas nėra žalingas jo sveikatai, nes darbo proceso metu kylančios dulkės neturi įtakos pareiškėjo ligos paūmėjimui ar progresavimui. Darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę. Pareigos dirbti nustatymu yra siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų. 2013 m. balandžio 10 d. apie 09.35 val. pareiškėjas atsisakė dirbti Pravieniškių PN-AK administracijos pasiūlytą apmokamą siuvėjo darbą, tuo pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 125 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies reikalavimus. Įvertinus surinktą medžiagą buvo nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK direktorius 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 69-291 nuobaudą pareiškėjui skyrė pagrįstai ir teisėtai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 26 d. sprendimu (b. l. 151–155) pareiškėjo M. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad pareiškėjas (nuteistasis) 2013 m. balandžio 5 d. Pravieniškių PN-AK direktoriui pateikė prašymą dirbti pataisos namų administracijos pasiūlytą apmokamą darbą (b. l. 107). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. 63-985 pareiškėjas buvo paskirtas į 7 būrio 71 brigadą (b. l. 146–147). Pravieniškių PN-AK būrio viršininkas A. L. 2013 m. balandžio 10 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 46-356, kad nuteistasis M. B. 2013 m. balandžio 10 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: apie 9.35 val. atsisakė dirbti apmokamą siuvėjo darbą (b. l. 111). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 69-291 buvo konstatuota, kad pareiškėjas, atsisakydamas dirbti apmokamą siuvėjo darbą, pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, 125 straipsnio 1 ir 3 dalis. Už šį pažeidimą jam buvo paskirta drausminė nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus (b. l. 110). Pareiškėjas Nutarimą Nr. 69-291 apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2013 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 2S-1894 pripažino, kad nuobauda paskirta pagrįstai (b. l. 68–72).

Spręsdamas ginčą dėl pareiškėjo skundžiamų aktų panaikinimo, pirmosios instancijos teismas vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso normomis.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos šio Kodekso 11 straipsnyje. Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgdamas į aptartų įstatymo normų imperatyvų pobūdį, teismas pabrėžė, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str.). Nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – nuobaudomis.

Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Teismas pažymėjo, kad įstatymu kiekvienam laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam yra nustatyta pareiga dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Įstatymų leidėjas šiam reikalavimui įtvirtinti pasirinko imperatyvą „privalo“. BVK 125 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Teismas pastebėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 6 dalį, priverčiamuoju darbu nelaikomas įstatymo reguliuojamas teismo nuteistųjų darbas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal BVK 125 straipsnio 2 dalį, nuteistieji invalidai, pensinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbą gali būti įtraukiami tik rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių asmenų darbingumo įvertinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija. Pareiga dirbti negalioja laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems, kurie gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą (BVK 167 str. 3 d.).

Atsižvelgdamas į minėtą teisinį reguliavimą, teismas pažymėjo, kad terminuotą laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens (nagrinėjamu atveju pareiškėjas atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę (b. l. 22, 107)) galimybė dirbti šios bausmės atlikimo laikotarpiu gali būti realizuojama ta tvarka, kurią numato Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnis. Pagal BVK nuostatas, darbas yra nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, viena iš jų pataisos priemonių (BVK 111 str.). Šios pataisos priemonės pagrindinis tikslas – paruoši asmenį integracijai į visuomenę. BVK 125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Taigi, pareigos dirbti nustatymu turi būti siekiama teisėtų įstatymu apibrėžtų tikslų.

Iš Nutarimo Nr. 69-291 teismas nustatė, kad pareiškėjas nubaustas už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Režimas BVK prasme – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str. 1 d.). Pagrindiniai pataisos įstaigų režimo reikalavimai yra šie: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu (BVK 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam bausmės atlikimo režimo reikalavimų nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas. Remdamasis aptartomis įstatymo normomis bei įvertinęs pirmiau minėtą nuteistųjų pareigą dirbti (BVK 125 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis (išskyrus BVK 125 straipsnio 2 dalį, 167 straipsnio 3 dalį) atsisakydamas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą pažeidžia bausmės atlikimo režimo reikalavimą tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas (BVK 112 str. 2 d.). Todėl įstatymu nustatytos pareigos dirbti nevykdymas yra pagrindas skirti Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatytą nuobaudą.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, jog Pravieniškių PN-AK administracijai vykdant įstatymo numatytą pareigą dėl nuteistojo (pareiškėjo) įtraukimo į darbą siuvėju Pravieniškių VĮ prie pataisos namų I ir II patalpose prie siuvimo mašinų (buvo įvertinta, kad nuteistasis iki suėmimo nedirbo, ir Pravieniškių PN-AK 2013 m. balandžio 10 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-124 nurodyta diagnozė, patvirtinanti pareiškėjo ligą – (duomenys neskelbtini), dirbti gali), pareiškėjas 2013 m. balandžio 10 d. apie 9.35 val. atsisakė dirbti apmokamą darbą siuvėju savo 2013 m. balandžio 10 d. paaiškinime nurodydamas, kad atsisako šio darbo, nes serga nepagydoma, paveldima odos liga – (duomenys neskelbtini) ir nuo dulkių liga ūmėja veido srityje, o susižeidus, žaizdos vietoje atsiranda pleiskanota vieta (b. l. 111, 112). Tai, kad jis negali dirbti siūlomo darbo siuvėju, kurio aplinkoje, pasak pareiškėjo yra poliuretaninės dulkės, patvirtina jo ligos istorijos išrašai ir G. L. dermatovenerologinio kabineto informacija (b. l.114–118).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo ligos istorijos išrašų ir G. L. dermatovenerologinio kabineto informacijos duomenis, konstatavo, kad jie patvirtina, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), tačiau gydytojų išvadų, jog sirgdamas šia liga jis negali dirbti siuvėju, juose nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 str.). Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams, negalima daryti išvadų, kad pareiškėjui buvo pasiūlytas darbas, kurio jis negalėtų dirbti pagal savo sveikatą. Tuo atveju, kai asmuo turi sveikatos sutrikimų, jo darbingumo lygį turi įvertinti Komisija pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytą tvarką (BVK 125 str. 2 d.). Atsižvelgęs į tai, kad speciali medicinos komisija nenustatė, jog pareiškėjas dėl jo ligos yra nedarbingas ar jo darbingumo lygis yra sumažėjęs, teismas nusprendė, kad pareiškėjo sveikatos būklė leido jam dirbti. Be to, teismas pažymėjo, jog pareiškėjo skundo argumentą dėl siuvėjo darbo vietos, kurios aplinkoje yra poliuretaninės dulkės, įtakos jo sveikatai paneigia ir 3-osios valdybos, esančios Pravieniškių II k., Kaišiadorių r., 2013 m. balandžio 30 d. profesinės rizikos įvertinimo kortelės Nr. 1 išvados, kad profesinės rizikos veiksnio – dulkių dydis ir priimtinumas nenustatyti (b. l. 89–105).

Remdamasis išdėstytas argumentais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, todėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 69-291 jam pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda. Konstatavęs, kad Nutarimas Nr. 69-291 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimas Nr. 2S-1894 yra pagrįsti ir teisėti, teismas pareiškėjo skundo netenkino (ABTĮ 57 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 161–163) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pakartojami tie patys argumentai, kuriuos pareiškėjas (apeliantas) buvo nurodęs savo patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, teismas netinkamai traktavo atsisakymo dirbti siuvėju motyvus, neįvertino fakto, kad pareiškėjas savo noru kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių su prašymu (reg. Nr. 72(KI-196)) dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą mokamą darbą ir tik dėl realaus neigiamo poveikio sveikatai bei parinkto darbo kenksmingumo 2013 m. balandžio 10 d. atsisakė dirbti siuvėju. Apeliantas nesutinka su atsakovo Pravieniškių PN-AK argumentais, jog pasiūlytas darbas nėra žalingas, ir pažymi, kad atsakovas atsižvelgė tik į medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-124 įrašytą diagnozę. Atsakovas, subjektyviai interpretuodamas siūlomo darbo žalingumo sveikatai nebuvimą, apelianto manymu, viršijo savo kompetencijos ribas. Apelianto nuomone, teismas situaciją įvertino formaliai ir priėjo prie nepagrįstų išvadų, esą pareiškėjo sveikatos būklė leido jam dirbti siuvėju. Apelianto manymu, ginčo atveju būtinas praktinis, o ne teorinis sveikatos būklės ir rizikos veiksnių įvertinimas, sudarant kompetentingą komisiją konkrečios darbo aplinkos poveikiui (duomenys neskelbtini) paūmėjimui ir progresui ištirti. Pravieniškių PN-AK 2013 m. balandžio 10 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-124, taip pat Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. LV-604 surašyti formaliai, neatlikus nuoseklaus tyrimo bei neatsižvelgus į tai, kad nuo dulkių liga apelianto veido srityje paūmėja. Anot apelianto, vietoj to, kad būtų parinktas kitas, sveikatai nekenksmingas darbas, jis Pravieniškių PN-AK buvo nepagrįstai nubaustas.

Atsakovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 179–181) Pravieniškių PN-AK nurodo tuos pačius argumentus, kuriais grindė savo atsiliepimą į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Be to, atsakovas pateikė informaciją apie tai, kad nuobauda, kuri buvo paskirta pareiškėjui 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 69-291, buvo panaikinta prieš terminą, t. y. 2013 m. gruodžio 6 d. paskatinant M. B. už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas prašė panaikinti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 69-291 jam paskirtą nuobaudą ir Kalėjimų departamento 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2S-1894, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą išankstinio skundų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas Nutarimu Nr.69-291 paskyrė pareiškėjui (šioje įstaigoje atliekančiam laisvės atėmimo bausmę nuteistajam) nuobaudą už bausmės atlikimo režimo pažeidimą, t.y. už tai, kad jis 2013 m. balandžio 10 d. apie 9.35 val. atsisakė dirbti apmokamą darbą siuvėju. Šį pažeidimą kvalifikavo pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei 125 straipsnio 1 ir 3 dalis.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso (bylai aktuali 2012 m. birželio 5 d. įstatymo Nr. XI-2040 redakcija) 110 straipsnio 1 dalies, nustatančios specialiąsias nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigas, laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo, be kita ko, laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.), vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.).

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą, nuteistųjų darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). Nuteistųjų įtraukimą į darbą reguliuojančiame Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnyje įtvirtina bendroji taisyklė, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (1 d.); nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (3 d.). Pažymėtina, kad minėtos įstatymo nuostatos nėra privalomos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Šio Kodekso 167 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atliekantys nuteistieji gali dirbti, jei patys to pageidauja, kalėjimo arba pataisos namų administracijos parinktą darbą. Be to, Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistieji neįgalieji, pensinio amžiaus ir ribotai pakaltinami asmenys į darbą gali būti įtraukiami rašytiniu jų sutikimu, kai yra tam neprieštaraujanti gydytojų išvada ir laisvų darbo vietų. Šių asmenų darbingumo įvertinimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija (BVK 125 str. 2 d.).

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo organizavimui būdingi atitinkami ypatumai: nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų (BVK 125 str. 4 d.); nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis šio Kodekso 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų (BVK 125 str. 6 d.); draudžiamus dirbti darbus ir draudžiamas eiti pareigas nustato šio Kodekso 2 priedas (BVK 125 str. 7 d.).

Pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 125 str. 8 d.). Nuteistųjų darbas organizuojamas remiantis darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais (BVK 128 str. 5 d.).

Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą yra terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareiga (BVK 125 str. 1 d.) su įstatymų leidėjo nustatyta išlyga, kuri taikoma sveikatos sutrikimų turintiems ar atitinkamo amžiaus sulaukusiems asmenims, nes jie gali būti įtraukti į darbą tik esant jų rašytiniam sutikimui (BVK 125 str. 2 d.). Įstatymo aiškinimo prasme sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nuteistojo atsisakymas dirbti pataisos įstaigos administracijos jam pasiūlytą darbą, pataisos įstaigos administracijai gali būti pagrindas skirti nuteistajam nuobaudą (BVK 142 str.). Atsisakydamas dirbti pataisos įstaigos administracijos pasiūlytą darbą nuteistasis, kuriam netaikomos minėtos įstatymu nustatytos išlygos, pažeidžia vieną iš pagrindinių režimo reikalavimų nuteistajam tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas (BVK 112 str. 2 d.), taip pat specialiąsias nuteistojo pareigas (BVK 110 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

Minėta, kad įstatymų leidėjas pataisos įstaigos administracijai dėl nuteistųjų įtraukimo į darbą ir darbo parinkimo, atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas, nustatė pareigą užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į du pagrindinius kriterijus: darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę (BVK 125 str. 1 ir 3 d.). Kalėjimų departamento direktorius 2011 m. gruodžio 29 d. Nr. įsakymu V-393 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą pavyzdinius kriterijus (toliau – ir Atrankos kriterijai). Į Atrankos kriterijų 1 punktą perkeltos Bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodant, kad pagrindiniai suimtųjų ir nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai yra jų darbingumas ir turima specialybė (profesija). Darbingumas yra fizinis ar psichinis žmogaus pajėgumas dirbti nustatytos apimties ir trukmės darbą tam tikru tempu. Darbingumas nustatomas pagal fizinį pajėgumą, sveikatą, žmogaus amžių, nuovargio tempą ir reikiamo poilsio trukmę. Atrankos kriterijų 2 punkte nustatyta, kad jeigu keli suimtieji ar nuteistieji vienodai atitinka pagrindinius atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus, reikalinga vadovautis papildomais kriterijais, išvardytais 2.1-2.3 punktuose.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, prie kurių teismas priėjo dėl nuobaudos apeliantui paskyrimo aplinkybių vertinimo, kadangi į bylą nepateikta įrodymų, kurie suteiktų pagrindą neabejotinoms išvadoms, jog Atrankos kriterijuose detalizuoto darbingumo kriterijaus prasme apeliantas buvo atrinktas dirbti siuvėju įvertinus jo pajėgumą, atsižvelgiant į sveikatą, dirbti būtent siuvėju.

Kalėjimų departamento direktorius 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-393 2 punktu nurodė laisvės atėmimo vietų įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos namų direktoriams iki 2012 m. vasario 1 d. patvirtinti suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo į darbą atrankos kriterijus. Atsakovas 2014 m. sausio 30 d. pažymoje Nr. S-2943 pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie tai, kad Pravieniškių PN-AK nuteistųjų priėmimo į darbą atrankos kriterijai buvo patvirtinti šios įstaigos direktoriaus 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. V-30. Minėtoje pažymoje nurodyta, kad 2013 m. balandžio 10 d. Nuteistųjų laisvės atėmimo bausme priskyrimo grupėms ir paskyrimo į būrius komisijoje (toliau – ir Komisija) buvo svarstytas klausimas ir dėl naujai atvykusio atlikti laisvės atėmimo bausmės nuteistojo M. B. priskyrimo grupei, paskyrimo į būrį ir brigadą bei įdarbinimo. Įvertinus tai, jog M. B. yra darbingas, vidurinio išsilavinimo, neturi jokios specialybės, iki įkalinimo nedirbo, jam buvo pasiūlyta dirbti siuvėju. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktame į bylą Komisijos 2013 m. balandžio 10 d. protokole yra duomenys tik apie apelianto paskyrimą į paprastąją grupę, taip pat apie paskyrimus į atitinkamą būrį, brigadą, gyvenamąją patalpą ir joje skirtą miegoti įrengtą vietą, tačiau nei šiame protokole, nei kitame tą dieną surašytame dokumente nėra duomenų apie apelianto atrinkimo dirbti siuvėju pagal Atrankos kriterijus motyvus ir būtent apie nagrinėjamai bylai aktualų sveikatos aspektą.

Būrio, į kurį buvo paskirtas apeliantas viršininko A. L. (pagal Pravieniškių PN-AK 2013 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. V-26 jis yra Komisijos narys) 2013 m. balandžio 10 d. tarnybiniame pranešime įstaigos administracijai nurodyta tik tai, kad Komisijos posėdžio metu M. B. atsisakė dirbti jam pasiūlytą apmokamą siuvėjo darbą tokiu būdu pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų bei 125 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Iš M. B. 2013 m. balandžio 10 d. paaiškinimo turinio matyti, kad apeliantas šį paaiškinimą rašė po to, kai atsisakė dirbti siuvėju.

Paaiškinime nurodyta, kad jis negali dirbti šio darbo dėl nepagydomos ligos – (duomenys neskelbtini), kadangi liga nuo dulkių paūmėja. Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 10 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-124 (forma Nr.046/a) skiltyje „medikų išvada“ įrašyta M. B. diagnozė „Psoriasis vulgaris“, o skiltyje „kitos žinios“ nurodyta, kad dirbti gali. Apeliantui nėra nustatytas neįgalumas ir jis pats neteigia, kad jis negali dirbti, tačiau nagrinėjamoje byloje yra aktualus aspektas, ar apeliantas dėl jam diagnozuotos ligos gali dirbti įstaigos administracijos jam parinktą siuvėjo darbą.

Tokios informacijos Pažymėjimas Nr. 81(3)-124 nesuteikia. Tos pačios tarnybos 2013 m. balandžio 12 d. medicininiame pažymėjime Nr. 81(3)-130 (forma Nr.046/a), kuris surašytas po to, kai apeliantui 2012 m. balandžio 10 d. buvo paskirta nuobauda už atsisakymą dirbti siuvėju, skiltyje „medikų išvada“ įrašyta diagnozė pagal klasifikatorių (TLK-10) (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) dėl darbo neįrašant jokių rekomendacijų. Byloje nustatyta, kad Kalėjimų departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgė į Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. pažymą Nr. LV-604 (toliau – ir Pažyma Nr. LV-604), kurioje nurodyta, kad iš įrašų medicininėje dokumentacijoje (kokioje nenurodyta) sužinota, jog 2010 m. gegužės 4 d.

M. B. nustatyta (duomenys neskelbtini) (žvynelinės) diagnozė, 2011 m. lapkričio 10 d. konsultuotas dermatovenerologo dėl ligos paūmėjimo – pleiskanojančios veido ir galvos odos. Pažymoje Nr. LV-604 pacituotas Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2013 m. balandžio 12 d. medicininio pažymėjimo Nr.81(3)-130 turinys pažymint, kad gydytojas nenurodė kokio pobūdžio darbas kenksmingas nuteistojo sveikatai. Paaiškinta, kad siekiant sumažinti ligos simptomus, svarbu vengti ligą provokuojančių veiksnių (alkoholio, rūkymo, odos negalima trinti ar kitaip ją dirginti).

Pareikšta nuomonė, kad nuteistajam siūlomas darbas nėra žalingas jo sveikatai, nes darbo proceso metu kylančios dulkės neturi įtakos M. B. ligos paūmėjimui ar progresavimui, juo labiau, kad jam nustatyta veido ir galvos odos (duomenys neskelbtini) diagnozė. Taigi, Pažymos Nr. LV-604 teiginiai apie siūlomo darbo nežalingumą pareiškėjo sveikatai yra tik šios pažymos rengėjo nuomonė, kuri nepagrįsta jokiais konkrečiais pareiškėjo sveikatos, taip pat darbo aplinkos duomenimis. Šie Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus Pažymoje Nr. LV-604 išdėstyti paaiškinimai ir nuomonė, taip pat įrašas Pažymėjime Nr. 81(3)-124 „dirbti gali“, kuris, kaip jau buvo minėta, nesuteikia informacijos apie tai, ar pareiškėjas gali dirbti būtent siuvėju, Kalėjimų departamento Sprendime Nr. 2S-1894 nurodyti kaip pagrindas išvadoms, kad nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai.

Esant šioms aplinkybėms Kalėjimų departamento sprendimą nėra pagrindo vertinti kaip pagrįstą ir teisėtą. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius medicininius dokumentus, pagrįstai konstatavo, kad jie patvirtina pareiškėjo argumentus, jog jis serga (duomenys neskelbtini), tačiau tinkamai neįvertino pirmiau minėtų duomenų, kurie teisėjų kolegijos nuomone, nesuteikia pagrindo objektyviais įrodymais pagrįstoms išvadoms, jog atrenkant pareiškėją siuvėjo darbui buvo visapusiškai ir objektyviai įvertinta pagal Atrankos kriterijus jo reali galimybė, esant nustatytai (duomenys neskelbtini) diagnozei, dirbti siuvėju be rizikos savo sveikatai.

Ši aplinkybė yra svarbi sprendžiant dėl nuobaudos už atsisakymą dirbti siuvėju paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, kuris 2013 m. balandžio 4 d. atvyko į Pravieniškių PN-AK atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę, 2013 m. balandžio 5 d. pasirašydamas prašymą, kad jis dirbs įstaigos administracijos pasiūlytą apmokamą darbą, nebuvo reikiamai atidus ir neatkreipė administracijos dėmesio į tai, kad dėl diagnozuotos (duomenys neskelbtini) jis negali dirbti atitinkamą darbą (darbus).

Iš apelianto asmens sveikatos istorijos, kuri pradėta 2010 m. gegužės 3 d. jam atvykus į Lukiškių TI-K, (duomenys neskelbtini) diagnozė buvo nustatyta 2010 m. gegužės 4 d. pažymint, kad asmuo šia liga serga nuo 1994 metų. Be to, byloje yra medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad pareiškėjas gydėsi dėl šios ligos gydėsi ir iki atvykimo į šią įstaigą.

Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, esą 2013 m. balandžio 30 d. užpildytos profesinės rizikos vertinimo kortelės Nr. 1 duomenys paneigia siūlomos darbo aplinkos neigiamą įtaką pareiškėjo sveikatai pagal profesinės rizikos veiksnį – dulkės. Ši kortelė užpildyta vėliau nė Pravieniškių PN-AK administracija atrinko pareiškėją dirbti siuvėju ir jam paskyrė nuobaudą už atsisakymą dirbti šį darbą. Pirmiau minėta, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atrenkant pareiškėją dirbti siuvėju buvo įvertinti individualūs jo sveikatos duomenys, ar pareiškėjas gali dirbti būtent šį darbą esant (duomenys neskelbtini) diagnozei. Pažymoje Nr. LV-604 nurodyta, taip pat iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad jam diagnozuota veido ir galvos odos (duomenys neskelbtini) diagnozė. Asmeniui dirbant prie siuvimo mašinos tarp darbo objekto (siuvinio) ir galvos (pridengtos arba nepridengtos kūno vietos) ir veido (nepridengtos kūno vietos) yra artimas kontaktas, todėl apelianto argumentai dėl galimo neigiamo dulkių poveikio jo sveikatai (sergant (duomenys neskelbtini)) nepaneigti. Iškilusios abejonės, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalinto, pagal bylos aplinkybes vertintinos apelianto naudai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris priimtas nepašalinus minėtų abejonių, negali būti pripažintas pagrįstu ir turi būti pakeistas atsižvelgus į atsakovo pateiktus apeliacinės instancijos teismui duomenis apie pasikeitusias aplinkybes, t. y. į tai, kad Pravieniškių PN-AK administracija Nutarimu Nr. 69-291 paskirtą apeliantui nuobaudą 2013 m. gruodžio 6 d. panaikino, atsižvelgdama į apelianto aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovas pats priėmė sprendimą dėl nuobaudos panaikinimo, teisėjų kolegija šioje nutartyje apsiriboja konstatavimu, kad Nutarimu Nr. 69-291 nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nepagrįstai, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikindama Kalėjimų departamento 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2S-1894.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. gegužės 20 d. sprendimą Nr. 2S-1894 panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis