AS-662-756-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS662-756/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02695-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ skundą atsakovui Įmonių bankroto departamentui prie Ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Karaliaučiaus grupė“ (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. gegužės 15 d. teismui per Teismų informacinę sistemą „LITEKO EPP“ pateikė skundą, prašydamas: 1) panaikinti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-16 (toliau – ir Įsakymas) paskirtą nuobaudą – įspėjimą bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. K. (toliau – ir Administratorius), vykdančiam BUAB „Rasada“ bankroto procedūras; 2) priteisti iš nuobaudą paskyrusios institucijos Departamento patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas UAB „Karaliaučiaus grupė“ 2014 m. gegužės 20 d. teismui per Teismų informacinę sistemą „LITEKO EPP“ pateikė patikslintą skundą, prašydamas: 1) panaikinti Departamento Įsakymą Nr. V-36, kuriuo paskirta nuobauda – įspėjimas bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. K., vykdančiam BUAB „Rasada“ bankroto procedūras. Taip pat pateikė prašymą sustabdyti Departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-30 galiojimą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8117-764/2014 priėmimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Karaliaučiaus grupė“ skundą ir netenkino UAB „Karaliaučiaus grupė“ prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, išdėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008, 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2012 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012). Nurodė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 1 dalį, 117 straipsnio 1 dalį, 117 straipsnio 5 dalį. Pažymėta, kad nors UAB „Karaliaučiaus grupė“ 2014 m. gegužės 20 d. teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Departamento įsakymą Nr. V-36, kuriuo paskirta nuobauda – įspėjimas bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. K., vykdančiam BUAB „Rasada“ bankroto procedūras, tačiau iš pirminio bei patikslinto skundo turinio ir prie paskutiniojo skundo pridėtų priedų medžiagos matyti, kad šiuo atveju padaryta techninė klaida nurodant ginčijamo įsakymo numerį, t. y. vietoje „Nr. V-16“, buvo nurodyta „Nr. V-36“. Nagrinėjamu atveju iš skundo turinio matyti, kad UAB „Karaliaučiaus grupė“, atstovaujama direktoriaus I. M., ginčija Departamento 2014 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. V-16 bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui – bankroto administratoriui E. K., vykdančiam BUAB „Rasada“ bankroto procedūras, – paskirtą nuobaudą. Nustatyta, kad pastarasis asmuo taip pat yra ir UAB „Karaliaučiaus grupė“ darbuotojas, einantis bankroto administratoriaus pareigas. Ginčijamu įsakymu nuobauda E. K. paskirta veikiant kaip kito bankroto administratoriaus (UAB „Verslo administravimo centras“) įgaliotam asmeniui. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes padaryta išvada, kad ginčijamu įsakymu nėra nustatomos UAB „Karaliaučiaus grupė“ teisės ar pareigos, šiuo įsakymu paskirta nuobauda susijusi ir sukelia teisines pasekmes išimtinai bankroto administratoriui E. K., todėl tinkamas pareiškėjas nagrinėjamu atveju būtų tik minėtas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas įsakymas teisinių pasekmių UAB „Karaliaučiaus grupė“ nesukelia, skundas teisme nenagrinėtas.

Teismas nurodė ABTĮ 71 straipsnio 1 ir 3 dalis ir nustatė, kad šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-8117-764/2014 pagal pareiškėjo E. K. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Departamento įsakymu Nr. V-30 UAB „Karaliaučiaus grupė“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. K. paskirtą nuobaudą – įspėjimą. Taigi UAB „Karaliaučiaus grupė“ nagrinėjamu atveju prašydama sustabdyti ne jos ginčijamo Departamento įsakymo Nr. V-16, o kitoje administracinėje byloje kito asmens ginčijamo akto – Departamento įsakymo Nr. V-30 – galiojimą, prašo taikyti įstatyme nenumatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintas.

III. Pareiškėjas UAB „Karaliaučiaus grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir sustabdyti Departamento direktoriaus įsakymo Nr. V-16 galiojimą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8117-764/2014.

Atskirajame skunde išdėsto, jog pareiškėjo interesai ir teisės iš tiesų yra pažeidžiamos, taip pat skundas paduotas dėl paties pareiškėjo pažeidžiamų teisių, kurių pažeidimą lemia pareiškėjo darbuotojui (Administratoriui) nepagrįstai paskirta nuobauda. Pareiškėjo darbuotojo nuobauda neišvengiamai, atsižvelgiant į bankroto administratoriaus veiklos specifiką ir paskyrimo tvarką, turi didžiulę neigiamą įtaką ne tik pačiam darbuotojui (Administratoriui), bet ir pareiškėjui, taip pat kitiems pareiškėjo darbuotojams. Susidariusi situacija galėtų būti išspręsta atleidžiant darbuotoją, tačiau pareiškėjas nenori rinktis lengviausio ir, pareiškėjo įsitikinimu, neteisingo kelio, kadangi supranta Administratoriui paskirtos nuobaudos nepagrįstumą, taip pat yra patenkintas Administratoriaus ilgalaikiu sėkmingu darbu, didele patirtimi vykdant įmonių bankroto procedūras.

Pareiškėjas pažymi, kad nei ABTĮ, nei specialiosios ĮBĮ nuostatos neapibrėžia, kokie asmenys gali teikti skundą dėl administratoriui paskirtos nuobaudos ir nenumato apribojimo, kad skundą gali teikti tik asmenys, kuriems tokia nuobauda paskirta. Departamento direktorius 2014 m. vasario 28 d. rašte Nr. (6.16)A2-848, kurio pagrindu paskirta nuobauda, nurodo, jog Departamento sprendimo motyvus gali skųsti asmuo, kurio teisėms ir įstatymų saugomiems interesams Departamento sprendimas sukelia tiesiogines pasekmes. Administratorius su pareiškėju yra pasirašęs darbo sutartį. Nors nuobauda paskirta Administratoriui veikiant kaip kito bankroto administratoriaus (UAB „Verslo administravimo centras”) įgaliotam asmeniui, tačiau šios nuobaudos galiojimo faktas neabejotinai sukelia neigiamas pasekmes pareiškėjui. Teismas į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė. Tokių neigiamų pasekmių akivaizdus ir konkretus pavyzdys yra Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-3902-619/2014, kuria buvo iškelta bankroto byla atsakovui UAB „Respektas”. UAB „Respektas” bankroto byloje buvo pasiūlyta UAB „Karaliaučiaus grupė” bankroto administratoriaus kandidatūra, tačiau minėta nutartimi pareiškėjo kandidatūra buvo atmesta, tokį sprendimą motyvuojant Administratoriui paskirta ir galiojančia nuobauda. Pareiškėjas skunde teismui paaiškino, kad Departamento skirta nuobauda Administratoriui jau sukėlė ir ateityje sukels nepagrįstas tiesiogines neigiamas pasekmes pareiškėjui. Nors pareiškėjas ir atskiri pareiškėjo įgaliojami bankroto administratoriai atitinka visus esminius ĮBĮ reikalavimus, tačiau dėl Administratoriaus turimos nuobaudos pareiškėjas tampa nekonkurencingas, kadangi teismai prioritetą skirs kitoms bankroto administratorių kandidatūroms.

Paaiškina, kad 2014 m. gegužės 20 d. pareiškėjas teikė prašymą sustabdyti skundžiamo akto galiojimą iki galutinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. I-8117-764/2014 priėmimo. Pareiškėjo teigimu, jis prašo sustabdyti būtent skundžiamo akto, t. y. Departamento direktorius įsakymo Nr. V-16 galiojimą. Nuobauda Administratoriui lemia tai, kad pareiškėjo kandidatūrą bankroto bylose teismai vertina nepalankiai, tokiu atveju paprastai skiriamas kitas bankroto administratorius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, jog ginčijamas įsakymas nesukelia UAB „Karaliaučiaus grupė“ teisinių pasekmių (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.), ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB „Karaliaučiaus grupė“ siekia apskųsti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įsakymą, kuriuo paskirta nuobauda – įspėjimas bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui bankroto administratoriui E. K., vykdančiam BUAB „Rasada“ bankroto procedūras. Pareiškėjas motyvuoja, jog jo norimas apskųsti Įsakymas jam sukelia teisines pasekmes, kadangi E. K., kuriam Įsakymu paskirta nuobauda, yra ir UAB „Karaliaučiaus grupė“ darbuotojas, tokiu būdu dėl Administratoriaus turimos nuobaudos pareiškėjas tampa nekonkurencingas, kadangi teismai prioritetą skirs kitoms bankroto administratorių kandidatūroms.

Pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

ĮBĮ 11 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog įmonės administratorius – tai teismo paskirtas Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės arba Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, ar Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įregistruotas kitos valstybės narės juridinio asmens padalinys (filialas), turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti iš šios normos, įmonės administratorius gali būti fizinis ar juridinis asmuo.

ĮBĮ 117 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui gali būti paskirta nuobauda. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, sprendimas skirti nuobaudą gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Įsakymu, kurį nagrinėjamu atveju siekia apskųsti pareiškėjas, nuobauda už ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 22 punkto pažeidimą buvo paskirta UAB „Verslo administravimo centras“ įgaliotam asmeniui E. K., t. y. fiziniam asmeniui, tačiau juridiniam asmeniui (nei UAB „Verslo administravimo centras“, nei UAB „Karaliaučiaus grupė”) minėtu Įsakymu nuobauda nebuvo paskirta. Įvertinus Įmonių bankroto įstatymo reguliavimą bei tai, jog norimu apskųsti Įsakymu nuobauda yra paskirta fiziniam asmeniui (E. K.), o ne juridiniam asmeniui UAB „Karaliaučiaus grupė“, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog Įsakymu nėra nustatomos UAB „Karaliaučiaus grupė“ teisės ar pareigos, šiuo Įsakymu paskirta nuobauda susijusi ir sukelia teisines pasekmes išimtinai E. K., todėl tinkamas pareiškėjas nagrinėjamu atveju būtų minėtas asmuo. Tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3902-619/2014, kurioje UAB „Respektas” bankroto byloje buvo pasiūlyta UAB „Karaliaučiaus grupė” bankroto administratoriaus kandidatūra, tačiau ji buvo atmesta, tokį sprendimą motyvuojant Administratoriui paskirta ir galiojančia nuobauda, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, kadangi Įsakymas, t. y. individualus administracinis aktas, yra priimtas E. K. atžvilgiu, būtent jam šis aktas ir sukelia teisines pasekmes.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamas Įsakymas teisinių pasekmių UAB „Karaliaučiaus grupė“ nesukelia, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka), todėl atskirasis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti kitoje administracinėje byloje kito asmens ginčijamo akto – Departamento įsakymo Nr. V-30 – galiojimą, šio prašymo netenkino. Kaip matyti iš atskirojo skundo, pareiškėjas teigia, kad jis siekia, jog šioje byloje norimas apskųsti Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos Įsakymas (Nr. V-16) būtų sustabdytas. Teisėjų kolegija šiuo aspektu atkreipia dėmesį į tai, jog prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo, vadovaujantis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalimi, spręstinas tik priėmus skundą, todėl skundą laikant nepaduotu ar atsisakius priimti dalį skundo reikalavimo pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimą nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-428/2010). Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nėra pagrindo tenkinti.

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas už atskirąjį skundą sumokėjo 37,50 Lt žyminį mokestį. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, žyminiu mokesčiu neapmokestinami proceso šalių atskirieji skundai, todėl pareiškėjo UAB „Karaliaučiaus grupė“ sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Karaliaučiaus grupė“ atskirąjį skundą atmesti.

Grąžinti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Karaliaučiaus grupė“ jo sumokėtą 37,50 Lt (trisdešimt septynis litus penkiasdešimt centų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius