A-146-1772-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-1772/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00372-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. ir atsakovo Marijampolės pataisos namų apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, ir Marijampolės pataisos namams dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį patikslino (b. l. 4–5; 19), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 Lt neturtinės žalos ir įpareigoti Marijampolės pataisos namus parduoti parduotuvėje dirbtinį medų ir pasaldintą sutirštintą kondensuotą pieną.

Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) neleidžiama įsigyti dirbtinio medaus ir pasaldinto kondensuoto pieno. Šiuos administracijos veiksmus 2012 m. kovo 5 d. apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas), tačiau palankaus atsakymo negavo. Pareiškėjas teigė, kad šie Marijampolės PN administracijos veiksmai sukėlė jam nepatogumus, diskomfortą, depresiją, dvasinius pergyvenimus. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248, 6.255, 6.263 ir 6.265 straipsniais prašė priteisti neturtinę žalą.

Atsakovai Marijampolės pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 35–37) paaiškino, kad nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 92 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 76–79 punktuose. Į šių Taisyklių 18 priede nustatytų draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašą įtraukti 6 produktai. Pataisos įstaigos parduotuvė nuteistiesiems siūlo įvairų ir gausų maisto ir kitų prekių asortimentą (apie 500 pavadinimų). Marijampolės PN, kaip ir kitose įkalinimo įstaigose, parduotuvę valdo ir maisto produktų asortimentą užtikrina privatus juridinis asmuo, kuriam įstaiga nuomoja patalpas. Prekyba medumi ir pasaldintu sutirštintu pienu laikinai sustabdyta Marijampolės PN administracijai paprašius ir parduotuvės savininkui sutikus nuteistųjų daromų teisės pažeidimų užkardymo tikslais, kadangi nustatyta, jog medų ir kondensuotą pieną nuteistieji naudoja raugui, skirtam alkoholio gamybai. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalis draudžia nuteistiesiems įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus. Pataisos namai pagal galiojančius teisės aktus privalo imtis priemonių siekiant užtikrinti įstaigoje režimo reikalavimus ir užkardyti režimo pažeidimus. Prekyba medumi ir pasaldintu sutirštintu pienu sustabdyta ne pareiškėjo, o visų įstaigoje atliekančių bausmę nuteistųjų atžvilgiu.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakyme Nr. V-172 „Dėl tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento ir kainų kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-172) yra nurodytas tardymo izoliatoriaus parduotuvėms privalomų produktų asortimentas, į kurį įtrauktas medus ir kondensuotas pienas. Šio įsakymo 2-ame punkte nurodyta, kad areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams rekomenduojama užtikrinti taisyklėse nurodytų produktų asortimentą. Marijampolės PN užtikrina Įsakymu Nr. V-172 rekomenduotą Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomo maisto produktų asortimentą, nes įstaigos parduotuvėje prekyboje nuolat yra natūralaus medaus bei sutirštinto pieno be cukraus, sutirštinto pieno su kakava ir kitų rūšių. Esant bent vienai rekomendacijose minimo produkto rūšiai, Marijampolės PN įgyvendina rekomendacinio pobūdžio teisės akto reikalavimus. Atsakovo nuomone, administracijos prašymas laikinai pašalinti iš gausaus parduotuvės maisto prekių asortimento pareiškėjo prašomus produktus, pareiškėjo teisių nepažeidė. Marijampolės PN teisės aktų nepažeidė, todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2013 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Įpareigojo Marijampolės pataisos namus prekiauti medumi ir kondensuotu pienu įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilęs dėl Marijampolės PN veiksmų, t.y. uždraudimo šios įstaigos parduotuvėje prekiauti medumi ir kondensuotu pienu, bei iš to kildinamo neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl šių draudimų kreipėsi skundais į Marijampolės PN direktorių, tačiau 2012 m. vasario 7 d. raštu Nr. 20/07-86 buvo atsakyta, jog skundas nepagrįstas (b. l. 9). Šį sprendimą pareiškėjas apskundė ikiteismine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Kalėjimų departamentas 2012 m. kovo 26 d. raštu Nr. 2S-1266 pareiškėją informavo, kad į šį klausimą pareiškėjui išsamiai atsakyta Marijampolės NP 2012 m. sausio 15 d. raštu Nr.20 (b. l. 6).

Bausmių vykdymo kodekso šeštajame skirsnyje yra įtvirtintos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, teisės ir pareigos. Nuteistųjų teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų yra viena iš nuteistųjų specialiųjų teisių. Ji įtvirtinta šio Kodekso 92 straipsnyje 1 dalyje nustatant, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (BVK 92 str. 2 d.).

Vidaus tvarkos taisyklių 76–79 punktuose nustatyta nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka. Nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų sąrašą nustato šių Taisyklių 18 ir 19 priedai (76 p.). Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede nurodyta, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiami įsigyti maisto produktai yra šie: žalia mėsa ir jos pusgaminiai; žalia žuvis ir jos pusgaminiai; kreminiai konditerijos gaminiai; cukrus; mielės; alkoholiniai gėrimai ir alus; žalios bulvės, miltai, makaronai, kruopos (nuteistiesiems, laikomiems kamerose).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr.V-172, kuriuo patvirtintas Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentas, 2 punkte rekomenduojama areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti šio įsakymo 1.1 ir 1.2 punktuose patvirtintus asortimentus jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse, o 3 punktu laisvės atėmimo vietų direktoriai įpareigoti užtikrinti šio įsakymo vykdymą. Šiuo įsakymu patvirtintame Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų asortimente (toliau – ir Maisto produktų asortimentas) nurodyti šie maisto produktai: duona, pyragas, konditerijos gaminiai (šokoladas, saldainiai, sausainiai, vafliai); sviestas, sūris, margarinas; sūdyta arba šaltai rūkyta žuvis; šaltai rūkyta mėsa, dešra, skilandis, lašiniai; žuvies, mėsos, daržovių ir vaisių konservai, kondensuotas pienas, sultys; gaivieji gėrimai (tik pramoninės gamybos ir tik pramoninėje pakuotėje); aliejus; švieži arba džiovinti vaisiai ir daržovės; medus, uogienė, džemas; arbata, kava, kakava; sausos sriubos, sausas sultinys, sausi gaivieji gėrimai, pastabose nustatant, jog esant galimybių, maisto produktų asortimentas gali būti didesnis (b. l. 41).

Nuteistojo teisė įsigyti maisto produktų už savo lėšas yra specialioji teisė (BVK 92 str.), kuri įgyvendinama nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 2 punktu areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams rekomenduota užtikrinti šio įsakymo 1.1 ir 1.2 punktais patvirtintų Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentą jų vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse. Atsižvelgęs į šį teisinį reguliavimą, teismas atmetė atsakovo argumentą, jog parduotuvę valdo ir maisto produktų asortimentą užtikrina privatus juridinis asmuo, laimėjęs konkursą, o Marijampolės PN tik nuomoja patalas šiai parduotuvei. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepime išdėstytoje pozicijoje (b. l. 35–36) yra prieštaravimų: atsakovas nurodo, kad už prekių asortimentą yra atsakingas padavėjas; be to, teigia, kad Marijampolės PN administracijai paprašius ir parduotuvės savininkui sutikus, prekyba medumi ir pasaldintu sutirštintu pienu buvo laikinai sustabdyta dėl nuteistųjų daromų teisės pažeidimų (šie produktai vartojami paruošti raugą, skirtą gaminti alkoholį) prevencijos. Šį atsakovo argumentą teismas pripažino nepagrįstu jokiais įrodymais.

Nei Bausmių vykdymo kodekse ir šio Kodekso 1 priede (Daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąraše), nei Vidaus tvarkos taisyklių 18 priede ginčo dalyku esantys medus ir kondensuotas pienas nėra nurodyti kaip draudžiami įsigyti ir turėti daiktai, be to, šie maisto produktai yra Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtintame Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų būtiniausių reikmenų asortimente. Šis asortimentas minėto įsakymo 2 punktu yra rekomenduotas ir pataisos įstaigų parduotuvėms.

Atsižvelgęs į nurodytas teisės aktų nuostatas, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo skunde nurodyti maisto produktai (kondensuotas pienas, medus) parduotuvių prekių asortimente yra privalomi maisto produktai, kurių įsigijimą užtikrinti privalo laisvės atėmimo vietos direktorius, todėl riboti jų įsigijimo nėra teisinio pagrindo. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovo argumentą, kad ginčo produktai yra tinkami alkoholio gamybai, todėl siekiant užkardyti nuteistųjų daromus pažeidimus šioje srityje, buvo sustabdyta prekyba šiais produktais. Teismas nusprendė, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė prekybą medumi ir kondensuotu pienu, o pareiškėjas neįrodė atsakovo pareigos parduotuvėje prekiauti būtent pasaldintu kondensuotu pienu (ABTĮ 57 str. 1 d.), todėl įpareigojo Marijampolės PN prekiauti medumi ir kondensuotu pienu Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje.

Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovavosi CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų atsakomybė negalima.

Neturtinės žalos atsiradimą pareiškėjas grindė aplinkybe, kad dėl Marijampolės PN administracijos priimto sprendimo parduotuvėje neprekiaujama medumi ir saldintu sutirštintu kondensuotu pienu. Konstatavęs, kad Marijampolės PN neteisėtai ir nepagrįstai sustabdė parduotuvėje prekybą medumi ir kondensuotu pienu, teismas nusprendė, kad buvo pažeista pareiškėjo subjektinė teisė pasinaudoti specialiąja teise – įsigyti parduotuvėje maisto produktus – medų ir kondensuotą pieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teisminę praktiką, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir žalos padarymu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad vien teiginys, jog Marijampolės PN savo veiksmai pareiškėjui sukūrė nepatogumus, diskomfortą, pažeidė privatumo teisę, dėl to pareiškėjui kilo depresija, dvasiniai pergyvenimai, nėra pakankamas pagrindas atlyginti neturtinę žalą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neužtikrino sąlygų, jog pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, galėtų pasinaudoti specialiąja teise – teise įsigyti savo lėšomis medaus ir kondensuoto pieno. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos vertinant neįsigytų maisto produktų sukeltas pasekmes, teismas pripažino, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis patyrė neturtinę žalą (poveikį fizinei arba psichinei būklei). Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas nusprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog negalėjimas įgyvendinti teisės įsigyti maisto produktus (medų ir kondensuotą pieną) sukėlė pareiškėjui jo nurodytas neigiamas pasekmes, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniu skundu (b. l. 94) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo dalį ta apimtimi, kuria jo skundas nebuvo tenkintas ir patenkinti skundą visiškai. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jo teisės pažeistos nevykdomas, todėl pareiškėjo manymu, nėra jokių kliūčių priteisti jam neturtinę žalą.

Atsakovas Marijampolės pataisos namai apeliaciniu skundu (b. l. 84–86) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, ir pareiškėjo skundą atmesti visiškai.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, neteisingai taikė teisės normas. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į faktines aplinkybes, kad Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje yra medaus (natūralaus) bei kondensuoto pieno (be cukraus, kondensuoto pieno su kakava ir kitų rūšių). To neginčijo ir pareiškėjas. Marijampolės PN įgyvendina jai neimperatyvią teisės normą (Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 9 d. įsakymo Nr. V-172 2 p.) ir užtikrina šiuo įsakymu numatytą Maisto produktų asortimentą. Esant bent vienai šiame rekomendaciniame asortimente nurodytai maisto produkto rūšiai laikytina, kad Marijampolės PN administracija įgyvendina šios (neimperatyvios) normos reikalavimus, o užtikrinti daugybės rinkoje esančių produkto rūšių ar prekės ženklų asortimentą pataisos namų parduotuvėje nėra fizinių galimybių ir to nereikalauja galiojantys teisės aktai. Pareiškėjas reikalauja parduotuvėje prekiauti dirbtiniu medumi, kurio sudėtyje dažnai yra daugiau nei 50 proc. cukraus, todėl šio produkto vadinimas medumi yra kvestionuotinas. Prekiauti cukrumi draudžiama (Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas). Parduotuvėje prekiaujama kondensuotu pienu, vengiant daug cukraus turinčių rūšių. Kadangi šio produkto rūšių asortimentas itin didelis, tam tikrų rūšių kondensuoto pieno parduotuvėje yra nuolat.

Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 100) pažymi, kad Marijampolės PN nuteistiesiems draudžiama įsigyti dirbtinį medų ir nesaldintą sutirštintą pieną, bet nedraudžiama įsigyti natūralų medų, kurio sudėtyje yra pakankamai cukraus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, specialiosios teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų.

Pareiškėjas iškėlė ginčą dėl to, kad Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje neleidžiama įsigyti dirbtinio medaus ir pasaldinto sutirštinto kondensuoto pieno.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 20 d. sprendimu įpareigojo Marijampolės PN prekiauti šioje įstaigoje veikiančioje parduotuvėje medumi ir kondensuotu pienu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui šį įpareigojimą, netinkamai vertino aplinkybes, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas ir ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina (ABTĮ 143 str., ABTĮ 142 str. 2 d. ).

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ginčo dalyką. Teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjas iškėlė ginčą dėl draudimo Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje prekiauti medumi ir kondensuotu pienu. Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad jis iškėlė ginčą dėl to, jog Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje neleidžiama įsigyti jo nurodytos rūšies medaus, t. y. dirbtinio medaus, taip pat jo nurodytos rūšies kondensuoto pieno, t.y. pasaldinto sutirštinto kondensuoto pieno. Pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar Marijampolės PN administracijai pagal teisės aktais nustatytą teisinį reguliavimą kilo pareiga užtikrinti, kad įstaigoje veikiančioje parduotuvėje būtų prekiaujama pareiškėjo nurodytų rūšių maisto produktais.

Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Prekybos tinklo įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų organizavimas laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigose yra viena iš laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinio, buitinio aprūpinimo krypčių. Bausmių vykdymo kodekso XVI skyriuje (173-175 straipsniai), kuris reglamentuoja arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį, buitinį aprūpinimą ir sveikatos priežiūrą, nustatyta kaip turi būti organizuotas nuteistųjų maitinimas. Šio Kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, – pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. To paties straipsnio 5 dalyje nurodytos nuteistųjų grupės, kurioms, atsižvelgiant į atitinkamas organizmo būkles (neįgalieji, ligoniai ir kt.) nustatomos didesnės mitybos normos. Įstatymų leidėjas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 8 dalyje nustatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14 patvirtino atitinkamas fiziologines mitybos normas, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose asmenims pagal jų maitinimo grupes: t.y. dirbantiems ir nedirbantiems vyrams, dirbančioms ir nedirbančioms moterims, nepilnamečiams. Fiziologinėse mitybos normose nurodytos pagrindinės maisto medžiagos (riebalai, baltymai, angliavandeniai) taip pat vitaminai, mineralinės medžiagos ir jų kiekiai vienam asmeniui per parą atitinkamais vienetais (kcal, g, mg, µg). Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimo Nr.14 2 punkte nustatyta, kad kitų asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose (ligonių ir kt.) maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis. Šiuo nutarimu Vyriausybė įgaliojo Teisingumo ministeriją tvirtinti suderintą su Sveikatos apsaugos ministerija skiriamų maisto produktų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo kamerose ir laisvės atėmimo vietose, vidutinį paros kiekį. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vykdydamas šį Vyriausybės pavedimą, 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.253, suderintu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Finansų ministerija, patvirtino skiriamų maisto produktų vidutinius paros kiekius ir paros išlaidų maitinimo normas vienam nuteistajam pagal maitinimo grupes: vienam dirbančiam ir vienam nedirbančiam vyrui; vienai dirbančiai ir vienai nedirbančiai moteriai; vienam nepilnamečiui; vienai nėščiai moteriai; vienai krūtimi maitinančiai motinai; vienam asmeniui, vežamam iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos (nuo 2006 m. gegužės 1 d. galioja 2006 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr.1R-144 redakcija). Prie šio įsakymo pridėti skiriamų maisto produktų vidutiniai paros kiekiai vienam asmeniui (pagal kiekvieną maitinimo grupę) yra išvardytos konkrečios valgomo produkto dalys (tarp jų: pienas ir jo gaminiai; mėsa ir jos gaminiai; žuvis ir jos gaminiai; cukrus; daržovės; vaisiai) ir kiekvieno iš jų neto svoris (g) ne mažesnis nei nurodyta įsakyme. Teisingumo ministras šiuo įsakymu pavedė Kalėjimų departamentui patvirtinti asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisykles.

Kalėjimų departamento direktorius 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 patvirtino Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisykles (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), kurios parengtos vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu, Fiziologinėmis mitybos normomis, patvirtintomis Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr.14, taip pat Teisingumo ministro 2006 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr.1R-144 nuostatomis. Maitinimo organizavimo taisyklėse (galioja 2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-87 redakcija) nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirtai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiose Taisyklėse detaliai aptarta tvarka ir reikalavimai, kurių laikantis sudaromi ir gali būt koreguojami valgiaraščiai atitinkamoms nuteistųjų maitinimo grupėms (ligoniams, neįgaliesiems ir kt.).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 9 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus.

Minėtas teisinis reguliavimas užtikrina nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, aprūpinimą maistu nemokamai pagal fiziologines mitybos normas. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje numatyta nuteistųjų specialioji teisė įsigyti maisto produktų nėra absoliuti. Šio straipsnio 2 dalimi įstatymų leidėjas suteikė teisę Teisingumo ministerijai nustatyti pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašą. Įsigyti maisto produktų nuteistieji gali tik už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus (BVK 92 str.1 d.). Šis įstatymo reikalavimas reiškia, kad nuteistasis gali pasinaudoti specialiąja teisė įsigyti neuždraustų maisto produktų tik tuo atveju, jei asmeninėje sąskaitoje turi lėšų, nes, kaip jau minėta, įstatymų nustatytas nuteistųjų maitinimas nemokamai pagal fiziologines mitybos normas. Be to, specialioji teisė įsigyti maisto produktų gali būti ribojama įstatymu nustatyta tvarka. Tarp Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų, kurios gali būti skiriamos laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, numatytas uždraudimas iki vieno mėnesio pirkti maisto produktų.

Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalies nuostatas įgyvendina Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr.194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (bylai aktuali 2010 m. sausio 20 d. įstatymo Nr.1R-22 redakcija) XII skyrius „Nuteistųjų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įsigijimo tvarka“ (76-79 punktai) ir 18,19 priedai. Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašą nustato šių taisyklių 18 priedas. Šiuo priedu į pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašą įtraukti: žalia mėsa ir jos pusgaminiai; žalia žuvis ir jos pusgaminiai; kreminiai konditerijos gaminiai; cukrus; mielės; alkoholiniai gėrimai ir alus. Nuo 2010 m. sausio 27 d. į atitinkamos nuteistųjų grupės atžvilgiu (nuteistiesiems, laikomiems kamerose) į šį sąrašą įtrauktos žalios bulvės, miltai, makaronai, kruopos.

Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nurodyta, kad tam, jog nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Vidaus tvarkos taisyklių XII skyriuje pataisos įstaigų vadovams nustatytos pareigos: užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų parduotuvėse arba kioske ne rečiau kaip kartą per savaitę (77 p.) užtikrinti, kad maisto produktų ir būtiniausių reikmenų pardavimo kainos neviršytų šių prekių rinkos vidutinių kainų, nustatytų parduotuvėse toje miesto (rajono) teritorijoje, kurioje veikia pataisos įstaiga (78 p.). Kalėjimų departamento direktorius 2009 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. V-172 patvirtino Laisvės atėmimo vietų parduotuvėse parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kainų kontrolės taisykles (toliau – ir Kainų kontrolės taisyklės) (1.3 p.), Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomą maisto produktų asortimentą (1.1 p.), Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų būtiniausių reikmenų asortimentą (1.2 p.); 2 punktu rekomendavo areštinių ir pataisos įstaigų direktoriams užtikrinti šio įsakymo 1.1 ir 1.2 punkte patvirtintus asortimentus vadovaujamose įstaigose veikiančiose parduotuvėse; 3.1 punktu įpareigojo laisvės atėmimo vietų direktorius užtikrinti šio įsakymo įvykdymą. Iš Kalėjimų departamento direktorius Įsakymo Nr. V-172 turinio matyti, kad šio Įsakymo 3.1 punkte ir Kainų kontrolės taisyklėse vartojama „laisvės atėmimo vietų “ sąvoka apima areštines, pataisos įstaigas ir tardymo izoliatorius. Įsakymo Nr. V-172 3.1 punkte nustatytas įpareigojimas pataisos įstaigų direktorių atžvilgiu užtikrinti šio įsakymo vykdymą aiškintinas kaip įpareigojimas užtikrinti šio įsakymo 1.3 punktu patvirtintų Kainų kontrolės taisyklių vykdymą, o 1.1 ir 1.2 punktų atžvilgiu yra rekomendacija (Įsakymo 2 p.). Taigi, Įsakymo Nr. V-172 1.1 punktu patvirtintas teisės aktas - Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų asortimentas - pataisos įstaigų vadovams yra rekomendacinio pobūdžio teisės aktas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino pataisos įstaigos administracijos funkcijas dėl Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje numatytos nuteistųjų specialiosios teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų užtikrinimo. Vidaus tvarkos taisyklių 77 punkte nurodyta, kad tam, jog nuteistieji galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, pataisos įstaigose įrengiamos parduotuvės arba kioskai. Pataisos įstaigų administracija šias nuostatas įgyvendina teisės aktų nustatyta tvarka skelbdama viešus konkursus dėl patikėjimo teise valdomo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems (suimtiesiems) veiklai. Šią tvarką reglamentuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. V-221 patvirtintos Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų patikėjimo teise valdomo turto nuomos parduotuvių nuteistiesiems (suimtiesiems) veiklai viešo konkurso būdu tvarkos taisyklės (toliau – ir Konkurso taisyklės). Pagal Konkursų taisykles, skelbiant turto nuomos sąlygas, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, įtraukiami atitinkamai klausimai, susiję su parduotuvių nuteistiesiems (suimtiesiems) veiklos specifika aprūpinant juos atitinkamomis nedraudžiamomis įsigyti prekėmis (8 p.), o sudarant su konkurso laimėtoju turto (parduotuvės patalpų) nuomos sutartį, nuomininkui, be kita ko, nustatomi įpareigojimai, susiję su nuteistiesiems (suimtiesiems) būtiniausių maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento užtikrinimu (18.2 p.). Pagal Konkursų taisykles, nuomos sutartyje gali būti aptariamas būtiniausių maisto produktų, o ne konkrečių prekių, asortimentas. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti sąlygas nuteistųjų specialiosios teisės už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje realizavimui, tačiau, priešingai nė nurodyta teismo sprendime, pataisos įstaiga neturi pareigos įsteigtoje parduotuvėje prekiauti pati. Ji neturi ne tik tokios pareigos, bet neturi ir tokios teisės.

Byloje nustatyta, kad Marijampolės PN administracija apsisprendė vykdyti rekomendacinės teisės normos - Kalėjimų departamento direktorius Įsakymu Nr. V-172 patvirtinto Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomo maisto produktų asortimento - nuostatas. Šiame Maisto produktų asortimente maisto produktai sugrupuoti atitinkamai į 11 maisto produktų grupių (duonos, pieno, mėsos žuvies produktai ir kt.). Šio teisės akto pastaboje nurodyta, kad esant galimybių, maisto produktų asortimentas gali būti didesnis. Į Maisto produktų asortimento grupes, be kita ko, įtrauktas kondensuotas pienas (5 p.) ir medus (9 p.). Teisinis reguliavimas, kuris nustatytas Įsakymu Nr. V-172 patvirtintu Maisto produktų asortimentu, nenumato atitinkamos laisvės atėmimo įstaigos, kurioje veikia parduotuvė, administracijai pareigos užtikrinti, kad šiose parduotuvėse būtų konkrečių rūšių ir savybių maisto produktų. Pagal minėtos redakcijos teisės aktu nustatytą teisinį reguliavimą, laikytina, jog įstaigos administracija užtikrina Maisto produktų asortimento nuostatas, jei veikiančioje parduotuvėje yra produktų, kurie patenka į maisto produktų grupes, nurodytas šio Asortimento 1-11 punktuose. Byloje yra duomenys apie tai, kad Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje nuolat prekiaujama natūraliu medumi, taip pat atitinkamų rūšių kondensuotu pienu (sutirštintu pienu be cukraus, sutirštintu pienu su kakava ir kt.), t.y. produktais, kurie patenka į maisto produktų grupes „medus“ ir „kondensuotas pienas“. Tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Marijampolės PN administracija dėl nagrinėjamam ginčui aktualių maisto produktų grupių užtikrino, jog šioje įstaigoje veikiančioje parduotuvėje pareiškėjas galėtų pasinaudoti Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalyje numatyta teise už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų, kurie įtraukti į Maisto produktų asortimente išvardytas maisto produktų grupes „medus“ ir „kondensuotas pienas“.

Pirmosios instancijos teismo įpareigojimas Marijampolės PN prekiauti medumi ir kondensuotu pienu neteisėtas iš esmės, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Minėta, kad Marijampolės PN pagal šiai įstaigai priskirtas funkcijas neturi teisės ir pareigos prekiauti įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, šios įstaigos administracija privalo užtikrinti teisės aktų nustatyta tvarka sąlygas, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji galėtų už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų įstaigoje veikiančioje parduotuvėje. Teismas, įpareigodamas Marijampolės PN prekiauti medumi ir kondensuotu pienu, pavedė vykdyti tokią funkciją, kuri jai nepriskirta įstatymais ir kitais teisės aktais. Tokiu būdu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens (Marijampolės PN veikiančios parduotuvės) teisių ir pareigų. Šios aplinkybės yra savarankiškas pagrindas naikinti minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo (ABTĮ 142 str. 2 d. 2 p.). Todėl atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina. Teismo įpareigojimas prekiauti kondensuotu pienu ir medumi neatitinka ir faktinių bylos aplinkybių, nes byloje nustatyta, kad Maisto produktų asortimente numatytų maisto produktų grupių produktais, į kurias patenka pareiškėjo nurodyti konkrečių rūšių produktai – dirbtinis medus ir pasaldintas kondensuotas pienas - Marijampolės PN veikiančioje parduotuvėje yra ir jais prekiaujama.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nėra pagrindo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su kai kuriais pirmosios instancijos teismo argumentais.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai rėmėsi CK 6.271 straipsniu ir pagrįstai nurodė, kad valstybės atsakomybė dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų galima tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad Marijampolės PN administracija neteisėtai sustabdė prekybą medumi ir kondensuotu pienu šioje įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, neatitinka faktinių aplinkybių, nes byloje yra duomenys apie tai, kad šių maisto produktų grupių produktais yra prekiaujama. To neneigia ir pareiškėjas. Pagal pirmiau aptartą nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą Marijampolės PN administracijai nekilo pareiga užtikrinti, kad šioje įstaigoje veikiančioje parduotuvėje būtų prekiaujama konkrečių rūšių produktais, kurie patenka į maisto produktų grupes „medus“ ir „kondensuotas pienas“. Tai, kad Marijampolės PN administracija pasiūlė įstaigoje veikiančios parduotuvės savininkui atitinkamai koreguoti šių maisto produktų grupių asortimentą negali būti traktuojama kaip atsakovo neteisėti veiksmai Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalies, Vidaus tvarkos taisyklių XII skyriaus nuostatų bei kitų pirmiau minėtų teisės aktų, tarp jų Įsakymu Nr. V-172 patvirtinto Maisto produktų asortimento, nuostatų prasme. Minėta, kad Maisto produktų asortimentas pataisos įstaigų administracijai yra rekomendacinė norma, kurią atsakovas ginčui aktualiu aspektu vykdo tinkamai, nes šiame Asortimente numatytų maisto produktų grupių „Medus“ ir „kondensuotas pienas“ maisto produktais parduotuvėje prekiaujama nuolat, todėl pareiškėjas turi galimybę rinktis.

Pirmiau minėta, kad pataisos įstaigų administracija teisės aktų nustatyta tvarka turi užtikrinti nuteistųjų maitinimą pagal fiziologines mitybos normas, kurios individualizuojamos pagal nuteistųjų maitinimo grupes. Pareiškėjas šiuo aspektu nesiskundžia. Pagal pirmiau nurodytų teisės aktų (Fiziologinių mitybos normų, Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių, Maitinimo organizavimo taisyklių) nuostatas yra numatytas nuteistųjų maitinimas, atsižvelgiant į medicinines indikacijas (pagal kalinimo įstaigos sveikatos priežiūros tarnybos išvadas). Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų (medicininių išvadų), kad jo nurodytos prekės (dirbtinis medus ir pasaldintas sutirštintas pienas) jam yra reikalingos dėl sveikatos. Visuotinai žinoma, kad natūralūs produktai žmogaus sveikatai yra naudingesni. Tuo tarpu pareiškėjas be jokių argumentų reiškia pretenzijas, kad pataisos įstaigos parduotuvėje negali nusipirkti dirbtinio medaus ir kito produkto, kuriam būdinga ta pati savybė – sudėtyje yra cukraus. Pažymėtina, kad Maisto produktų asortimente yra numatyti konditerijos gaminiai (šokoladas, saldainiai, sausainiai, vafliai), taip pat uogienė, džemas. Taigi, esant poreikiui pirkti saldžių maisto produktų, pasirinkimas yra. Esant poreikiui pirkti pieno produktų, į Maisto produktų asortimentą jie taip pat įtraukti.

Pagal byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoti Marijampolės PN administracijos neteisėtus veiksmus nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos nenustatymas kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimą CK 6.271 straipsnio kontekste daro teisiškai beprasmiu, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Todėl šiais aspektais teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Marijampolės pataisos namų įpareigojimo prekiauti šioje įstaigoje veikiančioje parduotuvėje medumi ir kondensuotu pienu, naikintina, pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas.

Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą patenkinti.

Pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimą. Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria Marijampolės pataisos namai įpareigoti prekiauti šioje įstaigoje veikiančioje parduotuvėje medumi ir kondensuotu pienu.

Likusią Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas