AS-858-571-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS858-571/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01777-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. liepos 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Tukompa“, uždaroji akcinė bendrovė „Ainava“) dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui prašymą (t. II, b. 1. 107-108) dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo, kuriame prašė priteisti patirtas 513 Lt dydžio išlaidas.

Prašyme nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 68 straipsnio 3 dalimi, 81 straipsniu, 2013 m. sausio 31 d. įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus įrodymus konstatuojant atsakovo civilinei atsakomybei kilti reikšmingas faktines aplinkybes. Šiuos įrodymus pareiškėjas galėjo gauti tik pasitelkęs atitinkamos srities specialistus bei naudodamasis antstolio pagalba. 2013 m. kovo 7 d. posėdyje Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo pateikti įrodymai, jog žemėtvarkos specialisto–matininko paslaugos kaina už tam tikros vietos koordinatės nustatymą pagal PVM sąskaitą–faktūrą ADS 00190 siekė 150 Lt. Buvo pateikta ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio mokėjimo nurodymo HAN-088254 kopija. Faktinių aplinkybių konstatavimas ir antstolio protokolo Nr. FA-0241-13-08 surašymas pagal PVM sąskaitą–faktūrą BDT 1300041 sudarė 363 Lt. Buvo pateikta ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančio mokėjimo nurodymo Nr. 70966 kopija. Atitinkamai, pareiškėjas prašė priteisti specialistui ir antstoliui sumokėtą atlygį (513 Lt).

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepimu į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. III, b. l. 1-3) prašė šį prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog, sistemiškai aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, darytina išvada, kad ABTĮ suteikia teisę asmeniui atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir ne tik tas, kurios yra įvardintos ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Todėl išlaidos, patirtos dėl ekspertinio tyrimo rengimo, nesant teismo nutarties skirti ekspertizę, gali būti priskirtos prie kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Tačiau sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais. Kai byloje yra pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas, ir sprendžiama dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą lėmusį poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai. Teismas turėtų įvertinti, ar pareiškėjui buvo būtina kviestis antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, kad nustatytų vietą, kurioje augo žalą padaręs medis.

Pažymėjo, kad atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius medžio augimo vietą. Tai teritorijų planavimo dokumentai, sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo dokumentai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento miesto tvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. A51-47048(2.9.3.19-UK2), iš kurių akivaizdu kad nuvirtęs medis augo (duomenys neskelbtini). Manė, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo perteklinis įrodymas šioje byloje, todėl pareiškėjui nepriteistinos dėl jo patirtos išlaidos.

Nurodė, jog pareiškėjas prie prašymo dėl išlaidų atlyginimo pateikia tik PVM sąskaitas–faktūras ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus. Nepateikus detalaus išlaidų pagrindimo laikytina, kad nurodytos išlaidos nėra pagrįstos ir dėl to nepriteistinos.

Vilniaus miesto savivaldybės biudžete priteistos bylinėjimosi išlaidos nenumatytos, todėl pareiškėjui priteistina nepagrįsta suma būtų sunki našta Vilniaus miesto savivaldybei.

II

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 21 d. nutartimi (t. III, b. l. 8-10) pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymą dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 513 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, gali atlyginti tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, t. y. pagrįstas ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo turėtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, sudaro žemėtvarkos specialisto–matininko paslauga už vietos koordinatės nustatymą bei faktinių aplinkybių konstatavimas ir antstolio protokolo Nr. FA-0241-13-08 surašymas. Pažymėjo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 31 d. raštu pareiškėją įpareigojo pateikti įrodymus, kurioje konkrečioje vietoje augo žalą automobiliui padaręs medis. Pareiškėjas 2013 m. vasario 11d. teismui pateikė 2013 m. vasario 7 d. antstolio D. T. pasirašytą Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. FA-0241-13-08 bei UAB „ARD Projektai” matininko K. K. 2013 m. vasario 7 d. raštą dėl koordinačių nustatymo valstybinėje žemėje. Pareiškėjas pateikė teismui PVM sąskaitą–faktūrą ADS 00190, pasirašytą K. K., iš kurios matyti, kad UAB „ADR Projektai” atlikti geodeziniai darbai kainavo 150 Lt ir šios sumos sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą HAN-088254, taip pat pareiškėjas pateikė teismui PVM sąskaitą–faktūrą BDT 1300041, iš kurios matyti, kad antstolio D. T. paslaugos už faktinių aplinkybių konstatavimą ir antstolio protokolo Nr. FA-0241-13-08 surašymą sudarė 363 Lt ir šios sumos sumokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą Nr. 70966. Minėtoje PVM sąskaitoje–faktūroje nurodoma „Faktinių aplinkybių konstatavimas protokolo Nr. FA-0241-13-08”. Mato vienetu nurodomos valandos, kiekis nurodoma „2”, kaina – 150 Lt ir suma – 300 Lt”. Taigi faktines aplinkybes konstatavęs antstolis išrašė PVM sąskaitą–faktūrą 300 Lt, po 150 Lt už vieną valandą dirbo 2 val. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos bylai išnagrinėti.

Remdamasis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjui priteisė iš atsakovo 513 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

III. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskiruoju skundu (b. l. 13-15) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį kaip nepagrįstą, o netenkinus šio prašymo, sumažinti pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atskirajame skunde nurodomi argumentai, pateikti atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Papildomai pažymima, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino, kad pareiškėjui buvo būtina kviestis antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, nustatant vietą, kurioje augo žalą padaręs medis. Atsakovas pateikė dokumentus apie medžio augimo vietą. Tai teritorijų planavimo dokumentai, sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo dokumentai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento miesto tvarkos skyriaus 2011 m. lapkričio 29 d. raštas Nr. A51-47048(2.9.3.19-UK2), iš kurių akivaizdu, kad nuvirtęs medis augo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias aplinkybes manytina, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo perteklinis įrodymas šioje byloje, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartimi pareiškėjui nepagrįstai priteistos prašomos bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nebuvo detalizuotos. Pareiškėjo prie prašymo dėl išlaidų atlyginimo pateikiamoje 2013 m. sausio 31 d. antstolio D. T. išrašytoje sąskaitoje–faktūroje nurodoma tik kiek laiko truko faktinių aplinkybių konstatavimo procedūra (2 val.) ir koks yra valandos įkainis – 150 Lt. Nurodoma bendra suma išmokėta antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir antstolio protokolo surašymą – 363 Lt. Nurodo, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo” patvirtintas faktinių aplinkybių konstatavimo valandinis įkainis yra 60 Lt. Visiškai nepagrįsti yra 63 Lt paskaičiuoti antstoliui už protokolo surašymą. Taigi pareiškėjas nedetalizavo ir nepagrindė prašomos priteisti sumos dydžio už antstolio veiksmų atlikimą. Pažymi, kad sumokėta suma už UAB „ARD Projektai” matininko K. K. atliktus darbus taip pat nėra detalizuota, tiesiog nurodoma sumokėta suma – 150 Lt. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas prašomos priteisti 513 Lt bylinėjimosi išlaidų sumos nepagrindė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, tenkino ir priteisė pareiškėjui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 513 Lt bylinėjimosi išlaidų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas nesutinka su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pobūdį ir jų sąsają su administracine byla.

Teisėjų kolegija tokiai atsakovo pozicijai nepritaria.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog tarp proceso šalių nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra subjektas, turintis teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šiuo aspektu plačiau nepasisakytina. Iš esmės yra nesutariama dėl prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sąsajų su administracine byla, dėl jų pagrįstumo. Atsakovas ginčija pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, teigdamas, kad teismas, spręsdamas dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priteisimo, neteisingai vertino, kad pareiškėjui buvo būtina kviestis antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, nustatant vietą, kurioje augo žalą padaręs medis.

Vertindama proceso šalių argumentus nurodytu klausimu teisėjų kolegija visų pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši ABTĮ norma įtvirtina principą, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų kompetenciją gauna teigiamo, palankaus teismo sprendimo, t. y. laimėjusi bylą, šalis.

ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis nustato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Kaip matyti, iš nurodytos ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies šalis, kurios naudai yra priimtas procesinis sprendimas, turi teisę ir į išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą. ABTĮ 43 straipsnio 1 dalis numato, kokios išlaidos yra priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Remiantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies, ABTĮ 43 straipsnio 1 dalies sisteminiu aiškinimu, darytina išvada, kad ABTĮ suteikia teisę asmeniui atlyginti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir ne tik tas, kurios yra įvardintos ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Tačiau pažymėtina, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti įvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kaip susijusias su administracinės bylos nagrinėjimu, sudaro 150 Lt už geodezinius darbus nustatant žalą sukėlusio medžio augimo vietos koordinates bei 363 Lt už antstolio paslaugas konstatuojant faktines aplinkybes ir antstolio protokolo Nr. FA-0241-13-08 surašymą (t. II, b. l. 107-108).

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog, kai yra byloje pateikiami papildomi įrodymai, dėl kurių gavimo šalis patyrė išlaidas ir sprendžiant dėl šių išlaidų atlyginimo, turi būti įvertinamos bylos aplinkybės ir sprendžiama dėl išlaidų būtinumo, proporcingumo, atsižvelgiama į bylos eigą, lėmusią poreikį kreiptis į atitinkamų žinių turinčius asmenis dėl tam tikrų išvadų pateikimo atitinkamais klausimais, ar pats asmuo turėjo tam tikras žinias atitinkamu klausimu, ar protingas, rūpestingas asmuo, siekdamas įrodyti savo reikalavimų, atsikirtimų pagrįstumą būtų kreipęsis dėl papildomų įrodymų gavimo ir panašiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, priteisiant bylinėjimosi išlaidas, susijusias su papildomų įrodymų gavimu, neturėtų būti vien tik atsižvelgiama į tai, ar teismas priimdamas sprendimą jais rėmėsi, kadangi ABTĮ 57 straipsnio 5 dalis numato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi tik teismas vertindamas į bylą pateiktus įrodymus turi teisę nuspręsti dėl jų patikimumo, būtinumo ir nustatęs, kad jais grindžiami skundo reikalavimai, jais remtis priimant sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-398/2012).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos buvo būtinos ir jos yra susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu (ABTĮ 44 str. 2 d.). Pažymėtina, jog administracinę bylą nagrinėjant pirmą kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2204/2012 nurodė, kad tiksli medžio augimo vieta byloje nenustatyta, padaryta tik prielaida, jog, jei medis augo ne automobilių stovėjimo aikštelėje, tai, greičiausiai, jis augo gretimame sklype – valstybiniame miške.

Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į jį buvo nurodomos skirtingos medžio augimo vietos bei subjektai, atsakingi už turtinės žalos atlyginimą, atitinkamai, teismas nurodė, jog pagrindinis ginčas bylos apeliaciniame procese ir kyla būtent dėl nuvirtusio medžio augimo vietos ir priklausomybės konkrečiam žemės sklypui ir administracinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo siekiant nustatyti ir įvertinti šias aplinkybes (t. I, b. l. 199-204). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 31d.

įpareigojimą pareiškėjui pateikti papildomus įrodymus konstatuojant atsakovo civilinei atsakomybei kilti reikšmingas faktines aplinkybes, t. y. virtusio medžio augimo vietą, taip pat vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A261-2204/2012, įpareigojimus (t. II, b. l. 38, 42-49). Be to, bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme antrą kartą (administracinė byla Nr. A858-1826/2013) šalys taip pat ginčijo ir teikė argumentus dėl tikslios virtusio medžio augimo vietos (t.

II, b. l. 143-156). Teisėjų kolegija pažymi, jog teisiniuose santykiuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra įrodinėjimo priemonė, kurios paskirtis – padėti nustatyti reikšmingas faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, antstolio surašytas įstatymų nustatyta tvarka, laikomas rašytiniu įrodymu. Atitinkamai, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes negalima vertinti pareiškėjo išlaidų dėl papildomų dokumentų rinkimo kaip nebūtinų ar nepagrįsto išlaidavimo. Šiuo atveju dokumentų, kuriuos teismui pateikė atsakovas, virtusio medžio augimo tiksliai vietai nustatyti neužteko.

Taigi šios papildomos išlaidos buvo būtinos, jos susijusios su administracine byla, iš esmės jų patyrimą lėmė pati administracinės bylos eiga, įrodinėjimo procese kylantys neaiškumai.

Atsakovas pateiktu atskiruoju skundu taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo, jų dydį ir teigia, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo” patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 56 punkte numatytu reguliavimu sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio.

Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo argumentais nesutinka.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog atsakovo nurodytas Instrukcijos (redakcija, galiojusi paslaugų teikimo metu) 56 punktas numato, kad tuo atveju, kai yra pateikiamas vykdyti vykdomasis dokumentas, priskirtinas bet kuriai iš instrukcijos 2 lentelėje nurodytų vykdomųjų dokumentų kategorijų, išieškotojo mokėtinų būtinų vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą dydis nustatomas atsižvelgiant į vykdomojo dokumento kategoriją, o minėtos lentelės 11 eilės numeriu nurodyta 60 Lt suma mokama antstoliui už vieną darbo valandą, konstatuojant faktines aplinkybes pagal teismo nurodymą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Vertinant nurodytos normos taikymą pažymėtina, jog Instrukcijos 1 punktas, apibrėžiantis jos taikymo sritį, numato, kad Instrukcija nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI dalies normų taikymo tvarką, vykdant įstatymų numatytus vykdomuosius dokumentus, vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo, išieškojimo ir atleidimo nuo jų tvarką. Instrukcija taip pat nustato apmokėjimo antstoliui už teismo šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ar juridiniams asmenims teismo pavedimu, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu ir kitų teismo pavedimų vykdymą tvarką ir dydžius. Šiuo atveju atsakovo nurodytas 60 Lt už vieną darbo valandą konstatuojant faktines aplinkybes dydis yra taikomas tada, kai vykdomas teismo nurodymas dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Nagrinėjamu atveju faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliekamas vykdant ne teismo nurodymą, o pareiškėjo iniciatyva.

Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (2013 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ir Antstolių įstatymas) 21 straipsnio 2 dalis inter alia numato, kad antstolis teisės aktų nustatyta tvarka gali teikti ir atitinkamas paslaugas, t. y. konstatuoti faktines aplinkybes, perduoti ir įteikti dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims nesant teismo pavedimo. Kaip minėta, šiuo atveju faktinių aplinkybių konstatavimas buvo atliktas ne teismo pavedimu, o privačių asmenų prašymu, kai faktines aplinkybes konstatuojančių antstolių darbo įkainiai nėra reglamentuoti teisės aktuose – dėl atlygio kiekvienu atveju susitariama su antstoliu, sudarant paslaugos teikimo sutartį, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Paslaugos kaina priklauso nuo antstolio darbo laiko, transporto sąnaudų, nuo pačios užduoties sudėtingumo ir kitų aplinkybių. Atitinkamai, dėl nurodytų aplinkybių vienareikšmiškai remtis Instrukcijoje numatytu reguliavimu šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.

Vertindama atsakovo pateiktus teiginius dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų nepagrįstumo, neišsamumo, teisėjų kolegija visų pirma sutinka su atsakovo teiginiais, kad nors pareiškėjas yra bylos šalis, kurio naudai priimtas teismo sprendimas ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau jam gali būti priteistos tik pagrįstos, būtinos, realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, jog, sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso šalis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Išlaidų pagrįstumas reiškia, jog jos turi būti įrodytos, tačiau šiuo atveju nepakanka pateikti dokumentus, pagrindžiančius tam tikras sumas ir (ar) suteiktas paslaugas, būtina įrodyti, kad už jas buvo sumokėta (realios išlaidos) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-34/2009, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 18, 2009 m., 144-216 p., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012). Kita vertus, nesutiktina su atsakovo teiginiais, kad šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos yra nepagrįstos, nedetalizuotos. Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai yra pakankami pagrįsti prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų, jų dydį, jų realų patyrimą (t. II, b. l. 109-112), o priešingai vertinant nagrinėjamą situaciją (t. y. vertinant, kad, nesant išsamios paslaugos suteikimo analizės, aprašymo, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti priteistos) iš esmės dėl nepagrįsto, pernelyg formalistinio požiūrio būtų paneigiama laimėjusios šalies teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, pastebėtina, jog atsakovo ginčijamos 63 Lt išlaidos buvo patirtos ne dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-0241-13-08 surašymo, o dėl PVM taikymo už suteiktas paslaugas (t. II, b. l. 111). Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pobūdį.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nors atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės veikla grindžiama biudžeto planavimu, o papildomos lėšos (priteistos bylinėjimosi išlaidos) biudžete nenumatytos, todėl pareiškėjui priteistina žymiai didesnė suma būtų sunki našta Vilniaus miesto savivaldybei, tačiau šie atsakovo argumentai vertintini kritiškai. Šiuo aspektu pažymėtina, jog šios nurodytos aplinkybės nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo mažinti ar nepriteisti pareiškėjui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, taip iš esmės pažeidžiant ir pareiškėjo teises, teisėtus interesus, paneigiant ABTĮ įtvirtintus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai sprendė prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų klausimą, tinkamai taikė šiuos santykius reglamentuojančius aktus, atitinkamai, priimti sprendimą nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų ar sumažinti jų dydį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl šių priežasčių atsakovo atskirasis skundas atmestinas ir skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis