A-662-2556-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2556/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00406-2014-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. T. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, B. M. K. P., I. P. (I. P.), I. S., I. F., M. Š., A. F., E. F., N. A. F., G. J., V. R. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakyta suteikti adresą poilsio pastatų kompleksui, kurį sudaro nekilnojamasis turtas – poilsio pastatas lK1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 2Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 4Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 5K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 7Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 8Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 9Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 11Klž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 13K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), poilsio pastatas 15K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), virtuvės pastatas 14H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiam adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinių kompleksas), taip pat įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją suteikti minėtam nekilnojamojo turto objektui – Statinių kompleksui – adresą.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad pirmą kartą dėl adreso Statinių kompleksui suteikimo į atsakovą kreipėsi 2012 metais. Atsakovas raštu (duomenys neskelbtini) atsakė, kad adresas nebus suteiktas, nes Palangos miesto valdyba 1994 m. birželio 10 d. potvarkiu (duomenys neskelbtini) patvirtino Iškeldinamų iš kopų ir miškų zonos poilsinių sąrašą, kuriame yra ir pareiškėjo prašyme dėl adresų suteikimo nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad šis atsakovo sprendimas teismo buvo panaikintas, o atsakovas įpareigotas 2012 m. kovo 22 d. prašymą nagrinėti iš naujo.

Atsakovas pakartotinai išnagrinėjęs jo prašymą sprendimu ((duomenys neskelbtini) taip pat nurodė, kad adresas suteiktas nebus. Tuomet jis šį atsakovo sprendimą apskundė teismui. Siekiant taikiai susitarti, atsakovas raštu (duomenys neskelbtini) nurodė, kad adresas nebus suteiktas, bet pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teigė, kad jis kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą dėl juridinio fakto – pastatų valdymo nuosavybės teise – nustatymo, tačiau teismas atsisakė priimti jo skundą, nurodydamas, kad poilsio pastatai, įsigyti pirkimo–pardavimo sutartimi, tiek sutartis, tiek statiniai išlikę, todėl prašomas nustatyti juridinis faktas nesukurs teisinių pasekmių.

Gavęs šią nutartį, pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į atsakovą dėl adreso Statinių kompleksui suteikimo, prie kurio pridėjo ir Palangos miesto apylinkės teismo nutartį ir 2014 m. sausio 14 d. eksperto išvadą, jog Statinių kompleksas, susidedantis iš 15 poilsio namelių, yra tinkamai suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Tačiau atsakovas jo prašymo netenkino motyvuodamas tuo, kad poilsio nameliai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams, kuriems nereikalingas leidimas statyti ar rekonstruoti ir jie negali būti atskiru nekilnojamuoju turtu.

Taip pat nurodė, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius faktinių duomenų nustatyto vietoje akte nurodė, kad Palangos mieste (duomenys neskelbtini) gatvėse esančios valstybinės žemės teritorijoje stovintys 74 poilsio paskirties nameliai yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas), nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų.

Pareiškėjas nesutiko su ginčijamu atsakovo sprendimu ir nurodė, kad atsakovas priimdamas sprendimą vadovavosi teisės aktais, kurie iš esmės skirti naujų statinių statybai ir įregistravimui, o jam priklausantys statiniai pastatyti 1967-1972 m., o įsigyti 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Nurodė, kad statiniai buvo inventorizuoti 1975 m. Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, tačiau nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Pareiškėjas pažymėjo, kad senų statinių registravimui taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 278 patvirtintas Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus pastatus, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašas, kurio 2 punkte nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti. Teigė, jog visus reikiamus dokumentus jis pristatė atsakovui, tačiau jų įregistravimui trūko tik vienos aplinkybės – statiniams nebuvo suteiktas adresas. Nurodė, kad pagal Numerių pastatams, patalpoms, butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57, 31 punkto nuostatas, nėra jokių kliūčių suteikti adresą Nekilnojamojo turto registre neįregistruotiems poilsio nameliams, nors ir nėra suformuotas žemės sklypas. Taip pat akcentavo, kad daiktai negali būti pripažinti I grupės nesudėtingu statiniu ir tuo pačiu kilnojamuoju daiktu, todėl manė, kad priimdamas Sprendimą, atsakovas turėjo pasirinkti vieną poziciją. Nurodė, kad atsakovas nevertino pateiktos eksperto išvados, jog Statinių kompleksas gali būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Teigė, jog visą laiką Statinių kompleksui buvo naudojamas adresas (duomenys neskelbtini), kuris nurodytas visuose dokumentuose, tačiau nėra įtrauktas į adresų registrą. Taip pat manė, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi potvarkiu (duomenys neskelbtini), nes jame nurodyta, kad numatoma iškeldinti tik 2 namelius, o jis prašo suteikti adresą 15 poilsio namelių kompleksui. Dėl poilsio namelių pirkimo–pardavimo sutarties formos nurodė, kad poilsio nameliai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl notaras atsisakė tvirtinti jų pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau visi nuosavybės teisės į statinius perėjimo dokumentai patvirtina, kad S. T. yra teisėtas jų savininkas, o Palangos miesto apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis yra, o juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas nesukels jam teisinių pasekmių.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas, ir prašė jo netenkinti.

Argumentavo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektais yra pastatai ir jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei kad adresų objektams nepriskiriami pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu negali būti statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį. Pabrėžė, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies nuostatas ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-812, priedo 1 lentelėje nurodytus techninius parametrus ir ginčo statinių nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, ginčo poilsio nameliai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 6 priedo 3 punktą, statant I grupės nesudėtingą statinį rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nereikalingas, todėl tokio pobūdžio poilsio nameliai negali būti laikomi atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu, o tai reiškia ir adresų objektu. Taip pat poilsio namelių įsigijimo dokumentų forma neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų, nes pagal CK 1.74 straipsnio 1 punkto nuostatas daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. 2005 m. balandžio 12 d. galiojo teisės norma, kad nebaigto statyti, rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti statinio perleidimo kitam juridiniam asmeniui ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus Inspekcijos pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Šios pažymos išdavimas reglamentuotas Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 211, 6 priedo IV skyriuje.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas, ir prašė jo netenkinti.

Pažymėjo, kad pareiškėjui priklausantys statiniai – pastatai nameliai yra žemės sklype, kuris patenka į J. F. valdytos žemės ribas, į kurią atkurti nuosavybės teisę turi tretieji suinteresuoti asmenys. Nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, siekdama įvykdyti jai priskirtą pareigą atkurti nuosavybės teises piliečiams, vykdo įsipareigojimą grąžinti žemę asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

Tretieji suinteresuoti asmenys B. M. K. P. atsiliepimu į skundą nurodė, kad skundas nepagrįstas, ir prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad jie pretenduoja atkurti nuosavybės teises į savo senelio J. F. nuosavybės teise valdytą iki 1940 m. žemės sklypą Šventosios gyvenvietėje ir kad į didžiąją dalį žemės sklypo, valdyto senelio J. F. nuosavybės teisės yra atkurtos. Trečiųjų suinteresuotųjų asmenų teigimu, pareiškėjo įsigyti statiniai stovi jiems grąžintinoje žemės sklypo posesijoje. Akcentavo, jog pareiškėjo siekimas įregistruoti statinius, suteikiant jiems adresą, tiesiogiai pažeidžia jų, kaip įpėdinių, įstatymo saugomus interesus. Teigė, kad pareiškėjas 2005 m. balandžio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo statinių pardavėjas, kuris ginčo statinių daiktinių teisių nebuvo įregistravusi. Pabrėžė, kad tai, jog iki šiol nėra įvykdytas Palangos miesto valdybos potvarkis (duomenys neskelbtini), kuriuo patvirtintas sąrašas poilsinių, iškeldintinų iš kopų ir miškų zonos, kas sudaro kliūtį nuosavybės teisių atkūrimui, negali būti vertinama kaip teisinis pagrindas pareiškėjo skundo tenkinimui.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatas gyvenamųjų vietovių gatvėms ar gyvenamosioms vietovėms priskirtų pastatų ir šių pastatų butų ar patalpų numerius suteikia ir keičia savivaldybės vykdomoji institucija arba jos pavedimu seniūnai. Numerių suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (9 str. 4 d.). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 dalį, viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų – adresų suteikimas žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą, pobūdį) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, pastatams, butams ir kitoms patalpoms, pavadinimų suteikimas gatvėms, savivaldybės teritorijose esantiems pastatams, statiniams ir kitiems objektams, šių adresų ir pavadinimų keitimas ar panaikinimas.

Vyriausybė, įgyvendindama Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymą, 2010 m. liepos 14 d. nutarimo Nr. 1030 1.2 punktu įgaliojo Vidaus reikalų ministeriją parengti ir patvirtinti Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą ir Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, keitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašą. Vykdydamas šį pavedimą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtino Numerių pastatams, patalpoms ir butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas).

Šio Aprašo 1 punkte nurodyta, kad numerių pastatams, patalpoms, butams ir žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba, suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos aprašas nustato numerių žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį (būdą) ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba (toliau – žemės sklypai, kuriuose leidžiama pastatų statyba), pastatams, pastatų kompleksams, butams, patalpoms ir korpusams suteikimą, keitimą, panaikinimą, apskaitą, gyventojų informavimo tvarką, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų ir korpusų vietos nustatymą, žemės sklypų, kuriuose leidžiama pastatų statyba, pastatų, pastatų kompleksų, butų, patalpų ir korpusų ženklinimą.

Be to, Vyriausybė, siekdama nustatyti bendrą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių nekilnojamųjų daiktų adresų struktūrą ir adresų rašymo taisykles, 2002 m. gruodžio 23 d. patvirtino Adresų formavimo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. Taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas bei adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. D1-812 STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pareiškėjo poilsio nameliai gali būti priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau tam, kad statinys būtų adresų objektu, jis turi būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, kurio sąvoka apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje. CK 1.98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji), o 4 dalyje, kad kilnojamieji daiktai – tai daiktai, kuriuos galima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės, jeigu įstatymai nenustato ko kito. Šios sąvokos apibrėžtos CK 4.2 straipsnio 1 ir 4 dalyse.

Iš byloje esančios Inventorinės techninės kortelės namų valdai matyti, kad ginčo statinių Jūros gatvėje, Šventojoje, statybos metai – 1965 m., o inventorizavimo Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure 1975 m. Lietuvos TSR Ministrų tarybos 1970 m. sausio 4 d. nutarime Nr. 2 „Dėl teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcijos patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais 1974 m. rugpjūčio 30 d. nutarimas Nr. 317 ir 1984 m. sausio 13 d. nutarimas Nr. 10) buvo numatyta privaloma pastatų registracija. Minėtas nutarimas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, kuriuo patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Instrukcija numatė, kad gyvenamieji namai, negyvenamieji pastatai ir statiniai, garažai, sodo namai su jiems skirtais žemės sklypais, taip pat butai, garažų boksai turi būti registruojami. Šios Instrukcijos 2 punkte numatyta, kad pastatų, statinių ir butų teisinis registravimas – tai jų įrašymas į registravimo knygas, išduodant savininkams nustatytos formos registravimo pažymėjimus, taip pat nustatyta, kad neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai (5 p.).

1997 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996 m. rugsėjo 24 d. įstatymas Nr. I-1539). 1997 m. spalio 16 d. Nekilnojamojo turto registro įstatymo įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-454 2 straipsnyje buvo nustatyta, kad duomenys, sukaupti Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure, perrašomi į Nekilnojamojo turto registrą nuo 1998 m. sausio 1 d. Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Minėtų nuostatų 8 punktas numatė, kad registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnyje nurodytas nekilnojamasis turtas – 1) žemės sklypai; 2) pastatai ir statiniai; 3) butai daugiabučiuose namuose; 4) kitos patalpos ir inžineriniai įrenginiai, kurie jų savininko rašytiniu prašymu Respublikiniame inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure yra inventorizuoti kaip nekilnojamasis turtas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog šie ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais, nors, pareiškėjo teigimu, ir buvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Šią teismo išvadą patvirtina ir 2005 m. balandžio 2 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Pokrypis“ ir pareiškėjo sudaryta rašytinė ginčo statinių pirkimo–pardavimo sutartis, kurią notaras atsisakė tvirtinti, kadangi nuo 2001 m. liepos 1 d.

CK 6.393 straipsnio 1 dalyje buvo įvirtinta nuostata, kad nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Taip pat byloje nustatyta, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. sausio 24 d., atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad Palangos mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėse, valstybinės teritorijos žemėje stovintys 74 poilsio paskirties nameliai (tarp kurių ir pareiškėjui S. T. priklausantys statiniai) yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Statybos įstatyme apibrėžto statinio ir CK nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų.

Tokia išvada pateikta Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašte (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Pareiškėjas nesutikdamas su minėtame rašte pateikta išvada, kad jam priklausantys ginčo pastatai yra kilnojamieji daiktai, teismui pateikė 2014 m. sausio 14 d. eksperto J. R. išvadą (b. l. 13). Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjui priklausančių pastatų kompleksas, kurį sudaro 15 poilsio namelių, yra tinkamai suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir atitinka viešajame registre registruotinų nekilnojamųjų daiktų reikalavimus.

Dėl šio įrodymo pažymėta, kad eksperto išvada kaip įrodymas administracinių bylų procese yra tik iškeltoje administracinėje byloje teismo nutartimi paskirtos ekspertizės metu gauta išvada, kurią pateikia ekspertas, pritaikęs specialias žinias. Tais atvejais, kai koks nors ekspertinis tyrimas byloje atliekamas ne pagal teismo nutartį, priimtą nagrinėjamoje administracinėje byloje, tai, nepaisant to, kad toks rašytinis aktas yra tiriamojo-mokslinio pobūdžio, jame pateikta išvada negali būti laikoma įrodymu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 62 straipsnio prasme, o toks dokumentas gali atitikti rašytinį įrodymą ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies prasme, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1304/2009).

Taigi vertinant nagrinėjamojoje byloje pateiktą eksperto išvadą nustatyta, kad išvadoje išdėstytos tik poilsio namelio apžiūros metu vizualiai nustatytos aplinkybės bei pateikiami nekilnojamojo daikto kadastro duomenys, pati išvada nėra tiriamojo-mokslinio pobūdžio bei joje nepateikta jokių išvadų, susijusių su specialiųjų mokslo, technikos ar amato žinių pritaikymu, todėl šis įrodymas negali būti laikomas paneigiančiu Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išvadą apie ginčo statinius kaip kilnojamuosius daiktus.

Pastatų, statinių ir kito nekilnojamojo turto teisinį registravimą reglamentuoja Nekilnojamo turto registro įstatymas. Šio įstatymo 9 straipsnyje (redakcija, galiojusi atsisakymo įregistruoti prašomą objektą priėmimo metu) nustatyta, kad visas nekilnojamasis turtas ir teisės į jį Nekilnojamojo turto registre registruojama tik tada, kai Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris bei įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą. Teismas nustatė, kad ginčo statiniai kadastre nėra registruoti. Taip pat nustatyta, kad pateikta pirkimo–pardavimo sutartis pasirašyta nesilaikant reikalavimų, keliamų nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčiai: sutarties objektas neapibrėžtas kaip nekilnojamas turtas, sudarant sutartį nebuvo panaudota pažyma apie nekilnojamąjį turtą, turto pardavėjas ir jam turtą perleidęs asmuo nebuvo nekilnojamojo turto savininkas, nes toks nekilnojamasis turtas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo ginčo statiniai yra kilnojamieji daiktai. Dėl dviejų poilsio namelių, priklausančių pareiškėjui, 1994 m. birželio 10 d. yra priimtas potvarkis (duomenys neskelbtini) „Dėl iškeldinamų poilsio namelių, kuriame patvirtintas sąrašas iškeldinamų poilsinių iš kopų ir miškų zonos, kuris yra nepanaikintas ir galiojantis (administracinė byla Nr. I-563-243/2012). Nustatytos teisinės bei faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui priklausantys ginčo statiniai yra kilnojamieji daiktai, kurie nei pagal Statybos įstatymo, nei pagal CK, nei pagal Nekilnojamojo turto registro bei kadastro įstatymų nuostatas nepripažintini nekilnojamaisiais daiktais, todėl šie ginčo pastatai negali būti ir adreso objektu. Atsakovas netenkindamas pareiškėjo prašymo dėl adreso ginčo statiniams suteikimo, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamo akto (ar jo dalies) panaikinimo pagrindų, numatytų ABTĮ 89 straipsnyje, nenustatyta, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti skundžiamą sprendimą atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

.

III. Pareiškėjas S. T. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjo skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pripažindamas, kad pareiškėjui priklausantys poilsio nameliai gali būti priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, vis dėl to sprendime konstatavo, kad pareiškėjui priklausantys ginčo statiniai yra kilnojamieji daiktai. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą. Statybos įstatyme numatyta, kad statinys – pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas, o nesudėtingas statinys – paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Įvertinus pareiškėjui priklausančių poilsio statinių kadastrinių matavimo byloje nustatytus duomenis, galima daryti išvadą, kad poilsio statiniai pagal šiuo metu galiojančius statybą reglamentuojančius teisės aktus atitinka I grupės nesudėtingų statinių kategoriją. Atsakovas ginčijamame akte taip pat buvo nurodęs, kad darytina išvada, jog ginčo statiniai yra I grupės nesudėtingi statiniai, tačiau jie negali būti atskiru nekilnojamojo turto objektu, o tokiems statiniams adresai nesuteikiami. Tame pačiame administraciniame akte buvo nurodyta, kad Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. sausio 24 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir nustatė, kad Palangos mieste (duomenys neskelbtini) gatvėse esančios valstybinės žemės teritorijoje stovi 74 poilsio paskirties nameliai, kurie yra kilnojamieji daiktai, nes neatitinka Statybos įstatyme apibrėžto statinio ir CK nurodyto nekilnojamojo daikto sąvokų.

Ginčijamą administracinį aktą ruošė Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotoja. Tiek Savivaldybės darbuotojams, dirbantiems Architektūros ir teritorijų planavimo skyriuje, tiek darbuotojams, dirbantiems Inspekcijoje, pareiginėse instrukcijose yra numatyti specialūs atitinkami išsilavinimo reikalavimai. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ne atsakovo išvada, kad poilsio nameliai yra I grupės nesudėtingi statiniai, o Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus raštu (duomenys neskelbtini), adresuotu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjai, kuriame nurodyta, kad Palangos mieste (duomenys neskelbtini) gatvėse esančios valstybinės žemės teritorijoje stovintys 74 poilsio paskirties nameliai yra kilnojamieji daiktai.

Pareiškėjas šį raštą buvo apskundęs teismui, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-833-609/2013 administracinę bylą pagal S. T. skundą nutraukė, nes minėtas raštas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad nors Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. vasario 14 d. rašte Nr.2D-2407 (16.18) nurodyta, kokiu pagrindu, kokiais daiktais pripažįstami pastatai ir koks, atsižvelgiant į daikto statusą, teisinis režimas jiems turi būti taikomas, iš esmės jame tik konstatuotos 2012 m. sausio 20 d. ir 2012 m. sausio 24 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatytos aplinkybės ir pateikta Inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus nuomonė dėl jų vertinimo.

Pareiškėjo pateiktą 2014 m. sausio 14 d. eksperto J. R. išvadą teismas priimdamas ginčijamą sprendimą vertino kaip neturinčią tiriamojo mokslinio pobūdžio, nepateikiančią jokių išvadų. Įvertinus tai, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-833-609/2013 nustatė, jog Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012 m. vasario 14 d. raštas (duomenys neskelbtini) nėra jokia išvada, ji nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį raštą vertino kaip įrodymą, kad pareiškėjo statiniai yra kilnojamieji daiktai, ir laikė turinčiu didesnę įrodomąją galią nei pareiškėjo pateikta eksperto išvada.

Be to, surašant eksperto išvadą, buvo apžiūrimi ir vertinami konkrečiai pareiškėjui priklausantys poilsio nameliai, o ne apskritai didelė bendra namelių grupė, kurių konstrukcijos skiriasi. Iš G. M. paslaugų įmonės parengtos poilsio namelių Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos (iš namelių fotonuotraukų) matyti, kad S. T. priklausantys poilsio nameliai nestovi ant šaligatvių plytelių ar trinkelių, jie pritvirtinti prie betoninių stulpelių ir gelžbetonio pamatų, kurie yra įleisti į žemę. Jei nameliai nebūtų pritvirtinti prie jų, jie nebūtų saugūs, galėtų nuvirsti ir nuo 1975 m. per audras tikrai būtų atsidūrę kitoje vietoje.

Todėl vertinant konkrečiai S. T. priklausančius poilsio namelius, negalima remtis Inspekcijos skyriaus rašte nurodyta bendra informacija apie didelę poilsio namelių grupę. Tarp 74 apžiūrėtų namelių gal ir yra stovinčių ant šaligatvių plytelių ar trinkelių, prie jų nepritvirtintų, tačiau S. T. nameliai tarp tokių nepatenka. Be to, skiriasi ir bendrai vertintų namelių plotai, išmatavimai. Poilsio namelius laikant kilnojamaisiais daiktais ir teigiant, kad juos lengvai, nesumažinant vertės galima perkelti į kitą vietą, reikia įsivaizduoti, kaip techniškai tai gali būti įgyvendinama.

Poilsio namelis turėtų būti pakeliamas nuo žemės ir įkeliamas į transporto priemonę. Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad namelių plotis viršija 3 m., kai kurių namelių plotis siekia beveik penkis ar šešis metrus. Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66 „Dėl maksimalių transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ 2 punkte nustatyta, kad visų transporto priemonių maksimalus plotis yra 2,55 m, taigi vežti neišardytus poilsio namelius galimybės nėra.

Kadangi nameliai statyti statybos vietoje iš statybinių medžiagų, o ne surinkti iš atskirų konstrukcinių dalių, išardyti gražiai į atskiras dalis, kad vėliau jas būtų galima lengvai sumontuoti, yra neįmanoma. Tai, kad nameliai nėra sustatyti iš atskirų konstrukcinių dalių, matyti ir iš jų fotonuotraukų, esančių Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byloje.

Be to, poilsio nameliams statyti reikėjo gauti atitinkamus statybą leidžiančius dokumentus. Žemės sklypas Kauno radijo matavimų technikos mokslinio tyrimo institutui buvo skirtas 1967 rugsėjo 20 d. Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarnybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 335 iš Pajūrio valstybinio žuvininkystės ūkio Šventosios gyvenvietėje. Minėtame sprendimo 2 punkte nurodyta, kad poilsio namelių statybą pradėti tik gavus iš rajono architekto statybos darbams vykdyti leidimą, t. y. poilsio nameliai turėjo būti ir buvo statomi statybos vietoje atliekant statybos darbus. Poilsiavietės statyba buvo teisėta, parengtas projektas, suderintas su Palangos m. vyr. architektu. 1975 m. jie jau buvo inventorizuoti tuometiniame Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure, tik nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre. Visuose S. T. priklausančiuose poilsio pastatuose yra elektra, o viename iš jų yra net miesto vandentiekis, miesto kanalizacija, gamtinės dujos. Taigi vertinant poilsio statinius pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą statinio sąvoką kartu su nekilnojamojo daikto sąvoką apibrėžiančiomis CK 1.98 ir 4.2 straipsnių nuostatomis, pagal kurias nekilnojamieji daiktai yra žemė ar kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės, galima teigti, kad pareiškėjo statiniai yra nekilnojamieji daiktai. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas konkrečių ginčo statinių techninių duomenų, o remdamasis vien Inspekcijos Skyriaus nuomone, pareiškėjo statinius nepagrįstai laikė kilnojamaisiais daiktais.

Pareiškėjas nesutinka ir su teismo išvada, kad faktą, jog poilsio nameliai nėra nekilnojamieji daiktai, patvirtina ir tai, kad ginčo statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo, jie nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais, nors ir buvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Jei poilsio nameliai būtų kilnojamieji daiktai, tai niekas jų nebūtų inventorizavęs techninės inventorizacijos biure ir daręs techninės apskaitos bylos, kurioje poilsio nameliai nurodomi kaip statiniai.

Pareiškėjas rado ir Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro pranešimą Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo instituto direktoriui, kad inventorizacijos byla sudaryta, o pastatų teisinei registracijai atlikti reikia pateikti miesto DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimą apie sklypo išskyrimą ir Valstybinės komisijos pastatų priėmimo aktą. Taigi ginčo statiniai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus galėjo būti teisiškai įregistruoti. Kodėl Kauno radijo matavimo technikos mokslinio tyrimo institutas dokumentų nesusitvarkė, pareiškėjui nėra žinoma.

Nemaža dalis Šventojoje valstybinėje žemėje stovinčių poilsio namelių yra įregistruoti VĮ Registrų centre pastaraisiais metais jau vadovaujantis dabar galiojančiais teisės aktais. Senų statinių registravimui yra nustatyta ir speciali tvarka, todėl teismas nepagrįstai teisinės registracijos nebuvimo faktą vertino kaip įrodymą, kad ginčo statiniai yra kilnojamieji daiktai. Tai, kad yra atvejų, kai analogiškiems nameliams, stovintiems valstybinėje žemėje, suteikiamas adresas, kad juos būtų galima teisiškai įregistruoti, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovo atstovas.

Tai, kad pareiškėjui priklausantys statiniai nėra kilnojamieji daiktai, patvirtina ir aplinkybė, kad poilsio pastatuose, kurie buvo laikomi poilsio namais, nuo 1973 m. birželio 1 d. buvo registruota įmonė – Valstybinės įmonės poilsio namai. Įmonė registruota adresu (duomenys neskelbtini). Kilnojamuosiuose daiktuose įmonės nėra registruojamos. Pareiškėjas teismui pateikė ir 1991 m. gegužės 27 d. Palangos miesto valdybos išduotą ir miesto mero pasirašyto įmonės registravimo pažymėjimo kopiją, tačiau teismas šio įrodymo nevertino.

Adresas (duomenys neskelbtini) nurodytas ir statinių techninės apskaitos byloje, patvirtintoje Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro viršininko. Šis adresas buvo minimas ir eilėje kitų vėlesnių dokumentų – pačios Savivaldybės raštuose, sutartyse ir kt. (kopijos yra prijungtoje administracinėje byloje Nr. I-563-243/2012), tačiau nėra įtrauktas į adresų registrą.

Pirmosios instancijos teismo nuomone, išvadą, kad ginčo statiniai yra kilnojamieji daiktai, patvirtina ir tai, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir S. T. buvo sudaryta ne notarinė, o paprasta rašytinė sutartis. Sprendime nurodoma, kad turto pardavėjas ir jam perleidęs turtą asmuo – (duomenys neskelbtini) nebuvo nekilnojamojo turto savininkas, nes toks nekilnojamasis turtas niekada nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Turto registracija viešajame registre nesukuria nuosavybės teisinių santykių, o tik atlieka jų išviešinimo funkciją. Fakto, kad poilsio nameliai nebuvo teisiškai įregistruoti, negalima laikyti, kad jie apskritai nėra nekilnojamasis turtas, o (duomenys neskelbtini) nebuvo teisėtu savininku, nes pastatus įsigijo privatizavimo būdu. Galima teigti, kad Klaipėdos apygardos teismo išvada, jog poilsio statiniai yra kilnojamieji daiktai, yra neteisinga ir nepagrįsta. Pareiškėjui priklausantys poilsio nameliai nuo pat projekto, suderinto su Palangos miesto vyr. architektu, parengimo, nuo jo pastatymo, inventorizavimo Techninės apskaitos biure iki dabar sudaro vieną bendrą kompleksą, kuris visas yra atskiras nekilnojamojo turto objektas ir jam turi būti suteiktas adresas.

Dėl Palangos miesto valdybos 1994 m. birželio 10 d. potvarkio (duomenys neskelbtini) nurodo, jog potvarkiu patvirtintame iškeldinamų namelių sąraše minimi tik 2 iš 15 poilsio namelių. Net ir šiame sąraše nurodomas poilsio namelių adresas – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, teismo sprendime ar ginčijamame administraciniame akte nuoroda į dvidešimties metų senumo potvarkį, kurio niekada nereikalauta vykdyti, pažeidžia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus bei teisinio stabilumo užtikrinimo principą.

Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, jog teismo sprendimas yra motyvuotas, jame pasisakyta dėl kiekvieno pareiškėjo argumento.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas iš esmės teisingai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes, rašytinius įrodymus ir kt.

Tretieji suinteresuoti asmenys I. P. ir B. M. K. P. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo nesutinka. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorės sprendimo (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta suteikti S. T. prašomiems objektams adresą, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2014 m. vasario 26 d. Palangos miesto savivaldybės administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašė suteikti numerį adreso objektui, esančiam (duomenys neskelbtini). Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, 2014 m. kovo 31 d. priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo minėto prašymo netenkino. Sprendime konstatavo, kad poilsio nameliai negali būti laikomi atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai, o tai reiškia ir adresų objektu, todėl adresas statiniams negali būti suteiktas.

Nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus, nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus, nesudėtingų statinių projektavimui, statybai, statinio projekto vykdymo priežiūrai vadovaujančių neatestuotų asmenų kvalifikacinius reikalavimus nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. Pagal šio reglamento priedo 1 lentelę poilsio paskirties nameliai priskirtini I grupės nesudėtingiems statiniams. Iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo nuostatų analizės matyti, jog statant I grupės nesudėtingą statinį rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui nereikalingas. Byloje ginčo dėl to nėra.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 punkte nustatyta, jog adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal tų pačių taisyklių 5 punktą, adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo (2003 m. gegužės 27 d. įstatymo Nr. IX-1582 redakcija) 5 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad nekilnojamojo turto kadastro objektais laikomi nekilnojamieji daiktai: 1) žemės sklypas; 2) statinys (taip pat nebaigtas statyti), kurio statybai ar rekonstravimui reikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį; 3) patalpa, šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Minėto įstatymo 2 dalyje taip pat įtvirtinta, jog atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais negali būti: 1) patalpos (bendrojo naudojimo patalpos, kambariai butuose ir pan.), kurių negalima suformuoti kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus; 2) statinių ar patalpų, suformuotų kaip atskiri nekilnojamieji daiktai, priklausiniai, kuriais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, pagal savo savybes nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; 3) žemės dangos, sankasos, iškasos, pylimai, geležinkelio pabėgiai ir bėgiai, riboženkliai, melioracijos ir kiti įrenginiai, kurių funkcijos yra tiesiogiai susijusios su žemės sklypu ar statiniu, kaip atskiru nekilnojamuoju daiktu; 4) statinys, kurio statybai ar rekonstravimui nereikalingas leidimas statyti naują statinį ar leidimas rekonstruoti statinį.

Iš teisinio reguliavimo seka, jog poilsio nameliai kaip nesudėtingi statiniai negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kadastro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tai reiškia, jog jie negali būti ir adresų objektais. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog <... pareiškėjui priklausantys ginčo statiniai <...> pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro bei kadastro įstatymo nuostatas nepripažintini nekilnojamaisiais daiktais, todėl šie ginčo pastatai negali būti ir adreso objektu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, bei išsamiai išnagrinėjo ir vertino faktines ginčo aplinkybes bei pareiškėjo skundo argumentus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl apeliacinis skundas netenkinamas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. T. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ričardas Piličiauskas Skirgailė Žalimienė