A-442-1047-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1047/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01162-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. O. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. O. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), neturtinę žalą – po 115 Lt už kiekvieną Ligoninėje praleistą dieną – iš viso 6 325 Lt.

Teigė, kad jo laisvė ir teisės Ligoninės Chirurgijos skyriuje buvo apribotos, jis gydytas sveikatai ir gyvybei pavojingoje aplinkoje, nežmoniškomis ir antisanitarinėmis sąlygomis, neužtikrinta jo teisė į tinkamas gydymo sąlygas, tuo pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pasak pareiškėjo, visos kameros, kuriose jis laikytas, neatitiko priešgaisrinės apsaugos ir higienos reikalavimų, buvo perpildytos, nešvarios, dulkėtos, nes nuo sienų byrėjo tinkas; sienoms, luboms ir grindims buvo reikalingas kapitalinis remontas; palatose (kamerose) nebuvo ventiliacijos, jos buvo per drėgnos, žiemą kameros buvo blogai šildomos; nebuvo higieniškai švaraus sanitarinio mazgo, inventoriaus (klozeto, praustuvės), dušas ir tualetas – avarinės būklės; išduodama patalynė (asmeninė draudžiama) sudraskyta, ištepta dėmėmis, o čiužiniai pasenę, gumbuoti, turintys blogą kvapą; visas inventorius (lovos, kėdės, stalai, jeigu tokie yra, spintelės) netinkamas naudoti, nes sulaužytas, per ilgą laiką (mažiausiai 20 m.) pažeistas.

Palatoje Nr. 26 stalo funkcijas atlieka spintelės, tai prieštarauja teisės aktams, nes privalo būti ir stalas, ir spintelės, ir kėdės. Nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 12 d. pareiškėjas laikytas su 4 asmenimis, užsikrėtusiais ŽIV, tačiau apie tai jis nebuvo informuotas, o sužinojo po keleto dienų, pabendravęs su pačiais asmenimis; taip pat neatskirti rūkantys ir nerūkantys pacientai. Pereiti į kitas kameras Ligoninėje draudžiama, perkėlimus reguliuoja Ligoninės administracija, o pažeidus tvarką skiriamos nuobaudos (baudos izoliatorius, kuris taip pat neatitinka teisės aktų, higienos reikalavimų).

Be to, Ligoninė nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2011 m. kovo mėn. neturėjo leidimų-higienos pasų, todėl pagal Sveikatos priežiūros įstatymo 21 straipsnio 4 dalį negalėjo vykdyti ūkinės veiklos. Pareiškėjas, pagrįsdamas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, rėmėsi, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250, 6.271 straipsniais, taip pat teismų praktika (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT)). Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo ar neveikimo) pareiškėjas patyrė neturinę žalą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, pablogėjo jo sveikata (geria raminančius vaistus), nes sutriko miegas, stipriai pažemintas jo orumas.

Remdamasis EŽTT praktika, patirtą neturtinę žalą pareiškėjas vertino po 115 Lt už kiekvieną dieną, praleistą Ligoninė, t. y. už 55 dienas susidaro 6 325 Lt.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Laisvės atėmimo vietų ligoninės, su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 14–18) prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Nurodė, kad pareiškėjas nuo 2010 m. rugsėjo mėn. iki 2013 m. vasario mėn. Ligoninėje gydytas 3 kartus: nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. spalio 5 d., t. y. 13 dienų, Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 24 (plotas – 21,25 m2, 9 lovos); nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2010 m. spalio 19 d., t. y. 4 dienas, Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 3 (plotas – 28,49 m2, 6 lovos); nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 13 d., t. y. 14 dienų, Chirurginio režiminio skyriaus palatoje Nr. 26 (plotas – 8,92 m2, 4 lovos). Statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/ar suimtųjų, Ligoninėje nevedama ir galiojantys teisės aktai neįpareigoja to daryti, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydymosi laikotarpiu buvo palatose, atsakovas pateikti negali.

Ploto normos asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, nenustatytos, tačiau vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. Ligoninė negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir/ar nuteistųjų asmenų skaičiui, nes joje turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems, kuriems reikalingos šios paslaugos, todėl minėtuose teisės aktuose nustatytos ploto normos vienam asmeniui galėjo būti viršytos.

Pagal Gydymo stacionare istorijas Nr. 2413-896, Nr. 2623-631, Nr. 322-152 pareiškėjas gydytas kamerų tipo palatose Nr. 24 ir Nr. 26 bei palatoje Nr. 3, nors skunde nurodo ir kitas kamerų tipo palatas, be to, Ligoninėje jis gydytas 31 dieną, o ne 55 dienas. Chirurginiame skyriuje, kuriame gydytas pareiškėjas, sudaryta galimybė nuo 6 val. iki 22 val., laisvu nuo medicininių procedūrų laiku, būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad palatos, kuriose jis gydytas, nebuvo atnaujinamos ir remontuojamos.

Pažymėjo, kad Ligoninėje esančias vertybes dažnai laužo ir gadina patys nuteistieji pacientai. Remontuojant patalpas eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos Ligoninėje panaudojamos visos ir Ligoninės gydomųjų skyrių patalpos nuolatos remontuojamos, tai patvirtina atliktų darbų aktai (2011 m. balandžio 27 d. Nr. LD-312, 2012 m. sausio 25 d. Nr. BD-93, 2012 m. birželio 13 d. Nr. BD-592, 2012 m. rugsėjo 17 d. Nr. BD-1105), kuriuose matyti, kad darbai buvo atliekami ir tose kamerų tipo palatose, kuriose gydėsi pareiškėjas.

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 2 d. įsakyme Nr. V-156 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimo“ ne higienos pasas, o licencija suteikia teisę verstis asmens sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 m. vasario 19 d. įsakyme Nr. T1-148 panaikinta įstaigos licencija Nr. 1080, išduota 1999 m. gruodžio 17 d. Galiojantis leidimas-higienos pasas vykdomai veiklai yra tik viena iš daugelio sąlygų licencijai gauti (leidimas-higienos pasas Nr. (12-6)12.12-375, išduotas 2011 m. birželio 7 d.).

Tarnybos išduota nauja 2011 m. vasario 24 d. įstaigos sveikatos priežiūros Licencija Nr. 3360 visiškai paneigia pareiškėjo kaltinimus. Šie dokumentai įrodo, kad Ligoninė teikia licencijuotas ir kokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas bei Ligoninės patalpos atitinka visus teisės aktuose įtvirtintus kriterijus. Nurodė, kad Ligoninės pacientų izoliavimas pagal medicinines indikacijas užtikrinamas vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 30 d. įsakyme Nr. V-250 „Dėl somatinių ligų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintu Somatinių ligų, kuriomis sergantys asmenys turi būti laikomi pataisos įstaigose izoliuoti nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų, sąrašu (toliau – ir Sąrašas).

ŽIV liga įtraukta į Sąrašą, tačiau su pastaba, kad suimtieji ir/ar nuteistieji asmenys, sergantys šia liga, izoliuojami nuo kitų suimtųjų, nuteistųjų tik raštu pareiškę norą būti izoliuotais arba kai dėl jų nesaugaus arba neatsargaus elgesio pataisos įstaigos direktoriaus įsakyme sudaryta komisija priėmė sprendimą izoliuoti. Vadovaujantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsniu „Diskriminacijos uždraudimas“ bei 1993 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos išleistomis rekomendacijomis „ŽIV infekcija ir AIDS kalėjimuose“, priverstinis ŽIV infekuoto asmens izoliavimas būtų vertinamas kaip diskriminacija.

Atsižvelgiant į Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį nežmonišką ir/ar žeminantį elgesį ir baudimą, 56 punktą, asmens izoliavimas tik dėl to, kad jis yra ŽIV nešiotojas, medicininiu požiūriu nepateisinamas. Žinant, kad ŽIV infekuotas asmuo nėra ligonis, atsižvelgiant į ŽIV plitimo kelius (kraujas ir/ar lytiniai santykiai) nuo infekuoto asmens ŽIV apsikrėsti kasdieninių buitinių kontaktų metu nėra jokio pavojaus, todėl ypatingos saugumo priemonės nereikalingos. Pabrėžė, kad įvertinant aplinkybę, jog visuotinai yra žinomas Tabako kontrolės įstatymo draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ar įstaigose, kad informacija apie draudimą rūkyti iškabinta Ligoninėje, Ligoninės administracija tinkamai pasirūpino šio draudimo įgyvendinimu.

Manė, kad pareiškėjo patirti išgyvenimai nėra žymiai didesni ir intensyvesni už tuos, kurie yra neišvengiami, asmeniui būnant kalinamu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 24 d. sprendimu (b. l. 47–57) pareiškėjo T. O. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Ligoninėje gydytas: nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. spalio 5 d., lovadienių skaičius – 13, Bendrojo skyriaus palatoje Nr. 24, kurios plotas – 21,25 m2; nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2010 m. spalio 19 d., lovadienių skaičius – 4, Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas – 28,49 m2; nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 13 d., lovadienių skaičius – 14, Chirurginio režiminio skyriaus palatoje Nr. 26, kurios plotas – 8,92 m2. Teismas nurodė, kad remiantis gydymo stacionare istorijomis Nr. 305/50 (b. l. 31), Nr. 217-35 (b. l. 32), Nr. 2788/419 (b. l. 33) Ligoninėje paskutiniu pareiškėjo gydymo laikotarpiu gydyti 2 pareiškėjo skunde nurodyti asmenys, turintys ŽIV, ir 1 asmuo, sergantis AIDS, tačiau minėti asmenys gydyti ne Chirurginiame režiminiame skyriuje, kuriame nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 13 d. gydytas pareiškėjas, o Vidaus ligų režiminiame skyriuje. Nustatė, kad Ligoninės 2011 m. balandžio 27 d. darbų priėmimo akte Nr. LD-31 nurodyti priimti Ligoninės patalpų statybos remonto darbai, be kita ko, Bendrojo skyriaus kameros Nr. 24. Ligoninės 2012 m. sausio 25 d. darbų priėmimo akte Nr. BD-93 nurodyti priimti Ligoninės patalpų statybos remonto darbai, be kita ko, Chirurginio skyriaus kameros Nr. 26. Ligoninės 2012 m. birželio 13 d. darbų priėmimo akte Nr. BD-592 nurodyti priimti Ligoninės patalpų statybos remonto darbai, be kita ko, Chirurginio skyriaus dušo, prausyklos, sanitarinio mazgo. Ligoninės 2012 m. rugsėjo 17 d. darbų priėmimo akte Nr. BD-1105 nurodyti priimti Ligoninės Chirurginio skyriaus, be kita ko, palatos Nr. 3 statybos remonto darbai, t. y. grindų remontas ir dažymas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas neteisingai apskaičiavo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį, nes nurodė netikslų dienų, kurias jis išbuvo Ligoninėje, skaičių, t. y. jis buvo ne 55 dienas, o tik 34 dienas. Pareiškėjas T. O. teigia, kad jam gydantis Ligoninėje buvo pažeidžiamas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam Ligoninėje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto.

Teismas pabrėžė, kad šis reikalavimas nebuvo pažeistas pareiškėjui būnant Ligoninėje nuo 2010 m. spalio 15 d. (paguldymo laikas 10.30 val.) iki 2010 m. spalio 19 d. Šiuo laikotarpiu pareiškėjas buvo Chirurginio skyriaus palatoje Nr. 3, kurios plotas – 28,49 m2, joje yra 6 lovos. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad šioje palatoje yra 6 lovos. Taigi, šiuo laikotarpiu pareiškėjui teko daugiau negu 3,6 m2 ploto. Kita vertus, pareiškėjui būnant Ligoninėje nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. spalio 5 d. ir nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 13 d. palatose jam teko mažiau negu 3,6 m2 ploto ir dėl to šioje administracinėje byloje ginčo nėra.

Vadinasi, šiais laikotarpiais buvo pažeistas Kalėjimų departamento 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš netinkamų laikymo sąlygų Ligoninėje kreipėsi į teismą praėjus pakankamai ilgam laikui po to, kai išvyko iš šios įstaigos, pagrįsdamas skundą abstrakčiais argumentais, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. spalio 5 d. nepatyrė neturtinės žalos.

Pareiškėjas dėl pažeidimo, padaryto Ligoninėje nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 13 d., į Ligoninės administraciją kreipėsi greitai, t. y. pareiškėjo prašymai Ligoninėje gauti 2013 m. vasario 25 d. (b. l. 8–9). Chirurginio režiminio skyriaus palatos Nr. 26 plotas – 8,92 m2, joje yra 4 lovos. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad šioje palatoje yra 4 lovos. Teismas įvertino tai, kad pareiškėjas Chirurginio režiminio skyriaus palatoje Nr. 26 buvo trumpą laiką, kad jo neturtinės žalos pagrindimas yra labai abstraktaus pobūdžio (buvo gydomas nežmoniškomis sąlygomis, patyrė didelį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sutriko miegas, geria raminančius vaistus, buvo pažemintas jo orumas).

Priėjo išvadą, kad pareiškėjas taip pat neįrodė blogų Ligoninės sąlygų (prastos patalpų, inventoriaus būklės ir pan.), tai grindė tik savo subjektyviu vertinimu, nes atsakovas pagrindė, kad imamasi visų galimų priemonių tinkamoms sąlygoms Ligoninėje palaikyti, nuolat pagal išgales daromas Ligoninės patalpų remontas, Ligoninė turi teisės aktus atitinkančią licenciją – įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją Nr. 3360, o Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011 m. rugsėjo 14 d. išdavė Ligoninei leidimą-higienos pasą Nr. (12-6)12.12-579 antrinių ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimui.

Nors pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 13 d. buvo laikomas su ŽIV užsikrėtusiais asmenimis ir AIDS sergančiu asmeniu, tačiau pareiškėjas buvo Chirurginio režiminio skyriaus palatoje Nr. 26, o minėtieji asmenys – Vidaus ligų režiminiame skyriuje. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto. Teismas nurodė, kad net traktuojant, jog neturtinės žalos faktas buvo, šioje administracinėje byloje pakanka konstatuoti pažeidimo faktą (dėl plotų) ir tai yra pakankama satisfakcija pareiškėjui.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas T. O. apeliaciniu skundu (b. l. 75–80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl netinkamų gydymo sąlygų pareiškėjas, išsigydęs vieną ligą, suserga kita.

2. Asmenys, sergantys sunkiomis oru perduodamomis ligomis, Ligoninėje nėra pakankamai gerai izoliuoti: jie vedami į tuos pačius dušus, naudojasi tais pačiais koridoriais, eina į tuos pačius gydytojų kabinetus.

3. Ligoninės patalpos neremontuotos nuo pastato pastatymo. Teismas neatsižvelgė į remonto darbų atlikimo datas ir tai, kur tie darbai buvo atlikti, nes patalpose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, remontas nedarytas. Šiuos teiginius patvirtina Seimo kontrolieriaus A. N. oficialus 2013 m. spalio 15 d. pareiškimas per masinės informacijos priemones (kontrolierius nurodė, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygos gydymui netinkamos).

4. Apelianto manymu, teismo teiginys, jog Ligoninėje vienam gydomam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 ploto, neteisingas. Tokia gyvenamojo ploto norma šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžta, todėl turi būti vadovaujamasi anksčiau galiojusia teisės norma – Higienos norma HN 76:1999, pagal kurią vienam gydomam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 7 m2 gyvenamojo ploto. Taigi, visu pareiškėjo laikymo Ligoninėje metu buvo pažeidžiama jo teisė į atitinkamą plotą, o tai jau yra žiaurus elgesys, prilyginamas kankinimui Konvencijos 3 straipsnio prasme.

5. Teismas klaidingai konstatavo faktą dėl gydymosi laikotarpio: skunde pareiškėjas nurodė teisingas datas, o vienas gydymosi laikotarpis Ligoninėje 2013 m. neužfiksuotas.

6. Atsakovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų faktų apie netvarkingus higienos įrenginius – dušus, prausyklas, tualetus.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 87–89) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas remiasi iš esmės tokiais pat argumentais, pateiktais pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog teismas teisingai nustatė vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normą – 3,6 m2. Ligoninėje remontas atliekamas vadovaujantis teisės aktais ir minimaliausiais terminais. Ligoninės kamerų tipo patalpų ir palatų sanitarinio mazgo sienelės atitinka Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 35.5 punkto reikalavimus. Tai, kad Ligoninė atitinka visus teisės aktais įtvirtinus kriterijus patvirtina ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2011 m. birželio 7 d. išduotas Leidimas-Higienos pasas Nr. (12-6)12.12-375 (nuo 2013 m. liepos 29 d. naujas higienos pasas Nr. (12-6)12.12-690). Maudymasis (prausimasis po dušu) organizuojamas vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punkto reikalavimais – ne rečiau kaip kartą per savaitę. Šis grafikas atitinka Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas T. O. kildina iš to, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje jam nebuvo užtikrintos tinkamos gyvenimo ir gydymo sąlygos. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo sieja su aplinkybėmis, kad skirtingais laikotarpiais nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. vasario 13 d. jam gydantis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma vienam asmeniui, o kameros, kuriose jis laikytas, neatitiko priešgaisrinės apsaugos ir higienos reikalavimų, be to, jis (nerūkantis asmuo) buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis bei asmenimis, užsikrėtusiais ŽIV.

Visų pirma pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame 2013 m. spalio 24 d. sprendime klaidingai nurodė, jog Ligoninėje pareiškėjas praleido 34 dienas. Bylos duomenimis patvirtinta, jog T. O. Ligoninėje gydytas nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. spalio 5 d. (13 dienų) (b. l. 6–7), nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2010 m. spalio 19 d. (4 dienas) (b. l. 6–7) ir nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 13 d. (14 dienų) (b. l. 8–9), t. y. iš viso 31 dieną. Pareiškėjo teigimu, Ligoninėje jis praleido 55 dienas, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių duomenų, be to, iš pareiškėjo skundo (b. l. 1–5) matyti, jog atitinkamus laikotarpius T. O. įskaičiavo kelis kartus.

Ginčo laikotarpiui (t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2013 m. vasario 13 d.) aktualios Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija nuo 2010 m. balandžio 30 d.) (toliau – ir Taisyklės), reguliavo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 111.4 punktas numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 22 d. iki 2010 m. spalio 5 d. pareiškėjas gydytas Ligoninės Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24, kurios plotas yra 21,25 kv.m ir kurioje yra 10 lovų. Taigi, 13 dienų pareiškėjas praleido palatoje, kurioje vienam asmeniui teko 2,12 kv.m. ploto (b. l. 6–7). Nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2010 m. spalio 19 d., t. y. 4 dienas pareiškėjas praleido Ligoninės Chirurgijos skyriaus palatoje Nr. 3, kur jam teko 4,74 kv. m ploto (28,49 kv. m, 6 lovos) (b. l. 6–7), o nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 13 d., t. y. 14 dienų – palatoje Nr. 26, kur jam teko 2,23 kv. m ploto (8,92 kv. m, 4 lovos) (b. l. 8–9, 14–18, 21). Taigi nurodytais laikotarpiais (iš viso 31 dieną) pareiškėjas praleido Ligoninės kamerose, kur jam teko mažiau negu teisės aktais nustatytas 5,1 kv. m plotas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas minėtais laikotarpiais neturtinės žalos nepatyrė. Pažymėtina, kad LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., administracines bylas Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą, bylos Nr. 871/02)). Kadangi Ligoninė neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo vietų ligoninėje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. teisės aktų reikalavimus atitinkančių gyvenimo ir gydymosi sąlygų, tai pagal CK 6.271 straipsnį reiškia, kad atsakovas neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui kilo atitinkamos neigiamos pasekmės (fiziniai nepatogumai, neigiami išgyvenimai), kurių atsiradimas yra pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai nevertino pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimo.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog Ligoninės palatos (kameros), kuriose jis buvo gydomas, neatitiko higienos normos reikalavimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai vertino, kad būtent pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo paaiškinimus dėl higienos normų pažeidimo (žr., LVAT 2014 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-546/14). Pareiškėjas dėl savo padėties (kalinimo laisvės atėmimo įstaigoje) objektyviai neturi galimybės surinkti įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, todėl įrodymus, paneigiančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes, turėtų pateikti Ligoninė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų – ventiliacijos, patalynės, spintelių, kėdžių ir sanitarinio mazgo, taip pat laikymo kartu su rūkančiais asmenimis – Vilniaus apygardos administracinis teismas nepasisakė, jų nevertino, nors šių pareiškėjo argumentų pagrįstumas arba nepagrįstumas turi įtakos prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiui. Byloje duomenų, susijusių su minėtais pareiškėjo skundo aspektais, nepateikta, pirmosios instancijos teismas jų nereikalavo ir dėl jų nepasisakė.

Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodinėjimo naštos paskirstymą, neatsižvelgė į aukščiau minėtas nuostatas, nebuvo pakankamai aktyvus ir neišsiaiškino bei nenustatė pagrindinių aplinkybių, kurios yra teisiškai svarbios tam, jog būtų teisingai išspręsta byla.

Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, bylos esmė liko neatskleista. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas negali išnagrinėti bylos visa apimtimi, nes reikia rinkti naujus įrodymus, todėl skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo T. O. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys