AS-556-826-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-826/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02789-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. liepos 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. J. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. gegužės 21 d. per LITEKO EPP teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. kovo 16 d. pranešimą Nr. (17.17-30)-RES-241133 ir pranešimą, patalpintą „mano VMI portale“ 2014 m. sausio 28 d. Taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas prašo panaikinti du Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) pranešimus, kuriais jis informuojamas apie pranešimo parengimo dieną esančias nesumokėtas mokestines prievoles ir jam siūloma jas sumokėti. Vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą.

Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie (pa)veikia asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo.

Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas tokius skundus teismas asmens teisių ar įstatymo saugomų interesų apginti negalėtų, skundo tenkinimo atveju asmens teisinė padėtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525‑540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146‑391/2009; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011 yra konstatavusi, kad Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Aiškinant MAĮ 144 straipsnio nuostatas minėtu būdu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo, todėl administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (LVAT 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011, p. 254–263).

Taigi Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti (LVAT 2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575‑145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (LVAT 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442‑533/2010).

Iš to, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pareiškėjo ginčijami aktai – VMI prie FM 2013 m. kovo 16 d. pranešimas Nr. (17.17-30)-RES-241133 ir pranešimas, patalpintas „mano VMI portale“ 2014 m. sausio 28 d., - yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjui tik primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį, ir jie patys savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. Kadangi ginčijami aktai nelaikytini savarankišku ginčo administraciniame teisme objektu, pareiškėjo skundas teisme nenagrinėtinas.

Teismas pažymėjo, kad teismui galėtų būti skundžiamas ginčijamų VMI prie FM pranešimų nevykdymo atveju priimtas sprendimas, dėl kurio pareiškėjui atsirastų realūs teisiniai padariniai.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jis skundžia ne pranešimus, o juose nurodytus vykdomuosius dokumentus, kurių pagrindu yra atliekami išieškojimo veiksmai, kurie sukelia pareiškėjui teisines pasekmes bei pažeidžia jo teisėtus lūkesčius. Akivaizdu, kad pagal sukeliamas pasekmes vykdomieji dokumentai, kurių turinio pareiškėjas nežino ir apie kuriuos sužinojo būtent šiais pranešimais, atitinka individualų administracinį teisės aktą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė teisės normas, todėl pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė teisingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011 buvo suformuluota tokia pozicija, kad „Aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011)“. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo ginčijami aktai – VMI prie FM 2013 m. kovo 16 d. pranešimas Nr. (17.17-30)-RES-241133 ir pranešimas, patalpintas „mano VMI portale“ 2014 m. sausio 28 d., - yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentai, kuriais pareiškėjui tik primenama apie mokestines nepriemokas ir jų dydį, ir jie patys savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių. VMI prie FM pranešimuose jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui, nėra ir patys pranešimai savaime kokių nors materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Taigi VMI prie FM pranešimai negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad teismui galėtų būti skundžiamas ginčijamų VMI prie FM pranešimų nevykdymo atveju priimtas sprendimas, dėl kurio pareiškėjui atsirastų realūs teisiniai padariniai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo L. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius