AS-956-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-956-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02566-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas D. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, (toliau – ir atsakovas, Policijos departamentas) priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 35 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 3.23 punktu bei išanalizavęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad nors pareiškėjas savo skunde atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, tačiau jis prašo teismo atlyginti iš Lietuvos valstybės žalą, kurią patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų keliose areštinėse. Teismas nurodė, kad ginčijamu laikotarpiu už pareiškėjo laikymo sąlygų atitiktį norminių teisės aktų reikalavimams buvo atsakingos konkrečios areštinės (jų pareigūnai), kuriose jis tuo metu buvo laikomas, t. y. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinė ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato areštinė. Taigi, teismo vertinimu, atsakovais Lietuvos valstybės atstovais pagal pareiškėjo skundo reikalavimą turėtų būti Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus, o Šiaulių arba Panevėžio apygardos administraciniam teismui.

II. Pareiškėjas D. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį ir administracinę bylą priskirti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad žalą kildina iš Policijos departamento neteisėto neveikimo, neapdairumo nereglamentuojant tvarkos, kuria remiantis, areštinėse būtų įrengtos peleninės nuorūkoms ir džiovyklės skalbiniams, paaiškina, kad, nesant nustatytos tvarkos, areštinės negali įrengti džiovyklių bei peleninių ir taip yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Pareiškėjas nurodo, kad areštinių pareigūnai nėra kompetentingi spręsti tokių klausimų, kol jų teisės aktais nesureguliuoja Policijos departamentas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas D. P. atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kaip paduotą ne tam teismui, nurodant, kad skundas priskirtinas Šiaulių arba Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kurių veiklos teritorijoje yra areštinių, su kurių veiksmais (neveikimu) pareiškėjas sieja savo patirtą neturtinę žalą, buveinės.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamu laikotarpiu už pareiškėjo laikymo sąlygų atitiktį norminių teisės aktų reikalavimus buvo atsakingos konkrečios areštinės (jų pareigūnai), todėl skundas turėtų būti paduodamas pagal šių raštinių buveinių adresus, t. y. Šiaulių arba Panevėžio apygardos administraciniam teismams.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-713/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, priteisti 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas skunde bei atskirajame skunde pakankamai konkrečiai nurodo, kad savo patirtą neturtinę žalą sieja su Policijos departamento neveikimu, aplaidumu, t. y. Kalėjimų departamentas, pasak pareiškėjo, nepriima teisės akto, kuriame būtų nustatyta galimybė areštinėse įrengti džiovykles bei pelenines. Kaip pavyzdį pareiškėjas nurodo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles, kurių 9.12 punktu laikomiems areštinėse asmenims draudžiama kameroje nuotraukas, iškarpas ir kitus daiktus, bei 2002 m. liepos 10 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 380 patvirtintus Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus (su vėlesniais šių reikalavimų pakeitimais).

Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Policijos departamento neveikimo, kuriuo nereglamentuojamas džiovyklių bei peleninių įrengimas areštinių kamerose. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl konkrečių areštinių laikymo sąlygų neatitikimo norminių teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas pats akcentuoja, kad savo patirtos žalos nesieja su šių areštinių pareigūnų veiksmais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas savo pairtą žalą sieja su Policijos departamento neveikimu nereglamentuojant pareiškėjo norimų sąlygų, būtent – peleninių ir džiovyklių įrengimo.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas skunde aiškiai nurodė skundo pagrindą, iš kurio galima spręsti, kad Policijos departamentas atsakovo Lietuvos valstybės atstovu byloje nurodytas pagrįstai. ABTĮ 19 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. Atsižvelgusi į tai, kad Policijos departamentas laikytinas centriniu administravimo subjektu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo skundo nagrinėjimas priskirtinas išimtinei Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis naikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo D. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė