AS-822-668-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-668/2014 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00134-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 70.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Irmanto Jarukaičio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio skundą atsakovams Plungės rajono savivaldybės administracijai, Plungės rajono savivaldybės administracijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – medžiotojų klubui „Simsonas“, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Plungės skyriaus Karklėnų būreliui, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

Pareiškėjas Kulių medžiotojų būrelis kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei riboms pakeisti komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. TK-6, kuriuo pakeistos Reiskių ir Kulių medžioklės plotų vienetų ribos. Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas 2010 m. rugsėjo 28 d. išdavė Kulių medžiotojų būreliui 10-čiai metų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete išduodamas tik vienam medžioklės plotų naudotojui. Pareiškėjui išduoto leidimo galiojimas nėra pasibaigęs, tačiau Komisija 2014 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Reiskių ir Kulių medžioklės plotų ribą nustatyti nuo kelio Šakiniai – Kuliai melioracijos griovio iki kvartalinės linijos, skiriančios 36–44 miško kvartalus. Toliau kvartaline linija per Reiskių tyro aukštapelkę iki kvartalinės linijos pabaigos.

Nuo kvartalinės linijos pabaigos – tiesia linija per pievą iki Palioniškių kelio. Komisija priimdama tokį sprendimą, pažeidė Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, nes nėra jokių duomenų, kad medžioklės ploto vieneto pakeitimas atitiktų nors vieną iš jame numatytų ribų keitimo atvejų. Komisija priimdama skundžiamą sprendimą nesivadovavo medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapais, numatytais Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje. Remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 487/361 patvirtintų Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7.7 – 7.10 punktais, komisija, įgyvendindama jai priskirtą užduotį, vykdo funkcijas, susijusias su medžioklės plotų vienetų sudarymu bei jų ribų pakeitimu savivaldybės teritorijoje, kurios užtikrina objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Komisijai nevykdant jai priskirtų funkcijų buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad 2013 m. gruodžio 2 d. Komisija gavo medžiotojų klubo „Simsonas“ prašymą inicijuoti Reiskių medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimą. Komisija 2014 m. sausio 13 d. skundžiamu sprendimu nutarė pakeisti Reiskių ir Kulių medžioklės plotų vienetų ribą. Šiuo atveju medžioklės plotų vieneto Reiskiai ribų pakeitimo procedūra buvo pradėta Komisijos iniciatyva, siekiant užtikrinti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus, vadovaujantis šio įstatymo 8 straipsnio nuostatomis.

Komisija nustatė, kad medžioklės plotų vieneto Reiskiai medžioklėtvarkos projektas neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, t. y.

1) dėl medžioklėtvarkos projektų rengėjų padarytos 58,60 m paklaidos nėra aiškios medžioklės plotų vienetų ribos natūroje;

2) riba Reiskių tyro aukštapelkėje eina ežero krantu;

3) dalis ribos eina pamiške. Esant tokiems medžioklės plotų vieneto pažeidimams, Komisija privalėjo užtikrinti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad vadovaujantis Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalimi, medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Atsakovas taip pat pažymi, kad negalėjo pažeisti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų keitimo etapų, nes jie dar nėra užbaigti.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė administracinę bylą nutraukti, nes pareiškėjui skundžiamas sprendimas jokių teisinių pasekmių nesukelia, arba skundą atmeti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti tvirtina Aplinkos ministerija, vadovaudamasi šiais principais:

1) medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomomis vietovėje, tačiau negali būti nustatomos pamiške;

2) keliai, geležinkelių ruožai, elektros perdavimo linijos, natūralūs bei dirbtiniai vandens srautai ir kiti panašūs objektai, jeigu jų forma ir dydis bei statiniai ar įrenginiai juose netrukdo organizuoti medžioklės, nesuardo medžioklės plotų vienetų vientisumo, tačiau negali būti laikomi išilgine jungtimi tarp atskirų nutolusių medžioklės plotų vieneto dalių. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 514 patvirtintus Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijus ir reikalavimus medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti (toliau – ir Kriterijai), medžioklės plotų vienetų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis arba dirbtinėmis ribomis, gerai matomoje vietovėje (Kriterijų 10 punktas), draudžiama ribą nustatyti kuriuo nors vandens telkinio krantu (Kriterijų 12.1 punktas); medžioklės plotų vienetų ribas nustatyti pamiške draudžiama (Kriterijų 13 punktas).

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje išvardinti atvejai, kada gali būti sudaromi medžioklės plotų vienetai ir keičiamos jų ribos. Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija. Pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti ar jų riboms pakeisti komisijai gali teikti medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyti subjektai, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys.

Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad medžioklės plotų vienetai gali būti sudaromi ir jų ribos keičiamos šio straipsnio 3 dalyje nurodytos komisijos iniciatyva, kai tai yra būtina siekiant užtikrinti šio straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju ir buvo pradėta medžioklės plotų vieneto Reiskių ribų pakeitimo procedūra Komisijos iniciatyva, siekiant užtikrinti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatytus reikalavimus. Medžiotojų klubas „Simsonas“ kartu su 2013 m. gruodžio 2 d. prašymu Komisijai pateikė Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto rekomendaciją (siūlymą) pakeisti medžioklės ploto vieneto Reiskiai ribą su medžioklės ploto vienetu Kuliai, nes medžioklėtvarkos projekte ji buvo nustatyta kvartaline linija, einančia per Reiskių tyro aukštapelkę, tačiau natūroje dėl retos ir skurdžios augmenijos, jos nesimato, be to, dalis ribos eina vandens telkinio pakrante.

Komisija 2014 m. sausio 10 d. dalyvaujant pareiškėjo ir medžiotojų klubo „Simsonas“ atstovams apžiūrėjo esamas ir alternatyvias medžioklės plotų vienetų ribas natūroje ir nustatė, kad medžioklėtvarkos projektas Nr. MVP – 102 „9,94“ sudarytas nesilaikant Medžioklės įstatyme nustatytų pagrindinių medžioklės plotų vienetų sudarymo principų bei nustatytų reikalavimų – medžioklės plotų vieneto ribų aprašymas neatitinka kartografinės medžiagos, dėl to medžioklės plotų vieneto projektas privalėjo būti tikslinamas.

Komisija, priimdama ginčijamą protokolinį sprendimą, nepažeidė Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies numatytų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapų, nes ribų pakeitimo projektas dar nėra parengtas. Skundžiamas sprendimas atitinkama įstatymų nustatytus reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų klubas „Simsonas“ prašo administracinė bylą nutraukti, nes ginčijamas Komisijos protokolinis sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių.

Atsiliepime nurodė, kad 2013 m. pateikė Komisijai prašymą Nr. 2013/12-02 inicijuoti Reiskių medžioklės plotų vieneto ribų pakeitimą, nes dabartinės ribos neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų. Komisija 2013 m. gruodžio 5 d. nutarė pradėti medžioklės plotų vieneto Nr. MVP-102 „9.94“ ribų pakeitimo procedūrą. 2014 m. sausio 13 d. Komisija priėmė sprendimą pradėti Reiskių ir Kulių medžioklės plotų vienetų ribų keitimą pagal nustatytą ribą. Komisija nustatė, kad medžioklės plotų vieneto Reiskiai medžioklėtvarkos projektas neatitinka Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nustatytų reikalavimų.

Šiuo Komisijos protokoliniu sprendimu yra įgyvendinamas pirmas medžioklės plotų vieneto Nr. MVP-102 „9.94“ ribų keitimo etapas, todėl Komisija negalėjo pažeisti Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies įtvirtintus medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jo ribų keitimo etapus. Komisijos 2014 m. sausio 13 d. protokolinis sprendimas pagal savo tikslą, adresatą, turinį ir formą nėra administracinis sprendimas, jis nesukuria, nekeičia, nenaikina teisių ir pareigų, todėl negali būti administracinės bylos ginčo dalyku. Komisijos sprendimas sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui tik tuo atveju, jei Komisija priimtų sprendimą, numatytą Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalies

4 punkte. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Plungės skyriaus Karklėnų būrelis prašo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodo, kad Karklėnų būrelis nėra susijęs su ginčo dalyku, nes 2014 m. sausio 13 d. skundžiamu sprendimu nebuvo nustatinėjamos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Plungės skyriaus Karklėnų būrelio ir Kulių medžiotojų klubo medžioklės plotų ribos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 str. 1 p.) ir netenkino šalių prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad Komisija skundžiamo 2014 m. sausio 13 d. protokolinio sprendimo Nr. TK-6 pirmuoju punktu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 ir 6 dalimis bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymo Nr. 514 „Dėl medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijų ir reikalavimų medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti patvirtinimo“ 10, 12 ir 13 punktais, nutarė Reiskių ir Kulių medžioklės plotų vienetų ribą nustatyti nuo kelio Šakiniai – Kuliai melioracijos griovio iki kvartalinės linijos, skiriančios 36-44 miško kvartalus. Toliau – kvartaline linija per Reiskių tyro aukštapelkę iki kvartalinės linijos pabaigos. Nuo kvartalinės linijos pabaigos – tiesia linija per pievą iki Palioniškių kelio. Pievoje medžioklės plotų vienetų ribą pažymėti riboženkliais. Riboženklių pastatymą suderinti su valstybinės žemės valdytoju ir naudotoju. Šio sprendimo antruoju punktu Komisija nutarė organizuoti planinės medžiagos rengimą. Nustatyta, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (2002 m. birželio 20 d. Nr. IX-966), Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361. Vertindamas bylai aktualų reglamentavimą ir byloje esančius duomenis, teismas nustatė, kad, jog šiuo metu nėra užbaigtas medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimas, t. y. šiuo metu yra įgyvendinamas trečiasis medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo etapas (Medžioklės įstatymo 8 str. 4 d. 3 p.). Pagal Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektas tvirtinamas tik pasibaigus trečiajam medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimo etapui. Šiuo metu Komisija, vadovaujantis Medžioklės įstatymo

8 straipsnio 9 dalimi, tris mėnesius po paskelbimo spaudoje apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą priima suinteresuotų asmenų pastabas dėl parengto preliminaraus projekto. Pasibaigus šio straipsnio 9 dalyje nustatytam 3 mėnesių terminui, Komisija, ne vėliau kaip per vieną mėnesį išnagrinės gautus suinteresuotų asmenų pasiūlymus, prireikus medžioklės plotų vieneto sudarymo arba jo ribų pakeitimo projektą pakeis ar patikslins ir pateiks jį tvirtinti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui (Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 10 dalis). Taigi medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto rengimas bus užbaigtas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjui Plungės rajono savivaldybės administracijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei riboms pakeisti Komisijos 2014 m. sausio 13 d. sprendimas Nr. TK-6 jokių teisinių pasekmių nesukėlė, nes toks sprendimas tėra tarpinis medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto procedūros dokumentas, kuris negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

III.

Pareiškėjas Kulių medžiotojų būrelis pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde pažymi, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą bylą nutraukti, neatsižvelgė į tai, kad Komisijos Nuostatų 1 punktas numato, kad Komisija sudaroma medžioklės plotų vienetų sudarymo bei jų ribų pakeitimo savivaldybės teritorijoje projektams rengti. 2014 m. sausio 13 d. Komisija priėmė sprendimą, kuris buvo pateiktas pareiškėjui kaip vykdytinas dokumentas. Tik pradėjus teisminį procesą Komisija 2014 m. vasario

25 d. laikraštyje išspausdino žinutę apie parengtą medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo projektą. Pagal Nuostatų 15 punktą, Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai. Nuostatų 23 punkte numatyta, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas remiasi taip pat ABTĮ 15 straipsnio

1 dalies 2 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi. Pažymi, kad skundžiamu sprendimu padaryta žala pareiškėjo interesams, nes žymiai sumažėjo jo medžioklės plotai. Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiamas sprendimas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukėlė, nes tėra tik tarpinis medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto procedūros dokumentas. Ta aplinkybė, jog pareiškėjas gavo Komisijos protokolo išrašą su rezoliucine dalimi „nutarta“, jokiu būdu nereiškia, kad skundžiamas aktas per se sukėlė pareiškėjui tiesioginių materialinių teisių ir pareigų. Šiuo metu Plungės rajono savivaldybėje esančių medžioklės plotų vienetų Reiskiai ir Kuliai ribos nėra pakeistos. Nepagrįstas ir nelogiškas pareiškėjo teiginys, jog jo medžioklės plotai žymiai sumažėjo, nes šiuo metu visi suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys iki 2014 m. gegužės 26 d. Komisijai gali teikti siūlymus dėl medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo preliminariojo projekto. Teiginiai dėl žalos padarymo taip pat yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų klubas „Simsonas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį. Taip pat prašoma priteisti trečiojo suinteresuoto asmens bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko savo anksčiau išdėstytą poziciją. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Plungės skyriaus Karklėnų būrelis prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime palaiko savo poziciją, išdėstytą pirmosios instancijos teismui, pažymi, kad skundžiamas Komisijos protokolas yra bendrojo pobūdžio tarpinis administracinės procedūros dokumentas, kurio pagrindu bus vykdomi tolesni medžioklės plotų ribų pakeitimo procedūros veiksmai, detaliai reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymų (Medžioklės įstatymo 8 str.). IV.

Pareiškėjas Kulių medžiotojų būrelis 2014 m. gegužės 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl taikos sutarties sudarymo. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad šalims pavykus pasiekti taikų susitarimą dėl medžioklės plotų naujos ribos nustatymo, bei pareiškėjui pripažinus, kad dabartinė medžioklės plotų riba neatitinka Medžioklės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, prašoma patvirtinti pareiškėjo, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukti. Pareiškėjas sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo sprendimas yra tarpinis ir jokių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Prie prašymo pridedama šalių pasirašyta taikos sutartis. Šalys taikos sutartyje patvirtina, kad joms yra žinomos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nutraukimo pasekmės. Tretieji suinteresuoti asmenys medžiotojų klubas „Simsonas“ ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Plungės skyriaus Karklėnų

būrelis taikos sutartyje atsisako reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas sutinka atlyginti bylinėjimosi išlaidas

atsakovui Plungės rajono savivaldybei – 2 516,80 Lt, jeigu jos būtų teismo priteistos. Remdamasis ABTĮ 42 straipsnio 2 dalimi pareiškėjas prašo grąžinti

50 proc. žyminio mokesčio.

V.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. liepos 2 d. nutartimi atidėjo bylos nagrinėjimą, pasiūlydamas proceso šalims iki 2014 m. rugpjūčio 1 d. patikslinti taikos sutarties sąlygas, nes iš pareiškėjų pateiktos taikos sutarties nebuvo vienareikšmiškai aiški šalių valia pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties atžvilgiu, t. y., ar sudarydamos taikos sutartį jos siekia bylos užbaigimo apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjui pripažįstant skundo nutraukimą, ar šalys siekia iš esmės išspręsti kilusį ginčą, taip anuliuodamos pirmosios instancijos teismo nutarties pasekmes. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad patvirtinus taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, tačiau iš taikos sutarties turinio matyti, kad pareiškėjas su minėta nutartimi, joje padarytomis išvadomis, iš esmės sutiko. Tačiau pirmos instancijos teisme buvo išspręstas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, atmetant atsakovo prašymą. Taikos sutartyje pareiškėjas sutiko bylinėjimosi išlaidas atsakovui atlyginti. Kadangi pirmosios instancijos teisme prašoma atlyginti išlaidų suma (2 439,36 Lt) ir suma, dėl kurios šalys susitarė taikos sutartyje (2 516,80 Lt) nėra tapati, neaišku, ar minėta suma apima ir išlaidas, dėl kurių jau buvo pasisakyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartyje. Taip pat pažymėta, kad prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo pareiškėjas nurodo, kad sutinka atlyginti išlaidas atsakovui, jei teismas jas priteistų, nors sutartyje sutikimas atlyginti išlaidas atsakovui besąlygiškas.

VI.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2014 m. liepos 14 d. gautas pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio patikslintas pareiškimas dėl taikos sutarties sudarymo ir 2014 m. liepos 8 d. šalių pasirašyta taikos sutartis. Pareiškėjas nurodė, kad šalims pavykus pasiekti taikų susitarimą dėl medžioklės plotų naujos ribos nustatymo, bei pareiškėjui pripažinus, kad dabartinė medžioklės plotų riba neatitinka Medžioklės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, prašoma patvirtinti pareiškėjo, atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų sudarytą taikos sutartį. Pareiškėjas sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo sprendimas yra tarpinis ir jokių pasekmių pareiškėjui nesukėlė. Prie prašymo pridėtoje taikos sutartyje šalys patvirtina, kad joms yra žinomos ABTĮ 102 straipsnio 3 dalyje numatytos taikos sutarties

sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės. Tretieji suinteresuoti asmenys medžiotojų klubas „Simsonas“ ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos

Plungės skyriaus Karklėnų būrelis taikos sutartyje atsisako reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas besąlygiškai sutinka atlyginti atsakovui Plungės rajono savivaldybei

2 439,36 Lt bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: VII.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, padarytus sutarties pataisymus, prašymas dėl taikos sutarties tvirtinimo tenkintinas. Pateikta 2014 m. liepos 8 d. taikos sutartis išreiškia ją pasirašiusių administracinės bylos proceso šalių valią taikiai išspręsti ginčą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, todėl yra pakankamas pagrindas ją patvirtinti.

Patvirtinus taikos sutartį, administracinė byla, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi būti nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 521 str., 101 str. 4 p., 140 str. 1 d. 5 p.). Pažymėtina, jog šalims yra žinomos taikos sutarties sukeliamos teisinės pasekmės, numatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnyje.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį panaikinti.

Patvirtinti Taikos sutartį sudarytą 2014 m. liepos 8 d. administracinėje byloje tarp pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio, atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų Karklėnų medžiotojų būrelio ir medžiotojų klubo „Simsonas“ , pagal kurią šalys susitarė užbaigti administracinę bylą nurodytomis sąlygomis:„1. Šalys patvirtina, kad Pareiškėjas sutinka su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi, kad tarpinis Atsakovės komisijos Medžioklės plotams sudaryti ir riboms keisti sprendimas Nr. TK-6 jokių teisinių pasekmių Kulių medžiotojų būreliui nesukėlė, kadangi toks sprendimas yra tarpinis medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projekto procedūrinis dokumentas, Atsakovė nepažeidė medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jo ribų keitimo etapų. 2.

Šalys patvirtina, kad Pareiškėjas sutinka, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2010 m. rugsėjo 28 d. išduoto Leidimo Kulių medžiotojų būreliui 10–čiai metų naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius šiame medžioklės plotų vienete nustatytos medžioklės plotų ribos neatitinka Medžioklės įstatymo 8 str. 1 dalies bei kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. 3. Šalys patvirtina, kad Pareiškėjas sutinka, jog nauja medžioklės plotų riba tarp Reiskių ir Kulių medžioklės plotų būtų nustatyta taip, kaip ją siūlo (Reiskių ir Kulių medžioklės plotų ribą nustatyti nuo kelio Šakiniai – Kuliai melioracijos griovio iki kvartalinės linijos pabaigos.

Nuo kvartalinės linijos pabaigos – tiesia linija per pievą iki Palioniškio kelio) ir yra pradėjusi ribos pakeitimo procedūrą Plungės rajono savivaldybės Medžioklės plotams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija. 4. Šalys patvirtina, kad ši Taikos sutartis atitinka Šalių valią bei interesus, ir Šalims nežinomos aplinkybės, dėl kurių ši Taikos sutartis galėtų prieštarauti imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.5. Šalys patvirtina, kad jiems yra žinomos Administracinių bylų teisenos įstatymo 102 str. 3 d. taikos sutarties sudarymo pasekmės, t. y. bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.6.

Šalys prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo patvirtinti šią Taikos sutartį ir administracinę bylą Nr. AS822-668-14 nutraukti.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo medžiotojų klubas „Simsonas“ atsisako reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas. 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo „Karklėnų“ medžiotojų būrelis atsisako reikalavimo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Pareiškėjas sutinka atlyginti Atsakovei 2 439,36 Lt bylinėjimosi išlaidas.“

Administracinę bylą pagal pareiškėjo Kulių medžiotojų būrelio skundą atsakovams Plungės rajono savivaldybės administracijai, Plungės rajono savivaldybės administracijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys – medžiotojų klubas „Simsonas“ ir Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Plungės skyriaus Karklėnų būrelis, dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti Kulių medžiotojų būreliui 50 procentų žyminio mokesčio sumokėto paduodant skundą.Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė