A-556-1358-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1358/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02181-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. S. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu (1 t., b. l. 1–8), kurį patikslino (1 t., b. l. 34–39), į teismą.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi priimta pareiškėjo skundo dalis, kuria pareikšti reikalavimai panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-36 „Dėl A. K. skundo išnagrinėjimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-102 „Dėl sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria pareiškėjas neįrašytas 13 eilėje pretendentu pirkti 6,75 ha ploto laisvą valstybinę žemę, kuri ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytu iš valstybės 2011 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 25SUI-75; įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos suprojektuoti pareiškėjui pardavimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-37 patvirtintame Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės plane pažymėtą 6,75 ha laisvą valstybinės žemės plotą, suprojektuotą sklypu Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas paaiškino, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriui 2010 m. birželio 14 d. paduotą prašymą pareiškėjas pretendavo pirkti 200 ha valstybinės žemės ūkio paskirties žemės Rokiškio rajono Kamajų seniūnijoje Kalvių kadastro vietovėje. 2011 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 25SUI-75 pareiškėjas iš valstybės įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Rengiant Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektą, 2013 m. vasario 27 d. vykusiame 15 eilei priskirtų pretendentų, pateikusių prašymus pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties sklypus Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovėje, susirinkimo metu pareiškėjas sužinojo ir išreiškė pageidavimą pirkti laisvos valstybinės žemės 6,75 ha ploto sklypą, kuris ribojasi su pareiškėjo privačios žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau minėtas žemės sklypas buvo suprojektuotas 14 eilei priskirtam pretendentui M. S. Pareiškėjo manymu, jis turėjo būti priskirtas 13 eilės pateikusių prašymus pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties sklypus Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovėje pretendentams, nes pareiškėjo turimas privačios žemės sklypas ribojasi su ginčo žemės sklypu. Pareiškėjo atstovas neginčija, kad pareiškėjas kartu su prašymu pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę bei pretendentų eiliškumo sąrašo sudarymo metu nebuvo pateikęs atsakovui jokios informacijos, jog jis pageidauja pirkti laisvos valstybinės žemės plotą, kuris ribojasi su pareiškėjo privačiu žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjo atstovas pripažįsta, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs atsakovui dokumentų, patvirtinančių šio privačios žemės sklypo valdymą nuosavybės teise. Tačiau pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas savo veikloje privalėjo įgyvendinti gero viešojo administravimo principą ir turėjo pareigą išsiaiškinti pareiškėjo valią dėl valstybinės žemės įsigijimo bei įgyvendinti Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareiškėjo pirmumo teisę.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atsiliepimu į skundą (1 t., b. l. 103–116) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad informacija apie pradedamą rengti Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą buvo paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl pareiškėjas turėjo visas galimybes susipažinti su informacija, išanalizuoti laisvos valstybinės žemės fondo žemės plotus ir šia teise naudojosi, nes iki įsakymo dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžios priėmimo aktyviai domėjosi laisvos žemės plotais, ne kartą lankėsi Rokiškio skyriuje, todėl jam buvo žinoma apie visus laisvus valstybinės žemės plotus.

Todėl galėjo ir turėjo nustatytais terminais atsakovui pateikti papildomus dokumentus arba informaciją apie įsigytą nuosavybėn žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas atsakovui jokios informacijos ir dokumentų nepateikė. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas yra ne vieną kartą dalyvavęs žemės reformos žemėtvarkos projektuose, todėl turi žinių ir yra patyręs šioje srityje. Be to, atsakovas paaiškino, jog 2005 metų Panevėžio apskrities Rokiškio rajono savivaldybės Kalvių vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu pareiškėjas nesirinko ginčo sklypo, kuris buvo laisvas, nors rinkosi gretimus sklypus.

Todėl pareiškėjui apie laisvą ginčo sklypą yra žinoma jau nuo 2005 metų, tačiau valios jį pirkti pareiškėjas neišreiškė. Sudarant eiliškumo sąrašus buvo vertinami pareiškėjo prie 2010 m. birželio 14 d. prašymo pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę pateikti dokumentai bei žemėtvarkos skyriuje esančios valstybinės žemės nuomos sutartys ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 27 d. įsakymas Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-515 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“, kuriais remiantis ir buvo nustatytos pareiškėjo pirmumo teisės. Duomenų apie tai, kad ginčo laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iki pretendentų, sugrupuotų pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą sąrašo patvirtinimo, tai yra iki 2013 m. sausio 30 d., o taip pat iki pretendentų, kuriems projektuojami pageidaujami pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai, 2013 m. vasario 27 d. 11.30 val.

įvykusio susirinkimo pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 15 eilę pareiškėjas Rokiškio skyriui nebuvo pateikęs. Taigi pareiškėjas nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka išreiškęs valią pirkti ginčo sklypą iki tol, kol ši žemė, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, buvo suprojektuota pirkimui trečiajam suinteresuotam asmeniui. Todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Taip pat atsakovas nesutiko su pareiškėjo atstovo teiginiais, kad Rokiškio skyriui turėjo būti žinoma apie pareiškėjo iš valstybės nuosavybėn įsigytą žemės sklypą.

Pagal galiojančius teisės aktus informacijos apie asmenų privačią žemę Nacionalinė žemės tarnyba nekaupia.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimu (2 t., b. l. 166–171) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas iš bylos rašytinių įrodymų ir proceso dalyvių paaiškinimų nustatė, kad 2010 m. birželio 14 d. pareiškėjas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą suprojektuoti bendro 200 ha ploto pageidaujamus pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių, Ažubalių ir kituose kaimuose. Tame pačiame prašyme pareiškėjas prašo suprojektuoti 200 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus nuomai.

Šioje byloje nėra keliamas ginčas, susijęs su sklypų projektavimu nuomai, todėl teismas nepasisakė dėl šių aplinkybių. Teismas konstatavo, kad ginčas administracinėje byloje yra kilęs dėl Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-102 dalies teisėtumo ir pagrįstumo, tai yra dėl pareiškėjo neįrašymo 13 eilėje pretendentu pirkti 6,75 ha laisvos valstybinės žemės sklypą Kurkliečių kaime, Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovėje nustatytų laisvos žemės fondo (LŽF) plotų žiniaraštyje pažymėtu Nr. 28 ir 29, besiribojantį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo įsigytu iš valstybės pagal 2011 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 25SUI-75, bei dėl atsakovo pareigos suprojektuoti pareiškėjui šį laisvos valstybinės žemės sklypą pardavimui.

Pareiškėjas taip pat skundžia Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 1T-(7.5)-36, kuris buvo priimtas dėl kilusio ginčo išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinuoju įstatymu, Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 10.9 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 9.3-9.21 punktais, 9.3.7, 10 punktais.

Teismas, įvertinęs teisės normų nuostatas, priėjo išvadą, kad pareiškėjas, siekdamas pirmumo teise pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (į sąrašą būti įtrauktas 13 eile), prašyme pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą turėjo nurodyti jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu, kadastro ar unikalų numerį arba pridėti dokumentą, patvirtinantį pareiškėjo nuosavybės teisę į su parduodamu valstybinės žemės sklypu besiribojantį žemės sklypą.

Byloje nustatyta, kad prašyme pareiškėjas nenurodė nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu, kadastro ar unikalaus numerio bei nepridėjo jokio dokumento, patvirtinančio pareiškėjo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas iki 2013 m. vasario 27 d. pretendentų, pateikusių prašymus pirkti iš valstybės žemės ūkio paskirties sklypus ir priskirtų 15 eilei, susirinkimo jokiais kitais būdais nėra išreiškęs savo valios (pageidavimo) pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kuris ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu.

Šių aplinkybių neginčija nei pats pareiškėjas, nei jo atstovas teismo posėdyje. Tačiau pareiškėjas kelia klausimą, kad atsakovas neveikė taip, kaip jam veikti nurodo gero administravimo principai. Todėl vertinant pareiškėjo skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, byloje taip pat svarbu nustatyti, ar juos priimdamas pareiškėjo, kuris nevykdė teisės aktų nuostatų ir nepateikė atitinkamų dokumentų, atžvilgiu, atsakovas veikė nepažeisdamas gero administravimo principo. Teismas konstatavo, kad Metodikos IV dalies I skirsnyje bei II skirsnyje įtvirtinti žemėtvarkos projekto rengimo bendrieji bei projektavimo darbų organizavimo ir vykdymo reikalavimai.

Byloje nustatyta, kad vykdant šiuos reikalavimus Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-37 „Dėl Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ nustatyta Rokiškio rajono Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir patvirtinti laisvos žemės fondo plotai, tame tarpe ir ginčo žemės sklypo plotas, kurio eilės numeriai žiniaraštyje nurodyti šie:

Nr. 28 ir Nr.

29. Informacija apie pradedamą rengti Rokiškio rajono Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, datą, iki kurios pretendentai gali pateikti prašymus, papildomus dokumentus, bei kita Metodikos 27.1 punkte numatyta informacija paskelbta 2013 m. sausio 15 d. laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ Nr. 6, Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje www.nzt.lt., skelbimų lentoje. Šioje informacijoje, be kita ko, buvo nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys Kalvių kadastro vietovės teritorijoje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę) arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. sausio 25 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriui.

Pareiškėjas, jo atstovas neginčija šios informacijos paskelbimo faktų ir pripažįsta, jog jokių papildomų dokumentų iki nustatytos datos, tai yra iki 2013 m. sausio 25 d., atsakovui nepateikė. Be to, iš atsakovo atstovo K. K. paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad po viešo informacijos paskelbimo pareiškėjas aktyviai domėjosi rengiamu žemės reformos žemėtvarkos projektu, ne kartą lankėsi Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriuje, kur susipažino su visais laisvos žemės fondo žemės sklypais. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas užtikrino pareiškėjo teisę žinoti apie vykdomas procedūras.

Tačiau nežiūrint to, savo valios įsigyti su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojantį parduodamą laisvos valstybinės žemės ginčo sklypą pareiškėjas neišreiškė ir pateikto savo prašymo pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę jokiais naujais duomenimis nepapildė. Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, numatyta, kad asmenims žemės reformos metu žemė, miškas ir vandens telkiniai (suformuotais žemės sklypais) parduodami laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytos eilės ir pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus.

Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta eilės tvarka, kuria vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose arba kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal Metodikos 27.5 ir 28 punktus, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis skyrius, išnagrinėjęs gautus pretendentų prašymus ir prie jų pridėtus dokumentus, per 10 dienų nuo Metodikos 26.6 punkte nurodyto termino pabaigos sugrupuoja pretendentus pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą ir parengia Pretendentų sąrašą, kurį tvirtina žemėtvarkos skyriaus vedėjas.

Po Pretendentų sąrašo patvirtinimo iki žemėtvarkos projekto patvirtinimo į sąrašą gali būti papildomai įrašomi tik Metodikos 28 straipsnio 2 dalyje nurodyti pretendentai, kuriems pareiškėjas nepriskiriamas. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjas 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-102 (priedu) patvirtino Pretendentų, pageidaujančių Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovėje gauti žemės, miško sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti ar patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę, sąrašą.

Minėtame sąraše pareiškėjas įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 12-tąją eilę (pageidaujamas pirkti plotas - 23 ha), tai yra kaip valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektas, ne mažiau kaip metus naudojantis įsigyti pageidaujamus sklypus, ir pagal 15-tąją eilę (pageidaujamas pirkti žemės plotas – 177 ha), tai yra kaip fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravęs ūkininko ūkį ir neatitinkantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12, 13, 14 punktuose nustatytų reikalavimų bei naudojantis ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. S. Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-102 patvirtintame Pretendentų, pageidaujančių Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovėje gauti žemės, miško sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti ar patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę, sąraše įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 14-tąją eilę, tai yra kaip jaunajam ūkininkui iki 40 metų Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiam ūkininko ūkį ir naudojančiam ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.

Atsakovas yra teisės aktais įgaliotas subjektas, tvirtinantis asmenų, pageidaujančių įsigyti žemę konkrečioje kadastro vietovėje, sąrašus, todėl, vadovaudamasis gero administravimo principais, turi pozityvią pareigą įvertinti visus reikšmingus faktus bei nustatyti pretendentų eiliškumą, tame tarpe ir pareiškėjo vietą jame, laikantis Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio imperatyvių reikalavimų. Byloje nustatyta, kad po pareiškėjo prašymo padavimo, atsakovas pareiškėjo pateiktus dokumentus papildė Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriaus žinioje esančių valstybinės žemės nuomos sutarčių, sudarytų po 2010 m. birželio 14 d. prašymo pateikimo, kopijomis bei Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 27 d.

įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-515 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ kopija, todėl vertinant šiuos atsakovo žinioje buvusius dokumentus kartu su pareiškėjo prašymu ir kitais pareiškėjo pateiktais dokumentais buvo pagrindas pareiškėją įtraukti į pretendentų sąrašą 12 ir 15 eile. Taigi, dokumentų, suteikiančių pareiškėjui teisę žemės sklypus rinktis 12 eile ir 15 eile, kurių pareiškėjas nepateikė kartu su prašymu, tačiau kuriuos turėjo ir sudarant pretendentų sąrašą vadovavosi žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo organizatorius, sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas veikė taip kaip jį veikti įpareigoja gero administravimo principai.

Tačiau pareiškėjas teigia, kad vadovaujantis gero administravimo principu atsakovas privalėjo įrašyti pareiškėją į pretendentų sąrašą 13 eile, tai yra kaip nuosavybės teise turintį žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu, valstybės paramos, įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektą. Šiuo aspektu analizuojant atsakovo veiklą nustatyta, kad atsakovas galėjo ir turėjo pareigą vertinti ne tik dokumentus apie su parduodamais laisvos valstybinės žemės plotais besiribojančius pareiškėjui nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, kuriuos pareiškėjas nurodė savo prašyme arba pridėjo prie jo (Taisyklių 9.3.7 ir 10 punktai), bet ir kitokiais būdais iki pretendentų sąrašo patvirtinimo pareiškėjo atsakovui suteiktą informaciją apie savo valią pirkti su jo žemės sklypu besiribojantį parduodamą laisvos valstybinės žemės sklypą.

Byloje yra duomenys, kad atsakovas vertino visus prie pareiškėjo prašyme pirkti žemę pridėtus dokumentus, o taip pat ir atsakovo turimas valstybinės žemės nuomos ir naudojimo dokumentus. Kadangi kartu su prašymu pirkti valstybinę žemę pareiškėjas buvo pateikęs Pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre kopiją, patvirtinančią, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 19,59 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), vykdydamas savo pareigas atsakovas įvertino šį dokumentą ir nustatė, jog Ažubalių k. pareiškėjo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas nesiriboja su Kalvių kadastro vietovėje nustatytais laisvos valstybinės žemės plotais.

Tačiau pareiškėjas nei teisės aktais numatytu būdu, nei jokiu kitokiu būdu nepareiškė atsakovui savo valios įsigyti parduodamą ginčo sklypą, kuris ribojosi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjo atstovas teigia, kad atsakovas pats turėjo išsiaiškinti, kurie parduodami Kalvių kadastro vietovės laisvos valstybinės žemės plotai ribojasi su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais, tačiau teismas padarė išvadą, kad toks pareiškėjo atstovo argumentas yra nepagrįstas.

Teismas pažymėjo, kad laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane žymimus duomenis nustato Metodikos 24.8 punktas. Pagal Metodiką parengtame laisvos valstybinės žemės fondo žemės plane nėra duomenų apie laisvos valstybinės žemės plotų ribojimąsi su privačiais žemės sklypais. Pareiškėjui nuosavybės teise pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įgijus žemės sklypą, šis žemės sklypas tapo privačia nuosavybe. Kaip nustatyta iš pareiškėjo teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, pareiškėjo daiktinės teisės į minėtą sklypą įregistruotos 2012 m. sausio 5 d.

Taigi, skirtingai negu duomenys apie valstybinės žemės sklypus, asmenims perduotus naudotis ar išnuomotus pagal valstybinės žemės nuomos sutartis, kuriuos atsakovas kaip valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas turi pats, tuo atveju, kai valstybinė žemė yra perleista privačion nuosavybėn, atsakovas, nors ir dalyvavęs valstybinės žemės perleidimo sandoryje kaip valstybės įgaliotas asmuo, tačiau po sandorio sudarymo praranda savo kaip valstybinės žemės patikėtinio statusą, nebėra vėlesnių privačios žemės sandorių dalyviu, todėl objektyviai nebeturi pozityvios pareigos savo iniciatyva nustatyti ar vertinti žemėtvarkos projekte dalyvaujančių asmenų, nustatyta tvarka nepareiškusių valios pirkti su jų žemės sklypais besiribojančių parduodamų laisvos valstybinės žemės plotų, pirmenybės teisių pagal šių asmenų valdomos privačios žemės sklypų duomenis.

Teismas taip pat atmetė ir pareiškėjo argumentą, kad pagal Metodikos 27.2 punktą atsakovas privalėjo raštu informuoti pareiškėją, nes šis Metodikos 27.2 punktas reglamentuoja asmenų, kurie nėra padavę prašymų pirkti ar kitu būdu įsigyti nuosavybėn jų naudojamus valstybinės žemės sklypus, informavimą, žemėtvarkos skyriui atliekant žemėtvarkos projekto parengiamuosius darbus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčo žemės sklypo nenaudoja. Kiti iš bylos duomenų bei pareiškėjo nenuginčytų atsakovo paaiškinimų nustatyti faktai patvirtina, kad į Metodikos nustatyta tvarka 2013 m. vasario 27 d. organizuotus pretendentų susirinkimus kviestas registruotu laišku pareiškėjas atvyko tik telefonu paragintas atsakovo darbuotojų.

Pretendentų, kuriems pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 12 eilę projektuojami pageidaujami pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai, susirinkimo metu pareiškėjui suprojektuoti 3 bendro 23 ha ploto valstybiniai žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Šio susirinkimo metu pareiškėjas taip pat turėjo galimybę susipažinti su visais parduodamos laisvos valstybinės žemės plotais, tarp jų ir su ginčo sklypo duomenimis ir išreikšti savo valią pirkti šį ginčo sklypą, tačiau to nepadarė, kol pretendentų, kuriems pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 14 eilę projektuojami pageidaujami pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai, susirinkimo metu trečiajam suinteresuotam asmeniui M.

S. buvo suprojektuotas 6,75 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypas laisvos žemės fondo žemės plotuose Nr. 28 (plotas - 0,90ha) ir Nr. 29 (plotas - 5,85ha). Tik pretendentų, kuriems pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 15 eilę projektuojami pageidaujami pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai, susirinkimo metu pareiškėjui suprojektavus 8 bendro 16,58 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus, pareiškėjas pareiškė, jog pageidauja pasirinkti ir ginčo sklypą.

Be to, iš atsakovo atstovų paaiškinimų ir pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog pareiškėjui apie ginčo laisvos valstybinės žemės sklypą galėjo ir turėjo būti žinoma nuo 2005 metų. Pareiškėjas dalyvavo 2005 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio apskrities viršininko įsakymu Nr. Ž-2773 patvirtinto Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo procedūrose, kurių metu pareiškėjui buvo suprojektuotas 35,25 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris ribojosi su pareiškėjo tuomet nepasirinktu ginčo laisvos valstybinės žemės sklypu, teismo posėdyje apžiūrėto Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto plano prie bylos pridėtoje kopijoje pažymėtu mėlyna linija.

Iš atsakovo atstovo paaiškinimų, kurių neginčijo ir pareiškėjo atstovas, nustatyta, kad pareiškėjas ne vieną kartą yra dalyvavęs žemės reformos žemėtvarkos projektų procedūrose ir iš valstybės jau yra įsigijęs 253.5539 ha žemės. Be to, pareiškėjo valia dėl žemės sklypų pirkimui pasirinkimo dažnai keičiasi, pavyzdžiui: jis yra atsisakęs pirkti 2008 m. gruodžio 31 d. patvirtintame Rokiškio rajono Šetekšnų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pareiškėjo pasirinktus ir jam suprojektuotus, paženklintus ir įvertintus 45,1438 ha žemės sklypus, Salų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pareiškėjo pasirinktus ir suprojektuotus, paženklintus bei įvertintus 30,6466 ha žemės sklypus.

Byloje nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas šioje byloje neįrodė, jog jis iki pretendentų sąrašo patvirtinimo ir netgi iki pretendentų, kuriems projektuojami pageidaujami pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties sklypai pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 15 eilę susirinkimo, įvykusio 2013 m. vasario 27 d., kokiu nors būdu buvo išreiškęs savo valią pirkti šį ginčo sklypą. Įvertinęs atsakovo veiklą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, teismas padarė išvadą, kad atsakovas, neįrašydamas pareiškėjo į Pretendentų sąrašą pirkti valstybinės žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 13-tąją eilę, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir gero administravimo principo.

Teismas pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-845 jau yra patvirtintas 2013 metų Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, projekto plane suprojektuotos žemės sklypų ribos ir plotai bei pretendentų, kuriems suprojektuotos žemės sklypų ribos ir plotai, sąrašas, iš kurių nustatyta, jog patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte 6,75 ha ginčo žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra suprojektuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui M.

S. Šis administracinis teisės aktas nėra nuginčytas, todėl įpareigoti atsakovą ginčo sklypą pardavimui suprojektuoti pareiškėjui nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 30 d. įsakymo Nr.25VĮ-(14.25.2.)-102 dalį bei Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimą Nr.1T-(7.5)-36. Todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (2 t., b. l. 173–177) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nukrypo nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos analogiškose bylose.

2. Teismas pareiškėjo valią pirkti ginčo sklypą sieja su papildomų duomenų prie jau esančio prašymo pateikimu. Tokie teismo teiginiai, kuomet pareiškėjo valios išraiškai keliami papildomi reikalavimai, laikytini neadekvačių teisės aiškinimu ir negali būti laikomi pagrįstais. Taisyklių 9.3 punkte nustatyta, kad žemės sklypų pardavimo organizatoriai vykdo žemės sklypo pardavimą, turėdami prašymą parduoti žemės sklypą. Iš to darytina išvada, kad asmens valia pirkti žemės sklypą yra išreiškiama prašymu ir tai yra pakankamas tokios valios išreiškimo būdas. Minėtose taisyklėse keliamų reikalavimų prašymui nesilaikymas savaime negali paneigti pareiškėjo valios pirkti ginčo sklypą.

3. 2010 m. birželio 14 d. pareiškėjo prašymas yra bendro pobūdžio prašymas pirkti didelį plotą žemės, o didelis prašomos pirkti žemės plotas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas turi tikslą įsigyti žemės naudodamasis įvairiomis įstatymo nustatytomis lengvatomis. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas teikdamas 2010 m. birželio 14 d. prašymą objektyviai negalėjo pateikti taisyklėse nurodytų dokumentų, kadangi besiribojantį su ginčo sklypų žemės plotą pareiškėjas įsigijo tik 2011 m. gruodžio 30 d., o pats ginčo sklypas laisva valstybine žeme tapo tik 2012 m. spalio 31 d. Išvadą, kad pareiškėjo prašymas yra pakankamas valios pirkti žemę išreiškimo būdas, patvirtina ir Metodikos 27.1 punktas. Savo logika ši teisės norma suponuoja išvadą, kad net ir esant prašymo trūkumų, jis nėra laikomas nenagrinėtinu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2010 m. birželio 14 d. pareiškėjo prašymas iki skundžiamų sprendimų nebuvo patenkintas visa apimtimi, taip pat nebuvo priimtas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo 2010 m. birželio 14 d. prašymas yra laikytinas tinkamu valios pirkti ginčo sklypą išreiškimo būdu. Tokį teisės normų aiškinimą patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nutartyje šiuo atžvilgiu analogiškoje administracinėje byloje Nr. A438-1835/2012.

4. Teismas sprendime nurodė, kad pareiškėjui apie ginčo laisvos valstybinės žemės sklypą galėjo ir turėjo būti žinoma nuo 2005 metų. Pareiškėjas neginčija šių teiginių, tačiau teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pareiškėjui taip pat buvo žinoma, jog ginčo sklypas minėtu laikotarpiu buvo suprojektuotas J. E., o apie tai, kad sklypas tapo laisvas, pareiškėjas sužinojo tik 2013 m. vasario 27 d., kas visiškai paaiškina, kodėl nuo 2005 m. iki nagrinėjamų skundų pareiškėjas nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas įsigyti ginčo sklypą.

5. Atsakovas teismui pateikė objektyvius duomenis tik apie 2013 m. sausio 15 d. laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ Nr. 6 pateiktą informaciją. Duomenų, patvirtinančių teismo ir atsakovo teiginius apie patalpintą informaciją Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje www.nzt.lt., skelbimų lentoje, byloje nėra. Iš byloje esančių atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad 2013 m. sausio 15 d. laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ Nr. 6 buvo pateikta informacija tik apie galimybę pretendentams pateikti prašymus pirkti laisvą valstybinę žemę, jokios Metodikos 27.1 punkte numatytos informacijos, taip pat informacijos apie papildomus dokumentus, minėtame laikraštyje nepateikta. Atsakovas turėjo pareigą informuoti pareiškėją apie tai, kad jo 2010 m. birželio 14 d. prašyme trūksta duomenų apie pirmumą pirkti ginčo sklypą, o atsakovo ir teismo argumentai dėl žemėtvarkos projekto informacijos pateikimo ir pareiškėjo galimybės su ja susipažinti laikytini nepagrįstais. Tuo pačiu nesusijusiais laikytini ir argumentai dėl galimo pareiškėjo lankymosi Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriuje taip turint galimybę susipažinti su laisvos žemės fondo žemės sklypais. Nepagrįstais laikytini teismo teiginiai apie pareiškėjo galimybę susipažinti su visais parduodamos laisvos valstybinės žemės plotais 12 eilės pretendentų susirinkimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad 12 eilės susirinkimas vyko anksčiau negu 13, 14, ir 15 eilės susirinkimai, todėl pareiškėjas tuo metu dar nežinojo, jog jo teisės yra pažeistos. Atsižvelgiant į tai, kad visi minėti susirinkimai vyko tą pačią dieną, o pareiškėjas pretenziją dėl jo pažeistų teisių išsakė 15 eilės susirinkimo metu, negali būti laikoma, jog pareiškėjas kokiu nors būdu piktnaudžiavo savo teisėmis ar elgėsi nesąžiningai.

6. Nors pareiškėjas bei jo atstovas nesusipažino su teismo posėdžio protokolu ir pastabų dėl jo nepareiškė, tačiau iš paties atstovo daryto teismo posėdžio garso įrašo pareiškėjas konstatuoja, kad teismas netiksliai vertino atstovo išdėstytą poziciją. Pareiškėjas savo skunde ir atstovas teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad atsakovas turėjo pareigą įrašyti pareiškėją į 13 eilę žinodamas, jog tokią pirmenybę pareiškėjas turi ir įrodinėjo, kad būtent šias aplinkybes atsakovas ir žinojo. LVAT nutartyje Nr. A438-1835/2012 nurodė, kad administracinių teisinių santykių, susiklostančių tarp privačių asmenų ir valdžios institucijų, ypatumai lemia, jog privatus asmuo juose yra silpnesnioji pusė. Tokia teisinė asmens padėtis lemia, kad santykyje su viešąja administracija kilus neaiškumams, teisė aiškintina jo naudai, siekiant subalansuoti nelygias šalių pozicijas bei garantuoti asmens, kaip silpnesnės šalies, apsaugą. Pareiškėjas skunde bei jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas kaip valstybės įgaliotas asmuo dalyvavo sandoryje parduodant pareiškėjui su ginčo sklypu besiribojantį sklypą, taip pat nurodė, jog atsakovas tenkindamas pareiškėjo prašymą ir įrašydamas pareiškėją į 12 eilę dėl 23 ha žemės pirkimo turėjo patikrinti pareiškėjo turimos žemės kiekį, kad šis neviršytų leistinų ribų. Atlikdamas minėtą patikrinimą atsakovas negalėjo nesužinoti arba šiuo atveju neįsitikinti, kad su ginčo sklypu besiribojantis sklypas vis dar priklauso pareiškėjui. Pareiškėjo skunde nurodyti faktai ir teisės normų aiškinimas, atitinkantis ir Lietuvos teismų praktiką, suponuoja išvadą, kad pareiškėjui tinkamai išreiškus valią pirkti ginčo sklypą, o atsakovui turint duomenų, jog pareiškėjui priklausantis sklypas ribojasi su ginčo sklypu, atsakovui kilo pareiga šiuos duomenis įvertinti ir jais remiantis priimti sprendimą įrašyti pareiškėją į 13 eilę. To nepadaręs atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą, taikė bei aiškino teisės aktų nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neįrašius pareiškėjo į Pretendentų sąrašą pirkti valstybinės žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 13 eilę, nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei gero administravimo principai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas šioje byloje pareiškė reikalavimus dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-102 „Dėl sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria pareiškėjas neįrašytas 13 eilėje pretendentu pirkti 6,75 ha ploto laisvą valstybinę žemę, kuri ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytu iš valstybės 2011 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 25SUI-75, panaikinimo, dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareigos suprojektuoti pareiškėjui šį laisvos valstybinės žemės plotą pardavimui, suprojektuotą sklypu Nr. 563-2/1, bei dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1T-(7.5)-36 „Dėl A. K. skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos faktiniai duomenys leidžia konstatuoti, jog ginčas iš esmės kilo dėl pareiškėjo pirmumo teisės įsigyti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-37 rengiamą Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Rokiškio rajono žemėtvarkos skyriui 2010 m. birželio 14 d. pateikė prašymą suprojektuoti bendro 200 ha ploto pageidaujamus pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių, Ažubalių ir kituose kaimuose.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-37 „Dėl Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės teritorijos žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti patvirtinimo“ nustatyta Rokiškio rajono Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pradžia ir patvirtinti laisvos žemės fondo plotai, tarp jų ir ginčo žemės sklypo plotas.

Pareiškėjo ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-102 patvirtintas Pretendentų, pageidaujančių Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovėje gauti žemės, miško sklypus nuosavybėn neatlygintinai, pirkti, nuomoti ar patikėjimo teise valdyti valstybinę žemę, sąrašas. Minėtame sąraše pareiškėjas įrašytas kaip pretendentas, kuriam žemės sklypai bus projektuojami pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 12 eilę (pageidaujamas pirkti plotas - 23 ha), ir pagal 15 eilę (pageidaujamas pirkti žemės plotas – 177 ha).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 1T-(7.5)-36 „Dėl A. K. skundo išnagrinėjimo“ išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus veiksmų nustatant eiliškumą pagal rengiamą Rokiškio rajono Kamajų seniūnijos Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjas 2011 m. gruodžio 30 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 25SUI-75 nusipirkęs žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), iki Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo 2013 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 25VĮ-(14.25.2.)-37 nustatyto termino - 2013 m. sausio 25 d., prašymams ir papildomiems dokumentams pateikti, neinformavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus, jog pagal 2010 m. birželio 14 d. prašymą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą taip pat pageidauja pirkti ir valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su jam nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, nusprendė pareiškėjo skundą atmesti.

Pateiktu apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir jame padarytomis išvadomis. Pareiškėjas sprendimą ginčija iš esmės teigdamas, kad, jam tinkamai išreiškus valią pirkti ginčo sklypą, o atsakovui turint duomenų, jog pareiškėjui priklausantis sklypas ribojasi su ginčo sklypu, atsakovui kilo pareiga šiuos duomenis įvertinti ir jais remiantis priimti sprendimą įrašyti pareiškėją į 13 eilę. To nepadaręs atsakovas pažeidė gero viešojo administravimo principą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad teikdamas 2010 m. birželio 14 d. prašymą objektyviai negalėjo pateikti Taisyklėse nurodytų dokumentų, kadangi besiribojantį su ginčo sklypų žemės plotą pareiškėjas įsigijo tik 2011 m. gruodžio 30 d., o pats ginčo sklypas laisva valstybine žeme tapo tik 2012 m. spalio 31 d.

Byloje aptariamus teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas ir su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

Žemės reformos įstatymo (pareiškėjo skundžiamų administracinių aktų priėmimo metu galiojanti aktuali redakcija) 10 straipsnyje nustatytas eiliškumas, pagal kurį, vykdant žemės reformą, kaimo gyvenamojoje vietovėje žemės sklypai asmenims formuojami žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 13 eilėje parduodami žemės ūkio paskirties žemės sklypai valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektams, nuosavybės teise turintiems žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės sklypu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 patvirtintų Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų pardavimo taisyklių 9.3.7 punktu, žemės sklypų pardavimo organizatoriai vykdo žemės sklypo pardavimą turėdami prašymą parduoti žemės sklypą, kuriame turi būti nurodyta asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu, kadastro ar unikalus numeris (kai asmuo pageidauja pirkti žemės sklypą pirmumo teise). Šių Taisyklių 9.2–9.21 punktuose nurodytus dokumentus pateikia asmuo, pageidaujantis pirkti žemės sklypą (Taisyklių 10 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo veiklą žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo metu, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas, neįrašydamas pareiškėjo į Pretendentų sąrašą pirkti valstybinės žemės sklypą pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 13-tąją eilę, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir gero administravimo principo.

Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (LVAT 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005) (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).

Bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad viešojo administravimo subjektas tinkamai įvykdė teisės aktais nustatytas pareigas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad informacija apie pradedamą rengti Rokiškio rajono Kalvių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą paskelbta 2013 m. sausio 15 d. laikraštyje „Gimtasis Rokiškis“ Nr.

6. Skelbime buvo nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys Rokiškio rajono Kalvių kadastro vietovėje susigrąžinti žemę natūra, gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę) arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti, iki 2013 m. sausio 25 d. gali pateikti prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriui. Be to, buvo nurodyta, kad su kadastro vietovės laisvos žemės fondo žemės planu galima susipažinti interneto svetainėje www.nzt.lt arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriuje.

Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka būtų išreiškęs valią pirkti ginčo žemę ir pateikęs reikalingus dokumentus kaip pagrindą būti įrašytam pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą 13 eilę iki tol, kol šis žemės sklypas nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų buvo suprojektuotas kitam asmeniui. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad po to, kai buvo paskelbta spaudoje apie pradėtą rengti anksčiau nurodytos vietovės žemėtvarkos projektą, pareiškėjas būtų aktyviais veiksmais siekęs pirmumo teise pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą.

Pareiškėjas prašyme nenurodė nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu, kadastro ar unikalaus numerio bei nepridėjo jokio dokumento, patvirtinančio pareiškėjo nuosavybės teisę į žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu valstybinės žemės sklypu. Atsakovas pagrįstai nurodė, kad nesant pareiškėjo valios įsigyti parduodamą ginčo sklypą, besiribojantį su pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu sklypu, nėra pagrindo savo iniciatyva nuspręsti už pareiškėją, kokį žemės sklypą ir kokiu būdu jis nori valdyti.

Sutiktina su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas ne vieną kartą yra dalyvavęs žemės reformos žemėtvarkos projektų procedūrose, todėl turi žinių šioje srityje. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pareiškėjui nuosavybės teise pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį įgijus žemės sklypą, Nacionalinė žemės tarnyba prarado savo kaip valstybinės žemės patikėtinio statusą, todėl objektyviai nebeturi pozityvios pareigos savo iniciatyva nustatyti ar vertinti žemėtvarkos projekte dalyvaujančių asmenų, nustatyta tvarka nepareiškusių valios pirkti su jų žemės sklypais besiribojančių parduodamų laisvos valstybinės žemės plotų, pirmenybės teisių pagal šių asmenų valdomos privačios žemės sklypų duomenis.

Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovo darbuotojai neveikė pagal gero administravimo principo reikalavimus.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu, todėl paliktinas galioti nepakeistas. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius