A-146-1276-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-1276/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00034-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 22

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugpjūčio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 2–9) ir patikslintu skundu (I t., b. l. 91–99), prašydamas: 1) panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK, atsakovas) viršininko 2012 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 89-S-1351, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus (toliau – ir Utenos AVPK Molėtų rajono PK NTS) viršininko A. M. neteisėtai atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10; 2) įpareigoti Utenos apskrities VPK viršininką nedelsiant pradėti pagal pareiškėjo skundą tarnybinį patikrinimą Utenos AVPK Molėtų rajono PK NTS viršininko A. M. atžvilgiu ir užbaigti šį tarnybinį patikrinimą išvados surašymu bei pateikimu teismui, remiantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas, VAĮ) 19 straipsniu ir 2007 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-235 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 bei 20 punktais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi byla buvo perduota nagrinėti Šiaulių apygardos administraciniam teismui ( II t.,b. l.127–128).

Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. spalio 20 d. jis buvo iškviestas į Utenos AVPK Molėtų rajono PK, kur pareigūnas A. M. įteikė jam pranešimą apie įtarimą baudžiamojoje byloje Nr. 74-2-00013-10 ir apklausė įtariamuoju. Pranešime buvo nurodyta, kad jis įtariamas pagaminęs netikrą dokumentą ir suklastojęs tikrą dokumentą bei šiais veiksmais įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje. Šie veiksmai buvo atlikti tą pačią dieną, kurią buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo posėdis pagal A.

J. Ž. skundą dėl šio ikiteisminio tyrimo. Pareiškėjo nuomone, minėti veiksmai jo atžvilgiu 2011 m. spalio 20 d. buvo atlikti galimai siekiant pridengti kitų asmenų nusikalstamus veiksmus, nes jo apklausos protokolas faksu buvo išsiųstas į Vilniaus apygardos teismą, tačiau šis teismas 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareigūnų veiksmus atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10 pripažino neteisėtais. Pareiškėjas 2012 m. sausio 18 d. skundu kreipėsi į Utenos AVPK viršininką L. P., prašydamas atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno A.

M. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10 ir, nustačius, kad tarnybinis pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, inicijuoti ikiteisminį tyrimą. Utenos AVPK viršininkas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu Nr. 89-S-1351 atsisakė pradėti tarnybinį patikrinimą dėl jam pavaldaus pareigūno A. M. galimo tarnybinio nusižengimo, turinčio nusikalstamos veikos požymių, ir pareiškėjo skundą persiuntė pagal kompetenciją ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10 kontroliuojančiam Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Š.

Š.. Anot pareiškėjo, Utenos AVPK viršininkas neatliko jo kompetencijai priskirtų veiksmų. Pareigūnas A. M. galbūt padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, t. y. piktnaudžiavo tarnyba ir klastojo dokumentus, todėl atsakovas, atsisakydamas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, nevykdė VAĮ 19 straipsnio nuostatų ir Tvarkos 6, 20 punktų reikalavimų. Molėtų rajono apylinkės prokuratūros prokurorų ir kitų pareigūnų galimos nusikalstamos veikos konstatuotos Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. galutine ir neskundžiama nutartimi.Todėl atsakovui atsisakius pradėti administracinę procedūrą – tarnybinį patikrinimą A.

M. atžvilgiu, esant ne tik oficialiai informacijai apie galbūt nusikalstamų veikų padarymą, bet ir Vilniaus apygardos teismo galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavus neteisėtus pareigūnų veiksmus atliekant neteisėtai pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10, pareiškėjas mano, kad yra neteisėtas ir nepagrįstas Utenos AVPK viršininko atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, neteisėtas tyčinis manipuliavimas įstatymu, nurodant, jog pareigūno A. M. veiksmai yra tik procesinis sprendimas. Pareiškėjo nuomone, A.

M. tyčia, žinodamas tikrąsias faktines aplinkybes, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi suklastojo ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10 medžiagą – 2011 m. spalio 20 d. pranešimą apie įtarimą pareiškėjui ir neteisėtai, piktnaudžiaudamas tarnyba atliko neteisėtą ikiteisminio tyrimo veiksmą – pareiškėjo apklausą įtariamuoju. Pareiškėjas teigė, kad Utenos AVPK Molėtų rajono PK NTS viršininkas A. M. padarė tarnybinius nusižengimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių, pažemindamas pareigūno vardą, vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaudamas pasitikėjimą Molėtų rajono PK ir jį kompromituodamas.

Utenos AVPK viršininkas ne tik atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus – atlikti tarnybinį patikrinimą, bet ir piktnaudžiavo valdžia, neteisėtai persiųsdamas pareiškėjo skundą Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Š. Š..

Atsakovas Utenos apskrities VPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose į skundą ir patikslintą skundą (I t., b. l. 75–77, 126–128; II t., b. l. 136–138) paaiškino, kad pareiškėjas savo 2012 m. sausio 18 d. prašyme, kuris Utenos AVPK buvo gautas 2012 m. sausio 26 d., reikalavo pradėti administracinę procedūrą dėl policijos pareigūno A. M. galbūt nusikalstamų veiksmų, kurie tiesiogiai susiję su ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje Nr. 74-2-00013-10. Utenos AVPK viršininkas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, informavo pareiškėją raštu, kad nėra kompetentingas vertinti, ar Utenos AVPK Molėtų rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas A.

M., atlikdamas ikiteisminį tyrimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, nes tai yra prokuroro, kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą, kompetencija. Minėtas raštas nelaikytinas sprendimu pagal VAĮ ir yra informacinio pobūdžio.Tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, (toliau – ir Tvarka) 8.3 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteisminį tyrimą.

Iš pareiškėjo skundo buvo matyti, kad jis reikalauja pradėti administracinę procedūrą dėl policijos pareigūno A. M. veiksmų, galbūt nusikalstamų, kurie tiesiogiai susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu baudžiamojoje byloje. Visi veiksmai ikiteisminio tyrimo metu atliekami griežtai vadovaujantis BPK normomis. BPK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 8 punktuose įtvirtinta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Taigi asmenų prašymus ir skundus dėl ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų atliekamų procesinių veiksnių yra pavesta nagrinėti prokuratūrai.

Kadangi pareiškėjo skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai veiksmai (sprendimai) atliekant ikiteisminį tyrimą, o jų apskundimo ir nagrinėjimo tvarką numato BPK, Utenos AVPK tarnybinio patikrinimo A. M. atžvilgiu nepradėjo ir pareiškėjo skundą pagal kompetenciją persiuntė Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Š. Š.. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad Utenos apskrities VPK neatliko jokių veiksmų, susijusių su jo pranešimu (skundu) dėl pareigūno A. M. veiksmų. Utenos AVPK viršininkas, gavęs pareiškėjo skundą, pavedė gautą informaciją patikslinti Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyr. tyrėjui D.

M. ir pateikti siūlymą dėl tarnybinių nuobaudų procedūros pradėjimo. D. M. gavo A. M. 2013 m. sausio 30 d. tarnybinį pranešimą, išsiaiškino visas aplinkybes ir priėmė sprendimą tarnybinių nuobaudų procedūros pagal M. K. pareiškime pateiktą informaciją nepradėti, o skundą persiųsti Ukmergės rajono apylinkės prokuratūrai. Utenos AVPK viršininkas, pritaręs šiam sprendimui, 2013 m. vasario 2 d. išsiuntė pareiškėjui informacinio pobūdžio raštą Nr. 89-S-1351, kuriame informavo jį apie minėtų veiksmų atlikimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime skundą (II t., b. l. 141) paaiškino, kad visi veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami vadovaujantis BPK normomis, visi veiksmai buvo derinami su Molėtų rajono prokuratūros prokurorais, kurie kontroliavo šį tyrimą. Tvarkos 8.3 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteisminį tyrimą. Todėl Utenos AVPK viršininkas 2012 m. vasario 2 d. raštu Nr. 89-S-1351 informavo pareiškėją, kad atsakovas nėra kompetentingas vertinti, ar ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai pažeidė BPK normas, kadangi tai yra prokuroro, kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą, kompetencija.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 180–185).

Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl Utenos AVPK viršininko 2012 m. vasario 2 d. rašto (sprendimo) Nr. 86-S-1351 „Dėl 2012 m. sausio 18 d. skundo“ (I t., b. l. 11–12), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo 2012 m. sausio 18 d. skundą, bei dėl atsakovo įpareigojimo pradėti pagal pareiškėjo skundą tarnybinį patikrinimą Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko A. M. atžvilgiu ir užbaigti tarnybinį patikrinimą išvados surašymu ir pateikimu teismui, remiantis VAĮ 19 straipsniu bei Tvarkos 6 ir 20 punktais.

Pareiškėjas savo skundą grindė tuo, kad atsakovas, viešojo administravimo subjektas, gavęs jo skundą, kuriuo buvo prašoma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl A. M. veiksmų, šio skundo netyrė, t. y. neatliko administracinės procedūros, nustatytos VAĮ 19 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą.

Teismas nustatė, kad Utenos AVPK 2012 m. sausio 26 d. buvo gautas pareiškėjo M. K. 2012 m. sausio 18 d. skundas „Dėl Utenos apskrities VPK Molėtų rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko A. M. galimo piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo (BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d.)“, kuriuo pareiškėjas prašė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareigūno A. M. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10, kuriame pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas ir jis apklaustas įtariamuoju, ir, nustačius, kad tarnybinis pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, inicijuoti ikiteisminį tyrimą. Utenos AVPK viršininkas pavedė Utenos apskrities VPK Vidaus tyrimų grupės vyr. tyrėjui D. M. gautą informaciją patikrinti ir pateikti siūlymą dėl tarnybinių nuobaudų procedūrų pradėjimo. Minėtas pareigūnas, ištyręs visas aplinkybes, 2012 m. sausio 31 d. surašė tarnybinį pranešimą (I t., b. l. 78–80), kuriame pasiūlė Utenos AVPK viršininkui tarnybinių nuobaudų procedūros pagal M. K. pateiktą informaciją nepradėti, o pareiškėjo skundą persiųsti Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Š. Š..

Utenos AVPK viršininkas, vadovaudamasis nurodytu tarnybiniu pranešimu, priėmė 2012 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 89-S-135, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą bei informavo pareiškėją apie tai, kad Tvarkos 8.3 punkte nustatyta, jog tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteisminį tyrimą. Kadangi skundžiami A. M. procesiniai sprendimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą, atsakovas nėra kompetentingas vertinti, ar pareigūnas A. M., atlikdamas ikiteisminį tyrimą, pažeidė BPK normas, nes tai yra prokuroro, kontroliuojančio ikiteisminį tyrimą, kompetencija. Utenos AVPK pareiškėjo M. K. skundą persiuntė ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10 kontroliuojančiam Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui Š. Š., kuris 2012 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. R4-879 nutarė netenkinti M. K. 2012 m. sausio 18 d. skundo ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą (baudžiamoji byla Nr. 74-2-00013-10).

Pareiškėjas skunde Utenos AVPK viršininkui, taip pat skunduose teismui nurodė, kad skundžia galbūt neteisėtus pareigūno A. M. veiksmus, atliktus ikiteisminio tyrimo metu – įtarimo surašymą bei neteisėtą apklausą įtariamuoju. Teismas pažymėjo, kad šios administracinės bylos dalykas yra ne trečiojo suinteresuoto asmens A. M. veiksmų teisėtumas (neteisėtumas) atliekant ikiteisminį tyrimą, o Utenos AVPK, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmai (neveikimas), atsisakant pradėti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą pagal pareiškėjo pateiktą skundą.

Tvarkos 8.3 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteisminį tyrimą. Visi veiksmai ikiteisminio tyrimo metu atliekami griežtai vadovaujantis BPK normomis. BPK 62 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinius veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai gali apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūną kontroliuojančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1–3 ir 8 punktuose nustatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Taigi asmenų prašymus ir skundus dėl ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnų atliekamų procesinių veiksnių (kratos, laikinojo sulaikymo, apklausų ir kt.) yra pavesta nagrinėti prokuratūrai. Pareiškėjo skundžiami veiksmai – įtarimo surašymas, įtariamojo apklausa, yra ikiteisminio tyrimo veiksmai (BPK 187–188 str.). Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundžiami A. M. veiksmai atlikti ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 74-2-00012-10 metu. A. M. veiksmų atliekant ikiteisminį tyrimą teisėtumas nėra administracinės bylos dalykas, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos 8.3 punktu, BPK 62 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai atsisakė pradėti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrą ir pareiškėjo M. K. skundą persiuntė tokį tyrimą galinčiam inicijuoti subjektui – Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui.

Teismas konstatavo, kad administracinė procedūra dėl M. K. skundo ištyrimo buvo atlikta tinkamai, t. y. gavus įstaigoje skundą buvo pavesta atsakingam pareigūnui ištirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, buvo gautas A. M., kurio veiksmai skundžiami, tarnybinis pranešimas. Ištyrus visas aplinkybes buvo surašytas Utenos AVPK Vidaus tyrimų grupės vyriausiojo tyrėjo D. M. 2012 m. sausio 31 d. tarnybinis pranešimas Nr. 89-9-PR5-04 bei administracinė procedūra baigta priimant konkretų sprendimą – pareiškėjas informuotas, kad tarnybinių nuobaudų procedūra nepradėta, o skundas pagal kompetenciją persiųstas Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui.

Remdamasis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjo ginčijamas atsakovo 2012 m. vasario 2 d. sprendimas Nr. 89-S-1351 yra tinkamai pagrįstas faktiniais duomenimis bei teisės normomis ir visiškai atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –ir ABTĮ) 89 straipsnyje numatytų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų taip pat nenustatyta, todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl paminėto akto panaikinimo nėra pagrindo. Konstatavęs, kad administracinė procedūra Utenos apskrities VPK dėl pareiškėjo skundo buvo atlikta tinkamai, teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tenkinti ir antrąjį pareiškėjo reikalavimą.

III. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (III t., b. l. 1–8) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, kuriuos pareiškėjas buvo išdėstęs savo patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai apeliaciniame skunde nurodoma, kad:

1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, jame neatskleista bylos esmė, neišnagrinėti pareiškėjo skundo motyvai. Sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas, dėl ko negali būti laikomas teisėtas ir pagrįstas ir turi būti panaikintas.

2. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-612-190/2010 buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 74-2-00013-10 ir visi ikiteisminio tyrimo veiksmai pripažinti neteisėtais, teismas pasiūlė suinteresuotiems asmenims dėl prokurorų neteisėtų veiksmų, atliekant ikiteisminį tyrimą, kreiptis į Generalinį prokurorą. Apelianto manymu, nurodyta nutartis turi prejudicinę galią nagrinėjant šią administracinę bylą. Nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos administraciniame teisme apeliantas pateikė teismui 2013 m. liepos 3 d. Generalinės prokuratūros prokuroro Ž. R. raštą Nr. 17.2.-13312, kuriuo jis buvo informuotas, kad 2013 m. birželio 27 d. Generalinis prokuroras pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl ikiteisminį tyrimą Nr. 74-2-00013-10 (vėliau buvo pervadintas į Nr. 88-2-00019-12) organizavusių, jiems vadovavusių ir priėmusių proceso sprendimus bei nagrinėjusių skundus prokurorų neteisėtų veiksmų. Šiaulių apygardos administraciniam teismui nagrinėjant šią administracinę bylą buvo akivaizdžiai žinoma, kad visi ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10 veiksmai buvo neteisėti.

Atsakovas Utenos apskrities VPK su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą (III t., b. l. 20–21) atsakovas grindžia tais pačiais argumentais, kuriuos jis buvo išdėstęs ir pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsiliepime į apeliacinį skundą (III t., b. l. 22) nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriais jis rėmėsi ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas iškėlė administracinį ginčą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 89-S-1351, kuriuo pagal pareiškėjo 2012 m. sausio 18 d. skundą buvo atsisakyta pradėti tarnybinį patikrinimą dėl Utenos AVPK Molėtų rajono policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko A. M. atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00012-10. Pareiškėjas prašė panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti atsakovą nedelsiant pradėti pagal pareiškėjo skundą tarnybinį patikrinimą Utenos AVPK Molėtų rajono PK NTS viršininko A. M. atžvilgiu dėl jo atlikto ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10 ir užbaigti šį tarnybinį patikrinimą išvados surašymu bei pateikimu teismui, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsniu ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1V-235 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 bei 20 punktais.

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui baigiamojoje dalyje pareikštų reikalavimų matyti, jog pareiškėjas siekia, kad Utenos AVPK Molėtų rajono PK NTS viršininko A. M. atžvilgiu būtų pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo atliktų ikiteisminiame tyrime Nr. 74-2-00013-10 procesinių sprendimų ir veiksmų pareiškėjo atžvilgiu (įtarimo pareiškimo ir apklausos įtariamuoju) ir kad šis ikiteisminis tyrimas pasibaigtų pareiškėjo nurodytu būdu. Taigi, nagrinėjamo ginčo esmę sudaro vertinimas, ar policijos įstaigos vadovas pagal asmens skundą gali pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno atliktų baudžiamojoje byloje procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad Utenos AVPK viršininkas, atsisakydamas dėl pareiškėjo skundo pradėti tarnybinį patikrinimą ir šį skundą persiųsdamas Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, nes skundus dėl ikiteisminio tyrimo procesinių sprendimų pagal kompetenciją nagrinėja prokurorai, todėl pareiškėjo skundas buvo pagrįstai perduotas nagrinėti pagal kompetenciją.

Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, jame neatskleista bylos esmė, neišnagrinėti pareiškėjo skundo motyvai, pažeistos materialinės teisės normos. Be to, apeliantas mano, kad šioje administracinėje byloje prejudicinę galią turi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartis, kuria buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 74-2-00013-10.

Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo 2012 m. sausio 18 d. skundas policijos įstaigos vadovui yra dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūno, t.y. statutinio valstybės tarnautojo, kurio tarnybos santykius ir atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl teisinio reguliavimo, kuris nustato sąlygas, kurioms esant policijos įstaigos vadovas, ar kitas įgaliotas pareigūnas, gali inicijuoti tarnybinį patikrinimą jam tarnyboje pavaldaus vidaus tarnybos sistemos pareigūno atžvilgiu.

Vidaus tarnybos statuto (bylai aktuali 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr.XI-1855 redakcija) 26 straipsnio 6 dalis nustato, kad esant duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pagal to paties straipsnio 7 dalies nuostatas, jeigu paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir paaiškėjus, kad dėl šios pareigūno veikos yra pradėtas baudžiamasis procesas arba bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba pasibaigia baudžiamasis procesas ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisena, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo. Kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teisenos eigą.

Įstatymų leidėjas tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką pavedė nustatyti vidaus reikalų ministrui (Statuto 26 straipsnio 10 dalis). Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (procedūrą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (bylai aktuali 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1V-652 redakcija).

Pagal Tvarkos 6 punktą vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, vada pavesti atlikti tarybinį patikrinimą gali būti asmens skundas, tarnybinis pranešimas, prokuroro nutarimas iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbta ar kitokia informacija apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Tvarkos 8 punkte nurodyti atvejai, kuriais tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, tarp jų 8.3 punkte išdėstytas atvejis – nustačius, jog skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti procesiniai sprendimai, atliekant ikiteisminį tyrimą.

Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje, kurio įgyvendinimo tvarką reglamentuoja poįstatyminis teisės aktas (Tvarka), yra aiškiai sureglamentuota, kad tarnybinio patikrinimo paskirtis ir tikslas – gavus duomenų apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, atlikti šių duomenų patikrinimo procedūrą ir nustatyti, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, ar jam taikytina tarnybinė atsakomybė (tarnybinė nuobauda). Pagal minėtą teisinį reguliavimą, asmens skundas policijos įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gali būti vada pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą tuo atveju, kai skunde yra duomenų apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, tačiau asmens skundas, iš kurio turinio yra visiškai aišku, kad skundžiami ikiteisminio tyrimo pareigūno procesiniai veiksmai ir/ar procesiniai sprendimai, tuo labiau, jei pateikiama informacija apie pareigūno galimai padarytą nusikalstamą veiklą, nelaikytinas tinkama vada pradėti tarnybinį patikrinimą, o skundų šiais klausimais nagrinėjimas patenka į kito įstatymo (Baudžiamojo proceso kodeksu) reguliavimo sritį ir kitų institucijų (prokuratūros ir teismo) kompetenciją.

BPK 165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga. Tarp policijos įstaigos ikiteisminio tyrimo pareigūno ir jo tiesioginio vadovo bei aukštesnių vadovų yra tarnybos teisiniai santykiai, kuriuos apibrėžia Vidaus tarnybos statutas ir su jo įgyvendinimu susiję poįstatyminiai teisės aktai. Kiekvieno pareigūno, užimančio atitinkamas pareigas, jam pavestos tarnybinės funkcijos yra nurodomos jo pareigybės aprašyme. Ikiteisminį tyrimą atliekančių statutinių pareigūnų tarnybinės veiklos specifika, kurią atliekant ikiteisminį tyrimą reglamentuoja BPK normos, policijos įstaigos vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, nėra kliūtis pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, jei yra nustatomas kuris nors iš Tvarkos 6 punkte numatytų pagrindų pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, kaip ir visi kiti pareigūnai, turi laikytis Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos, kurios pažeidimas numato tarnybinę atsakomybę (Statuto 2 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Ši procedūra negali būti inicijuojama kitais nei numatyta Statuto 26 straipsnyje ir Tvarkos 6 punkte numatytais pagrindais ir ja negali būti siekiama kitų nei numatyta įstatyme tikslų.

Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus prokurorui baudžiamajame procese yra priskirta ikiteisminio tyrimo organizavimo ir jam vadovavimo, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklos baudžiamajame procese kontrolės funkcija (BPK 164 straipsnio 1 dalis, Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, 16 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į šias prokurorui pavestas funkcijas įstatymais yra nustatyta ir skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų proceso veiksmų bei priimtų procesinių sprendimų nagrinėjimo tvarka.

Baudžiamojo proceso kodekso (bylai aktuali 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr.XI-1481 redakcija) 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmus ir nutarimus proceso dalyviai arba asmenys, kuriems taikytos procesinės prievartos priemonės, gali apskųsti ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui. Jei prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 64 straipsnyje numatyta tvarka, kurios laikydamasis prokuroras sprendžia skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmų ir nutarimų.

Iš minėtų Baudžiamojo proceso kodekso normų akivaizdu, kad įstatymų leidėjas expressis verbis (aiškiai) nustatė, kad skundus dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų procesinių veiksmų bei priimtų procesinių sprendimų pagal kompetenciją nagrinėja prokuroras, o ne ikiteisminio tyrimo įstaigos (šiuo atveju Utenos AVPK Molėtų rajono PK), ar jos struktūrinio padalinio, kuriam prokuroras pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą, vadovas. BPK 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įtariamasis yra ikiteisminio tyrimo dalyvis. Taigi pareiškėjas, kuriam ikiteisminiame tyrime Nr. 74-2-00012-10 buvo pareikštas įtarimas, BPK 62 straipsnio prasme buvo šio proceso dalyvis, turintis teisę ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinius veiksmus ir sprendimus apskųsti prokurorui.

Minėta, kad pagal Prokuratūros įstatymą prokuratūrai, be kita ko, priskirtos funkcijos organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti (2 str. 2 d. 1 p., 16 str. 1 d.), kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese (2 str. 2 d. 3 p., 16 str. 1 d.). Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus. Ši įstatymo norma yra blanketinė, t.y. nukreipianti į kitus įstatymus. Ginčui aktualiu aspektu ji nukreipia į Baudžiamojo proceso kodekso normas, kurios reglamentuoja skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų atliktų procesinių veiksmų bei priimtų procesinių sprendimų nagrinėjimo tvarką.

Pareiškėjo M. K. 2012 m. sausio 18 d. skunde Utenos AVPK viršininkui yra aiškiai išdėstyta jo nuomonė, kad jis ikiteisminio tyrimo pareigūną A. M., kuris baudžiamojoje byloje Nr. 74-2-00013-10 įteikė M. K. pranešimą apie įtarimą ir apklausė įtariamuoju, įtaria padarius atitinkamas nusikalstamas veikas. Iš šio pareiškėjo skundo turinio matyti, kad nors pareiškėjas prašo policijos įstaigos vadovą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, jis skunde pateikia informaciją, kuri Tvarkos 8.3 punktą negali būti vada pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, nes skundą pateikęs asmuo nurodo, kad jis įtaria minėtą pareigūną nusikalstamų veikų padarymu atliekant ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, teisingai taikydamas materialinės teisės normas, priėjo prie pagrįstų išvadų, kad Utenos AVPK viršininkas 2012 m. vasario 2 d. sprendimu Nr.89-S-1351 nuspręsdamas pagal pareiškėjo 2012 m. sausio 18 d. skundą nepradėti tarnybinio patikrinimo dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno A. M. atliktų ikiteisminiame tyrime Nr. 74-2-00013-10 procesinių sprendimų ir persiųsdamas šį pareiškėjo skundą pagal kompetenciją nagrinėti Ukmergės rajono apylinkės prokurorui, priėmė įstatymo normas atitinkantį sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.

Iš baudžiamojoje byloje Nr. 74-2-00013-10 esančių dokumentų nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras, išnagrinėjęs Utenos AVPK persiųstą M. K. 2012 m. sausio 18 d. skundą, 2012 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. R4-879 nutarė skundo netenkinti ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK NTS viršininko A. M. atžvilgiu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi, pareiškėjo 2012 m. sausio 18 d. skundą, paduotą neturinčiam kompetencijos jį nagrinėti subjektui (Utenos AVPK), išnagrinėjo subjektas (prokuroras), kuriam tokia kompetencija pagal įstatymus yra suteikta. Prokuroro 2012 m. vasario 20 d. nutarime Nr. R4-879 pareiškėjui išaiškinta, kad šį nutarimą jis gali apskųsti aukštesniajam prokurorui, o nesutinkant su jo priimtu nutarimu – ikiteisminio tyrimo teisėjui, t.y. apskųsti BPK nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str.3 d.) ne kartą pažymėta, jog įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (ABTĮ 86 str.2 ir 3 d., 87 str.4 d.) nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008; 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525 -194/2009 ir kt.). Ši Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika suformuota, be kita ko, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją. EŽTT savo sprendimuose yra nurodęs, kad nacionalinio teismo pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr.

EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain). Patikrinusi skundžiamą Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendimą šiais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, nustatė šiam ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas visapusiškai ištyrė, motyvuotai išsprendė pareiškėjo skunde (jo baigiamojoje dalyje) pareikštus reikalavimus, materialinės teisės normas taikė teisingai, priimtas sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 87 str.4 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakė tik dėl tų pareiškėjo skundo argumentų, kurie susiję su šios bylos ginčo dalyku (Utenos AVPK 2012 m. vasario 2 d. sprendimo Nr. 89-S-1351 pagrįstumu ir teisėtumu). Pareiškėjo skundo reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl šiuo atveju teismo motyvas, kad nepatenkinus reikalavimo dėl skundžiamo akto panaikinimo, netenkinamas ir antrasis, t.y. išvestinis skundo reikalavimas, yra pakankamas.

Apelianto teiginius, esą teismo sprendimas yra be motyvų, jame neatskleista bylos esmė, nepasisakyta dėl skundo argumentų, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kurie susiję su ikiteisminio tyrimo Nr. 74-2-00013-10 procesu ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nutartimi, priimta dėl šio proceso. Šiame kontekste teisėjų kolegija pabrėžia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylos tyrimu. Primintina, kad nagrinėjamas administracinis ginčas kilęs būtent dėl Utenos AVPK 2012 m. vasario 2 d. sprendimo Nr.89-S-1351, kurį pareiškėjas prašė panaikinti, ir atsakovo įpareigojimo atlikti pareiškėjo nurodytą veiksmą.

Dėl apelianto minimo Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio teisėjų kolegija pažymi, kad ši įstatymo norma yra minėto įstatymo trečiajame skirsnyje „Administracinė procedūra“. Šio įstatymo (bylai aktuali 2010 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr.XI-1259 redakcija) 41 straipsnyje nurodyta, kad trečiojo skirsnio nuostatos Valstybės kontrolei, Seimo kontrolieriams, Vyriausybės atstovams apskrityse, kitiems viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal atskiruose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant sprendimus dėl prašymų ar skundų nenustato jų veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai. Šios įstatymo normos prasme pareiškėjo 2012 m. sausio 18 d. skundo Utenos AVPK nagrinėjimas patenka į pirmiau minėtu specialiuoju įstatymu (BPK) reglamentuotas procedūras. Be to, pažymėtina, kad ir tuo atveju, jeigu asmens skunde yra pateikiama informacija apie pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, kuri yra pakankama vada pradėti galimai padaryto tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrą, tarnybinio nusižengimo procedūra yra aiškiai reglamentuota specialiųjų teisės aktų, t.y. Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje. Taigi, dėl statutinio pareigūno, kuris tarnauja vidaus reikalų sistemos įstaigoje, galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, tarnybinis patikrinimas atliekamas pagal Statuto 26 straipsnyje ir Tvarkoje nustatytą procedūrą, t.y. Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio nuostatos netaikomos.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, materialiosios teisės normas taikė teisingai, procesinės teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė