A-492-173-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A492 -173/2014

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00125-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-57-320-2013 pagal pareiškėjų A. N., V. N. ir R. N. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Šiaulių skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas P. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. kovo 2 d. su skundu (t. I, b. l. 2-5), kurį vėliau patikslino (t. I, b. l. 76-79; t. II, 25-29) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Šiaulių žemėtvarkos skyrių atkurti P. N. nuosavybės teisę, atkeliant žemės sklypą prie P. N. ir J. N. namų valdos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkto nustatyta tvarka pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ patvirtinto suprojektuoto naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą; 3) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas P. N. skunde pirmosios instancijos teismui paaiškino, jog Šiaulių apskrities viršininko 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. 7-4930 jam buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,8167 ha jo senelio, S. J. turėtą žemės sklypo dalį Šiaulių miesto teritorijoje. Kadangi laisvos (neužstatytos) grąžinamos natūra žemės nebuvo, šiuo sprendimu buvo neatlygintinai perduotas nuosavybėn naujas 0,0850 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Sprendime taip pat buvo nurodyta, jog nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,7317 ha bus atkurtos vėliau.

Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas) kadastriniai matavimai buvo atlikti ir žemės sklypo planas buvo patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas, apeliantas) direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir Valstybinio žemės kadastro duomenų patvirtinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. A-241). Šiuo įsakymu buvo nustatyti architektūriniai-urbanistiniai apribojimai, specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis.

Teigė, jog, gavęs iš savivaldybės administracijos direktoriaus dokumentus, žemėtvarkos skyrius privalėjo kviesti pretendentus susipažinti su savivaldybės pateiktais dokumentais ir parengti įsakymo dėl žemės servituto nustatymo ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę projektus, tačiau šios pareigos nevykdė. Administracijos direktorius, nemotyvuodamas, pakartotinai organizavo kadastrinių matavimų atlikimą, tačiau, sumažinus neatlygintinai suteikiamo žemės sklypo plotą dėl tariamo (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio, šio nepatvirtinto dokumento nei jis nei J.

N. nepasirašė. Nurodė, jog, nesutikdamas su Šiaulių miesto savivaldybės administracijos užsakytais naujais kadastriniais matavimais ir gindamas savo teisėtus interesus, 2008 m. liepos 29 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – ir Seimas) narį E. Ž.. Jo skundas buvo nagrinėjamas Nacionalinėje žemės tarnyboje ir Seimo kontrolierių įstaigoje. Seimo kontrolierius savo pažymoje nurodė, kad rekomenduoja Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriui apsvarstyti galimybę rengti Kalniuko detaliojo išplanavimo projekto korektūrą dėl gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, įrengimo kitoje vietoje.

Seimo kontrolierius nustatė reikšmingas aplinkybes, t. y., kad nagrinėdami P. N. prašymą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojas statybai ir architektūrai, pavaduojantis vyriausiąją architektę, pateikė prieštaringą informaciją. Seimo kontrolierius taip pat nustatė, kad P. N. prašymai Šiaulių miesto savivaldybės administracijoje buvo nagrinėjami pažeidžiant prašymų nagrinėjimo ir informacijos teikimo principus.

Pareiškėjas pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybės taryba 2009 m. sausio 29 d. priėmė sprendimą Nr. T-1, kuriuo patvirtino Šiaulių miesto bendrąjį planą, kuriame (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio, jungiančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, nėra. Pareiškėjo nuomone, pateiktos Seimo kontrolierių išvados bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos patvirtintas bendrasis planas įgalino jį reikalauti tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, o Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių įpareigojo imtis priemonių, kad neteisėti veiksmai būtų nutraukti.

Nurodė, jog skundžiamas įsakymas yra individualus administracinis, aktas skirtas tiesiogiai pareiškėjui ir sukeliantis jam neigiamas teisines pasekmes, nes skundžiamo įsakymo pagrindu atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija įgyja subjektinę teisę stabdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ta apimtimi, kai nuosavybės teisės turi būti atkurtos į didesnį žemės sklypo plotą. Šiuo aktu yra pažeidžiamas ir Šiaulių miesto bendrasis planas, kuris yra privalomas Administracijai, visoms savivaldybės teritorijoje esančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms bei gyventojams. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas įsakymas buvo priimtas, viršijant įstatyminės kompetencijos ribas ir yra vertintinas kaip neteisėtas.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyrius atsiliepimais į pareiškėjo skundus (t. II, b. l. 2-3, t. II, b. l. 34-37) su jo reikalavimais nesutiko ir prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. A-362 buvo panaikintas įsakymas, kuriuo patvirtinti naudojamo žemės sklypo plano sprendiniai, prieštaraujantys Kalniuko detalaus išplanavimo projekto koregavimo detaliajam planui. Tokio neatitikimo pagrindus nustatė Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius, šiuos neatitikimus nurodė ir Seimo kontrolierius 2008 m. lapkričio 20 d. pažymoje. Šiaulių miesto savivaldybės administracija užsakė ir atliko naujus kadastrinius matavimus, todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, nėra pagrindo stabdyti 2010 m. balandžio 8 d. įsakymo Nr. A-362 galiojimo ar jį naikinti.

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo atkurti P. N. nuosavybės teisę atkeliant žemės sklypą prie J. ir P. N. namų valdos pagal 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 patvirtinto suprojektuoto naudojamo žemės sklypo planą, nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priima Nacionalinė žemės tarnyba. Vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius organizuoja žemės sklypų planų parengimą, rengia ir tvirtina kadastrinių matavimų rodiklius ir teikia pasiūlymą dėl piliečiui suteikiamo ploto ir ribų. Pareiškėjui suderinus sklypo kadastrinių matavimų duomenis, Šiaulių miesto savivaldybės administracijai atlikus privalomus veiksmus, imperatyvios įstatymo normos įpareigoja nustatytais terminais ir tvarka vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Todėl pareiškėjo prašymas teismo sprendimu įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atlikti veiksmus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas yra niekuo nepagrįstas.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A-241 išleistas 2008 m. vasario 19 d., tuo tarpu kadastrinių matavimų dokumentai buvo derinami Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriuje tik 2008 m. vasario 28 d., todėl ir buvo nustatyta, kad žemės sklypo planas nesuderintas su pastatų savininkais, žemės sklypo ribų paženklinimo parodymo akte yra P. N. ir J. N. pastaba dėl riboženklių nebuvimo. Esant tokiems ženkliems parengto žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos trūkumams, negalėjo būti vykdoma tolesnė procedūra, dėl šios priežasties Šiaulių apskrities viršininko sprendimo projekto rengimas buvo sustabdytas, todėl pareiškėjo argumentai, kad Šiaulių apskrities viršininko administracija viršijo savo kompetencijos ribas ir nevykdė savo pareigų yra nepagrįsti. Paaiškėjus, kad sklypo (duomenys neskelbtini) matavimai atlikti nesivadovaujant 1993 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto valdybos potvarkiu Nr. 343 patvirtintu „Kalniuko detalaus išplanavimo projekto koregavimo detaliuoju planu“ (toliau – ir Kalniuko detalaus išplanavimo projektas), 2008 m. birželio mėnesį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos užsakymu buvo parengta nauja kadastrinių matavimų byla, atitinkanti šios teritorijos detaliojo plano sprendinius.

Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija atsiliepimais į pareiškėjo patikslintus skundus (t. II, b. l. 9-10, t. II, b. l. 46-49) su skundo reikalavimais nesutiko.

Atsiliepimuose nurodė, jog 1993 m. rugpjūčio 31 d. P. N. privatizavo dalį namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), sklypas prie pastato nebuvo suformuotas. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė sutartį, pagal kurią rangovas 2008 metais, atlikęs matavimus, parengė kadastrinių matavimų bylas, šios bylos su pareiškėju ir J. N. suderintos nebuvo, kadangi piliečiai pateikė pastabų ir atsisakė jas pasirašyti. 2008 m. balandžio 21 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento Šiaulių miesto žemėtvarkos skyrius pateikė raštą, kuriame nurodė, kad sklypo adresu (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai yra atlikti nesivadovaujant Kalniuko detalaus išplanavimo projektu, atsižvelgęs į šią aplinkybę, rangovas parengė naują kadastrinių matavimų bylą, atitinkančią šios teritorijos detaliojo plano sprendinius, tačiau pareiškėjas atsisakė pasirašytinai susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, bei sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu, dėl to nėra galimybės užbaigti žemės sklypo plano patvirtinimo procedūrų. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neprašo pripažinti netekusiu galios 1993 m. birželio 21 d. Šiaulių miesto valdybos potvarkio Nr. 343 „Dėl išplanavimo projektų patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Kalniuko detalaus projekto koregavimas. Kalniuko detalaus išplanavimo projektas galioja ir yra privalomas vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras.

Atsakovas taip pat pažymėjo, jog naujai parengtas Šiaulių miesto bendrasis planas nesprendžia sklypų suformavimo problemų.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu (t. II, b. l. 146-153) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, jog Kalniuko detaliojo išplanavimo projektas yra galiojantis, todėl, atliekant kadastrinius matavimus, būtina juo vadovautis, padarė išvadą, kad kol nėra visų veiksmų atlikusi Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyrius neturi teisinio pagrindo pradėti vykdyti tolesnių procedūrų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 163-168), kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi tenkino pareiškėjo P. N. apeliacinį skundą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatavo, kad skundžiamas administracinis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, skundžiamame įsakyme nenurodyta jokia teisės norma nei objektyvūs duomenys, kuriais jis būtų grindžiamas. Nurodė, kad Kalniukų detaliojo plano, patvirtinto 1993 m., sprendiniai dėl gatvės, jungiančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, iki šios dienos neįgyvendinti, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų atitikimo bendrajam planui. Nurodė, kad tik įvertinus ir išnagrinėjus bendrojo plano sprendinius bei Kalniuko detalaus išplanavimo projekto sprendinių atitikimą bendrojo plano sprendiniams, galima išvada apie 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 neatitikimą Kalniuko detaliojo plano sprendiniams.

III. Bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas P. N. mirė. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. nutartimi (t. III, b. l. 24) ir 2013 m. kovo 7 d. teismo protokoline nutartimi (t. III, b. l. 73) pareiškėjas P. N. buvo pakeistas jo procesinių teisių perėmėjais A. N., V. N. ir R. N..

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu panaikino atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“, likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas konstatavo, kad byloje kyla ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimui suformuoto žemės sklypo ploto ir ribų. Konstatavo, jog ginčo esmė – ar formuojant namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, turi būti atsižvelgta į Kalniuko detalaus išplanavimo projekto koregavimą.

Nurodė, kad gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis ir jame esantis butas iki P. N. mirties nuosavybės teise priklausė trims savininkams – P. N., J. N. ir Lietuvos valstybei, padarė išvadą, kad A. N. įmonės 2006 metais parengtame (duomenys neskelbtini) žemės sklypo plane nustatytas namų valdos žemės sklypo plotas neviršytų teisės aktais nustatytų namų valdos ploto maksimalių dydžių.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš VĮ Registrų centro pateiktos kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad Kalniuko detalaus išplanavimo projekto sprendiniai dėl projektuojamų gatvių nebuvo įgyvendinti, jų vietoje buvo suformuoti ir kadastre įregistruoti žemės sklypai. Iš Šiaulių miesto bendrojo plano ištraukos nustatė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys nuo (duomenys neskelbtini) gatvės bendrajame plane taip pat nėra numatytas, kaip nėra numatytas ir (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, ir tai paneigia (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio poreikį susijungimui su Kalniuko detalaus išplanavimo projekte suplanuotu (duomenys neskelbtini) gatvės tęsiniu. Dėl šių aplinkybių teismas padarė išvadą, kad projekto sprendiniai neatitinka Šiaulių miesto bendrojo plano.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas Administracija savo poziciją dėl neprivatizuotinos žemės grindė vien tik Kalniuko detalaus išplanavimo projekto galiojimu, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, kurioje šiuo projektu suprojektuotas (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, yra būtina visuomenės poreikiams. Pripažino, jog byloje nėra įrodyta, kad ginčo žemės sklypo dalis turi visuomenės poreikį, todėl padarė išvadą, kad ji gali būti privatizuojama ir joje formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui.

Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyrių atkurti P. N. nuosavybės teisę, atkeliant grąžinamą žemę į (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 patvirtintą suprojektuotą naudojamo žemės sklypo planą pažymėjo, jog teismui, panaikinus skundžiamą įsakymą, lieka galioti Administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-241. Tačiau tuo pačiu teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo įsakymu patvirtintas žemės sklypo planas turi trūkumų ir pagal jį nuosavybės teisės mirusio P. N. vardu negali būti atkuriamos, kadangi planas nesuderintas su pastatų savininkais (bendrasavininkiais), be to, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais, eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar renginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti. Dėl šių priežasčių teismas nurodė, jog tik ištaisius trūkumus, žemės sklypo planas gali būti perduodamas Nacionalinei žemės tarnybai ir pagal jį sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimas. Įvertinusi esamą situaciją, teisėjų kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti pastarąjį skundo reikalavimą.

IV. Atsakovas Šiaulių miesto savivaldybės administracija, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. III, b. l. 96-102), kuriame prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pastebi, jog skundžiamu sprendimu teismas pažeidė materialines teisės normas, nes priimdamas ginčijamą sprendimą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, sprendė namo, esančio (duomenys neskelbtini) naudotojų ir valdytojų žemės valdymo santykius tiek nuosavybės teisių atkūrimo, tiek žemės sklypų priskyrimo prie naudojamų statinių klausimus, nepagrįstai nagrinėjo visuomenės poreikio klausimus dėl Kalniuko detalaus išplanavimo projekto sprendinių. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas nepagrįstą išvadą, kad Kalniuko detalaus išplanavimo projekto sprendiniai prieštarauja Šiaulių miesto bendrajam planui, netiesiogiai paneigė šio detalaus plano galiojimą. Apeliantas teigia, kad teismo išvada, jog panaikinus ginčo įsakymą, lieka galioti Administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. A-241 yra nepagrįsta ir prieštaraujanti teisės aktų nuostatoms.

Apeliaciniame skunde atsakovas pažymi, jog klausimas dėl įpareigojimo koreguoti Kalniuko detalaus išplanavimo projektą buvo išspręstas Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi. Kalniuko detalaus išplanavimo projekto galiojimo klausimas nebeturi būti gvildenamas. Kalniuko detalaus išplanavimo projektas registruotas Teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre, jis yra galiojantis.

Apelianto nuomone, pripažindamas skundžiamą įsakymą panaikintu, teismas visiškai nesigilino į tai, kad naujai parengtas Šiaulių miesto bendrasis planas, kuris įsigaliojo po 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241, kuriuo patvirtintas žemės sklypo planas, nesprendžia sklypų suformavimo problemų, o juo reglamentuojamas miesto zonavimas. Atkreipia dėmesį į tai, kad numatytoji (duomenys neskelbtini) gatvė yra D kategorijos, o tokių gatvių žymėjimas bendrajame plane nėra privalomas ir tai paneigia vienintelį teismo motyvą dėl Kalniuko detaliojo plano sprendinių prieštaravimo bendrajam planui.

Nurodo, kad teismas neteisėtai nuspręsdamas, kad Kalniuko detalaus išplanavimo projekto sprendiniai prieštarauja Bendrojo plano sprendiniams ir priimdamas sprendimą panaikinti atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. A-362, sudaro tokią situaciją, kad Administracijos direktorius privalo teikti Nacionalinei žemės tarnybai naudojamo žemės sklypo planą nuosavybės teisių atkūrimui, kuris neatitinka jokio teritorijų planavimo dokumento. Teismo motyvacija dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) atskyrimo sukelia neigiamas pasekmes institucijos ir sklypo formavimo procese, nes tampa neaišku kaip planuoti žemės sklypą prie naudojamų statinių.

Pareiškėja A. N., nesutikdama su apeliaciniu skundu, pateikė atsiliepimą (t. III, b. l. 116-123), kuriame prašo pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistu. Pareiškėja taip pat pateikė prašymą iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. III, b. l. 125).

Atsiliepime pareiškėja nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 26 d. nutartimi nurodė pirmosios instancijos teismui, kokios aplinkybės turi būti tiriamos byloje, teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad Kalniuko detalaus išplanavimo projektas patvirtintas dar 1993 metais, tačiau jau 20 metų jo sprendiniai nėra įgyvendinami.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė neįrodyta aplinkybę, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ginčo dalis turi visuomenės poreikį, todėl buvo padaryta teisinga išvada, kad ši žemės sklypo dalis gali būti privatizuojama ir joje formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėja daro išvadą, kad vien tik projektas negali būti laikomas besąlygišku pagrindu atsakovo sprendimo priėmimui, nes Kalniuko detaliojo išplanavimo projektu nesprendžiamas sklypų formavimo klausimas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą (t. III, b. l. 129-135) į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su apelianto motyvais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų ir nukrypo nuo bylos esmės. Pažymėjo, jog teismas, panaikindamas skundžiamą įsakymą visai nevertino ir nepasisakė dėl likusio galioti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 nustatytų duomenų atitikimo jo priėmimo metu galiojusiam Kalniuko detalaus išplanavimo projekto koregavimo detaliajam planui. Teismas nepagrįstai nevertino, kad Šiaulių miesto bendrasis planas ir Administracijos direktoriaus skundžiamu įsakymu patvirtinti kadastro duomenys, šių dokumentų parengimo metu akivaizdžiai neatitiko Kalniuko detaliojo plano, o taip pat ir namų valdos (duomenys neskelbtini), techninės apskaitos byloje esančio 4808 kv. m. ploto sklypo plane pažymėtų ribų. Sutinka su apelianto teiginiu, jog teismas panaikindamas Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 362 ir palikdamas galioti skundžiamą įsakymą, sukūrė dviprasmišką teisinę situaciją, sudarydamas situaciją, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius privalo teikti tokį naudojamo žemės sklypo planą, kuris neatitinka jokio teritorijų planavimo dokumento.

Pažymėjo, jog teismas pagrįstai nustatė, kad Administracijos direktoriaus 2010 m. balandžio 8 d. įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo įsakymu buvo patvirtinti neatitinkantys jokių teritorijų planavimo dokumentų žemės sklypo kadastro duomenys, mano, kad teismas neturėjo naikinti jo vien formaliu pagrindu.

Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis ir kad teismas netinkamai konstatavo, jog (duomenys neskelbtini) yra du pastatai, kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šiuo adresu yra tik vienas pastatas – gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis, o butas yra registruotas atskirame registre. Pažymi, jog butas, esantis name, ir pats namas nėra du savarankiškai funkcionuojantys pastatai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro perduodamo neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, žemės sklypo nustatytų ribų atitikimas teritorijų planavimo dokumentams.

Pareiškėjų tėvui P. N. Šiaulių apskrities viršininko 2007-04-05 sprendimu Nr. 7-4930 buvo atkurtos nuosavybės teisės į S. J. Šiaulių mieste, buv. Šiaulių vlsč. (duomenys neskelbtini) kaimo skl. Nr. 20 dalyje, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0850 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (b. l. 133, t. 1). Minėto sprendimo 6 punkte nustatyta, kad nuosavybės teisės į tenkančią žemės valdos dalį 0,7317 ha bus atkurtos vėliau, P. N. pasirinkus atlyginimo būdą.

Pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises mirusio jų tėvo P. N. vardu, perduodant neatlygintinai tėvo naudotą namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau- ir (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-02-19 įsakymu Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio kadastro duomenų patvirtinimo“ patvirtino naudojamo žemės sklypo (0,3699 ha ploto), esančio (duomenys neskelbtini), plano architektūrinius - urbanistinius apribojimus, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, nurodytus žemės sklypo plane, ir Šiaulių mieste žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų sąrašą bei pasiūlė Šiaulių apskrities viršininkui patvirtinti naudojamo žemės sklypo specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodytas žemės sklypo plane bei Šiaulių mieste žemės sklypo valstybinio žemės kadastro duomenų sąraše (b. l. 15-16, t. 1).

Byloje ginčijamu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-08 įsakymu Nr. A-362 „Dėl savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ (toliau- ir Įsakymas), pripažino netekusiu galios paminėtą 2008-02-19 Administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A-241 (b. l. 5, t. 2).

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų skundą iš dalies, Įsakymą panaikino.

Dėk nuosavybės teisių atkūrimui suformuoto žemės sklypo ribų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams priskirtose teritorijose, atkuriamos perduodant neatlygintinai piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose nustatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.), išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje, bet ne didesnį kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnį kaip 0,3 ha kituose miestuose. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo tvarka ir sąlygos pagal Įstatymą reglamentuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintoje Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje (toliau- ir Tvarka). Tvarkos 41 punktas nustato, kad suteikiamų neatlygintinai naudojamų žemės sklypų ribos turi būti paženklintos vietovėje ir sklypai pažymėti Valstybinio kadastro žemėlapyje tokia pat tvarka, kaip ir valstybės parduodamų žemės sklypų.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau- ir Taisyklės), 2.4 punktą, kuris nustato, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 ir 22 straipsniuose nurodytus ir įstatymų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus arba žemės sklypų planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, padarė išvadą, kad A. N. įmonės 2006 metais parengtas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas, kuriuo nustatytas namų valdos žemės sklypo plotas (3699 kv. m), neprieštarauja Šiaulių miesto bendrojo plano sprendiniams, atmetė atsakovo argumentus, kad rengiant ginčo planą, turėjo būti atsižvelgta į Šiaulių miesto valdybos 1993-06-21 potvarkiu Nr. 343 patvirtintą Kalniuko detalaus išplanavimo projekto koregavimą, kuriame numatytas (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys, patenkantis į ginčo planu (duomenys neskelbtini) suformuotą teritoriją. Tokia išvada grindžiama argumentais, kad Kalniuko detaliojo plano sprendiniai nėra įgyvendinti iki šiol, suplanuotoje teritorijoje suformuoti žemės sklypai, neatitinkantys minėto detaliojo plano sprendinių, (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys taip nėra įrengtas iki šiol, ir tam nėra jokio išreikšto visuomenės poreikio, šis gatvės tęsinys nėra pažymėtas Bendrajame miesto plane. Teismo išvada grindžiama detalia byloje surinktų duomenų analize, su sprendime išdėstytais motyvais teisėjų kolegija pilnai sutinka, todėl jų nekartoja.

Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos neturėjo remtis Taisyklių nuostatomis, nepagrįstas, nes Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 2.3 punkte nustatyta, kad Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus, žemės sklypų planus ir nustatant žemės sklypų dydžius bei privatizuojamos žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Atkūrimo įstatymą.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktas nustato, kad detaliojo teritorijų planavimo dokumentams prilyginami miestų teritorijose Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinti esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuotų žemės sklypų planai. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius 2008-02-19 įsakymu Nr. A-241 „Dėl naudojamo žemės sklypo plano ir valstybinio kadastro duomenų patvirtinimo“ patvirtinto naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas ir ribos iš esmės atitinka duomenis namų valdos ir kitų pastatų techninės apskaitos byloje iki Atkūrimo įstatymo pažymėto žemės sklypo, kurio faktiškai naudojamas plotas fiksuojamas 4808 kv. m. (t.

I, b.l. 163), savo ruožtu suformuotas žemės sklypo planas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui. A. N. įmonės 2006 metais parengtas (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas, kuriuo nustatytas namų valdos žemės sklypo plotas (3699 kv. m), neprieštarauja Šiaulių miesto bendrajam planui, kuriame nėra pažymėtas (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys. Apeliantas teigia, kad tai D kategorijos gatvė, kuri bendrajame plane nėra žymima, tačiau įrodymų teismui, patvirtinančių tokios gatvės egzistavimą, objektyvų visuomenės poreikį, teismui nepateikė.

Atsakovas nepateikė duomenų, kad ketino įgyvendinti ginčijamą Kalniuko detalaus išplanavimo sprendinį dėl (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinio, nes nėra pateikta duomenų, kad būtų per 20 metų rengiami specialieji infrastruktūros planai, būtų skiriamos lėšos projekte numatytų tikslų realizavimui, taigi apelianto pozicija grindžiama išimtinai formaliais argumentais. Kai nėra įrodytas ginčo teritorijos poreikis bendroms gyventojų reikmėms, nėra Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų valstybei išpirkti žemę, ji laikytina laisva.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino ginčo teritorijos poreikio visuomenės interesams tenkinti egzistavimą, tai patenka į nagrinėjamo ginčo ribas ir yra viena iš esminių aplinkybių, patvirtinančių byloje pareikšto reikalavimo dėl administracinio akto panaikinimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose suformuotoje praktikoje sprendžiant dėl teritorijos poreikio visuomenės reikmės, yra akcentuojama, kad atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria išreiškiamas visuomenės poreikis, tačiau vien detaliojo plano buvimas nereiškia, kad juo nekvestionuojamai patvirtinamas objektyviai išreikštas visuomenės poreikis konkrečiam žemės sklypui; visuomenės poreikis turi būti realus ir objektyviai pagrįstas (2011-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr.A-858-3399/2011, taip pat bylos Nr.A-11-263/2003, Nr.A-502-927/2008, Nr.A-63-1775/2010, Nr.A-525-247/2012 ir kt.).

Lietuvos Konstitucinis Teismas 2002-05-10 nutarime yra pažymėjęs, kad „Visuomenės poreikiai - tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti.<...> visuomenės poreikiai - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad žemės sklypas formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui ne grąžinant žemės sklypą natūra, bet Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu perduodant naudojamą žemės sklypą šalia nuosavybės teise turimų gyvenamųjų namų, neturi esminės reikšmės, svarbu, kad perduodamo žemės sklypo plotas atitinka įstatyme nustatytą dydį bei kas jis formuojamas laisvoje valstybės žemėje (Atkūrimo įstatymo 1 straispnio 2 dalies 1 p., 2 p., 5 str. 2 d. 2 p.).

Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsniu, teritorijų planavimas pagal teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus, yra vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymą, gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktūros sistemų kūrimą, sąlygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymą, visuomenės ir privačių interesų suderinimą. Atsakovas, būdamas teritorijos detaliojo planavimo organizatoriumi, yra atsakingas už teritorijų planavimui keliamų tikslų įgyvendinimą, ir esant teismo sprendimui, kuriuo nustatomi kiti detaliojo planavimo prioritetai, yra kompetentingas pakeisti teritorijų detaliojo planavimo sprendinius, kai tai yra būtina.

Apeliacinio skundo argumentai, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 1 d. nutartimi bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartimi buvo išspręsta dėl Kalniuko detalaus išplanavimo projekto galiojimo, yra atmestini, nes nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose nebuvo nustatyti jokie reikšmingi faktai, turintys prejudicinę reikšmę šio ginčo nagrinėjimui.

Nustačius, kad byloje ginčijamo 2010-04-08 įsakymo Nr. A-362 priėmimas buvo grindžiamas 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 patvirtintų žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. kadastrinių duomenų neatitikimu Kalniuko detalaus išplanavimo projekto sprendiniams, bei remiantis byloje padarytomis išvadomis, kad nėra objektyviai išreikšto visuomenės poreikio tokiems Projekto sprendiniams, jie per 20 metų net nepradėti įgyvendinti, ginčijamas įsakymas pagrįstai panaikintas dėl akivaizdaus nepagrįstumo neteisėtumo dėl jo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio, Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 12 straipsnio reikalavimams. Neteisėto akto panaikinimas minėtais pagrindais reiškia, kad pareiškėjų teisių ta apimtimi, kuria išspręstas ginčas dėl jų teisės atkurti nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybės žemės sklypą, esantį prie nuosavybės teise turimo gyvenamojo namo ir kitų pastatų, 2008 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. A-241 patvirtinto žemės plano teritorijos ribose, atsakovas negali kvestionuoti.

Dėl pareiškėjų skundo reikalavimo įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti nuosavybės teises

Pareiškėjai, reikšdami reikalavimą įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių žemėtvarkos skyrių atkurti P. N. nuosavybės teisę, atkeliant žemės sklypą prie P. N. ir J. N. namų valdos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punkto nustatyta tvarka pagal Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. vasario 19 d.

įsakymu Nr. A-241 „Dėl grąžinamų natūra žemės sklypų planų ir kadastrinių duomenų patvirtinimo“ patvirtinto suprojektuoto naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, savo skunde nenurodė jokių savarankiškų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nustatyti šiam atsakovui teismu sprendimu vienus ar kitus įpareigojimus. Pareiškėjai neįrodinėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba veikė neteisėtai nepriimdama administracinių sprendimų, ar atliko veiksmus, priėmė sprendimus, kuriais būtų pažeistos pareiškėjų teisės. Šis reikalavimas negali būti laikomas išvestiniu, nes Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija atkuriant nuosavybės teises yra savarankiška, Tvarkos 106 punktas nustato, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus statinius, jų naudojamą žemės sklypą prie šių statinių, taip pat jų naudojamus žemės sklypus kitai paskirčiai, priima gavęs savivaldos administracijos direktoriaus patvirtintą detalųjį planą, žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, arba žemės valdos projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurie būtų pateikti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui.

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių žemėtvarkos skyrius neturi sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimui būtinų dokumentų dėl priežasčių, niekaip nesusijusių su savo veiksmais, todėl negali būti įpareigotas tokį sprendimą priimti, pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai šio skundo reikalavimo netenkino.

Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, suklydo konstatuodamas, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini) yra du savarankiškai funkcionuojantys statiniai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), t. y. butas - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais (b.l.128-129, t.2), žemės sklypo rengimo metu priklausęs bendrasavininkiams P. N. ir J. N. bei pastatas - gyvenamasis namas su administracinėmis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 40/100 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nors faktiškai tai vienas statinys, priklausantis keliems savininkams (b. l. 130-132, t.2), tai neturi reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo galutinėms išvadoms, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys, kuriais privalo vadovautis savivaldybės administracijos direktorius rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, dėl to nesikeičia.

Remdamasi išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė nagrinėjamos bylos esmę, nustatė visas reikšmingas byloje aplinkybes, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui aktualias nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo.

Pareiškėja A. N., pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašė iš apelianto priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsniu, pareiškėjos išlaidas patvirtinančiais dokumentais (teisinių paslaugų sutartis 2013-07-03 Nr. 42/2013, pinigų priėmimo kvitas LAT Nr. 714718, t. III, b. l. 124, 126), bei atsižvelgiant į tai, kad išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, jos prašymas tenkintinas, išlaidos priteistinos iš apelianto.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai A. N. 700 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė