2K-226-677/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-226-677/2015

Teisminio proceso Nr. 1-69-1-00220-2013-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.5.4; 1.2.26.2.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Aurelijaus Gutausko, Artūro Pažarskio ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei,

išteisintajam O. K.,

išteisintojo gynėjui advokatui Algiui Staškūnui,

nukentėjusiajam J. Š.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo J. Š. kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 2 d. nuosprendžio.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu O. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, jam neperžengus būtinosios ginties ribų, pagal 145 straipsnio 1 dalį – nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo J. Š., Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškiniai palikti nenagrinėti.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 2 d. nuosprendžiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 19 d. nuosprendis pakeistas –

vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 327 straipsnio 1 punktu, O. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iškelta baudžiamoji byla nutraukta. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, nukentėjusiojo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

O. K. buvo kaltinamas tuo, kad viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. 2013 m. gegužės 23 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, (duomenys neskelbtini) pamokos metu kitų mokinių akivaizdoje tyčia kumščiu sudavė J. Š. du smūgius į veido sritį, o šiam nusisukus – ne mažiau kaip penkis– šešis smūgius į pakaušį, po to, apkabinęs rankomis kaklą, prispaudė nukentėjusįjį prie savo šono po pažastimi ir taip jį smaugė, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus (poodinę kraujosruvą galvos pakaušinėje srityje, poodinę kraujosruvą su minkštųjų audinių patinimu bei taškiniais odos nubrozdinimais galvos dešinėje virš ausies kaušelio).

Taip pat O. K. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, t. y. toje pačioje vietoje iš karto po viešosios tvarkos sutrikdymo, pamokos metu (apie 12.35 val.), išeidamas iš kabineto, pagrasino J. Š., sakydamas „surasiu ir užmušiu“, tai suteikė nukentėjusiajam pakankamą pagrindą manyti, jog šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Kasaciniu skundu nukentėjusysis J. Š. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, pripažinti O. K. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir nuteisti: pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams trims mėnesiams, 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinus iš dalies jas sudedant, O. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš O. K. nukentėjusiajam 3000 Lt (868,87 Eur) turtinei ir 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinei žalai atlyginti bei 1534,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 284 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį).

Būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika (BK 28 straipsnis).

Kasatorius įsitikinimu, teismų neteisingas išvadas lėmė nekompetentingai surinkta neišsami ir klaidinanti ikiteisminio tyrimo medžiaga. Įvykis vyko gimnazijoje pamokos metu, kur yra nustatytos elgesio taisyklės, todėl buvo neteisingai įvertintas kaip konfliktinė situacija. Už taisyklių laikymąsi atsakingi tiek mokiniai, tiek mokytojai. Konfliktas negalėjo įvykti, nes pamokos metu visi asmenys atliko savo pareigas, t. y. mokytojas dėstė pamoką, o mokiniai klausėsi. Viskas prasidėjo tada, kai mokinys O. K. pažeidė gimnazijos vidaus tvarkos taisykles, nes per pamoką nedirbo, o kalbėjo mobiliuoju telefonu. Pamokos metu kalbėti mobiliuoju telefonu draudžiama ir mokinys tai žinojo. Kadangi kasatoriui O. K. trukdė dėstyti matematikos pamoką, jis pareiškė mokiniui žodinę pastabą. Mokinys į mokytojo žodinę pastabą nereagavo ir toliau trukdė dėstyti pamoką, todėl jis (mokytojas) priėjo prie sėdinčio O. K. ir pakartojo žodinę pastabą. Po to O. K. atsistojo ir sudavė nukentėjusiajam kelis smūgius į veidą ir ėmė jį smaugti.

Kasatoriaus nuomone, kraujavimas iš lūpos prasideda staiga, todėl, jeigu jis būtų prakirtęs O. K. lūpą, jo nugara smaugimo metu būtų sukruvinta. Kraujavimas iš A. K. lūpos buvo pastebėtas tik po kontakto su A. I. Įpykęs O. K. pastūmė A. I., o šis gindamasis sudavė O. K. į veido sritį. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. I. pakeitė parodymus O. K. naudai, tačiau nebuvo aiškintasi, dėl kokių priežasčių. Kad užpultas mokytojas visai nesigynė ir negalėjo padaryti O. K. sužalojimų, savo pranešime tuoj po pamokos nurodė mokinys D. S. Kasatoriui jokių pretenzijų savo pasiaiškinime, rašytame po pamokos, nenurodė ir O. K., jų neturėjo ir mokyklos direktorius. Nukentėjusysis nepažeidė gimnazijos vidaus tvarkos taisyklių, nes nespėjo O. K. nuvesti pas direktorių ar pavaduotoją lydint kitam mokiniui dėl netikėto užpuolimo.

Kasatorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad O. K. veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų, jį pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisino nepagrįstai, nesant teisinio pagrindo.

Kasatorius taip pat teigia, kad išeidamas iš klasės O. K. pagrasino jam, kad jį suras ir užmuš.

Baudžiamojo atsakomybė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai grasinimas yra realus. Šiuo nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo momento. Pasak nukentėjusiojo, tarp O. K. veiksmų – nukentėjusiojo užpuolimo ir grasinimo su juo susidoroti – yra akivaizdus priežastinis ryšys. Tai O. K. padarė ne spontaniškai, o suvokdamas savo veiksmus, t. y. tyčia. Toks jo grasinimas sukėlė padarinius – nukentėjusysis patikėjo O. K. grasinimu jį užmušti ir dėl išgąsčio patyrė sveikatos sutrikimus, tai patvirtina 2013 m. birželio 10 d. UAB „Loravita“ pažyma. Kasatoriaus manymu, ši O. K. veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirta griežta bausmė.

Kasatorius taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismo teisėjas V. A. nusikalstamai piktnaudžiavo, nes teisminį bylos nagrinėjimą atliko šališkai. Teisėjas atmetė nukentėjusiojo prašymus dėl O. K. charakteristikos ir mokymosi suvestinės, iš kurios matyti, kad 9 pažymiai iš 15 pirmame pusmetyje buvo nepatenkinami. Už tai gimnazijos Pedagogų taryba pareiškė O. K. papeikimą, dėl nesimokymo pagal Salantų gimnazijos Vidaus tvarkos taisykles jis turėjo būti pašalintas iš gimnazijos. Pirmosios instancijos teismo teisėjas atmetė ir prašymus daryti eksperimentą ir pateikti telefoninių pokalbių išklotines.

Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į bylos aplinkybes, todėl O. K. veikai taip pat neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Nukentėjusysis nurodo, kad O. K. veiksmais jam padaryta didelė 3000 Lt (868,87 Eur) turtinė ir 50 000 Lt (14 481 Eur) neturtinė žala. Jis patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą, šoką, buvo palaužtas pasitikėjimas teisingumo sistema, pažeista jo, kaip mokytojo, dalykinė reputacija.

Nukentėjusiojo J. Š. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nepagrįstai paliko galioti Kretingos rajono apylinkės teismo birželio 19 d. išteisinamąjį nuosprendį O. K.

Teismo nuosprendžio pagrįstumas reiškia, kad jame padarytos išvados dėl nusikaltimo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, turi teisę remtis visais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka.

O. K. buvo kaltinamas tuo, kad viešojoje vietoje, gimnazijoje, pamokos metu kitų mokinių akivaizdoje įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajam J. Š. (mokytojui) smūgius į galvą, o po to, apkabinęs nukentėjusiojo kaklą, jį smaugė. Tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad išeidamas iš kabineto nukentėjusiajam pasakė „surasiu ir užmušiu“ ir taip sudarė pakankamą pagrindą jam manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad O. K. negali atsakyti už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes jis gynėsi nuo J. Š. pavojingo kėsinimosi, todėl išteisintinas kaip neperžengęs būtinosios ginties ribų (BK 28 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį O. K. išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai padarė išvadą, kad O. K. veikė esant būtinosios ginties situacijai, tačiau priėmė ne tokį procesinį sprendimą. Nagrinėjimu atveju, esant nustatytai O. K. baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei, numatytai BK 28 straipsnio 2 dalyje, jam pagal BK 284 straipsnio 1 dalį iškelta baudžiamoji byla turėjo būti nutraukta, todėl šios instancijos teismas šioje dalyje ir pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kitą nuosprendžio dalį paliko nepakeistą.

Dėl kasaciniame skunde ir teismų procesiniuose sprendimuose pateiktų argumentų dėl būtinosios ginties aptartinos būtinąją ginti reglamentuojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos.

Asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kėsinimasis, dėl kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančio jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan.

Kėsinimosi realumas konstatuotinas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančio vaizduotėje. Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo vis dėlto padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Teismų praktika orientuojama į tai, kad itin kruopščiai būtų tiriamos pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nuo kurių priklauso akivaizdaus kėsinimosi konstatavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2-K-7-428/2010, 2K-125/2011, 2K-7-313/2012 ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad O. K. gynėsi nuo nukentėjusiojo pavojingo kėsinimosi, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjęs bei įvertinęs esančių byloje įrodymų visetą, o apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos aplinkybes tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro ir nukentėjusiojo J. Š. apeliaciniuose skunduose, be to, nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl apeliaciniai skundai atmestini ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo, pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nagrinėjamoje byloje naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje nustatytus esminius BPK pažeidimus ir iš naujo patikrinti apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 2 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Aurelijus Gutauskas

Artūras Pažarskis

Viktoras Aidukas