A-822-28-15 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-28-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03272-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas S. M. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (10.1)S-49968 ir VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5236, kuriuo atsisakyta nagrinėti skundą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo; 2) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 12 381,72 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jam paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatomis. Pareiškėjas 2013 m. liepos 16 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, tačiau pastarasis atsisakė išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką, todėl pareiškėjas 2013 m. liepos 18 d. VSDFV teritorinio skyriaus raštą Nr. (10.1)S-49968 apskundė VSDFV. VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5236 pareiškėjo skundą nagrinėti atsisakė, kaip paduotą praleidus trejų metų terminą. Pareiškėjo teigimu, šis sprendimas yra neteisingas ir turi būti panaikintas. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo 2010 metų sausio mėnesį, kai jam buvo išmokėta pirma sumažinta pensija. Joks sprendimas 2010 metų sausio mėnesį dėl pensijos sumažinimo nebuvo priimtas ir pareiškėjui įteiktas. Apie tai, kokiu mastu buvo sumažinta jam mokama senatvės pensija, pareiškėjas sužinojo tik gavęs VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 18 d. pažymą. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo 2012 m. rugsėjo 21 d., kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriuo Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo perskaičiuojama vadovaujantis galiojančiomis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatomis. Tai, kad pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas prieštarauja Konstitucijai, buvo konstatuota tik Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d. Iki tol, VSDFV Kauno skyrius neturėjo teisėto pagrindo atsisakyti vykdyti galiojančias teisės aktų nuostatas, todėl negali būti konstatuoti neteisėti VSDFV Kauno skyriaus veiksmai. VSDFV Kauno skyrius neturėjo teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo susidariusios pensijos nepriemokos, todėl pagrindo naikinti VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (10.1)S-49968 nėra. Be to, pareiškėjas yra praleidęs iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą trejų metų terminą apskųsti teritorinio skyriaus sprendimą VSDFV. Taip pat pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas galioja tik santykiams, susiklosčiusiems į ateitį.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėjo, kad pagal iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusią Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio redakciją, skundai dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų pensijų klausimais VSDFV, kaip privalomai ikiteisminei ginčus nagrinėjančiai institucijai, turėjo būti paduoti per trejus metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Pirmoji sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, vadinasi, tada ir buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjui paskirtos pensijos perskaičiavimo. Skundą VSDFV pareiškėjas padavė praleidęs trejų metų terminą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pagrįstai ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo pateiktą skundą. Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija ir nė viena valdžios institucija neturi teisės atsisakyti vykdyti galiojantį teisės aktą. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintos tik Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d. Iki šio nutarimo įsigaliojimo VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui paskirto dydžio pensiją. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio nuostatas, teisės aktai, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pareiškėjui mokama senatvės pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis buvo perskaičiuojama iki 2011 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas yra praleidęs terminą reikšti reikalavimą dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo, todėl sprendimas mokėti jam sumažintą pensiją laikytinas įvykdytu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 25 d. sprendimu pareiškėjo S. M. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5236, atmetė kaip nepagrįstą. Bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. raštą Nr. (10.1)S-49968 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 12 381,72 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais, nutraukė.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalį, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų. Nurodytos nuostatos tvirtina, kad pareiškėjo keliamam ginčui įstatymas nustato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, prieš kreipdamasis į teismą, siekė pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka ir kreipėsi į VSDFV. Pastaroji 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5236 pareiškėjo skundą atsisakė nagrinėti, motyvuodama tuo, kad S. M. yra praleidęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą trejų metų kreipimosi terminą.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo argumentai, jog jis nėra praleidęs trejų metų kreipimosi į VSDFV termino, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms ir nuosekliai administracinių teismų praktikai. VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. rašte Nr. (10.1)S-49968 patekti duomenys patvirtina, kad, pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuota valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, pareiškėjui buvo mokama nuo 2010 m. sausio 1 d. Valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija yra mokama einamąjį mėnesį. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, pateikė ir nagrinėjamam ginčui aktualų kreipimosi į teismą termino taikymo ir šio termino eigos skaičiavimo aiškinimą ir nurodė, kad trejų metų termino (nustatyto Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str.) eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos. Vadinasi, nagrinėjamu atveju trejų metų kreipimosi į VSDFV terminas prasidėjo nuo 2010 metų vasario mėnesio, į VSDFV pareiškėjas kreipėsi 2013 m. liepos 23 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs trejų metų terminą.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti terminą paduoti skundą VSDFV, konstatavo, kad pagrindo panaikinti VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5236 nėra, todėl šią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Įvertinęs pareiškėjo prašomo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. rašto Nr. (10.1)S-49968 turinį, teismas konstatavo, kad juo nėra sukuriamos ar panaikinamos pareiškėjo teisės ir pareigos ar keičiama jų apimtis. Nurodytas raštas laikytinas informacinio pobūdžio, kuriame pateikiama informacija apie pareiškėjui mokėtos pensijos perskaičiavimo mechanizmą, susidariusį nepriemokos dydį. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl pensijos nepriemokos priteisimo, pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio nuostatas, turėjo tiesiogiai kreiptis į VSDFV, o ne į jos teritorinį skyrių. Vadinasi, VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. raštas Nr. (10.1)S-49968 realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, todėl bylos dalis dėl jo panaikinimo buvo nutraukta pagal ABTĮ 101 straipsnio 1 punktą.

Pagal ABTĮ 101 straipsnio 8 punktą, byla nutraukiama ir tuo atveju, kai pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra pasinaudojęs teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl pensijos dalies priteisimo nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka nebegali pasinaudoti, nes neprašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nors apie tai jam buvo išaiškinta ginčijamame VSDFV sprendime, bylos dalis dėl įpareigojimo VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką – 12 381,72 Lt, taip pat nutraukta.

III. Pareiškėjas S. M. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo minėtą teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinį skundą grindžia argumentais, kurie buvo nurodyti pareiškėjo skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai paaiškina, kad VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. (6.5)I-5236 nurodė, jog „VSDFV Kauno skyriaus 3 pensijų skyrius 2013 m. liepos 18 d. rašte Nr. (10.1)S-49968 nurodė vadovaudamasis kokiais teisės aktais Jums mokėjo pensiją 2010-2011 metais, pateikė duomenis apie Jums laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas bei išmokėtos pensijos dalies dydžius. Šiuo informacinio pobūdžio raštu Jums pateikta išsami, teisinga informacija todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo“. Tokia formuluotė leidžia daryti išvadą, kad VSDFV išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl VSDFV Kauno skyriaus veiksmų/neveikimo iš esmės ir priėmė sprendimą atsisakyti panaikinti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimą. Todėl ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir teismas privalėjo nagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-143/2014.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovai atsiliepimus į pareiškėjo apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentais, kurie buvo suformuluoti atsiliepimuose į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas siekia jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjui skyrimo ir mokėjimo tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojamas pareiškėjui dėl to neišmokėtos senatvės pensijos dalies atlikto apskaičiavimo teisingumas bei aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2013 m. liepos 16 d. VSDFV Kauno skyriui pateikė prašymą remiantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, išmokėti jam dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtą pensijos dalį. Atsakovo 2013 m. liepos 18 d. raštu pareiškėjui buvo pateiktas dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nesumokėtos pensijos dalies apskaičiavimas, kurio teisingumas, kaip jau paminėta, ginčo šalių nėra kvestionuojamas. 2013 m. liepos 23 d. pareiškėjas apskundė paminėtą 2013 m. liepos 18 d. atsakovo raštą, prašydamas išmokėti, jo teigimu, neteisėtai sumažintos pensijos dalį. VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jam mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti šį skundą ir jam pasiūlyta iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Be to, šiame sprendime buvo nurodyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Be to, dėmesys atkreiptinas į tai, kad tinkamu atsakovu tokio pobūdžio byloje laikytinas VSDFV teritorinis skyrius, šiuo atveju VSDFV Kauno skyrius.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjo atsakovui paduotas 2013 m. liepos 16 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme.

Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėjas nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau minėta, VSDFV paminėtame 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendime kartu nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos senatvės pensijos dalies. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjo skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada (ABTĮ 13 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti bylą iš esmės neliko. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, be kita ko, yra pareikštas reikalavimas dėl sumažintos senatvės pensijos 12 381,72 Lt dydžio dalies priteisimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjo pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą VSDFV Kauno skyrių išmokėti jam negautą 12 381,72 Lt senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. kolegijos pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, o pensijos mažinimas remiantis šio įstatymo 6 straipsniu yra teisėtas, spręstina, kad yra pagrindas panaikinti tik tą skundžiamo VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. rašto Nr. (10.1)S-49968 sprendimo dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo dalies, kuria pareiškėjo senatvės pensija buvo sumažinta remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsniu, panaikinimo atmestina kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija nekvestionuoja VSDFV kompetencijos atsisakyti nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka asmens skundą, jei yra nustatoma, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tačiau kaip minėta, nagrinėjamu atveju VSDFV sprendime konstatavusi, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir pažymėjusi, kad pareiškėjui pateikus įrodymus, suteikiančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tuo pačiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjos skundą iš esmės, t. y. jį priėmė ir išreiškė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos poziciją ir valią, kad grąžinti pareiškėjui neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką, kurios jis negavo pritaikius antikonstitucine pripažintą Laikinojo įstatymo normą, nėra pagrindo. VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. (6.5)I-5236 neteisėtumą ir nepagrįstumą šiuo atveju lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas bei, išnagrinėjus pareiškėjo skundą iš esmės, atsisakymas netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl, remiantis išdėstytais motyvais šis sprendimas teismo panaikinamas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5236, kaip nepagrįstą, o bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. raštą Nr. (10.1)S-49968 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 12 381,72 Lt senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais, nutraukdamas, netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir taikė bei aiškino teisės aktus, todėl toks teismo priimtas sprendimas teisėjų kolegijos negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas.

Pasisakydama dėl priimto sprendimo įvykdymo tvarkos, teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 851 straipsnis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-632 redakcija) nustato, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis (2013 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XII-633 redakcija) nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką; jeigu teismo sprendimui, kuriuo iš Lietuvos valstybės priteistinos mokėtinos sumos, įvykdyti reikalingos sumos nenumatytos patvirtintame valstybės biudžete, šio sprendimo įvykdymas atsakovo prašymu gali būti atidėtas kitiems biudžetiniams metams. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, į tai, kad teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas reikalauja papildomų piniginių lėšų, taip pat įvertinusi valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei procedūras, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo S. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo S. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. (10.1)S-49968 dalį, kuria atsisakyta pareiškėjo pensijos apskaičiavimui netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5236.

Įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui S. M. negautą 3 585, 99 (trijų tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir devyniasdešimt devynių centų) dydžio senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nustatyti šio sprendimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Skirgailė Žalimienė