AS-261-802-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-802/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00743-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. spalio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėja J. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė: 1) ištirti, ar Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, sprendinių dalis dėl Vijūkų gatvės trasos numatymo per pareiškėjos nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Maironiškių g. 51, (kadastrinis Nr. 1901/0282:11), vidurį, kai tuo tarpu susisiekimui su vakariniu aplinkkeliu yra jau numatytos ir įrengtos Uogų ir Tyrlaukio gatvės, arba A. Šapokos ir B. Brazdžionio gatvės, jų pločiai padidinti, pareiškėja neatlygintinai perleistų atitinkamą žemės plotą, atitinka (neprieštarauja): 1.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (2014 m. balandžio 10 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalies 5, 7 punktų, 3 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktų, 2 dalies nuostatoms; 1.2. protingumo, sąžiningumo, teisingumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio saugumo bendriesiems principams bei teritorijų planavimo tikslams; 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, sprendinių dalį dėl Vijūkų gatvės trasos numatymo per pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Maironiškių g. 51, vidurį.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos skundą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalies, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatomis, teisės doktrina (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4), Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi, teismas pažymėjo, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Atsižvelgęs į tai, teismas nusprendė, jog Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimas Nr. T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“ yra norminis administracinis teisės aktas, kadangi jis atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje apibrėžtus bendruosius norminio akto požymius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007).

Norminių administracinių aktų teisėtumui tirti ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta speciali tvarka, tačiau pareiškėjos teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl laikyta, kad ji neturi teisės ginčyti norminio akto ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka.

Pažymėta, kad ABTĮ 110 straipsnyje apibrėžtas konkretus ratas asmenų, turinčių teisę kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą, prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą. Šią teisę turi Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Valstybės kontrolės pareigūnai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymą vykdyti viešąsias funkcijas. Taip pat, kad būtų ištirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, su pareiškimu į administracinį teismą turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiūrą vykdantys Vyriausybės atstovai (ABTĮ 110 str. 1 d., 2 d.). Taigi, su abstrakčiu prašymu ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą gali kreiptis tik subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu. Ta aplinkybė, jog pareiškėja dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose nesudaro pagrindo priskirti ją prie subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Šiuo atveju, pareiškėja nekelia jokio kito savarankiško reikalavimo dėl jos teisės pažeidimo. Jos reikalavimai susieti tiesiogiai su Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu ir kildinami iš jo, todėl tokie reikalavimai nepatenka ir į ABTĮ 111 straipsnio reguliavimo sritį.

Remdamasis tuo, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja yra netinkamas subjektas paduoti teismui prašymą dėl norminio administracinio akto dalies teisėtumo, todėl pareiškėjos skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

III. Pareiškėja J. N. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 50-52), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2014 m. sausio 1 d., 49 straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į ABTĮ 110 straipsnį, didesnį prioritetą suteikdamas ABTĮ 110 straipsnio normoms, nustatančioms konkretų ratą asmenų, turinčių teisę kreiptis su pareiškimu į administracinį teismą, prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. galiojančios Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos 49 straipsnio 3 dalis teigia, kad kreiptis į teismą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti. Tačiau to paties straipsnio 4 dalis teigia, kad suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo tik tuo atveju, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises.

Įvertinus pareiškėjos kartu su skundu pateiktus rašytinius įrodymus, nevienkartines rašytines pastabas dėl naujai rengiamo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 m. pakeitimų, Vijūkų gatvės trasos išdėstymo ne per pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vidurį (2012 m. vasario 2 d. rašytinės pastabos, priedas Nr. 5; 2013 m. birželio 25 d. rašytinės pastabos priedas Nr. 7; 2013 m. rugsėjo 25 d. rašytinės pastabos, priedas Nr. 9, 2013 m. gruodžio 30 d. rašytinės pastabos, priedas Nr. 11), darytina išvada, kad pareiškėja aktyviais veiksmais dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė rašytines pastabas – pasiūlymus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, todėl įvertinus naujas Teritorijų planavimo įstatymo galiojančios redakcijos 49 straipsnio 4 dalies nuostatas, darytina išvada, kad pareiškėja gali būti subjektu, teikiant skundą dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 m. dalies, kurioje Vijūkų gatvės trasa numatyta per pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Maironiškių g. 51, Kaune (kadastrinis Nr. 1901/0282:11), vidurį, panaikinimo, tokiu būdu ištiriant Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano 2013-2023 m. minimos dalies, kaip norminio administracinio akto, teisėtumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą netinkamo subjekto kreiptis į teismą dėl norminio administracinio akto teisėtumo (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.; 110 str.).

Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos skundą, pažymėjo, kad su abstrakčiu prašymu ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą gali kreiptis tik subjektai, kuriems tokia teisė tiesiogiai suteikta įstatymu. Ta aplinkybė, jog pareiškėja dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose nesudaro pagrindo priskirti ją prie subjektų, turinčių teisę kreiptis į teismą su prašymu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Šiuo atveju, pareiškėja nekelia jokio kito savarankiško reikalavimo dėl jos teisės pažeidimo. Jos reikalavimai susieti tiesiogiai su Kauno miesto savivaldybės bendrojo plano (norminio akto) teisėtumu ir kildinami iš jo, todėl tokie reikalavimai nepatenka ir į ABTĮ 111 straipsnio reguliavimo sritį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais, atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnis (įstatymo Nr. XII-407, 2013 m. birželio 27 d., Žin., 2013, Nr. 76-3824 (2013-07-16) redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) administracinių sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, panaikinimo tvarką, pagal kurią kreiptis į teismą panaikinti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi teisę teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ir kiti pagal kompetenciją viešojo administravimo subjektai, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeisti (49 str. 3 d.). Tačiau teisę kreiptis į teismą dėl priimto administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo panaikinimo turi ir suinteresuotos visuomenės atstovai, kiti suinteresuoti fiziniai ir juridiniai asmenys, jeigu jie dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo, jeigu viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises (49 str. 4 d. 1 p.).

Taigi, minėta Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., yra speciali norma, numatanti galimybę skųsti administracinį sprendimą dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo ir kitiems (šiuo atveju fiziniams) asmenims, nepaisant to, koks konkretus teritorijų planavimo dokumentas buvo patvirtintas tokiu administraciniu sprendimu, su sąlygomis, kad: 1) šie asmenys dalyvavo teritorijų planavimo viešinimo procedūrose ir teikė skundus ar pranešimus dėl viešojo administravimo subjektų priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų ar dėl šių subjektų neveikimo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekančioms institucijoms iki skundžiamo administracinio sprendimo dėl teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo priėmimo; 2) viešinimo procedūrų metu žinojo ar objektyviai galėjo numatyti apie savo galimai pažeidžiamas teises. Jei nėra šių sąlygų, kreipimuisi į teismą dėl teritorijų planavimo dokumento panaikinimo (jei tas dokumentas yra norminis administracinis aktas), jo teisėtumo ištyrimo taikoma bendra ABTĮ nustatyta tvarka (110, 111 str.).

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja dar iki ginčijamo Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo dalyvavo viešinimo procedūrose, teikė skundus, rašytines pastabas dėl viešojo administravimo subjektų (atsakovo) priimtų su teritorijų planavimu susijusių sprendimų (b. l. 22-46), objektyviai galėdama numatyti, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas galimai pažeidžia jos teises, kadangi Vijūkų gatvės trasa buvo numatyta per pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Maironiškių g. 51, vidurį. Dėl šios priežasties pareiškėja pagal Teritorijų planavimo įstatymo 49 straipsnį turi teisę kreiptis į teismą dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, sprendinių dalies, tiesiogiai liečiančios jos teises ir teisėtus interesus (susijusios su jos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu), panaikinimo. Taip pat, atsižvelgiant į tokį pareiškėjos reikalavimą, ji turi teisę prašyti ištirti ir atitinkamos Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, sprendinių dalies teisėtumą.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino joms taikytinas teisės normas. Todėl, atsižvelgus į tai, kad būtina nustatyti, ar pareiškėjos skundas atitinka ir kitus skundo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos J. N. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys