AS-146-674-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-674/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07714-2013-8

Procesinio sprendimo kategorijos 63.1; 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos prokuratūros, Panevėžio apylinkės prokuratūros, Panevėžio apygardos administracinio teismo, Šiaulių apygardos administracinio teismo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo, Kauno apygardos administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Šiaulių miesto apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Klaipėdos apygardos teismo, dėl 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. gruodžio 9 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1-3), kuriuo, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Kauno tardymo izoliatoriaus, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Panevėžio apygardos teismo, Panevėžio miesto apylinkės teismo, Panevėžio apygardos prokuratūros, Panevėžio apylinkės prokuratūros, Panevėžio apygardos administracinio teismo, Šiaulių apygardos administracinio teismo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo, Kauno apygardos administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo, Šiaulių miesto apylinkės teismo, Šiaulių apygardos teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Klaipėdos apygardos teismo, 100 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi (b. l. 5–6) pareiškėjo skundą priimti atsisakė, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, išaiškino pareiškėjui, kad jis ginčo klausimu turi teisę kreiptis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 15) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutarties ir prašė šią nutartį panaikinti.

Nurodė, kad skundas buvo paduotas dėl laisvės atėmimo vietų ir konvojavimo įstaigų teisės aktuose nustatytos tvarkos grąžinti jį į pataisos namus iš tardymo izoliatorių per 15 parų nesilaikymo, tokiu būdu buvo pažeista jo teisė atlikti bausmę pataisos namuose bei padaryta atitinkama žala.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikino ir pareiškėjo G. K. skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo atkreipdamas pirmosios instancijos teismo dėmesį į pareiškėjo skundo turinį, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad teismų nuosprendžiais jam buvo paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose, tačiau dėl Lietuvos valstybę atstovaujančių institucijų veiksmų jo neetapuojant per nustatytą terminą, didžiąją laiko dalį jis turėjo praleisti kitose įstaigose (tardymo izoliatoriuose, policijos komisariatų areštinėse ir kt.) tokiu būdu atimant iš jo teises ir laisves, kurias turi nuteistieji pataisos namuose.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. kovo 20 d. trūkumams pašalinti (b. l. 25-26) pažymėdama, kad skundas atitinka ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsniuose skundui keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjas kildino iš viešojo administravimo institucijų ir teismų vykdytų veiksmų, tačiau atskirajame skunde nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimą prašo priteisti dėl laisvės atėmimo vietų ir konvojavimo įstaigų nesilaikymo nustatytos tvarkos įstatymuose grąžinant jį į pataisos namus veiksmų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė, o CK 6.273 straipsnis nustato, jog bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) arba jos įgaliota institucija. Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“ 1 punktu minėtose bylose dėl žalos atlyginimo atstovauti valstybei pavesta valstybės institucijoms, dėl kurių ar dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, teismas išaiškino pareiškėjui, kad skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nurodyta dėl kurio viešojo administravimo subjekto priimtų neteisėtų aktų ar veiksmų (neveikimo) pareiškėjui atsirado žala, taip pat konkretūs laikotarpiai dėl kurių keliamas ginčas, nes iš pareiškėjo 2013 m. gruodžio 11 d. skundo negalima nustatyti ginčo ribų. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 1 dalį, prie skundo turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys skundo reikalavimus. Teismas įpareigojo pareiškėją pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius jam padarytos žalos faktą ir dydį.

Vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 punktu, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni paskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas nurodė, jog tik patikslinus skundą, teismas galės įvertinti, ar pareiškėjo pareikšti reikalavimai neatsiejami tarpusavyje susiję. Įpareigojo pareiškėją pateikti teismui reikiamą skaičių skundo egzempliorių, su aiškiai suformuluotu skundo reikalavimu (reikalavimais).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. kovo 21 d. buvo gautas pareiškėjo patikslintas skundas (b. l. 29-30).

Pareiškėjas prašė neturinę žalą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos tų institucijų, kurios buvo nurodytos pirminiame skunde. Pareiškėjo teigimu visi nurodyti atsakovės atstovai, neatsiejamais veiksmais susiję tarpusavyje.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 26 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu (b. l. 20).

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skundas neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad 2014 m. vasario 28 d. nutartyje dėl skundo trūkumų šalinimo buvo pareiškėjui buvo išaiškinęs, kad skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti reiškiami dėl konkretaus viešojo administravimo subjekto priimtų neteisėtų aktų ar veiksmų (neveikimo) dėl kurių atsirado žala, turi būti išskirta kokio dydžio neturtinės žalos reikalavimus reiškia Lietuvos valstybei, atstovaujamai konkrečios institucijos, taip pat turi būti nurodyti laikotarpiai dėl kurių yra keliamas ginčas, pateikti skundo reikalavimus patvirtinantys įrodymai, pateikta teismui tiek skundo su priedais egzempliorių, kad juos galima būtų įteikti kiekvienai proceso šaliai ir liktų egzempliorius teisme.

Pateiktame patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, kad atsakovu byloje laikytina Lietuvos valstybė, o jos atstovus jis yra nurodęs savo pirminiame skunde. Pareiškėjo teigimu visos jo išvardytos institucijos bendrais neteisėtais veiksmais padarė jam žalą. Skunde abstrakčiai aiškino, kad teismai po teismo posėdžių turi pareiškėją grąžinti į pataisos namus, o laisvės atėmimo vietos, konvojavimo tarnybos, ministerijos ir kitos nurodytos institucijos privalo tai įgyvendinti. Pažymėjo, kad teismai turi pateikti visą informaciją, patvirtinančią pareiškėjo pristatymus į teismo posėdžius, kad atsakovai gavę jo skundą ir patikslintą skundą, patys turi suprasti, kokiais veiksmais ir neveikimu padarė pareiškėjui žalą ir kt.

Teismas vadovavosi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pažymėjo, kad asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis savo reikalavimą pagrindžia konkrečiais argumentais bei įrodymais. Kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip šiuo atveju, nurodė pareiškėjas. Pagal LVAT praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas teigė, kad žala jam atsirado bendrais viešojo administravimo ir teismų veiksmais, nurodė, kad nebuvo laikytasi įstatymuose nustatytos tvarkos grąžinant jį į pataisos namus, tačiau pateikė tik abstrakčius teiginius, nepagrįsdamas jų jokiais įrodymais bei argumentais. Reikšdamas reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės 100 000 Lt neturtinę žalą, pareiškėjas nurodė 27 atstovus, tačiau neišskyrė ir konkrečiai nenurodė, kokio dydžio neturtinės žalos dydį iš konkrečios institucijos dėl galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo kildina, nepateikė žalą pagrindžiančių įrodymų, o abstrakčiai nurodė, jog visi nurodyti atstovai neužtikrino jo teisės – laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui nesuformulavus (suformulavus neaiškiai) skundo dalyko ar pagrindo, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas paprastai neturi galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Be to, pareiškėjas teismui padavė tik vieną patikslinto skundo egzempliorių

Remdamasis šiais argumentais teismas konstatavo, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, todėl jo skundas laikytas nepaduotu.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 60), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti jo skundą nagrinėti.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad iš jo skundo yra suprantama dėl kieno ir kokių veiksmų bei neveikimo jam buvo padaryta žala. Teigia, kad skundo pagrįstumą įrodys teismo posėdžio metu, o žala buvo padaryta atsakovų atstovų bendrais veiksmais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartimi, kuria teismas nutarė laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, kadangi pareiškėjas nepašalino 2014 m. vasario 28 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatytą tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas sukelia ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Taigi, remiantis minėtomis nuostatomis, skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus. Skundo sudedamosios dalys yra: skundo dalykas – pareiškėjo reikalavimas, ir pagrindas – aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 1(11), 2007 m.).

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Teismas, manydamas, kad pareiškėjo reikalavimas nėra pakankamai tikslus ar skundas neatitinka kitų ABTĮ nustatytų skundo turinio bei formos reikalavimų, gali pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą, taip pat pašalinti kitus skundo turinio bei formos neatitikimus ABTĮ nustatytiems reikalavimams. Pašalinus skundo trūkumus, skundas priimamas. Tačiau jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tik tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartyje įvardijo pareiškėjo skundo, gauto teisme 2013 m. gruodžio 11 d., trūkumus, t. y. kad: skundo reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti reiškiami konkrečiai nurodant dėl kokio viešojo administravimo subjekto priimtų neteisėtų aktų ar veiksmų (neveikimo) pareiškėjui atsirado žala; būtina patikslinti žalos dydį, išskiriant, kokio dydžio neturtinės žalos reikalavimus reiškia Lietuvos valstybei, atstovaujamai konkrečios institucijos; skunde turi būti nurodyti konkretūs laikotarpiai dėl kurių yra keliamas ginčas; pateikti įrodymai, patvirtinantys skundo reikalavimus; teismui turi būti pateikta tiek skundo su priedais egzempliorių, kad juos galima būtų įteikti kiekvienai proceso šaliai ir liktų egzempliorius teisme.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartyje aiškiai nurodė kokie yra pareiškėjo skundo trūkumai, kurie teismui yra kliūtis išspręsti dėl skundo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme, išaiškino pareiškėjui kokiu būdu jie galėtų būti pašalinti, taip pat išaiškino skundo trūkumų nepašalinimo galimas teisines pasekmes, t.y. kad nepašalinus skundo trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Skundas turi būti suformuluotas taip, kad teismui nekiltų abejonių, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimą, kad būtų galima preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjo skundas neatitiko esminių šio procesinio dokumento turiniui keliamų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pargrįstai taikė ABTĮ 37 straipsnio 1 dalies nuostatas ir 2014 m. vasario 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti iki 2014 m. kovo 20 d.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (žr., pvz., 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011).

Iš patikslinto skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas siekia iškelti ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią sieja su tuo, jog įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo jis buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir pagal kurį turtėjo atlikti bausmę pataisos namuose, atitinkamą laiko dalį dėl įvairių priežasčių (nebuvo pasirūpinta dėl jo patalpinimo į pataisos namus laiku po teismo nuosprendžių įsiteisėjimo, po pareiškėjo dalyvavimo teismų posėdžiuose ir pan.) buvo laikomas ne pataisos namuose, o kitose įstaigose (policijos komisariatų areštinėse, tardymo izoliatoriuose), tačiau pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstų išvadų, nes pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, leidžiančių bent preliminariai apibrėžti ginčo dalyką ir ribas. Pareiškėjas tikslindamas skundą neindividualizavo atitinkamų institucijų galimai neteisėtų veiksmų pagal konkrečius atitinkamu laiku jų priimtus aktus ar atliktus veiksmus (neveikimą), o apibendrintai nurodė, jog visi nurodyti Lietuvos valstybės atstovai neužtikrino jo teisės – laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog reikšdamas reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą, pareiškėjas nurodė 27 atstovus, tarp jų atitinkamus teismus. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad ABTĮ 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirta tirti teismų teisėjų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu, ar bylos tyrimu, taip pat sprendimų vykdymu. Pareiškėjo patikslintame skunde nėra argumentų, kurie leisti daryti išvadas, kad pareiškėjas, nurodydamas Lietuvos valstybės atstovais atitinkamus teismus, atriboja atitinkamą teismų administravimo veiklą ir žalą sieja su šia veikla, o ne su teisingumo vykdymu.

Iš pirmosios instancijos teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties turinio matyti, kad teismas išsamiai nurodė pareiškėjui jo skundo trūkumus, kurie yra kliūtis priimti skundą, siūlė juos pašalinti, paaiškino kokiu būdu pareiškėjas galėtų juos pašalinti, išaiškino skundo trūkumų nepašalinimo pasekmes. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vykdė ABTĮ 10 straipsnyje ir 37 straipsnio 1 dalyje jam nustatytas pareigas, siekė padėti pareiškėjui įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Pareiškėjas šia teismo suteikta procesine galimybe tinkamai nepasinaudojo, todėl jam kyla įstatymu nustatytos teisinės pasekmės – jo skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas atskiruoju skundu prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį, nenurodė jokių konkrečių motyvų, dėl kurių skundžiama nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta, o tik pareiškė savo nuomonę, kad iš jo pateikto pirmosios instancijos teismui skundo yra aišku dėl kieno ir kokių veiksmų jam padaryta žala. Taigi pareiškėjas argumentais nepagrindė savo atskirojo skundo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas