A-926-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-926-822/2015

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-09356-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3.1, 13.3.2, 13.3.3; 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „JGK statyba“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, UAB „Danjana“, bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto UAB „Infra investment“ (bankroto administratorius – UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras), V. V. (V. V.), dėl statybos leidimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo skundas, kuriame prašoma pripažinti negaliojančiais nuo priėmimo momento ir panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2010 m. kovo 26 d. statybos leidimą Nr. 158 (toliau – Leidimas Nr. 158) bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 2 d. statybos leidimą Nr. 30/158 (toliau – Leidimas Nr. 30/158), dalyje, kurioje leista statyti gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r., lauko vandens tiekimo bei buitinių nuotekų šalinimo slėginius tinklus ir įrenginius už planuojamų žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r., ribų, ir atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas nurodė, kad gyvenamųjų namų kvartalus, esančius 11,0411 ha (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), 26,7221 ha (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), 4,9135 ha ((duomenys neskelbtini)) dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (buvęs žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r., numatoma prijungti prie Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų, (duomenys neskelbtini) sankirtoje, negavus šių tinklų statytojo – UAB „JGK statyba“ sutikimo. Statybos leidimuose statybos objekto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r., nors darbai vykdyti (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. bei (duomenys neskelbtini) gatvėse, Vilniaus mieste.

Planavimo sąlygose Nr. 07/48, 2008 m. birželio 4 d. prisijungimo techninėse sąlygose Nr. 08/163 bei lauko vandentiekio ir buitinių nuotekų prisijungimo schemoje M1-2000 numatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kitų kaimų teritorijose Vilniaus rajone planuojamus gyvenamuosius kvartalus prijungti prie pareiškėjo pastatytų 489,30 m ilgio vandentiekio tinklų ir 627 m ilgio nuotekų tinklų. 1993–1994 metais pareiškėjas nurodytus tinklus pastatė iki 98 procentų baigtumo, apie šį faktą žinojo UAB „Vilniaus vandenys“, taip pat turėjo žinoti visi kiti asmenys, nes 2002 m. gegužės 23 d. turto arešto akte Nr. 0102-000877 uždrausta disponuoti šiais 98 proc. baigtumo vandentiekio tinklais.

Nepaisant to, kad nuosavybės teisės į nebaigtus inžinerinius statinius pareiškėjas nebuvo įregistravęs, šie inžineriniai tinklai viešame registre buvo neginčijamai susieti su pareiškėju. 2006 m. spalio 26 d. UAB „Vilniaus vandenys“ pareiškėjo pastatytus tinklus valstybės įmonėje Registrų centre įregistravo savo vardu, tai buvo įmanoma surašius tikrovės neatitinkantį aktą Nr. 1168, kuriame nurodyta, kad registruojami nuosavybėn tinklai, pastatyti iki 1991 m. Pareiškėjas siekia apginti savo teises baudžiamajame procese, nes UAB „Vilniaus vandenys“ ir grupė fizinių asmenų sukčiavimo būdu pasisavino pareiškėjo turtą, taip pat svarsto dėl civilinės bylos pradėjimo, siekdama išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo.

Pareiškėjas niekada nesutiko, kad UAB „Vilniaus vandenys“ yra vandens tiekimo šulinio Nr. 81 (duomenys neskelbtini) gatvėje (pl. 127-B-3) ir nuotekų šulinio Nr. 12 (duomenys neskelbtini) (pl. 127-B-3) savininkas ir gali be pareiškėjo žinios disponuoti šiais inžineriniais statiniais.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (IX t., b. l. 183–186) nurodė, kad Statybos leidimas Nr. 158 (toliau – ir Statybos leidimas Nr.

1) išduotas patikrinus techninio projekto Nr. 09-47-TP-VN-AR-01 (toliau – ir Techninis projektas) sprendinius. Techninio projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas Nr. 09/980, (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo pravažiavimuose vandentiekio tinklai projektuojami prisijungus prie anksčiau suprojektuotų vandentiekio tinklų, užsakovams (UAB „Danjana“ ir UAB „Infra investment“) gavus notariškai patvirtintą anksčiau suprojektuotų tinklų projekto užsakovo (V.

V.) leidimą prisijungti. Tame pačiame aiškinamajame rašte nurodoma, kad pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas Nr. 09/980 (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartalo privažiavimuose nuotekynės tinklai projektuojami prisijungus prie anksčiau suprojektuotų nuotekynės tinklų, užsakovams (UAB „Danjana“ ir UAB „Infra investment“) gavus notariškai patvirtintą anksčiau suprojektuotų tinklų projekto užsakovo (V. V.) leidimą prisijungti. Buitinė nuotekų siurblinė (duomenys neskelbtini) priklauso statybos leidimo Nr. 077/09-0736 (2010 m. sausio 8 d.) užsakovui V.

V. Vėliau buitinių nuotekų siurblinė bus perleista UAB „Vilniaus vandenys“. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011, kurioje UAB „JGK statyba“ ir kiti fiziniai asmenys norėjo panaikinti VAVA 2009 m. liepos 17 d. statybos leidimą Nr. 23 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. sausio 8 d. statybos leidimą Nr. IT/7/09-0736, buvo konstatuota, kad: „Vandentiekio ir fekalinės kanalizacijos tinklai, prie kurių numatytas V.V. statomų tinklų prisijungimas, nuosavybės teise priklauso kitam ūkio subjektui – UAB „Vilniaus vandenys“.

Statybos leidimu Nr. 30/158 (toliau – ir Statybos leidimas Nr.

2) pakeistas Leidimas Nr. 158. Tuo metu galiojusio Statybos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad statybos leidimas gali būti perregistruojamas statinį įsigijusio asmens vardu. Pagal išrašo (pateiktas su pirminiu atsiliepimu) iš Nekilnojamojo turto registro apie žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 7.10. p., matyti, kad pareiškėjas nuomoja tik 4,395 ha valstybinės žemės sklypo pagal 2000 m. spalio 26 d. nuomos sutartį. Pagal kitus pridėtus išrašus iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad nei vienas iš žemės sklypų, dėl kurių buvo išduoti skundžiami statybos leidimai, nėra pareiškėjo valdomi.

Šį faktą patvirtino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rūgėjo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011. Pareiškėjas klaidingai nurodo valdantis 33 ha plotą, nepateikdamas jokių tai patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas nurodęs, kad statytojas pagal ginčijamą statybos leidimą siekia prisijungti prie UAB „JGK statyba“ tinklų, nepateikė jokių įrodymų nei apie tinklų egzistavimo faktą, nei apie jų įregistravimo faktą, nei apie pareiškėjo turimą nuosavybės teisę į šiuos tinklus.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Danjana“ ir V. V. atsiliepime į pareiškėjo skundą (X t., b. l. 1–5) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundo netenkinti.

Nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, jog UAB „Danjana“ ir V. V. (toliau – ir Tretieji asmenys) statomus tinklus ketina prijungti prie UAB „JGK statyba“ pastatytų 489,30 m ilgio vandentiekio tinklų ir 627 m ilgio nuotekų tinklų, esančių (duomenys neskelbtini), neatitinka tikrovės dėl to, kad Tretieji asmenys, pagal UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas technines sąlygas Nr. 08/634 tiesdami vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklus, jau prisijungė prie UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausančių tinklų: 477,70 m ilgio 150 skersmens vandentiekio tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šul. Nr. 81) bei 627 m ilgio 500 mm skersmens fekalinės kanalizacijos tinklo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (šul. Nr. 121). Manytina, kad tai tas pats anksčiau nurodytas UAB „Vilniaus vandenys“ nuosavybės teise priklausantis nuotekų tinklas, kurio priklausomybę UAB „Vilniaus vandenys“ patvirtina Nekilnojamojo turto registrų centro išrašas. Pareiškėjo pateiktas 2012 m. gegužės 22 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas nepagrindžia UAB „JGK statyba“ nuosavybės į nurodytus 477,70 m ilgio inžinerinius vandentiekio tinklus. Tretiesiems asmenims jau prisijungus prie UAB „Vilniaus vandenys“ priklausančių prisijungimo šulinių, jungtis prie kitų tinklų nėra poreikio. Pareiškėjas nepateikė jokių faktinių duomenų apie gyvenamųjų namų, kurie neva bus jungiami prie tų pačių UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų, priklausomybę pareiškėjui ar jų statybą. Pareiškėjas nei nuosavybės teise, nei kitu pagrindu nevaldo (duomenys neskelbtini) kaime ar (duomenys neskelbtini) esančių namų. (duomenys neskelbtini) kaime ar (duomenys neskelbtini) esančių gyvenamųjų namų savininkai jau seniai tiesiogiai su UAB „Vilniaus vandenys“ sudarė sutartis dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Patenkinus pareiškėjo prašymą bei panaikinus statybos leidimus, gyventojai netektų galimybės naudotis centralizuotai pastatytais inžineriniais tinklais, o tai reiškia, kad būtų pažeistas ir viešasis interesas. Trečiųjų asmenų pastatyti inžineriniai tinklai teisėtai prijungti prie UAB „Vilniaus vandenys“ tinklų, jokios pareiškėjo teisės ar interesai nepažeisti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas UAB „JGK statyba“ turėjo įrodyti materialinį suinteresuotumą šioje byloje, tačiau to nepadarė. Pareiškėjas neįrodė, kad ginčo teritorijoje – (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. – jis teisėtai valdo, naudoja, disponuoja žeme. Teismas akcentavo, jog ginčas tarp tų pačių asmenų, t. y. V. V. ir pareiškėjo UAB „JGK statyba“, tačiau dėl kitų administracinių aktų, jau buvo nagrinėjamas administraciniuose teismuose. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiame teismo sprendime vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011 kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, kad V. V. statomi tinklai tiesiami per UAB „JGK statyba“ naudojamą žemę. Minėtoje byloje nustatyta, jog įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais konstatuota, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „JGK statyba“ yra pasibaigusi (2000 m. gegužės 24 d.). Tuo tarpu galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties (2000 m. spalio 26 d.

Nr. 623) pagrindu pareiškėjas UAB „JGK statyba“ nuomojasi tik 4,395 ha dydžio žemės sklypą. Byloje nenustatyta, kad šis žemės sklypas yra kaip nors susijęs su ginčo statybos darbais ar kad ginčijami statybos leidimai būtų kokiu nors būdu susiję su šiuo žemės sklypu, o inžineriniai tinklai, prie kurių prisijungti siekia V. V., būtų UAB „JGK statyba“ priklausančiame ar teisėtai valdomame sklype. Pirmosios instancijos teismas vertindamas aplinkybę, kad ginčijamuose statybos leidimuose tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V.

V., UAB „Danjana“, UAB „Infra investment“ – suteikiama teisė statyti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (kurie yra greta), pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ten jis valdo, naudoja, disponuoja žeme. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė, kad jis turi valdymo teises į inžinerinius statinius, prie kurių statytojai siekia prisijungti. Priešingai, skunde pareiškėjas nurodė, kad siekia apginti savo teises baudžiamajame procese, nes UAB „Vilniaus vandenys“ ir grupė fizinių asmenų sukčiavimo būdu pasisavino jo turtą, taip pat svarsto dėl civilinės bylos pradėjimo, siekdamas išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo.

Pažymėjo, kad teismas buvo itin aktyvus – išsireikalavo su ginčo teritorija susijusius planus, tačiau ir tai nepadėjo pareiškėjui pagrįsti savo materialinio suinteresuotumo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo UAB „JGK statyba“ interesai ir teisės skundžiamuose statybos leidimuose nepažeidžiami, pareiškėjas to nepagrindė nei skunde, nei teismo posėdyje, o ginti viešojo intereso pareiškėjas neturi teisės. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-566-457/2009, kurioje konstatuota, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeisti asmens nurodytu būdu, o nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsižvelgdamas į savo išdėstytus argumentus teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą, taip pat atmestas jo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl atsakovo prašomo išlaidų atlyginimo teismas pažymėjo, kad su prašymu atsakovas pateikė tik UAB „Ciklonas“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą bei atliktų darbų išklotinę, tačiau nepateikė įrodymų, kad tikrai PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą sumą sumokėjo. Teismas išaiškino atsakovui, kad pateikęs įrodymus, jog iš tikrųjų patyrė išlaidas šioje administracinėje byloje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, atsakovas galės dar kartą prašyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šioje administracinėje byloje.

III. Pareiškėjas UAB „JGK statyba“ apeliaciniu skundu (X t., b. l. 55–56) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir nepagrįsto vertinimo, kad kitoje byloje priimtas sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje. Teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008. Pažymi, kad teismo pasisakymas dėl teisės taikymo tuo klausimu dėl kurio byloje nebuvo keliamas reikalavimas, gali būti vertinama tik kaip teismo nuomonė konkrečioje byloje, bet ne prejudicinė aplinkybė.

Pažymi, kad Vyriausybės 1991 m. gruodžio 13 d. potvarkio Nr. 985p pagrindu „JGK statyba“ buvo sudarytos sąlygos įgyti užstatymo teisę į 33 ha ploto žemės sklypą, o 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam Civiliniam kodeksui, tai yra nesant nuomos ar faktinio žemės naudojimo apribojimo 10 metų terminu, ji šias sąlygas įvykdė. Pareiškėjo veiksmų teisėtumas perimant užstatymo teisę buvo tikrinamas – Revizijų departamentas 1996 m. gegužės 12 d. aktu konstatavo, kad UAB „JGK statyba“, įvykdžiusi Vyriausybės potvarkį 985p, yra teisėtas užstatymo ir kitų teisių į žemės sklypą perėmėjas. Keičiantis teisės normoms UAB „JGK statyba“ pradėjo procedūras dėl 33 ha žemės sklypo išsinuomojimo. Buvo sudaryta 6 ha žemės sklypo nuomos sutartis. Dėl likusios žemės nuomos sutartys nebuvo sudarytos dėl to, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepažymėjo 33 ha žemės sklypo ribų. Jokie sprendimai dėl UAB „JGK statyba” prašymų sudaryti nuomos sutartis nėra priimti. Nurodo, jog byloje pateikti įrodymai, kad 6 ha žemės sklype pakloti inžineriniai tinklai yra pastatyti ir priklauso bendrovei „JGK statyba”. Prijungus naują kvartalą prie bet kurių 33 ha žemės plote esančių šulinių, vanduo ir nuotekos bus perduodamos tranzitu pareiškėjui priklausančiais tinklais. Tai gali sukelti nurodytų tinklų pralaidumo stygių ir dėl to UAB „JGK statyba” turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl ginčijamų statybos leidimų. Vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra savivaldybėms pavestos viešosios funkcijos, už kurių vykdymą atsakingos savivaldybių įmonės. Bet kuri veikla šioje srityje laikytina viešu interesu.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą (X t., b. l. 60–61) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime išdėstytais motyvais, kad pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo byloje, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo, todėl mano, kad naikinti minėtą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Danjana“ ir V. V. atsiliepime į apeliacinį skundą (X t., b. l. 62–66) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Mano, kad šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011 nustatytomis aplinkybėmis. Minėtoje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pretenzijų į 33 ha žemės sklypo valdymo, nustatė, kad šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusias procesiniais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-430-45/06 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-484/2008) bei konstatavo, kad pareiškėjas neturi teisinio suinteresuotumo byloje, nenustačius jo teisių pažeidimų.

Teismams aiškiai nurodžius, kad pareiškėjo nuomos santykiai dėl 33 ha žemės sklypo yra seniai pasibaigę, pareiškėjas savaip interpretuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 13 d. potvarkį Nr. 985p bei Civilinio kodekso nuostatas, bandydamas pateisinti savo pretenzijas kitos daiktinės teisės – užstatymo teisės pagrindu, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad užstatymo teisė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka yra įregistruota viešame registre. Pareiškėjo nurodytas Revizijų departamento 1996 m. gegužės 12 d. aktas, kuriuo neva konstatuota, kad UAB „JGK statyba“ yra teisėta užstatymo ir kitų teisių į žemės sklypą perėmėja, nėra pateiktas į bylą, be to, Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos, tirdamas UAB „JGK statyba“ veiklą negalėjo konstatuoti ir nekonstatavo užstatymo teisės fakto, tačiau nustatė visą eilę ūkinės veiklos ir buhalterinės apskaitos pažeidimų.

Pažymi, jog kompleksas „(duomenys neskelbtini)“ Pilaitės seniūnijoje seniai pastatytas ir tapo Vilniaus miesto gyvenamuoju kvartalu su individualiais namais, miesto gatvėmis, inžinieriniais tinklais ir komunikacijomis. Dalis minėto 33 ha sklypo yra išskirta į atskirus žemės sklypus ir nuosavybės teise priklauso gyvenamųjų namų savininkams, likusi dalis – Lietuvos Respublikai. Pareiškėjo nurodomas 6 ha žemės sklypas (realus sklypo plotas yra 4,395 ha) nesiriboja su žemės sklypais, kuriuose Tretieji asmenys tiesia inžinerinius tinklus bei niekaip nėra susijęs su vykdomais statybos darbais.

Taip pat Tretieji asmenys pažymi, kad UAB „Vilniaus vandenys“, 2008 m. birželio 4 d. išduodama technines sąlygas Nr.08/634 ir 2008 m. lapkričio 27 d. technines sąlygas Nr.08/1376, įvertino teritorijoje esančių inžinierinių tinklų pralaidumą bei visas su inžinerinių tinklų eksploatavimu susijusias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas kilęs dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Statybos skyriaus 2010 m. kovo 26 d. statybos leidimo Nr. 158 bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2011 m. gegužės 2 d. statybos leidimo Nr. 30/158 r. 30/158), dalyje, kurioje leista statyti gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r., lauko vandens tiekimo bei buitinių nuotekų šalinimo slėginius tinklus ir įrenginius už planuojamų žemės sklypų, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r., ribų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas UAB „JGK statyba“ neįrodė materialinio suinteresuotumo šioje byloje. Teismo nuomone, pareiškėjas neįrodė, kad ginčo teritorijoje – (duomenys neskelbtini), Zujūnų sen., Vilniaus r. – jis teisėtai valdo, naudoja, disponuoja žeme. Teismas rėmėsi tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A525-1426/2011 kaip nepagrįstą atmetė pareiškėjo argumentą, kad V. V. statomi tinklai tiesiami per UAB „JGK statyba“ naudojamą žemę, nustatyta, jog įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais konstatuota, kad ginčo žemės sklypo nuomos sutartis su UAB „JGK statyba“ yra pasibaigusi (2000 m. gegužės 24 d.).

Tuo tarpu galiojančios valstybinės žemės nuomos sutarties (2000 m. spalio 26 d. Nr. 623) pagrindu pareiškėjas UAB „JGK statyba“ nuomojasi tik 4,395 ha dydžio žemės sklypą. Byloje nenustatyta, kad šis žemės sklypas yra kaip nors susijęs su ginčo statybos darbais ar kad ginčijami statybos leidimai būtų kokiu nors būdu susiję su šiuo žemės sklypu, o inžineriniai tinklai, prie kurių prisijungti siekia V. V., būtų UAB „JGK statyba“ priklausančiame ar teisėtai valdomame sklype. Pirmosios instancijos teismas vertindamas aplinkybę, kad ginčijamuose statybos leidimuose tretiesiems suinteresuotiems asmenims – V.

V., UAB „Danjana“, UAB „Infra investment“ – suteikiama teisė statyti ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (kurie yra greta), pažymėjo, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ten jis valdo, naudoja, disponuoja žeme. Apeliaciniame skunde nėra pateikta argumentų, leidžiančių suabejoti šia teismo nustatyta aplinkybe. Taip pat pirmosios instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, kad jis turi valdymo teises į inžinerinius statinius, prie kurių statytojai siekia prisijungti.

Priešingai, skunde pareiškėjas nurodė, kad siekia apginti savo teises baudžiamajame procese, nes UAB „Vilniaus vandenys“ ir grupė fizinių asmenų sukčiavimo būdu pasisavino jo turtą, taip pat svarsto dėl civilinės bylos pradėjimo, siekdamas išreikalauti turtą iš svetimo neteisėto valdymo. Pirmosios instancijos teismas buvo itin aktyvus – išsireikalavo su ginčo teritorija susijusius planus, tačiau ir tai nepadėjo pareiškėjui pagrįsti savo materialinio suinteresuotumo. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad 6 ha žemės sklype pakloti inžineriniai tinklai yra pastatyti ir priklauso bendrovei „JGK statyba”, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina administracinės bylos medžiaga, taip pat teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1919-827/2014 ieškovo UAB „JGK statyba“ reikalavimai pripažinti pareiškėjui nuosavybės teisę į 627,00 m ilgio fekalinės kanalizacijos vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 477,70 m šalto vandens tiekimo vamzdyną (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybėje, ir išreikalauti daiktus iš neteisėto UAB „Vilniaus vandenys“ valdymo buvo atmesti, taip pat minėtu sprendimu buvo nutraukta byla dalyje dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiu 2007 m. vasario 15 d. teritorijų patikrinimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-70, UAB „Vilniaus vandenys“ 2006 m. spalio 26 d. nekilnojamojo turto objektų patikrinimo identifikavimo ir pripažinimo tinkamais naudoti komisijos akto Nr. 1168 dalį, liečiančią nuotekų tinklus ir vandentiekio tinklus (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 1 ir Nr. 9) (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas).

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ 15 ir 22 straipsnių nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. <...> kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas <...>. Nustačius, kad byloje sprendžiami reikalavimai apskritai nėra susiję su pareiškėjo siekiamos apginti materialiosios teisės įgyvendinimu, bylos nagrinėjimas teisme tampa beprasmiu, neatitinkančiu administracinės teisenos tikslų spręsti tokius ginčus teisme, kuriais siekiama apginti asmens pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. AS-525-77-14, Nr. AS-261-1321-14, Nr. A-502-1627-13, Nr. A-492-1783/2012, Nr. A-662-1157/2009, kitos).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas neįrodė savo teisinio suinteresuotumo nagrinėjamoje byloje, tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nėra, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JGK statyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė