A-662-1579-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1579/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01700-2013-7

Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas S. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 1-4), kuriame prašė:

1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM, atsakovas) 2013 m. balandžio 12 d. įsakymą Nr. P-339 „Dėl vyr. srž. S. K. atleidimo iš pareigų ir jo išleidimo į atsargą“ (toliau – ir Įsakymas) ir grąžinti S. K. į profesinę karo tarnybą į Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos Remonto skyriaus Laivų įrangos remonto komandos techniko pareigas;

2) priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos už priverstines pravaikštas vidutinį tarnybinį atlyginimą, butpinigius ir maistpinigius;

3) priteisti iš KAM 10 000 Lt neturtinę žalą.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro Įsakymu už Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir KDS, Statutas) 69 straipsnio pažeidimą (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą – 2013 m. sausio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvada „Dėl vyresniojo seržanto S. K. galimai įvykdyto kario vardo pažeminimo ar krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo“ Nr. T-1 (toliau – ir Išvada). Su Išvada bei skirta drausmine nuobauda pareiškėjas nesutiko.

Pareiškėjas 2012 m. liepos 17 d. apie 17.00 val. kelyje Šiauliai–Palanga, ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus, vairavo keturratį „Yamaha Grizley“. Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1, 2, 5 dalis, 1242 straipsnio 3 dalį, 126 straipsnio 1 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui paskyrė administracinę nuobaudą. Apie incidentą pats pareiškėjas pranešė savo vadovybei ir dėl incidento gailisi. Dėl kario vardo pažeminimo arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu pareiškėjas pateikė paaiškinimą ir nurodė visas įvykio aplinkybes, gailėjosi dėl įvykio. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos drausmės pažeidimą lengvinančios aplinkybės, numatytos KDS 41 straipsnio 1 ir 2 punktuose. Drausmės pažeidimą sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nurodė KASOKTĮ 26 straipsnio 4 dalį, KDS 69 straipsnį ir teigė, kad drausminė atsakomybė dėl pareiškėjo veikos turėjo būti kvalifikuojama nurodyto straipsnio ribose. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje (2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2823/12) yra konstatavęs, kad už tokio pat pobūdžio veiką, t. y. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, Statuto 68 straipsnio 1 dalyje yra numatytas ne tik atleidimas iš pareigų, bet ir kitos drausminės nuobaudos. Pareiškėjui buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis, o minėtoje analogiškoje byloje teismas patvirtinęs, kad tarnybinio atlyginimo sumažinimas yra pakankama nuobauda už tokią pat kaip ir pareiškėjo, kaip kario, padarytą veiką. Pareiškėjo vertinimu, paskirta drausminė nuobauda yra akivaizdžiai per didelė ir dėl to turėtų būti panaikinta. Tvirtino, kad nebuvo atsižvelgta į nustatytas pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad S. K. gailisi dėl įvykdyto pažeidimo ir į tai, kad jis pats pranešė apie padarytą pažeidimą. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teigė, jog tyrimą atlikęs karininkas ir KAM šių aplinkybių, dėl kurių drausminė nuobauda būtų buvusi paskirta švelnesnė, t. y. paskirtas arba tarnybinio atlyginimo sumažinimas, arba kario laipsnio pažeminimas, nesiaiškino. Statuto 40 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ministras, neatsižvelgdamas į lengvinančias aplinkybes, pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, nustatytą KDS, nes nepagrįstai buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda iš visų numatytų KDS 69 straipsnyje. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir aplinkybė, kad jos nebuvo įvertintos skiriant drausminę nuobaudą, sudaro pagrindą sušvelninti drausminę nuobaudą ir grąžinti pareiškėją į tarnybą. KAM privalėjo skirti nuobaudą tokią, kuri sudrausmintų karį, tačiau taip pat nepažeistų proporcingumo principo tarp skiriamos nuobaudos ir padarytos veikos masto. Tyrimą atlikęs karininkas nepasisakė apie proporcingumo principą. Šis principas buvo pažeistas ir dėl to priimtas nepagrįstas sprendimas atleisti pareiškėją iš tarnybos.

Pareiškėjo teigimu, pareiškėjas nubaustas du kartus už tą patį pažeidimą, nors tai draudžia daryti Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalis bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnis. Nors antrą kartą pareiškėjas buvo nubaustas ne už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, o už kario vardo pažeminimą arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą, tai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas negali būti nustatomas vien tik dėl to, kad būdamas neuniformuotas, ne tarnybos metu, būdamas neblaivus pareiškėjas vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį. Sustabdžius policijos pareigūnams pareiškėjas elgėsi mandagiai ir korektiškai, sutiko pasitikrinti girtumą, tarnybiniu pažymėjimu ar tarnybine padėtimi nebandė naudotis. Jo veiksmuose nebūtų galima įžvelgti kario vardo pažeminimo arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo.

Tam, kad būtų galima inkriminuoti pareiškėjui KDS 69 straipsnio pažeidimą, iš pareiškėjo pusės turi būti atitinkami veiksmai bei elgesys, kuriais pažemintų kario vardą arba diskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijas. Tai galėtų būti triukšmavimas, šūkavimai, keikimasis, grasinimai atleisti pareigūnus iš darbo, mojavimas savo tarnybiniu pažymėjimu ir t. t. Pareiškėjas buvo nubaustas du kartus už iš esmės tą patį įvykį, tas pačias aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal Konvencijos nuostatas, negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą;

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03) suvienodino poziciją dėl tapataus pažeidimo aiškinimo Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio prasme (2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Routsalainen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 13079/03); non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį);

Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir/arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas (82 p.) (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013). Lietuva yra pralaimėjusi panašią bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (pareiškimo Nr. 19048/03), kai karys R. J. buvo du kartus nubaustas už tą patį nusižengimą, t. y. už eismo įvykio sukėlimą neturint teisės vairuoti transporto priemones.

Už tai jam policijos pareigūnai pagal ATPK skyrė administracinę nuobaudą, o Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas kariui skyrė dar ir 10 parų areštą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino, kad R. J. buvo nubaustas du kartus už tą patį nusižengimą ir įsipareigojo sumokėti 15 000 Lt kompensaciją. Šioje byloje situacija yra panaši.

Pareiškėjo manymu, tarnybinis patikrinimas, nors ir buvo atliktas KDS nustatyta tvarka, bet pati Išvada skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą buvo surašyta atliekant neteisėtus veiksmus Išvados surašymo metu, t. y. tinkamai neįvertinant visų byloje surinktų aplinkybių, faktų, vadovaujantis ne faktais ir įrodymais, o nuostata, kad S. K. turi būti nubaustas. Pareiškėjas tvirtino, kad jis karių drausmės pažeidimo nepadarė, kario vardo nepažemino, krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo jo veiksmuose nebuvo, tad drausminė nuobauda skirta neteisėtai ir nepagrįstai.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime (I t., b. l. 19-23) pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos viršininko patvirtintą Išvadą. Atsakovo tvirtinimu, tyrimą atlikęs karininkas išsamiai gilinosi į faktines aplinkybes, nustatė reikšmingus faktus, apklausė patį pareiškėją, kuris parašu patvirtino, jog yra supažindintas su savo teisėmis tarnybinio patikrinimo atlikimo metu, bei tinkamai kvalifikavo pareiškėjo atliktus veiksmus kaip žeminančius kario vardą, todėl teisėtai ir pagrįstai pasiūlė atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos, vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu. Pareiškėjas savo skunde nepateikė argumentų, kodėl jis nepagrįstai buvo atleistas, vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, o pateikė argumentus, kad jam buvo paskirta per griežta drausminė nuobauda, kai drausminė nuobauda pareiškėjui paskirta nebuvo. Pareiškėjui už padarytus teisės aktų pažeidimus nebuvo skirta drausminė nuobauda, vadovaujantis Statutu, o pareiškėjo nurodytos lengvinančios aplinkybės gali turėti įtaką (bet nebūtinai ir ne visados) skiriant kariui drausminę nuobaudą, parenkant jos rūšį ar dydį. Vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, karys gali būti atleistas iš profesinės karo tarnybos, jeigu tarnybos ar ne tarnybos metu padaro kario vardą žeminančių teisės pažeidimų, o taikant šį pagrindą teisės aktai neįpareigoja atsižvelgti į tam tikras aplinkybes, kurios galėtų būti laikomos atsakomybę švelninančiomis ar sunkinančiomis aplinkybėmis, tiesiog pakanka konstatuoti šioje teisės normoje numatyto pažeidimo sudėtį ir tai yra pagrindas atleisti karį iš profesinės karo tarnybos. Be to, kaip matyti iš Išvados, apie įvykį pareiškėjo vadovybė sužinojo anksčiau nei pats pareiškėjas pranešė (jūrų pajėgų operatyvinis budėtojas gavo informaciją iš Klaipėdos rajono Kretingos policijos komisariato budėtojo ir ją perdavė pareiškėjo tiesioginiam vadovui dar prieš tai, kai apie įvykį pranešė pats pareiškėjas). Šiuo atveju tokios lengvinančios aplinkybės ir negalėtų turėti įtakos dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų skaičiaus ir jų rimtumo bei pavojingumo.

Dėl pareiškėjo tvirtinimo, kad jo veiksmuose nėra kario vardo pažeminimo ar krašto apsaugos institucijų diskreditavimo drausmės pažeidimo sudėties, nes sustabdžius policijos pareigūnams pareiškėjas elgėsi mandagiai, sutiko tikrintis girtumą, nebandė naudotis tarnybine padėtimi, pažymėjo, kad paminėti pareiškėjo veiksmai yra savaime suprantami ir taip ar panašiai asmuo visada privalo elgtis, kai būna sulaikomas pareigūnų, tačiau neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjas skunde nurodo, kad tik tokie veiksmai gali būti laikomi kario vardą žeminančiais.

Tiek Statutas, tiek KASOKTĮ nepateikia kario vardo diskreditavimo požymių, tačiau jie gali būti atskleidžiami per Statuto ir KASOKTĮ normų, skirtų saugoti krašto apsaugos sistemos reputaciją, tikslą. Statutas numato galimybę kariui skirti tam tikras drausmines nuobaudas, kai karys pažemina kario vardą arba diskredituoja krašto apsaugos sistemos institucijas. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtintas savarankiškas profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo su kariais pagrindas tada, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padaro kario vardą žeminančių teisės pažeidimų.

Šių įstatymuose įtvirtintų teisės normų paskirtis – saugoti krašto apsaugos sistemos reputaciją ir tarnybos autoritetą, taip pat sudaryti veiksmingas sąlygas krašto apsaugos sistemai gintis nuo jos kompromitavimo ir nebetęsti tarnybos santykių su kariais, kurių veiksmai neatitinka karo tarnybai keliamų pavyzdingumo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su profesinės karo tarnybos santykiais, yra pažymėjęs, jog karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykių (2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-709/2010, 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3200/2011, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 ir kt.).

Be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, todėl kario veikla, kaip ir Krašto apsaugos sistemos institucijų veikla, negali kelti abejonių valstybei ar visuomenei, dėl kurios gynimo ši sistema yra sukurta ir veikia. Kariai turi vengti bet kokių teisės pažeidimų, o ypatingai tokių grubių teisės pažeidimų, kaip vairavimas neblaiviam ar nevykdymas teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, kadangi tai žemina kario vardą ir menkina visos krašto apsaugos sistemos autoritetą visuomenės akyse.

Todėl nepagrįsti ir atmestini visi pareiškėjo skundo argumentai, kad jis savo veiksmais nežemino kario vardo ar nediskreditavo krašto apsaugos sistemos institucijų, kadangi pareiškėjas įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais pripažintas kaltu padaręs daug administracinių teisės pažeidimų. Pareiškėjo padaryti ATPK pažeidimai rodo, kad jo veiksmai neatitiko kariams keliamų pavyzdingumo reikalavimų, taip pat elgesio standartų, kurių visuomenė tikisi iš karių, kaip valstybės gynėjų. KASOKTĮ 21 straipsnis numato, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, o kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės santykių.

KASOKTĮ 23 straipsnio 2 dalyje pateiktas kario priesaikos tekstas, iš kurio matyti, kad asmuo, tapdamas kariu, prisiekia sąžiningai vykdyti Konstituciją, įstatymus, taip pat būti doru ir garbingu Lietuvos kariu. Kaip matyti iš paminėtų normų, įstatymas kariams kelia aukštesnius reikalavimus nei eiliniams piliečiams ir iš jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenės narių tarpe.

Atsakovo manymu, tokie veiksmai, kai karys, pats turėdamas pareigą ginti valstybę ir jos piliečius, nevykdo teisėtų ir pagrįstų teisėsaugos institucijų pareigūnų reikalavimų, kelia pavojų visuomenės narių gyvybei ir sveikatai pavojingai vairuodamas būdamas neblaivus, neatitinka kario statusui ir kario būdo savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia suabejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. Be to, kai karys ne tarnybos metu padaro tokius teisės pažeidimus, kitiems visuomenės nariams gali kilti pagrįstas klausimas, jeigu taikos metu karys nepaklūsta teisėtiems pareigūnų reikalavimams ir nepaiso teisės normų, daro pavojingus teisės pažeidimus, kaip jis elgsis esant ekstremaliai situacijai ir pan.

Kario atlikti veiksmai, nepaisant to, kad jie atlikti neuniformuoto ir nevykdančio tiesioginių tarnybos pareigų kario, tačiau jeigu jie grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, turėtų būti vertinami kaip žeminantys kario vardą. KASOKTĮ normos (pagal kurią pareiškėjas buvo atleistas iš profesinės karo tarnybos) paskirtis yra saugoti karo tarnybos ir krašto apsaugos sistemos institucijų autoritetą, stiprinant teigiamą visuomenės požiūrį į karius, kaip valstybės ir piliečių gynėjus, o pareiškėjo padaryti pažeidimai su tokiais tikslais yra nesuderinami, kas ir įgalino krašto apsaugos ministrą atleisti pareiškėją iš profesinės karo tarnybos, vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

Aplinkybė, kad minėtus ATPK pažeidimus padaręs karys tapo žinomas policijos pareigūnams, yra pakankama konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino kario vardą ir tai tapo žinoma kitiems asmenims, todėl pareiškėjo argumentai, kad jis nepadarė veiksmų, kurie galėtų reikšti kario vardo pažeminimą, nepagrįsti, o ministro sprendimas esant tokioms faktinėms aplinkybėms pasirinkti savarankišką profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimo pagrindą laikytinas pagrįstu ir teisingu. Skunde pateikti argumentai dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A520-2823/2012 neturėtų būti nagrinėjami, kadangi tai nesusiję su šia byla, be to, pareiškėjo skunde nurodytoje byloje pareiškėjas skundėsi dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos, kai šioje byloje drausminė nuobauda pareiškėjui apskritai skirta nebuvo.

Pareiškėjo skunde nurodytoje byloje karys ne šiaip sugalvojo pasivažinėti neblaivus, o netikėtai turėjo vykti pas tėvą, turintį širdies problemų, pirmos grupės invalidą, todėl ir faktinės aplinkybės abejose bylose skiriasi.

Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad jis už tą patį pažeidimą yra nubaustas du kartus. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalis nedraudžia asmens veiksmų įvertinti pagal kelių teisės šakų normas, o, be to, dažna ir situacija, kai asmuo, darydamas teisės pažeidimą, pažeidžia kelių teisės šakų saugomus gėrius, todėl ir atsakomybė šiam asmeniui gali būti taikoma pagal kelių teisės šakų normas, išskyrus atvejus, kai įstatymai įsakmiai nurodo, jog šiuo atveju taikoma tik vienos rūšies teisinė atsakomybė (paprastai sunkesnė atsakomybės forma apima lengvesnę, pvz., KDS 70 str., 73 str. 1 d., 74 str. ir kt. numato, kad drausminė atsakomybė kariui pagal šiuos straipsnius kyla tik tada, jeigu padaryti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės). Tokiu būdu asmeniui tam tikrais atvejais vienu metu gali būti taikoma drausminė/tarnybinė ir baudžiamoji, drausminė/tarnybinė ir administracinė atsakomybė, su visomis minėtomis teisinės atsakomybės formomis asmeniui taip pat gali būti pritaikyta ir civilinė atsakomybė. Teisės mokslo doktrina bei teismų praktika taip pat pripažįsta, kad tik baudžiamosios ir administracinės atsakomybės formos negali būti taikomos kartu, tačiau šioje byloje toks atvejis ir nenagrinėjamas. Nepagrįsti visi skundo argumentai dėl to, jog pareiškėjas buvo dukart nubaustas už tą patį pažeidimą, kadangi pareiškėją Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu patraukė administracinėn atsakomybėn už tam tikrų ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymą, o krašto apsaugos ministras, pasinaudodamas įstatymo suteikta teise, pareiškėją atleido iš profesinės karo tarnybos todėl, kad ne tarnybos metu pareiškėjas padarė teisės pažeidimus, kurie žemina kario vardą ir yra nesuderinami su kario statusu. Pareiškėjas skunde nepateikė argumentų, kodėl jam neturėjo būti taikomas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktas, tačiau analizuojant teisės aktus, reglamentuojančius karo tarnybą, manytina, kad dėl padarytų teisės pažeidimų rimtumo, būtent ši įstatymo norma pareiškėjui ir turėjo būti pritaikyta. Iš pateikiamų argumentų ir tarnybinio patikrinimo medžiagos matyti, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai, atsakomybė pareiškėjui pritaikyta kompetentingo subjekto ir pagal galiojančias teisės normas, todėl panaikinti skundžiamą Įsakymą pagrindų nėra.

Dėl reikalavimo atlyginti 10 000 Lt neturtinę žalą pažymėjo, kad šis reikalavimas yra išvestinis ir netenkinant pagrindinio reikalavimo dėl Įsakymo panaikinimo ir pareiškėjo grąžinimo į tarnybą negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalimi, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais, o KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi, o šiame specialiame įstatyme nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto atleidimo iš profesinės karo tarnybos. Net ir pripažinus, kad pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas pažeidžiant teisės aktų nuostatas (nors kaip nurodyta ankščiau, pagrindų tam nėra), priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nebūtų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į skundą (I t., b. l. 57-62) pareiškėjo skundo prašė netenkinti.

Pažymėjo, kad nei KDS 69 straipsnyje, nei KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte nepateikiamas joks sąrašas veikų, laikytinų kario vardo pažeminimu, taip pat jokiu kitu būdu nepaaiškinti ir nenurodyti kario vardo pažeminimo sudėties būtinieji požymiai. Kario vardo pažeminimo kario veiksmuose konstatavimo faktas yra individualaus vertinimo dalykas, priklausantis nuo atliktų kario veiksmų, šių veiksmų pavojingumo, visuomenės nuomonės ir įsitikinimų, pažeidimo objekto, pažeidimu sukeltų padarinių ir pan. Nurodo KASOKTĮ 21 straipsnį, 23 straipsnio 2 dalį.

Įstatymas kariams kelia aukštesnius reikalavimus ir iš jų tikimasi pavyzdinio elgesio visuomenėje. Tokie veiksmai, kai karys didesnio pavojaus šaltinį valdo būdamas neblaivus (nors ir ne tarnybos metu bei neuniformuotas) neatitinka kario statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia suabejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. Be to, pasiryžimas valdyti didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) esant neblaiviam yra sąmoningas apsisprendimas, tyčinė veika, todėl pagrįstai kyla įtarimas, kad jei karys ryžtasi valdyti transporto priemonę neblaivus, tai jis lygiai taip pat gali ir kitus didesnio pavojaus šaltinius (ginklus, sprogmenis ir pan.) paimti į rankas būdamas neblaivus ir tuo sukelti didelį pavojų ne tik sau, bet ir kitiems visuomenės nariams.

Be to, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ATPK traktuojamas kaip vienas pavojingiausių administracinės teisės pažeidimų. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo metu surinktų duomenų (Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties), pareiškėjas ne tik buvo nubaustas už vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam, bet ir pripažintas padarius pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 1242 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Visi kario atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, o darant nurodytus teisės pažeidimus buvo sukeltas pavojus kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Be to, visi šie pažeidimai buvo atlikti sąmoningai, t. y. tyčia. Tokie pareiškėjo veiksmai neabejotinai turėtų būti vertinami kaip žeminantys kario vardą, taip pat diskredituojantys krašto apsaugos sistemos institucijas visuomenėje.

Pareiškėjo minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-2823/2012 teismas pirmą kartą pasisakė, kad profesinės karo tarnybos karys, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, nors ir ne tarnybos metu ir nedėvint uniformos, pažemino kario vardą ir diskreditavo krašto apsaugos sistemos institucijas (iki šio sprendimo panaši praktika buvo susiformavusi tik dėl vidaus tarnybos pareigūnų). Šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo minėtos bylos.

Pareiškėjo minimoje byloje pažeidėjas transporto priemonę būdamas neblaivus vairavo esant tam tikro reikalingumo sąlygomis. Šioje byloje pareiškėjas transporto priemonę vairavo taip pat neblaivus, tačiau priešingai nei paminėtoje byloje, pažeidimo motyvai buvo asmeninio pobūdžio, t. y. pareiškėjas remontavo keturratį motociklą ir nusprendė išbandyti, ar viskas gerai veikia. Pareiškėjas žinodamas, jog vartojo alkoholio, ir įtardamas, kad gali būti neblaivus, galėjo ir turėjo susilaikyti nuo transporto priemonės vairavimo.

Be to, iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo matyti, kad keturratį „Yamaha XTZ 660“, kuris buvo be valstybinių numerių, vairuojantis asmuo nepakluso uniformuoto policijos pareigūno specialia lazdele rodomam teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį. Keturračio vairuotojas vengė pasakyti savo pavardę, melavo ją nurodydamas ir du kartus nurodinėjo ne tą pavardę.

S. K. prašė pareigūnų eismo įvykį forminti ne jo, o kito asmens vardu, nes jis pats yra pareigūnas, reiškė pretenzijas jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams ir grasinančius pareiškimus, kad jie pasigailės, kad jį sustabdė. Tokių pareiškėjo teiginių teisingumą patvirtino Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuotos faktinės aplinkybės paneigia pareiškėjo argumentus dėl negalėjimo atleisti jį iš profesinės karo tarnybos. Pareiškėjas padarė ne vieną sunkų ir pavojingą administracinį teisės pažeidimą, stengėsi išvengti atsakomybės, pats būdamas pareigūnu, grasino policijos pareigūnams, tokiu būdu aiškiai parodė nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms moralės normoms ir lūkesčiams, kurių iš profesinės karo tarnybos karių tikisi visuomenė, taip pažemino kario vardą ir diskreditavo krašto apsaugos sistemą.

Nors pareiškėjas skunde akcentavo jam skirtos drausminės nuobaudos neproporcingumą padarytam pažeidimui, tačiau ankščiau įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo padarytomis visuomenei pavojingomis veikomis, jų daugetu, paties pareiškėjo elgesiu eismo įvykio forminimo metu, siekiu išvengti atsakomybės ir bandymu sprukti nuo policijos pareigūnų, suteikė krašto apsaugos ministrui teisę ir pareigą dėl kario vardo pažeminimo skundžiamu įsakymu pareiškėją atleisti iš profesinės karo tarnybos ir išleisti į atsargą. Tokia krašto apsaugos ministro teisė numatyta ne tik teisės aktuose, tačiau pripažįstama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013, 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-390/2013). Aplinkybę, jog kario nubaudimas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam administracine tvarka ir drausminės nuobaudos pritaikymas už kario vardo pažeminimą nėra dvigubas nubaudimas, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2823/2012. Byloje R. J. prieš Lietuvą kaip drausminė nuobauda buvo pritaikytas pataisos areštas, t. y. savo turiniu panaši arba atitinkanti kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio nuobaudą. Pareiškėjas šioje byloje iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, kuris niekuo nepanašus ir neatitinka kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio nuobaudos, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis už tą patį nusižengimą buvo nubaustas du kartus, yra nepagrįsti. Pareiškėjo paminėtų Europos Žmogaus Teisių Teismo bylų faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos nuo šios bylos. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija nedraudžia asmens atžvilgiu taikyti kelių teisės šakų reglamentuojamą atsakomybę, jei asmuo savo pažeidimu sukelia pasekmes, reglamentuojamas skirtingų teisės šakų, arba savo veiksmais pažeidžia kelių teisės šakų saugomas vertybes (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3200/2011).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodė, kad KASOKTĮ 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas. Teismas aptarė Išvadoje užfiksuotas aplinkybes ir padarytas išvadas. Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 19 d. parašė paaiškinimą dėl eismo įvykio (I t., b. l. 32-33). Byloje nėra įrodymų apie tai, kad pareiškėjas būtų skundęs vadovybei įvykį tyrusio pareigūno veiksmus, dėl tarnybinio patikrinimo eigos, procedūrų jis pretenzijų niekam nereiškė. Teismo vertinimu, Išvada yra išsami, joje išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, tarnybinio nusižengimo padariniai. Minėtoje Išvadoje taip pat nurodoma, kad pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad karys gailisi bei apie padarytą pažeidimą pats pranešė viršininkui. Taigi surašant Išvadą, formuojant rekomendacinę jos dalį, buvo įvertintos ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytos dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas išdėstė Statuto 69 straipsnio, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto nuostatas ir pažymėjo, jog už kario vardo pažeminimą arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą numatyta drausminė atsakomybė pagal Statuto 69 straipsnį. Taip pat už kario vardą žeminančius teisės pažeidimus kalto kario atžvilgiu krašto apsaugos ministras gali imtis veiksmų KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nuostatos pagrindu ir nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-390/2012).

Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą, jo pobūdį, kaltės formą, pasekmes, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas, ne tarnybos metu, esant tyčinei kaltės formai, neabejotinai pažemino kario vardą ir kartu diskreditavo krašto apsaugos sistemos instituciją. Pareiškėjas padarė keletą ATPK normų pažeidimų ir tyčia. KASOKTĮ 21 straipsnyje nustatyta, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, o kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių.

Pagal KASOKTĮ 23 straipsnio 2 dalį, asmuo, tapdamas kariu, prisiekia sąžiningai vykdyti Konstituciją, įstatymus, taip pat būti doru ir garbingu Lietuvos kariu. Pareiškėjas sąmoningai pasirinko vairuoti transporto priemonę esant neblaivumo būsenai (lengvas girtumas), nors ir ne tarnybos metu, įvykdė kitus pažeidimus, numatytus ATPK, kas sudarė pagrįstą pagrindą atsakovui įvertinti jo galimybę toliau vykdyti kario pareigas, padaryti išvadas, kad jo poelgis neatitinka kario statusui ir būdo savybėms keliamų reikalavimų. Surinktų įrodymų kontekste įvertinta, kad pareiškėjo tvirtinimas, jog jam skirta neproporcinga poveikio priemonė, yra nepagrįstas.

Atsakovas pagrįstai neatsižvelgė į nustatytas dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nes jų buvimas visame kitų įrodymų kontekste nesudaro prielaidų tvirtinimui, kad atsakovas priėmė per griežtą sprendimą. Pažymėta, kad iš Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimo matyti, jog pareiškėjas policijos pareigūnams M. K. ir D. L. vengė pasakyti savo pavardę, melavo, du kartus nurodė ne tą pavardę, prašė pareigūnų eismo įvykį forminti ne jo, o kito asmens vardu, nes jis pats yra pareigūnas, reiškė pretenzijas jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams ir grasinančius pareiškimus.

Pareiškėjui skirta poveikio priemonė įvertinta kaip proporcinga.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-1519/2013, 2012 m. spalio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A492-3014/2012, 2013 m. vasario 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A520-85/2013 ir kt. bei pažymėjo, kad atsakovas įvertino, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal pasekmes turi būti įvertintas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir tokiu būdu atsakovas realizavo savo diskrecijos teisę. Įvertinta, kad S. K. nebuvo taikyta drausminė nuobauda.

Teismas padarė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2823/2012 asmuo transporto priemonę vairavo nesavanaudiškais tikslais. Pareiškėjas taip elgtis apsisprendė siekdamas išbandyti keturratį, be to, jis įvykdė kitus administracinius teisės pažeidimus – stabdomas pareigūnų nestojo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bandė susitarti su policijos pareigūnais, jiems darė spaudimą. Bylų faktinės aplinkybės skirtingos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A520-2823/2012 pažymėjo, kad kario nubaudimas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam administracine tvarka ir drausminės nuobaudos pritaikymas už kario vardo pažeminimą nėra dvigubas nubaudimas Konvencijos prasme. Europos Žmogau Teisių Teismo nagrinėtoje byloje R. J. prieš Lietuvą nustatyta, kad R. J. kaip drausminė nuobauda buvo pritaikytas pataisos areštas, savo turiniu panašus ar atitinkantis kriminalinio pobūdžio nuobaudą. Byloje S. Z. prieš Rusiją nustatyta, kad pareiškėjas nubaustas 15 parų arešto, pripažinta, jog šis areštas turėjo baudžiamųjų poveikio priemonių charakterį. Vėliau už šį pažeidimą prieš pareiškėją buvo pradėta baudžiamoji teisena ir Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad jam taikytos abi baudžiamojo poveikio sankcijos. Europos Žmogaus Teisių Teismas Ruotsalainen prieš Suomiją byloje nustatė, kad abi pareiškėjui pritaikytos sankcijos buvo kriminalinės (baudžiamosios) pagal savo poveikį. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas pasinaudojo savo diskrecijos teise, teismas nepasisakė dėl vienuolikos pareiškėjo paskatinimų, esančių byloje. Teismas atmetė pareiškėjo pagrindinį reikalavimą dėl akto panaikinimo, kiti pareiškėjo reikalavimai – grąžinti jį į profesinę karo tarnybą, priteisti išmokas už priverstinę pravaikštą, butpinigius, maistpinigius ir neturtinę žalą, atmesti kaip išvestiniai iš reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą.

III. Pareiškėjas S. K. apeliaciniu skundu (II t., b. l. 157-161) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui: jam nepagrįstai buvo paskirta griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, jis dukart buvo nubaustas už tą patį pažeidimą, taip buvo pažeistas principas non bis in idem, visos tarnybos kariuomenėje metu jis buvo vertinamas vien tik gerai arba labai gerai, jokių drausmės pažeidimų neturėjo. Mano, kad tyrimas skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, tinkamai neįvertinant visų byloje surinktų aplinkybių, faktų. Profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimą anksčiau laiko nesant tam teisinių pagrindų traktuoja kaip laisvės ir saugumo pažeidimą. Kario atleidimas iš tarnybos buvo žala ne tik pačiam kariui, bet ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugai, kadangi aukštos moralės, be nuobaudų, aukštos kvalifikacijos karys buvo atleistas iš pareigų. Pirmosios instancijos teismas nepaisė šių faktinių aplinkybių vertindamas kario asmenybę, todėl padarė nepagrįstas išvadas. Pažymi, jog turi mažametę dukrą.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 178) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nurodo, jog atsakovo argumentai yra išdėstyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 179-180) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime išdėsto tokius pat argumentus, kaip ir atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Pažymi, jog pareiškėjui buvo taikytas savarankiškas atleidimo iš profesinės karo tarnybos pagrindas, o ne paskirta drausminė nuobauda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. balandžio 12 d. įsakymo Nr. P-339 „Dėl vyr. srž. S. K. atleidimo iš pareigų ir jo išleidimo į atsargą“, kuriuo, vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, už kario vardo pažeminimą arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą ir atsižvelgiant į Išvadą, pareiškėjas buvo atleistas iš Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų Logistikos tarnybos Remonto skyriaus Laivų įrangos remonto komandos techniko pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, pareiškėjo skundą atmetė ir konstatavo, kad atsakovas pagrįstai įvertino, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pagal pasekmes turi būti įvertintas pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir tokiu būdu atsakovas realizavo savo diskrecijos teisę.

Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ir mano, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliacinį skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tokiais pat argumentais, kaip ir skundą pirmosios instancijos teismui.

Bylos duomenys patvirtina, jog Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 1 dalyje (transporto priemonės be valstybinės techninės apžiūros vairavimas), ATPK 123 straipsnio 2 dalyje (transporto priemonės vairavimas be valstybinio numerio ženklų), ATPK 123 straipsnio 5 dalyje (transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu), ATPK 1242 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės esant neblaiviam vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, arba padarant kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį pavojingą situaciją, tai yra privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti), ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs).

Kretingos rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarime nustatė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras teismui pateikė medžiagą dėl S. K. administracinių teisės pažeidimų. Protokole nurodyta, kad S. K., būdamas neblaivus, 2012 m. liepos 17 d. 17.00 val. Kretingos rajone, kelio Šiauliai-Palanga 130 km vairavo transporto priemonę „Yamaha (duomenys neskelbtini) kuriai neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, transporto priemonė be valstybinio numerio ženklų, nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, keisdamas važiavimo kryptį nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, važiavo priešpriešine eismo juosta, priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį.

Nustatyta, kad pareiškėjas transporto priemonę vairavo būdamas lengvo girtumo būsenoje (1,02 promilės alkoholio). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. lapkričio 15 d. priėmė nutartį, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto S. K. apeliacinį skundą nutarė atmesti ir palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutarimą (I t., b. l. 67-70).

KASOKTĮ 26 straipsnio 4 dalis numato, kad kai reikia nustatyti tarnybos pareigų netinkamo vykdymo, teisės arba drausmės pažeidimo faktus ir aplinkybes, skiriamas tarnybinis patikrinimas, kuris atliekamas kariuomenės drausmės statuto, taip pat krašto apsaugos ministro arba kariuomenės vado nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju atlikus tarnybinį patikrinimą 2013 m. sausio 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje „Dėl vyresniojo seržanto S. K. galimai įvykdyto kario vardo pažeminimo ar krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo“ konstatuota, kad savo veiksmais (2012 m. liepos 17 d. Kretingos rajone, kelio Šiauliai – Palanga 130 km apie 17 val. neblaivus vairavo transporto priemonę „Yamaha (duomenys neskelbtini) kuriai nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kuri buvo be valstybinio numerio ženklų, ir nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir nuvažiavo į griovį priešpriešinės eismo juostos pusėje) S. K. neabejotinai diskreditavo visą Krašto apsaugos sistemą ir jos institucijas, akivaizdžiai sumenkino (pažemino) kario vardą (autoritetą), tuo padarydamas šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Statuto 69 straipsnyje (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas). Išvados rekomendacinėje dalyje pasiūlyta už drausmės pažeidimo, numatyto Statuto 69 straipsnyje, padarymą, tarnybinio patikrinimo išvados ir medžiagos patvirtintas kopijas perduoti krašto apsaugos ministrui dėl profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimo pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Išvada, skundžiamu Įsakymu KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu atleido pareiškėją iš užimamų pareigų.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Išvada yra išsami, joje išdėstytos nustatytos aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodytas tarnybinis nusižengimas (šiurkštus drausmės pažeidimas), jo padarymo laikas, aplinkybės, tarnybinio nusižengimo padariniai ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teisėjų kolegija nemato pagrindo vertinti minėtą Išvadą ar atliktą tarnybinį patikrinimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą, o pareiškėjas, teigdamas, jog tyrimas buvo atliktas pažeidžiant nustatytą tvarką, nedetalizuoja ir nenurodo, kokios konkrečios teisės normos buvo pažeistos atliekant tarnybinį patikrinimą ar surašant Išvadą. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjo padarytos veikos aplinkybes, taip pat gautas pareiškėjo 2012 m. gruodžio 19 d. paaiškinimas, kuriame jis prisipažino, jog vairavo neblaivus, buvo policijos pareigūnų sulaikytas (b. l. 32-33).

Kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnis numato šiurkštų drausmės pažeidimą – kario vardo pažeminimą arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą. Pagal šį straipsnį, už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos. Taigi už kario vardo pažeminimą arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą numatyta drausminė atsakomybė pagal Statuto 69 straipsnį. Taip pat už kario vardą žeminančius teisės pažeidimus kalto kario atžvilgiu krašto apsaugos ministras gali imtis veiksmų KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nuostatos pagrindu ir nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodo pareiškėjas, drausminė nuobauda pareiškėjui nebuvo paskirta, jis buvo atleistas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Pagal KASOKTĮ 26 straipsnio 3 dalį, drausmę ar įstatymus pažeidęs karys atsako pagal statutus ir įstatymus. Neigiamos pasekmės kariui pažeminusiam kario vardą atsiranda tiek pagal Statuto, tiek pagal KASOKTĮ 38 straipsnio nuostatas, taigi už tą pačią veiką atsakomybė gali būti taikoma skirtingais pagrindais. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas profesinės kario tarnybos sutarties nutraukimo pagrindas yra savarankiškas, taigi jo taikymui net nebūtina konstatuoti, kad karys padarė drausminį pažeidimą pagal Statuto 69 straipsnį, šio pagrindo atsiradimui pakanka nustatyti, kad karys padarė kario vardą žeminančius teisės pažeidimus. KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtintas iš esmės toks atleidimo iš tarnybos pagrindas, kai yra nustatomas kario kaltas veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, akivaizdžiai žeminantis krašto apsaugos sistemos (karo tarnybos) autoritetą, griaunantis pasitikėjimą krašto apsaugos sistema bei ją kompromituojantis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013, 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-390/2013).

Pažymėtina, kad karys yra Lietuvos valstybės gynėjas, kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. Pareiškėjas yra asmuo, kuris pagal KASOKTĮ 23 straipsnį yra davęs Lietuvos kario priesaiką ir įsipareigojęs sąžiningai vykdyti Konstituciją, įstatymus ir savo vadų įsakymus, pasižadėjęs būti doras ir garbingas Lietuvos karys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2823/2012).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjo elgesys ne tarnybos metu, kai jis transporto priemonę (keturratį „Yamaha XTZ 660“), kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavo būdamas neblaivus, pažemino kario vardą ir diskreditavo krašto apsaugos sistemos institucijas. Be to, pareiškėjas padarė net keletą ATPK pažeidimų, o aplinkybė, jog pareiškėjas jį sustabdžius su pareigūnais elgėsi mandagiai ir korektiškai, paneigiama Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 rugpjūčio 27 d. nutarime užfiksuotais policijos pareigūnų M.

K. ir D. L. rašytiniais ir teismo posėdžio metu teiktais paaiškinimais, jog pareiškėjas policijos pareigūnams M. K. ir D. L. vengė pasakyti savo pavardę, melavo, du kartus nurodė ne tą pavardę, prašė pareigūnų eismo įvykį forminti ne jo, o kito asmens vardu, nes jis pats yra pareigūnas, reiškė pretenzijas jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams ir grasinančius pareiškimus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog pareiškėjas padarė ne vieną sunkų ir pavojingą administracinį teisės pažeidimą, stengėsi išvengti atsakomybės, pats būdamas pareigūnu, grasino policijos pareigūnams, tokiu būdu aiškiai parodė nepagarbą visuomenėje nusistovėjusioms moralės normoms ir lūkesčiams, kurių iš profesinės karo tarnybos karių tikisi visuomenė, taip pažemino kario vardą ir diskreditavo krašto apsaugos sistemą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų karo tarnybos interesai ir kario reputacija (2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-85/2013).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo galiojančias teisės normas ir teismų praktiką ir pareiškėjo padarytas veikas – transporto priemonės vairavimą neblaiviam ir kt. – įvertino kaip kario vardo pažeminimą ir krašto apsaugos sistemos diskreditavimą, sudarantį pakankamą pagrindą atleisti karį iš tarnybos, pateikdamas argumentus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Sąmoningas apsisprendimas sėsti prie vairo neblaiviam, yra tyčinė veika bei tokie pareiškėjo atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro šios sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1534/2013).

Teisėjų kolegija daro išvadą, jog patvirtinta Išvada, kuria konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinės drausmės pažeidimą – pažemino kario vardą ar diskreditavo krašto apsaugos institucijas, buvo teisėtas pagrindas krašto apsaugos ministrui spręsti dėl profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimo KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu. Tokia išvada darytina vadovaujantis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-390/2013).

Pareiškėjas teigia, jog atleidus jį iš tarnybos jis buvo du kartus nubaustas už tą patį pažeidimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi ir išnagrinėjusi pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl to, jog jis buvo du kartus nubaustas už tą pačią veiką, daro išvadą, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo pareiškėjo nurodomas aplinkybes pripažinti pagrįstomis.

Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimas). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pažymėtina ir tai, kad, kaip savo aktuose yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, konstitucinis principas non bis in idem nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimai).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Pagal Konvencijos nuostatas negali būti baudžiama du kartus už tapatų pažeidimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas 2009 m. vasario 10 d. sprendime byloje S. Z. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 14939/03) suvienodino poziciją dėl tapataus pažeidimo aiškinimo Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio prasme, kurios šiuo metu ir laikomasi minėto teismo jurisprudencijoje (2009 m. rugsėjo 16 d. sprendimas byloje Routsalainen prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 13079/03). Šio teismo praktikoje, aiškinant pažeidimo sąvoką, įtvirtintą Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje, akcentuojamas materialusis pažeidimo aspektas, veikos teisiniam įvertinimui (kvalifikavimui) teikiant mažesnę reikšmę. Non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, kad asmuo antrą kartą baudžiamas (traukiamas baudžiamojon atsakomybėn) už identiškus arba iš esmės tokius pat teisiškai reikšmingus faktus (tą patį poelgį). Konstatuota, kad Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnis turi būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad principu non bis in idem būtų draudžiama persekioti ir/arba bausti asmenį antrą kartą už pažeidimą, jeigu jis kyla iš identiškų arba iš esmės tokių pat faktų (įvykių), dėl kurių asmuo jau buvo nubaustas.

Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2727/2012, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2823/2012).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar atsakovas pareiškėją pagrįstai atleido iš pareigų už kario vardo pažeminimą, krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą, kai pareiškėjui buvo taikyta administracinė atsakomybė. Pažymėtina, kad pareiškėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, o pareiškėjas iš tarnybos atleistas savarankišku KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. dėl to, jog pažemino kario vardą ar diskreditavo krašto apsaugos sistemos institucijas.

Pasisakydamas apie skirtingų teisinių atsakomybių atskyrimą bylose dėl vidaus tarnybos pareigūnų tarnybinės atsakomybės už pareigūno vardo pažeminimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės teisės taikymą, todėl konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar pakanka duomenų pareigūno atleidimui už pareigūno vardo pažeminimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011).

Atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką teisėjų kolegija pažymi, jog Kretingos rajono apylinkės teismas ir Klaipėdos apygardos teismas bylose dėl administracinių teisės pažeidimų pareiškėjo veiksmus vertino tik atsakomybės už tokius pažeidimus kontekste ir pareigūno vardo pažeminimo ar krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimo klausimas jose nebuvo sprendžiamas. Pareiškėjui už kario vardo pažeminimą, krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą nebuvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK nuostatas. Pareiškėjo argumentai, kad atleidimas iš pareigų reiškia jo dvigubą nubaudimą, yra nepagrįsti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir nustatė faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pabrėžtina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė pareiškėjo nagrinėjamoje byloje nurodytas aplinkybes. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes nustatė netinkamai, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles. Nusprendęs, kad skundžiamo Įsakymo nėra pagrindo naikinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir kitus pareiškėjos reikalavimus dėl grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką, butpinigių ir maistpinigių priteisimo.

Pareiškėjas prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą, kurią vertina 10 000 Lt suma. Viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Vadinasi, S. K. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos), o nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjo nurodomos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A520-2823/2012 ir šios nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, skiriasi, todėl šiuo atveju minėta nutartis nėra reikšminga.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimamas ne jo naudai, nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Skirgailė Žalimienė