AS-492-1120-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS492-1120/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00709-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 59.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „TopoEra“ dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. lT-(7.5)-38 1 punktą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1843 dalį dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „TopoEra“ parengto Jonavos rajono (duomenys neskelbtini)seniūnijos (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribų ir plotų patvirtinimo ta apimtimi, kuria nėra suprojektuotas pareiškėjo naudojamas 1,7168 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, Jonavos rajone (1 p.); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1843 dalį, kurioje patvirtintas asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti, sąrašą, kuriame neįtrauktas V. B. (4 p.); 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1843 dalį, kuria V. B. išbraukiamas iš Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-174 patvirtintų sąrašų ir įrašymo į asmenų, kurie neapsirinko žemės sklypų, sąrašą (9 p.); 5) įpareigoti NŽT per teismo nustatytą terminą pažymėti pareiškėjo naudojamą ir planuojamą įsigyti 1,7168 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)seniūnijoje Jonavos rajone, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte; 6) įpareigoti NŽT įtraukti pareiškėją V. B. į asmenų, kuriems suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, numatyti parduoti (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje Jonavos rajone, sąrašą.

Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo, 2014 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies 1 punktą pakeitė ir išdėstė taip: „Pareiškėjo V. B. skundą tenkinti iš dalies: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. lT-(7.5)-38 1 punktą; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-1843 9 punkto dalį, kuria pareiškėjas V. B. buvo išbrauktas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jonavos skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 5VĮ-(14.5.2.)-174 „Dėl asmenų sąrašų patvirtinimo“ patvirtinto sąrašo ir įrašytas į Asmenų, kurie nepasirinko žemės sklypų, sąrašą pagal priedą; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti V. B. 2011 m. birželio 27 d. prašymą suprojektuoti ir parduoti 1,72 ha ploto pageidaujamą pirkti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).“ Likusią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 1 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (II t., b. l. 2), prašydamas priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas: 5 800 Lt advokato išlaidas (2 800 Lt advokato išlaidas pirmojoje instancijoje ir 3 000 Lt advokato išlaidas apeliacinėje instancijoje) bei 150 Lt žyminį mokestį.

Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymą atmesti (II t., b. l. 15-21).

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (II t., b. l. 44-47) pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pareiškėjui V. B. 1 092 Lt (vieną tūkstantį devyniasdešimt du litus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Kauno apygardos administraciniame teisme.

Teismas iš pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymų nustatė, jog už atstovavimą pirmosios instancijos teisme pareiškėjas advokatei K. Gontienei sumokėjo 2 500 Lt, o už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme – 3 300 Lt. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teisme turėtų išlaidų atlyginimo klausimą sprendžia apeliacinės instancijos teismas, todėl teismas nepasisakė dėl 3 300 Lt atstovavimo išlaidų (2500 Lt už apeliacinio skundo rengimą, 500 Lt už atstovavimą apeliacinėje instancijoje, 300 Lt už atskirojo skundo parengimą) bei 50 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą priteisimo, kadangi šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui pirmosios instancijos teisme buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos: skundų rengimas, teisinė analizė, teisinės konsultacijos, dokumentų rengimas. Konstatavo, kad įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo išlaidas advokatei už atstovavimą teismo posėdžiuose, nėra, todėl šiuo atveju vertintos tik pagrįstos – skundo ir kitų dokumentų parengimo byloje išlaidos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovė advokatė K. Gontienė byloje yra parengusi skundą (I t., b. l. 4-11), prašymą dėl įrodymų išreikalavimo (I t., b. l. 127), prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (I t., b. l. 128-129). Teismas atstovės suteiktos pareiškėjui teisinės analizės, konsultacijų paslaugų nelaikė savarankiškomis paslaugomis, o vertintino kaip sudėtinę dokumentų byloje parengimo paslaugos dalį, todėl ir patirtas išlaidas už minėtas paslaugas traktavo kaip išlaidas už vieną teisinę paslaugą – skundo parengimą. Šiuo aspektu rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 8.2 punktą už skundo parengimą maksimali priteistina suma yra 3 000 Lt (1000 Lt (MMA) x 3(koeficientas). Už prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteistina suma yra 120 Lt (1000 Lt (MMA) x 0,12 (koeficientas), o už prašymo dėl įrodymų išreikalavimo parengimą maksimali priteistina suma yra 12 Lt (1000 Lt (MMA) x 0,012 (koeficientas). Pažymėjo, kad prašoma priteisti 2 500 Lt suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio.

Teismas taip pat nustatė, kad byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl visas šias patirtas išlaidas laikė pagrįstomis.

Priteisdamas pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas teismas atsižvelgė į teismo patenkintų pareiškėjo skundo reikalavimų dalį. Pažymėjo, kad pareiškėjas buvo pareiškęs šešis reikalavimus, iš kurių du reikalavimai buvo patenkinti pilnai, o vienas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus patenkintas iš dalies. Atsižvelgdamas į tai priteistinų išlaidų sumą atitinkamai sumažino iki 42 procentų maksimaliai priteistinos sumos.

Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, bylos sudėtingumą, prašomos priteisti bei maksimalios galimai priteistinos sumos dydį, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas patyrė 1 092 Lt pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant bylą Kauno apygardos administraciniame teisme, kurios priteistos iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

III. Pareiškėjas V. B. padavė atskirąjį skundą (II t., b. l. 63-65), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir patenkinti prašymą visiškai.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 500 Lt už šio atskirojo skundo parengimą.

Atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesprendė bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, klausimo ir nepagrįstai neperdavė šio prašymo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Mano, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą. Teigia, kad iš esmės visi pareiškėjo reikalavimai buvo patenkinti, t. y. panaikinti visi administraciniai aktai, trukdę pareiškėjui įgyti jo naudojamą valstybinės žemės sklypą. Kiti pareiškėjo reikalavimai buvo išvestiniai, kuriuos teismas pakoregavo, tačiau vis tiek įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus, nes laikė, kad pareiškėjui gali būti parduodamas naudojamas žemės sklypas. Iš esmės apeliacinės instancijos teismas patenkino visus reikalavimus, o vieną patenkino iš dalies, ne dėl to, kad jis būtų nepagrįstas, o atsižvelgiant į teismo kompetencijos ribas. Akcentuoja bylos sudėtingumą, didelį parengtų procesinių dokumentų kiekį. Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose. Mano, kad teismas apsiribojo formaliu patenkintų reikalavimų apskaičiavimu, neatsižvelgdamas į esmę bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsakovas su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei sumažinti pareiškėjo prašomas priteisti išlaidas už atskirojo skundo parengimą (II t., b. l. 115-121).

Vertina, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas buvo įpareigoti NŽT suprojektuoti ir parduoti pareiškėjui 1,7168 ha ginčo sklypą, o reikalavimai, kuriuos patenkino LVAT yra antraeiliai, nesuteikę pareiškėjui teisės įgyti nuosavybėn žemės sklypą. Sutinka su teismo vertinimu dėl reikalavimų patenkinimo. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad byla yra sudėtinga. Nurodo, kad byloje spręsti klausimai nebuvo nauji, specialios žinios nebuvo reikalingos, pareiškėjo skundas nedidelės apimties, jame nepateikta išsami teisės aktų analizė. Mano, kad teismas pagrįstai neatsižvelgė į pareiškėjo atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose, kadangi nėra pateikta tokias atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atsakovas taip pat mano, kad pareiškėjo prašoma priteisti 500 Lt dydžio suma už atskirojo skundo parengimą yra per didelė ir turi būti sumažinta.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo <...>. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje AS520-247/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012 ir kt.). Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-68/2010). Minėta proporcija, jei įmanoma, dažniausiai nustatoma kaip matematinis tenkintos (atmestos) skundo reikalavimo dalies santykis su visais skunde keltais materialiniais teisiniais reikalavimais ir išreiškiama dalimis arba procentais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-457/2011, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012), neturtinių reikalavimų atveju – paprastai pagal tenkintų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-138/2012, 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-74/2012), o tais atvejais, kai vienoje byloje pareikšti keli skirtingos prigimties reikalavimai – vėlgi pagal tenkintų pakankamai savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-68/2012).

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė sumažinti pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, atsižvelgdamas į tai, jog apeliacinės instancijos teismo nutartimi buvo patenkinti du iš šešių savarankiškų pareiškėjo skundo reikalavimų, o vienas patenkintas iš dalies.

Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, kitas svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad teismas pripažino pagrįstu pareiškėjo prašymą priteisti visas bylinėjimo išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, ir sumažino jas tik atsižvelgdamas į teismo patenkintų reikalavimų dalį.

Nuosekli administracinių teismų praktika patvirtina, jog bylinėjimosi išlaidos gali būti paskirstytos tik to teismo ir toje byloje, kurioje jos atsirado, todėl prašymas dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paduodamas pirmosios instancijos teismui ir jame nagrinėjamas, atitinkamai prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme. Tokios nuostatos nekeičia ir vėlesnis bylų sujungimas, t. y. jeigu bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėtos atskirai, patirtos bylinėjimosi išlaidos atlyginamos kiekvienoje administracinėje byloje atskirai, nepaisant to, jog bylos apeliacinėje instancijoje buvo sujungtos (2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492–704/2011). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė tik pirmosios instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimo klausimą.

Pripažintinas pagrįstu atskirojo skundo argumentas, kad tais atvejais, kai prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje paduotas ne tiesiogiai apeliacinės instancijos, o pirmosios instancijos teismui (ir atvirkščiai), šis teismas prašymą turėtų persiųsti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismas – pirmosios instancijos teismui (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822–421/2010, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, yra išspręstas LVAT 2014 m. spalio 22 d. nutartimi, taigi pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis pažeidimas šiuo atveju neužkirto kelio pareiškėjui realizuoti savo teisę gauti bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas, netenkintinas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už šio atskirojo skundo parengimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirojo skundo jame nurodytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė