A-525-1295-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A525-1295/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02263-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. K. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas N. K. su skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 16-18), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2013 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 25/4-5-7-14208;

2) panaikinti FNTT 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 25/4-5-6-23567;

3) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 11SP-1485 dalį, kuria nustatytas ištarnautas laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skaičiuoti 21 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos;

4) panaikinti VRM kanclerio 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 11SP-1485 dalį, kuria nustatytas darbo užmokesčio vidurkis – 4 922,05 Lt, pensijos suma – 1 178,83 Lt;

5) įpareigoti FNTT įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą išduoti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą);

6) įpareigoti VRM įskaityti į N. K. tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi aukštojoje mokykloje (Vilniaus universitete) laiko nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. birželio 30 d.;

7) įpareigoti VRM įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą perskaičiuoti pareiškėjo pensijos sumą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Paaiškino, kad VRM kanclerio 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 11SP-1485, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam buvo neterminuotai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Sprendime nurodytas ištarnautas laikas – 21 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos, darbo užmokesčio vidurkis – 4 922,05 Lt ir pensijos suma – 1 178,83 Lt. Pareiškėjas 2013 m. gegužės 28 d. pateikė vidaus reikalų ministrui prašymą, kuriame nurodė, kad FNTT, skaičiuodama jo ištarnautą laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai apskaičiuoti, nepriskaičiavo pusės mokymosi aukštojoje mokykloje laiko ir prašė pakeisti 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 11SP-1485.

Šis prašymas buvo persiųstas FNTT, kuri 2013 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. 25/4-5-7-14208 prašymo netenkino. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. birželio 30 d. mokėsi Vilniaus universiteto Matematikos fakultete ir baigęs buvo paskirtas Tarybų socialistinių respublikų sąjungos (toliau – TSRS) Gynybos ministerijos žinion, suteikiant leitenanto laipsnį. Nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 18 d. tarnavo TSRS Gynybos ministerijos kariniuose daliniuose karininku. 1995 m. rugsėjo 21 d. dirbdamas Pasienio policijos departamente prie VRM (toliau – ir Pasienio policijos departamentas), pateikė prašymą įskaityti į tarnybos stažą pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko.

Pasienio policijos departamento vadovas rezoliucija patenkino šį prašymą. FNTT 2013 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 25/4-5-7-14208 nurodyta, kad 1986 m. baigęs Vilniaus universitetą nuo 1986 m. liepos 1 d. N. K. tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose, o ne buvo paskirtas į nurodytas pareigūno pareigas, tačiau toks vertinimas yra neteisingas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Taip pat pažymėjo, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiame nutarime konstatuota, kad jis yra susijęs su konstitucinės žmogaus teisės į teisinga apmokėjimą už darbą, kuri yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstituciniu teisių, inter alia viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę, apsauga. Konstitucinis Teismas nurodė, kad nuo šio nutarimo oficialaus paskelbimo dienos sumažintus valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimus nustatantys įstatymų priedai, priedėliai, straipsniai (jų dalys), kurie šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu yra pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negalės būti taikomi.

Pareiškėjas 2013 m. spalio 21 d. pateikė vidaus reikalų ministrui prašymą, kuriame nurodė, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą jam buvo paskaičiuota remiantis FNTT 2013 m. balandžio 2 d. darbo užmokesčio atestatu (pažymėjimu) Nr. 04/7-8-2918 už laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. kovo 31 d. Nurodytu laikotarpiu užėmė 14 pareigybės kategoriją, kuriai pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą (2009 m. liepos 17 d. redakcija) buvo taikomas 6,86 pareiginės algos koeficientas. Prašė perskaičiuoti jo darbo užmokesčio vidurkį taikant 7 pareiginės algos koeficientą.

FNTT 2013 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. 25/4-5-6-23567 nemotyvuotai atsisakė išduoti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą).

Teismo posėdžio pirmosios instancijos metu pareiškėjas papildomai atkreipė dėmesį, jog jo tarnyba kitos valstybės ginkluotosiose pajėgose nebuvo būtinoji tarnyba, nes jis buvo karininkas, gaudavo darbo užmokestį.

Atsakovas VRM atsiliepimuose (b. l. 45-47; 76-79) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad VRM kanclerio 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 11SP-1485 priimtas vadovaujantis pateiktais dokumentais, tarp jų ir tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapu. N. K. su tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodytu tarnybos laiku pensijai skirti buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. balandžio 12 d. ir jokių prieštaravimų nepareiškė. Pareiškėjo faktinė padėtis atitinka tik tris Įstatymo nustatytas sąlygas, kurioms esant tarnybos stažas galėtų būti įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti: laikotarpiai, prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti yra buvę iki 1995 m. sausio 1 d., asmuo buvo priimtas tarnauti vidaus reikalų sistemos pareigūnu, pareiškėjas mokėsi kitoje aukštojoje mokykloje, tačiau baigęs studijas ne iš karto buvo paskirtas pareigūnu, todėl mokymosi kitoje aukštojoje mokykloje laikas negali būti prilygintas tarnybos laikui pensijai skirti. Mokymosi laikas kitoje aukštojoje mokykloje N. K. neįskaitytinas į tarnybos laiką pensijai skirti, nes po mokymosi aukštojoje mokykloje jis nebuvo iš karto ar per tris mėnesius paskirtas pareigūnu ar kariu, o būtinoji tarnyba kariuomenėje laikytina laikotarpiu prailginančiu terminą, o ne faktu, kad pareiškėjas buvo paskirtas pareigūnu ar kariu Įstatymo taikymo prasme, per kurį jis turėjo būti paskirtas pareigūnu ar kariu. N. K. po tarnybos TSRS ginkluotose pajėgose net apie penkerius metus nebuvo paskirtas nei pareigūnu, nei kariu. VRM neturi galimybių pateikti darbo užmokesčio, kurį būtų uždirbęs pareiškėjas, jei nebūtų Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime antikonstituciniais pripažintų įstatymų, ir realaus darbo užmokesčio skirtumo. Šis skirtumas nelaikytinas N. K. kompensuotinu dydžiu, nes kompensacijų dydį apibrėš įstatymas. Kadangi šiuo metu jis nežinomas, negali būti apskaičiuotas nei administracine, nei teismine tvarka.

Atsakovas FNTT atsiliepimuose (b. l. 42-44; 70-71) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas 1986 m. baigė Vilniaus universitetą. Iškart po baigimo nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 16 d. tarnavo TSRS ginkluotosiose pajėgose. Tarnybos laikas TSRS ginkluotosiose pajėgose negali būti tapatinamas nei su tarnyba krašto apsaugos sistemoje, kurią apibrėžia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis, nei apskritai su pareigūno tarnyba. Konkretus pareigūnų sąrašas nurodytas Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje. Tarnybos laikas nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 16 d.

– tai tik vienas iš laikotarpių, kurie nurodyti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje kaip laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., kurie prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti. N. K. klaidina teismą, skunde teigdamas, kad 1995 m. rugsėjo 21 d., dirbdamas Pasienio policijos departamente, pateikė tarnybinį prašymą įskaityti į tarnybos stažą pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko, o šios institucijos vadovas savo rezoliucija patenkino jo prašymą. Iš N. K. tarnybos bylos matyti, kad tokį prašymą jis pateikė Pasienio policijos departamento vadovui, kuris uždėjo vizą dėl tarnybos laiko perskaičiavimo, bet iš tolesnių tarnybos bylos dokumentų matyti, kad toks perskaičiavimas nebuvo atliktas.

Pareigūno valstybinė pensija 2013 m. balandžio 18 d. N. K. skirta ir paskaičiuota vadovaujantis nustatytu darbo užmokesčiu. Konstitucinis Teismas 201 m. liepos 1 d. nutarime nepasisakė dėl pensijų, skirtų pareiginių algų sumažinimo laikotarpiu, perskaičiavimo. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Tisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą.

Atsižvelgiant į tai, kad kol nebus priimtas anksčiau nurodytas įstatymas bei įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti paskirtų pensijų perskaičiavimo klausimai, FNTT neturi teisinio pagrindo N. K. išduoti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir SPT) atsiliepime (b. l. 35-37) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad SPT rengia sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir kariams. Pensijos skiriamos, perskaičiuojamos, jų mokėjimas nutraukiamas vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto ministerijos kanclerio sprendimu. Pareiškėjui nuo 2013 m. balandžio 1 d. neterminuotai buvo paskirta pensija už tarnybą. N. K., kaip nedirbančiam asmeniui, nuo 2013 m. balandžio 1 d. mokamas valstybinio socialinio draudimo bazinis pensijos dydžio priedas.

Pareiškėjo tarnybos laikas pensijai skirti yra 21 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos. N. K. su tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape nurodytu tarnybos laiku pensijai skirti buvo pasirašytinai supažindintas 2013 m. balandžio 12 d. ir prieštaravimų nepareiškė. Į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti yra įskaitytas laikotarpis nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 16 d., kaip tarnyba TSRS ginkluotose pajėgose, o tai atitinka Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą. Kiti prieš tai einantys laikotarpiai į tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapą FNTT nebuvo įtraukti, todėl pagrindo jų įskaityti arba neįskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti nebuvo.

Duomenys ir laikotarpiai apie N. K. mokymosi laiką iki 1986 m. birželio 30 d. bei duomenys apie pareiškėjo tarnybą pareigūnu ar kariu nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 16 d. SPT nebuvo pateikti, abejoti FNTT pateiktais duomenimis ir laikotarpiais, nurodytais pareiškėjo tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape, SPT neturėjo pagrindo. VRM kanclerio 2013 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 11SP-1485 2013 m. balandžio 30 d. raštu Nr. HPP(P)-3055 buvo išsiųstas pareiškėjui, nurodyta sprendimo apskundimo tvarka. SPT 2013 m. gegužės 30 d. gavo pareiškėjo 2013 m. gegužės 28 d. prašymą dėl neteisingo valstybinės pensijos už tarnybą paskaičiavimo.

Šiame prašyme pirmą kartą įvardytas N. K. prašymas dėl pusės mokymosi Vilniaus universitete laiko įskaičiavimo į tarnybos laiką pensijai skirti. Atsižvelgiant į tai, kad už duomenų ir laikotarpių įskaičiavimo į pareiškėjo tarnybos laiko pensijai skirti teisingumą ir teisėtumą yra atsakingas FNTT, pareiškėjo nurodytas prašymas buvo persiųstas nagrinėti šiai institucijai. 2013 m. birželio 21 d. SPT gavo FNTT 2013 m. birželio 20 d. raštą Nr. 25/4-5-7-14208, kuriame FNTT informavo pareiškėją ir SPT, kad nėra teisinio pagrindo N. K. mokymosi laiką įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-984/2008, pareiškėjo argumentas, jog pusę jo mokymosi laiko aukštojoje mokykloje buvo įskaityta į vidaus tarnybos stažą, negali būti imperatyvus, o nurodytas laikotarpis besąlygiškai įskaitytas į N. K. tarnybos laiką pensijai skirti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimu (b. l. 114-121) skundą atmetė.

Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad VRM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 11SP-1485 N. K. nuo 2013 m. balandžio 1 d. paskirta 1 178,83 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už 21 metų 5 mėnesių ir 9 dienų tarnybą (b. l. 81). Šiame sprendime nustatytas pareigūno nurodytų ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis – 4 922,05 Lt. Pareiškėjas su 2013 m. gegužės 28 d. prašymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą ir prašė pakeisti 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 11SP-1485, įskaitant į laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi Vilniaus universitete laiko (b. l. 86).

Šis N. K. prašymas VRM 2013 m. birželio 5 d. raštu Nr. 1D-5595(11) buvo persiųstas nagrinėti FNTT (b. l. 87). FNTT 2013 m. birželio 20 d. sprendime Nr. 25/-4-5-7-14208 nurodė, kad tarnybos laikas TSRS ginkluotose pajėgose nėra tarnyba pareigūno, nurodyto Įstatymo 1 dalies pirmame punkte, pareigose. Tai tik vienas iš laikotarpių, kurie nurodyti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, kaip laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d., kurie prilyginami tarnybos laikui pensijai skirti. Padaryta išvada, kad N. K. mokymosi laiko įskaityti į tarnybos laiką pensijai skirti nėra teisinio pagrindo (b. l. 88–89).

Pareiškėjas su 2013 m. spalio 21 d. prašymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrą ir prašė pakeisti VRM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 11SP-1485, perskaičiuojant jo darbo užmokesčio vidurkį pareigūnų ir karių valstybinei pensijai vietoj neteisėtai taikyto 6,86 pareiginės algos koeficiento į 7 pareiginės algos koeficientą (b. l. 90). Šis pareiškėjo prašymas VRM 2013 m. spalio 25 d. raštu Nr. 1D-9574(11) buvo persiųstas FNTT. Rašte nurodyta, kad klausimas dėl N. K. paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą perskaičiavimo ir 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 11SP-1485 pakeitimo bus sprendžiamas SPT gavus iš FNTT naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą) (b. l. 91).

FNTT 2013 m. lapkričio 8 d. sprendime Nr. 25/4-5-6-23567 nurodė, kad jo darbo užmokesčio dydis buvo nustatytas vadovaujantis tuo laikotarpiu galiojusiomis Valstybės tarnybos įstatymo normomis. Pareigūno valstybinė pensija 2013 m. balandžio 18 d. buvo skirta ir perskaičiuota vadovaujantis nustatytu darbo užmokesčiu. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarimu nepasisakė dėl pensijų, skirtų pareiginių algų sumažinimo laikotarpiu, perskaičiavimo. Sprendime pažymėta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Tarnybos Kalėjimų departamente prie teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Vyriausybė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengia ir pateikia Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikia pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą.

Kol nebus priimtas anksčiau nurodytas įstatymas bei įstatymais ar kitais teisės aktais reglamentuoti paskirtų pensijų perskaičiavimo klausimai, FNTT neturi teisinio pagrindo išduoti naujo darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) (b. l. 92–93).

Pasisakydamas dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti apskaičiavimo, teismas nurodė, kad laikotarpiai, kurie patenka į pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, nustatyti Įstatymo 6 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 7 punkte. Laikotarpiai, kurie prilyginami tarnybos laikui šiai pensijai skirti, įtvirtinti Įstatymo 16 straipsnio 3 ir 4 dalyse bei Nuostatų 6 punkte.

Nuostatų 4 punkte nurodyta, kad pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Įstatymo 6 ir 16 straipsnius. Pacitavęs Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir Nuostatų 6.2 punktą, iš aptarto teisinio reguliavimo teismas darė išvadą, jog Įstatymas nustatė sąlygą, būtiną mokymosi kitose mokyklose laikui į vidaus tarnybos stažą įskaityti – asmuo po baigimo turėjo iš karto pradėti tarnybą, po mokyklos baigimo neturėjo būti dirbęs kitose darbovietėse ar tarnavęs kitose tarnybose, o jį detalizuojančiuose nuostatuose iš esmės apibrėžta įstatyme naudojama sąvoka „iš karto“, nustatant konkrečius terminus, per kuriuos asmuo turėjo stoti į vidaus tarnybą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 išaiškino, kad Įstatyme vartojama sąvoka „iš karto“ nėra siejama su mokslo (studijų) baigimo momentu, tačiau, ji nustato tam tikrus laiko, per kurį asmuo turi būti paskirtas pareigūnų, apribojimus. Nutartyje teismas pažymėjo, kad sistemiškai analizuojant priėmimą į vidaus tarnybą reglamentuojančias nuostatas bei atsižvelgiant į reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad asmuo būtų priimtas į tarnybą (sveikatos, fizinio pasirengimo, tinkamumo tarnybai patikrinimas ir kt.), pripažintina, kad įstatymų leidėjas pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti, t. y.

įgyti pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo. Todėl manytina, kad įstatymų leidėjas vartodamas sąvoką „iš karto“, siekė nustatyti reikalavimą, jog tam, kad į tarnybos laiką būtų įskaityta pusė mokymosi laiko, asmens pirmoji tarnybos (darbo) vieta po mokslo baigimo turi būti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemos institucijoje, kuriose tarnauja (dirba) turėdami pareigūno (kario) statusą. Iš N. K. diplomo Nr. 142958 (b. l.

26) bei tarnybos lapo (b. l.

99) pirmosios instancijos teismas nustatė, kad jis nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. birželio 30 d. studijavo Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete (dabar Vilniaus universitetas) Matematikos fakultete. 1986 m. baigęs universitetą, pareiškėjas buvo paskirtas SSRS Gynybos ministerijos žinion (b. l. 27). Iš rezervo prievolininko liudijimo Nr. 067781 bei FNTT 2013 m. balandžio 16 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapo Nr. 04/4-5-7-3296 matyti, kad N. K. nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 16 d. tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose (b. l. 29, 82). 1993 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas pradėjo dirbti Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos žvalgybos tarnybos Vilniaus APKPP (b. l. 82–83).

Laikotarpis nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 16 d., kai N. K. tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose, buvo įskaičiuotas į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti (b. l. 82). Teismas pažymėjo, kad tarnybos laikas TSRS ginkluotose pajėgose negali būti tapatinamas nei su tarnyba krašto apsaugos sistemoje (Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis), nei su pareigūno tarnyba. Pareiškėjas po universiteto baigimo tarnavo kitos valstybės ginkluotosiose pajėgose. Šis periodas nėra pareigūno darbo stažas, o tik jam prilyginamas stažas, nes tokio stažo įskaičiavimo galimybė nurodoma ne Įstatymo 6, o 16 straipsnyje.

Teismo vertinimu, Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkto prasme tapimas pareigūnu turi būti suprantamas kaip tarnybos, kuri įvardinta Įstatymo 6 straipsnyje atlikimas. Pradėdamas tarnauti kitos valstybės ginkluotose pajėgose pareiškėjas neįgijo Įstatymo 6 straipsnio nurodyto stažo, todėl nelaikytina, jog nuo tarnybos ginkluotosiose pajėgose pradžios jis tapo pareigūnu. Teismas taip pat pažymėjo, jog minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 buvo išaiškinta, kad iki 2003 m. gegužės 1 d., t. y. iki įsigaliojant Vidaus tarnybos statutui, priėmimo į vidaus tarnybą santykius reglamentavo Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. 304, kurio 17 punktas nustatė, jog asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamą laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigūnu.

Pareigūnai, pradėdami eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Sistemiškai analizuodamas šias nuostatas, teismas priėjo prie išvados, jog priėmimo į vidaus tarnybą momentas yra siejamas su vidaus reikalų sistemos pareigūno statuso įgijimo momentu, numatytu šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto 10 straipsnio 3 dalyje, arba, jeigu asmuo į tarnybą priimtas laikotarpiu nuo 1991 m. rugsėjo 11 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. – Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 17 punkte. Atsižvelgus į tai konstatuota, kad į vidaus tarnybos stažą būtų įskaityta pusė mokymosi aukštojoje švietimo įstaigoje laiko, jei asmuo įgyja vidaus reikalų sistemos pareigūno statusą, per tris mėnesius nuo aukštosios švietimo įstaigos baigimo.

Analogiškai kario statuso įgijimas buvo susietas su priesaikos davimu ir nuo 1990 m. lapkričio 29 d. iki 1996 m. spalio 18 d. galiojusio (pareiškėjas pradėjo dirbti Krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos žvalgybos tarnyboje 1993 m. gruodžio 5 d.) Krašto apsaugos tarnybos įstatymo 4 straipsnyje. Remiantis anksčiau minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, teismas darė išvadą, kad kario statusas buvo įgyjamas nuo priesaikos davimo dienos. Net ir tuo atveju, jei pareiškėjas tapo kitos valstybės profesionaliu kariu, nors byloje nepateikti įrodymai apie profesionalios, o ne būtinosios tarnybos atlikimą, jis neįgijo teisinę reikšmę pareigūno stažo skaičiavimui turinčio statuso – netapo kariu Krašto apsaugos tarnybos įstatymo prasme.

Vertinta, jog pareiškėjo tarnybos laikotarpis yra vienas iš laikotarpių, prilyginamų tarnybos laikui pensijai skirti. Kadangi nuo tarnybos ginkluotose pajėgose, kuri prailgina laikotarpį nuo mokslo baigimo iki stojimo į tarnybą, baigimo iki N. K. stojimo į tarnybą Pasienio policijos departamente praėjo daugiau nei 5 metai, nėra pagrindo pusę jo mokymosi laiko įskaityti į jo tarnybos laiką pensijai skirti. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Pasienio policijos departamento vadovas rezoliucija patenkino jo 1995 m. rugsėjo 21 d. prašymą įskaityti į tarnybos stažą pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko.

Ant šio prašymo (b. l.

30) esanti viza patvirtina tik tai, kad buvo prašoma paruošti perskaičiavimą, įskaitant į tarnybos stažą pusę mokymosi laiko aukštojoje mokykloje, tačiau iš tarnybos bylos dokumentų matyti, kad toks perskaičiavimas nebuvo atliktas. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, bei remdamasis FNTT 2013 m. balandžio 16 d. tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. 04/4-5-7-3296 nurodytais duomenimis, teismas darė išvadą, kad VRM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 11SP-1485 dalis, kurioje nustatytas 21 metų, 5 mėnesių ir 9 dienų ištarnautas laikas N. K. pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skaičiuoti, bei FNTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Nr. 25/-4-5-7-14208 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra jokio teisinio pagrindo jų panaikinti. Taip pat negali būti tenkinamas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VRM įskaityti į N. K. tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi aukštojoje mokykloje (Vilniaus universitete) laiko nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. birželio 30 d.

Pasisakydamas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio, teismas vertino, kad iš VRM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 11SP-1485 matyti, kad N. K. nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkis, nuo kurio skaičiuotas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis, yra 4 922,05 Lt (b. l. 81). Iš FNTT 2013 m. balandžio 2 d. darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) Nr. 04/7-8-2918 matyti, kad pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis skaičiuotas pagal nuo 2012 m. balandžio iki 2013 m. kovo gautą darbo užmokestį (b. l. 64).

Iš pareiškėjo tarnybos lapo matyti, kad nuo 2011 m. gegužės 18 d. jis buvo paskirtas į FNTT Imuniteto ir kontrolės skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas (A lygis, 14 kategorija; b. l. 103). Iš FNTT 2013 m. balandžio 2 d. darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) Nr. 04/7-8-2918 matyti, kad N. K. darbo užmokestis buvo skaičiuojamas taikant 6,86 pareiginės algos koeficientą. Toks koeficientas buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo 2009 m. liepos 17 d. redakcijoje. Iki tol galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede buvo įtvirtinta, kad 14 pareigybės kategorijai taikomas pareiginės algos koeficientas 7.

Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas (2009 m. liepos 17 d. redakcija), kuriame nustatyti sumažinti 11–20 pareigybių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

Nuostatų 13.2 punktas nurodo, kad prie prašymo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą turi būti pridėtas darbo užmokesčio atestatas (pažymėjimas). Teismas vertino, jog 7 pareiginės algos koeficientas pareiškėjui pagal galiojančius teisės aktus nebuvo nei nustatytas nei šiuo koeficientu remiantis mokėtas darbo užmokestis, todėl pagal jį skaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį pensijai gauti nėra teisinio pagrindo. Teismas nurodė, jog pareiškėjas, supratęs, kad jo teisės pažeistos dėl koeficiento sumažinimo galėjo savo teises ginti teisme paduodamas skundą dėl sumažinto darbo užmokesčio priteisimo.

Teismo sprendimo buvimas galėtų būti teisėtas pagrindas išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą dėl koeficiento sumažinimo bei įtraukti šią sumą į darbo užmokesčio atestatą. Vien Konstitucinio Teismo nutarimo buvimas nereiškia, kad pareiškėjui buvo nustatytas 7 pareiginės algos koeficientas, nes Konstitucinio Teismo nutarimas negali būti vykdomas tiesiogiai, vien Konstitucinio Teismo nutarimo pagrindu negautas darbo užmokestis bei kitos išmokos nėra išmokamos.

III. Pareiškėjas N. K. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 126-130), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą pilna apimtimi.

1) Iš 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimo darytina išvada, jog nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. 14 pareigybės kategorijos valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientas 7 buvo neteisėtai sumažintas iki 6.86. Pareiškėjui dirbant FNTT buvo pažeista jo konstitucinė teisė į teisingą apmokėjimą už darbą ir tuo pačiu, išėjus į pensiją, buvo neteisingai apskaičiuotas darbo užmokesčio vidurkis ir pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Kadangi valstybės veiksmai, kuriais buvo neteisėtai sumažintas atlyginimas, o to pasakoje neteisingai perskaičiuota pareigūnų pensija, bei Konstitucinio Teismo nutarimo nevykdymas, neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų normų ir principų, pareiškėjo teisė gauti teisingą pareigūno pensiją turi būti apginta. Pirmosios instancijos teismui nevykdant iš Konstitucijos kylančios ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pripažįstamos teismo pareigos ad hoc šalinti Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo spragas ir šiuo atveju nepriteisinat pareiškėjui teisingo pareigūno pensijos perskaičiavimo, įstatyminis reguliavimas, kuris buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir toliau realiai taikomas.

2) Dėl teismo argumento, kad pareiškėjas, supratęs, kad jo teisės pažeistos dėl koeficiento sumažinimo galėjo savo teises ginti teisme paduodamas skundą dėl sumažinto darbo užmokesčio priteisimo, teismo sprendimas galėjo būti pagrindu išmokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą ir įtraukti šią sumą į darbo užmokesčio atestatą, pažymi, kad teismo posėdžio metu nurodė, kad FNTT 2013 m. lapkričio 8 d. raštu atsisakė išduoti naują darbo užmokesčio atestatą, bet pagal kitą prašymą 2013 m. lapkričio 20 d. pateikė pažymą apie FNTT nepriskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią tarp pareiškėjui faktiškai apskaičiuoto darbo užmokesčio ir darbo užmokesčio, kurį buvo privalu priskaičiuoti ir mokėti. Taip teismas buvo informuotas, kad pareiškėjas pradėjo neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio priteisimo procedūrą. Remiantis ABTĮ 81 straipsniu ir 86 straipsnio 2 dalimi, teismas turėjo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad pareiškėjas 2013 m. lapkričio 25 d. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai sumažinto ir neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo (administracinės bylos Nr. I-9345-815/2013). Kadangi teismui ši aplinkybė svarbi, jis, vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 3 dalimi, turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą.

3) Teismo sprendime painiojamos sąvokos „nustatytas“ ir „išmokėtas“ darbo užmokestis. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pensija perskaičiuojama ne pagal išmokėtą, o pagal nustatytą darbo užmokesčio vidurkį. Jei darbo užmokestis buvo nustatytas neteisingai, pagal Konstitucijai prieštaraujantį įstatymą, šis pažeidimas turi būti pašalinamas perskaičiuojant darbo užmokesčio vidurkį pagal Konstitucijai neprieštaraujantį įstatymą.

4) Teismo sprendime remiamasi tuo, kad 7 pareiginės algos koeficientas pareiškėjui pagal galiojančius teisės aktus nebuvo nei nustatytas, nei šiuo koeficientu remiantis mokėtas darbo užmokestis. Iš 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio Teismo nutarimo darytina išvada, kad 7 koeficientas pareiškėjui nenustatytas nepagrįstai, o teisės aktai, remiantis kuriais tai atlikta, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi nuo nutarimo paskelbimo dienos.

5) Teismas nepagrįstai vertino, jog pagal Krašto apsaugos tarnybos įstatymo 4 straipsnį, kario statuso įgijimas sietas su priesaikos davimu. Taip pat nepagrįstai nurodyta, kad nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas tarnavo kitos valstybės ginkluotose pajėgose. Tai prieštarauja Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarimo nuostatoms. Akcentuoja, kad 1993 m. jam pradėjus darbą (tarnybą) Lietuvos Respublikos valstybės tarnyboje, Įstatymas dar negaliojo, todėl, tam, kad nebūtų pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtintų Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 6.2 punktas. Sprendime taip pat nepagrįstai nurodyta, kad iš bylos duomenų matyti, kad perskaičiavimas nebuvo atliktas. Nurodo, kad iš jo tarnybos bylos yra dingę dokumentai, susiję su 1993-1997 m. tarnyba.

6) Priimdamas sprendimą teismas netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, iš esmės pažeidė Konstituciją, netinkamai vertino įrodymus, pažeidė pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant bylai svarbias aplinkybes, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Atsakovas FNTT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 135-138), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Teismas pagrįstai atmetė skundo argumentus dėl pusės mokymosi aukštojoje mokykloje laiko įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Teismas teisingai nustatė, kad Tarnybos sprendimai, kuriais nustatytas 21 metų 5 mėnesių ir 9 dienų pareiškėjo ištarnautas laikas, yra teisėti ir pagrįsti. FNTT, skaičiuodama pareigūnų stažą valstybinei pensijai gauti, vadovaujasi Įstatymu, jo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktu, ir minėtą įstatymą detalizuojančiais Nuostatais, jų 6.2 punktu. Šių normų aiškinimas pateiktas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008. Pareiškėjas neatitinka sąlygų, kad pusė mokymosi aukštojoje mokykloje laiko būtų įskaityta į jo tarnybos laiką, nes nuo tarnybos TSRS ginkluotosiose pajėgose, kuri prailgina laikotarpį nuo mokslo baigimo iki stojimo į tarnybą, baigimo iki stojimo į tarnybą Pasienio policijos departamente praėjo daugiau nei 5 metai. Teismas pagrįstai nurodė, kad perskaičiavimas, įskaitant į tarnybos stažą pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko, nebuvo atliktas. Ant pareiškėjo 1995 m. rugsėjo 21 d. prašymo esanti viza patvirtina tik tai, kad buvo prašoma paruošti perskaičiavimą.

2) Pasisakydamas dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio pakeitimo atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą, remiasi Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, Nuostatų 13.2 punktu. Pažymi, kad teismas teisingai nurodė, kad 7 pareiginės algos koeficientas pareiškėjui pagal galiojančius teisės aktus nebuvo nei nustatytas, nei juo remiantis mokėtas darbo užmokestis, tad pagal jį skaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį pensijai gauti nėra teisinio pagrindo. Vien minėto Konstitucinio Teismo nutarimo buvimas nereiškia, kad pareiškėjui nustatytas 7 pareiginės algos koeficientas. Konstitucinio Teismo nutarimas negali būti vykdomas tiesiogiai, vien jo pagrindu negautas darbo užmokestis bei kitos išmokos nėra išmokamos.

3) FNTT neginčija pareiškėjo teisės reikalauti išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį ir dėl to perskaičiuoti paskirtos valstybinės pensijos dydį, atsižvelgiant į minėtą Konstitucinio Teismo nutarimą, tačiau šiuo metu FNTT tam neturi teisinio pagrindo, nes nėra priimtas įstatymas, reglamentuojantis asmenų, kuriems už darbą mokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teisės aktais nėra reglamentuoti paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimo klausimai.

4) Dėl argumento, jog ši byla turėtų būti stabdoma dėl administracinės bylos Nr. I-9345/815/2013, nepasisako, šį klausimą palieka spręsti teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo SPT pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 133-134), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

SPT vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant nei materialinių, nei proceso teisės normų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl dviejų aspektų – pareiškėjo tarnybos laiko pareigūnų ir karių pensijai skirti apskaičiavimo ir šios pensijos dydžio.

Pareiškėjas teismo prašė panaikinti FNTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimą Nr. 25/4-5-7-14208, kuriuo FNTT atsisakė pareiškėjo mokymosi aukštojoje mokykloje laiką įskaityti į laiką pensijai gauti (b. l. 24-25); panaikinti FNTT 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 25/4-5-6-23567, kuriuo FNTT atsisakė išduoti pareiškėjui naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą), kol nebus priimtas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojantis įstatymas ar kitais teisės aktais reglamentuoti paskirtų pensijų perskaičiavimo klausimai (b. l. 93); panaikinti VRM kanclerio 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 11SP-1485 dalis, kuria nustatytas ištarnautas laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skaičiuoti 21 metai 5 mėnesiai ir 9 dienos bei darbo užmokesčio vidurkis – 4 922,05 Lt, pensijos suma – 1 178,83 Lt (b. l. 81); įpareigoti FNTT įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą išduoti naują darbo užmokesčio atestatą (pažymėjimą); įpareigoti VRM įskaityti į N. K. tarnybos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti pusę mokymosi aukštojoje mokykloje (Vilniaus universitete) laiko nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. birželio 30 d.; įpareigoti VRM įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą perskaičiuoti pareiškėjo pensijos sumą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė visa apimtimi. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutinka.

Dėl tarnybos laiko pareigūnų ir karių pensijai skirti apskaičiavimo

Pareiškėjas nesutinka su VRM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 11SP-1485 dalimi, kurioje nurodyta, kad pareiškėjo ištarnautas laikas – 21 metai 5 mėnesiai 9 dienos. Pareiškėjo nuomone, į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti turi būti įskaičiuota ir pusė mokymosi aukštojoje mokykloje Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete (dabar Vilniaus universitetas) laiko nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. birželio 30 d. Šį argumentą pareiškėjas grindžia Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktu.

Pareigūnų ir karių tarnybos laiko pensijai skirti nustatymą reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas ir Vidaus reikalų, specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 83.

Laikotarpiai, įskaitomi į tarnybos laiką pensijai skirti, nustatyti Įstatymo 6 straipsnyje ir Nuostatų 7 punkte. Tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. nustatyti 16 straipsnio 3 dalyje bei Nuostatų 6 punkte.

Pareiškėjo akcentuojamoje Įstatymo nuostatoje (Įstatymo 16 str. 3 d. 6 p.) nurodyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginama, be kita ko, laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d. – mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.

Įstatymą detalizuojančių Nuostatų 6.2 punkte nustatyta, jog į tarnybos laiką, nurodytą Įstatymo 16 straipsnyje, iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-984/2008 išaiškino, kad „įstatyme vartojama sąvoka „iš karto“, nėra siejama su mokslo (studijų) baigimo momentu, tačiau, Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, ji nustato tam tikrus laiko, per kurį asmuo turi būti paskirtas pareigūnų, apribojimus. Sistemiškai analizuojant priėmimą į vidaus tarnybą reglamentuojančias nuostatas bei atsižvelgiant į reikalavimus, kurie turi būti įvykdyti, kad asmuo būtų priimtas į tarnybą (sveikatos, fizinio pasirengimo, tinkamumo tarnybai patikrinimas ir kt.), teigtina, kad įstatymų leidėjas pasirinkdamas sąvoką „iš karto“, siekė užtikrinti, kad asmenys nedelsdami pareikštų norą tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje bei pareigūnais būtų paskirti, t. y. įgyti pareigūno statusą, per kiek įmanoma trumpesnį laiką po mokslo (studijų) baigimo. Todėl manytina, kad įstatymų leidėjas vartodamas sąvoką „iš karto“, siekė nustatyti reikalavimą, jog tam, kad į tarnybos laiką būtų įskaityta pusė mokymosi laiko, asmens pirmoji tarnybos (darbo) vieta po mokslo baigimo turi būti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos ar prokuratūros sistemos institucijoje, kuriose tarnauja (dirba) turėdami pareigūno (kario) statusą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-984/2008 Administracinė jurisprudencija. 2008, 16).

Toje pačioje nutartyje taip pat pažymėta, kad „Įstatyme buvo nustatytas reikalavimas, kad per minėtą laikotarpį asmuo turėjo būti paskirtas pareigūnu, t. y. įgyti pareigūno statusą, tuo tarpu Nuostatuose –, kad per minėtą trijų mėnesių laikotarpį asmuo turėjo stoti į tarnybą. Todėl būtina išsiaiškinti, ar Nuostatų 6.2 punkto 2 pastraipoje vartojama formuluotė „tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą“ reiškia tai, kad šiuo laikotarpiu asmuo turėjo pareikšti norą tarnauti (pateikti prašymą) atitinkamose institucijose, ar tai, kad – turėjo įgyti pareigūno statusą.

Siekiant išaiškinti „stojimo į tarnybą“ reikšmę, ji aiškintina kartu su toje pačioje teisės normoje nustatytu trijų mėnesių terminu, per kurį po mokslo užbaigimo asmuo turėtų stoti į tarnybą. Pirmiausia pažymėtina, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme Vyriausybei nenustatytas specialus pavedimas apibrėžti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkte naudojamo termino „iš karto“ reikšmę. Tai įstatyminė ir neapibrėžta norma, kuri be specialaus įstatymų leidėjo pavedimo negali būti susiaurinta Vyriausybės poįstatyminiais aktais, apibrėžiant terminą „iš karto“ konkrečiu laikotarpiu (nagrinėjamu atveju - trimis mėnesiais).

Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija terminą „iš karto paskirti pareigūnais“ interpretuoja, kaip suteikiantį galimybę teismui įvertinti, ar laikotarpis, praėjęs po mokslo (studijų) baigimo momento iki asmens paskyrimo pareigūnu yra protingas ir atitinka sąvokos „iš karto“ turinį. Todėl Nuostatų 6.2 punkto 2 pastraipą aiškinant taip, kad ji atitiktų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktą, darytina išvada, kad ji nenustato absoliutaus termino, per kurį asmuo turi būti priimtas į tarnybą, tam, kad jo mokymosi laikotarpis būtų įskaitytas į tarnybos stažą, nes tokio termino nenustato ir Įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punktas.

Tą iš dalies atspindi ir lingvistiniai terminų paskirti pareigūnu ir stoti į tarnybą skirtumai. Stojimo į tarnybą terminas teisės aktuose nėra apibrėžtas. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, šiam terminui tenka savarankiška teisinė reikšmė, nesutampanti su paskyrimo pareigūnu reikšme. Atsižvelgiant į tai, kad iki 1995 m. sausio 1 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnyje, Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 12 straipsnyje, Tarnybos vidaus reikalų sistemoje statuto 2–5 punkte buvo numatytos patikros procedūros, atliekamos prieš asmenis paskiriant pareigūnais, kurių trukmė dažnai nepriklausė nuo asmens ir objektyviai galėjo viršyti trijų mėnesių terminą, darytina išvada, kad terminas „stoti į tarnybą“ reiškia valios teisės aktų nustatyta tvarka būti priimtam į tarnybą vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros ar kitose institucijose pareiškimą.

Taigi asmeniui per tris mėnesius pareiškus valią tarnauti (dirbti) vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo ar prokuratūros sistemoje, t. y. stojus į tarnybą (Nuostatų 6.2 punkto 2 pastraipa), asmeniui sėkmingai praėjus atitinkamas patikros procedūras ir paskyrus jį pareigūnu, laikytina, kad asmuo yra iš karto paskirtas pareigūnu Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 4 dalies 6 punkto prasme“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-984/2008 Administracinė jurisprudencija. 2008, 16).

Taigi, nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta tai, ar pareiškėjas iš karto po aukštosios mokyklos baigimo buvo paskirtas pareigūnu Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkto prasme.

Bylos medžiaga (b. l. 26, 27, 29, 82-85) patvirtina, jog pareiškėjas nuo 1981 m. rugsėjo 1 d. iki 1986 m. birželio 30 d. studijavo Vilniaus valstybiniame V. Kapsuko universitete (dabar Vilniaus universitetas), nuo 1986 m. liepos 1 d. iki 1988 m. rugpjūčio 16 d. tarnavo TSRS ginkluotose pajėgose, nuo 1993 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. kovo 27 d. dirbo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos Valstybės sienos apsaugos žvalgybos tarnybos Vilniaus APKPP, kitose vidaus reikalų sistemos įstaigose.

Šios aplinkybės neleidžia vertinti, kad po aukštosios mokyklos baigimo pareiškėjas buvo paskirtas pareigūnu Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punkto prasme. Šis laikotarpis yra ne pareigūno darbo stažas, o tik jam prilyginamas stažas, nes tokio stažo įskaičiavimo galimybė nurodoma ne Įstatymo 6 straipsnyje, o 16 straipsnyje. Konkrečiai Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpis, buvęs iki 1995 m. sausio 1 d. – faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d.

Kadangi pareigūnu pareiškėjas tapo tik 1993 m. gruodžio 5 d., t. y. praėjus daugiau nei penkiems metams nuo aukštosios mokyklos baigimo, pagrindo taikyti Įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir į pareiškėjo tarnybos laiką pareigūnų ir karių pensijai skirti įskaičiuoti pusę mokymosi aukštojoje mokykloje laiko, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimus susijusius su šiuo aspektu.

Patikrinusi bylą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš bylos medžiagos negalima daryti išvados, jog pareiškėjo prašymas, pateiktas Pasienio policijos departamento vadovui dėl pusės mokymosi aukštojoje mokykloje įskaitymo į tarnybos stažą, buvo patenkintas. Ant prašymo kopijos (b. l. 30) esanti viza „p. N. P., prašyčiau paruošti perskaičiavimą, įskaičiuojant į tarnybos stažą 50 x laiko mokslo aukštojoje mokykloje“ su parašu ir data, patvirtina tik tai, jog buvo pavesta paruošti tokį perskaičiavimą, tačiau kiti bylos duomenys suponuoja išvadą, kad toks perskaičiavimas nebuvo atliktas.

Dėl pareigūnų ir karių pensijos dydžio

Pareiškėjas nesutinka ir su VRM 2013 m. balandžio 18 d. sprendimo Nr. 11SP-1485 dalimi, kurioje nustatytas darbo užmokesčio vidurkis – 4 922,05 Lt, pensijos suma – 1 178,83 Lt. Teigia, jog atsižvelgiant į tai, jog jo pareigybės kategorija buvo 14, jam pagal Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą (2009 m. liepos 17 d. redakciją) buvo taikomas 6,84 pareiginės algos koeficientas, nors remiantis Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu, koeficientas turėjo būti 7.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, jog pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių dvylikos mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendžiant klausimą dėl šių nuostatų taikymo, pirmiausia pažymėtina, kad nagrinėjamos administracinės bylos dalyku nėra ir negali būti klausimas dėl pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu mokėto darbo užmokesčio dydžio teisingumo bei pagrįstumo. Iš tiesų šioje byloje sprendžiama tik dėl valstybinės pensijos dydžio, kuris, kaip minėta, iš esmės yra apskaičiuojamas pagal atitinkamais laikotarpiais gautą darbo užmokestį. Todėl pareiškėjo argumentai, susiję su Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir galimai neteisingai apskaičiuotu jam darbo užmokesčių, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi.

Bylos duomenys (b. l. 64, 103) patvirtina, jog pareiškėjo darbo užmokesčio vidurkis, reikšmingas apskaičiuojant valstybinės pensijos dydį, buvo skaičiuotas pagal nuo 2012 m. balandžio – 2013 m. kovo mėnesio gautą darbo užmokestį. Byloje nekeliamos abejonės dėl to, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija pareiškėjui buvo apskaičiuota ne pagal jo aktuliais laikotarpiais gautą darbo užmokestį. Todėl ginčo atveju nesant nustatytam faktui, kad pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis buvo sumažintas neteisėtai ir jam nesant perskaičiuotam, pagrindo perskaičiuoti pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydį, nėra.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis, pareiškėjas yra kreipęsis į teismą dėl jam neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo (administracinės bylos Nr. I-4319-815/2014). Tik teismui tenkinus jo prašymą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl mokėtinos valstybinės pensijos dydžio perskaičiavimo, šiuo tikslu teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjui kreipiantis į atsakovą, ar kitą kompetentingą subjektą.

Apibendrinant išdėstytą bei atsižvelgiant į minėtas bylos nagrinėjimo ribas, konstatuotina, jog šiuo metu tenkinti pareiškėjo reikalavimų susijusių su pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimu nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą šioje dalyje taip pat atmetė pagrįstai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas