AS-822-455-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-455/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07785-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2013 m. vasario 25 d. skundą (b. l. 1–2). Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas 2013 m. kovo 25 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Krašto apsaugos ministerijos 2013 m. vasario 14 d. atsakymą ir įpareigoti šią instituciją tinkamai atsakyti į I. M. 2013 m. sausio 3 d. elektroniniu paštu siųstą skundą bei išnagrinėti jo 2013 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu siųstą skundą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. I-2721-426/2013 byla buvo nutraukta. Pareiškėjas šią nutartį apskundė, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 1 d. nutartimi atskirąjį skundą priimti atsisakė kaip paduotą praleidus terminą atskirajam skundui paduoti, o 2013 m. liepos 15 d. nutartimi I. M. prašymo dėl atskirojo skundo termino atnaujinimo netenkino ir skundą taip pat atsisakė priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį paliko nepakeistą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis įsiteisėjo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad atsakymas į pareiškėjo 2013 m. vasario 25 d. skundą turėjo būti pateiktas iki 2013 m. kovo 25 d. I. M. nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Pasibaigus įstatymo nustatytiems skundo nagrinėjimo terminui, pareiškėjas atsakymo negavo. Taigi, jis dėl vilkinimo atlikti veiksmus į Vilniaus apygardos administracinį teismą jis turėjo kreiptis iki 2013 m. gegužės 27 d. Pareiškėjas prašė skundo padavimo terminą skaičiuoti nuo 2013 m. lapkričio 7 d., kai buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-782/2013. I. M. administracinėje byloje Nr. I-2721-426/2013 pareikštas reikalavimas įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išnagrinėti jo 2013 m. vasario 25 d. skundą nebuvo išnagrinėtas. Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos skundo dalyko pasirinkimas yra pareiškėjo, bet ne teismo teisė. Teismas dėl byloje nagrinėtinų reikalavimų pasisako nutartyje priimti skundą. Priėmus skundą, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami. Skundo dalykas turi būti apibrėžiamas skundo priėmimo metu, o keičiamas tik įgyvendinant teisę tikslinti skundą. Taigi, I. M. teiginiai, kad jis galėjo sužinoti apie reikalavimo nepriėmimą tik pasibaigus procesui, yra nepagrįsti. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-2721-426/2013 buvo matyti, kokia apimtimi buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Taigi, laiku nepaduodamas atskirojo skundo, I. M. pats pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą. Remdamasis išdėstytais argumentai, teismas padarė išvadą, kad kreipdamasis į teismą dėl reikalavimo įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją išnagrinėti jo 2013 m. vasario 25 d. elektroniniu paštu siųstą skundą su 2013 m. gruodžio 5 d. skundu, pareiškėjas buvo praleidęs terminą tokiam reikalavimui pareikšti, o jo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo praleistą terminą atnaujinti.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 45), prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Nurodo, kad įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo nutraukta byla, pasisakyta tik dėl vieno iš pareiškėjo reikštų skundo reikalavimų, dėl pareiškėjo reikalavimo atsakyti į jo 2013 m. vasario 25 d. skundą nebuvo pasisakyta. Pažymi, kad jo teisė kreiptis į teismą su minėtu reikalavimu buvo pripažinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartimi. Tai, kad šis reikalavimas nebuvo priimtas nagrinėti, pareiškėjas teigia sužinojęs tik pasibaigus procesui 2013 m. lapkričio 7 d., iki tol jokių pranešimų apie nepriimtą reikalavimą negavęs, o vykstant apeliaciniam procesui pareiškėjo manymu nebuvo pagrindo kreiptis pakartotinai dėl šio klausimo sprendimo, manė, kad užtenka vieno kreipimosi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Pagal Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punktą, asmenų prašymai turi būti išnagrinėti per 20 darbo dienų nuo jų gavimo institucijoje. Jeigu prašymo nagrinėjimas susijęs su komisijos sudarymu, posėdžio sušaukimu ar kitomis organizacinėmis priemonėmis, dėl kurių atsakymo pateikimas asmeniui gali užsitęsti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje, institucijos vadovas per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 10 darbo dienų. Likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki minėtų taisyklių 30 punkte nustatyto termino pabaigos, institucija išsiunčia asmeniui pranešimą raštu (arba elektroniniu paštu, jeigu prašymas pateiktas elektroniniu būdu), nurodydama prašymo nagrinėjimo pratęsimo priežastis. Vadovaujantis minėtomis taisyklėmis ir nesant duomenų, kad skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakymas į pareiškėjo 2013 m. vasario 25 d. skundą turėjo būti pateiktas iki 2013 m. kovo 25 d. Pareiškėjas negavęs atsakymo dėl vilkinimo atlikti veiksmus į Vilniaus apygardos administracinį teismą turėjo kreiptis iki 2013 m. gegužės 27 d.

Byloje nustatyta, kad patikslintas skundas administracinėje byloje Nr. I-2721-426/2013, kuriame, be kita ko, pareiškėjas kėlė reikalavimą įpareigoti atsakovą atsakyti į pareiškėjo 2013 m. vasario 25 d. raštą, užregistruotas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. balandžio 8 d. (Lietuvos vyriausiojo administracini teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartis adm. b. Nr. AS492-255/2014), tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. I-2721-426/2013 šis pareiškėjo reikalavimas nagrinėjamas nebuvo, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo patikslintas skundas, kuris užregistruotas teisme 2013 m. balandžio 8 d., nebuvo priimtas. Pareiškėjas šioje byloje prašo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, nes ji yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylas Nr. AS525-575/2010, Nr. AS556-341/2009, Nr. AS63-404/2009 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog patikslinto skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti jo 2013 m. vasario 25 d. skundą, jam tapo žinoma tik priėmus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-782/2013, t. y. pasibaigus procesui dėl 2013 m. birželio 11 d. nutarties. Teisėjų kolegija su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I-2721-426/2013 matyti, kokia apimtimi išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Byloje nėra ginčo, kad šią nutartį pareiškėjas gavo laiku ir pasinaudojo teise ją apskųsti, tačiau dėl praleisto atskirojo skundo padavimo termino pareiškėjo atskirasis skundas nepriimtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS552-782/2013 buvo sprendžiama ne dėl 2013 m. birželio 11 d. nutarties teisėtumo, o dėl kitos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti atskirąjį skundą, todėl pareiškėjo argumentai, kad iki 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties priėmimo nebuvo pagrindo pakartotinai kreiptis į teismą dėl neišspręsto reikalavimo, vertinami kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teises gali įgyvendinti per atstovą (žr., pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-171/2011, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-87/2011, 2010 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-329/2010 ir kt.). Asmuo, siekdamas apginti savo galimai pažeistas teises ir įgyvendinti interesus, turi būti aktyvus, atidus ir rūpestingas, o ketindamas skundu kreiptis į teismą, savo teises įgyvendinti gali tiek pats, tiek pasitelkdamas kitus asmenis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes, ir atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką bylose dėl termino atnaujinimo, konstatuoja, kad pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais sukūrė sau neigiamų teisinių pasekmių. Pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos objektyviomis kliūtimis laiku pateikti skundą teismui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad terminą pareiškėjas praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios priklausančių, priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinti atskirąjį skundą ir naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Skirgailė Žalimienė