AS-525-143-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-143/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03687-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl socialinio draudimo pensijos neišmokėtos dalies priteisimo ir sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. K. kreipėsi į teismą su skundu prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (6.5)1-5682 ir išnagrinėti ginčą iš esmės: panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-16813 bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti V. K. neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį (17 840,86 Lt) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Minėtoje nutartyje buvo konstatuota, kad pareiškėja, apskųsdama VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-16813 VSDFV pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo procedūrą, tačiau VSDFV atsisakius nagrinėti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus nustatytą trejų metų terminą, klausimas dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo nebuvo išnagrinėtas iš esmės, t. y. nebuvo priimtas sprendimas patenkinti ar atmesti pareiškėjos skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo. Buvo pažymėta, kad VSDFV 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. (6.5)1-5682 pareiškėjai sukėlė tiesiogines pasekmes.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi skundo dalį priėmė, kitą skundo dalį priimti atsisakė: nutarė priimti V. K. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti VSDFV 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (6.5)1-5682, atsisakė priimti skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-16813 bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti V. K. neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį (17 840,86 Lt) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Nurodė, kad pareiškėjos reikalavimo dalis, kurioje ji prašo išnagrinėti iš esmės, t. y. panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-16813 bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti V. K. neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį (17 840,86 Lt) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atsisakytina priimti, nes pareiškėja pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo procedūrą, tačiau VSDFV atsisakius nagrinėti jos skundą, ši procedūra nebuvo užbaigta. Kol nėra išnagrinėtas VSDFV 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo pagrįstumo klausimas, negalima laikyti, kad pareiškėja tinkamai pasinaudojo išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka ir kad ši procedūra yra baigta.

III. Pareiškėja dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą. Skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-16813 bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti V. K. neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį (17 840,86 Lt) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartimi nesutinka. Paaiškina, kad joje nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, pagal kurią visi skundo reikalavimai nagrinėtini Vilniaus apygardos administraciniame teisme (2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-692/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-552-708/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-552-717/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-789/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS552-717/2013). Pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 17 straipsnio 3 dalimi, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskiriami Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Taigi konstatavus, kad dėl VSDFV 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (6.5)1-5682 apskundimo pareiškėja turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, darytina išvada, kad ir dėl kitų minėtų pareiškėjos reikalavimų administracinė byla nagrinėtina Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Atsakovas VSDFV pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o V. K. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pirmoji sumažinta pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinojo įstatymo) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., taigi pareiškėja apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija sužinojo 2010 m. sausio mėn. Pareiškėja, prašydama įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti jai 2010 – 2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymu (prašymas VSDFV gautas 2013 m. rugpjūčio 20 d., registracijos Nr. GP-1501) kreipėsi į VSDFV kaip privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.

VSDFV nustatė, kad pareiškėja yra praleidusi Lietuvos Respublikos pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV trejų metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. (6.5)1-5682, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 31 punktu, atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą. Pareiškėja pakartotinai 2013 m. rugsėjo 8 d. prašymu (gautas VSDFV 2013 m. rugsėjo 12 d., registracijos Nr. GP-1687) kreipėsi į VSDFV, tačiau įvertinus prašymo argumentus, buvo nuspręsta, jog jie nesudaro pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti. 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. (6.5)1-5682 atsisakė atnaujinti praleistą terminą ir nusprendė 2013 m. rugpjūčio 12 d. prašymo nenagrinėti.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą buvo pateikusi tik VSDFV 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (6.5)1-5682, teismas nutartyje teisingai nurodė, kad teisines pasekmes pareiškėjai sukelia ikiteisminio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas ir, kol teisme nėra išnagrinėtas jo pagrįstumo klausimas, negalima laikyti, jog procedūra yra baigta. Teismas neturėdamas duomenų apie VSDFV 2013 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. (6.5)I-6162, priimtą išnagrinėjus pareiškėjos VSDFV 2013 m. rugsėjo 13 d. gautą prašymą, pagrįstai nusprendė, jog ginčas VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti nepagrįstai sumažintą pensijos dalį VSDFV nebuvo išnagrinėtas iš esmės, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos skundas nebuvo išnagrinėtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-716/2013, 2013 m. spalio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-849/2013, 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 išaiškino, kad Pensijų įstatymo 45 straipsnis ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka skundžiant sprendimus VSDFV bei kad terminas skundui dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautos pensijos dalies išmokėjimo paduoti skaičiuojamas nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo.

Minėtoje 2013 m. spalio 9 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. AS438-818/2013) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad „<...> pareiškėjai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo mokama sumažinta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Taigi apie savo teisių pažeidimą pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėn. <...>“, todėl teismas konstatavo, kad „<...> iš prieš tai išdėstytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja 2010 m. sausio mėn. sužinojusi apie mokamą sumažintą pensiją, į VSDFV kreipėsi tik 2013 m. gegužės 5 d., t. y. praleidusi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 metų terminą apskųsti VSDFV teritorinių skyrių sprendimą pensijų klausimais VSDFV“.

Taip pat remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje išaiškinta, kad pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties dalis, kurią prašoma panaikinti atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, todėl nėra pagrindo ją naikinti ir tenkinti pareiškėjos atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-16813 bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti V. K. neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį (17 840,86 Lt) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši subjektinė asmens teisė yra neatsiejamai susijusi su pareiga pažeistą ar ginčijamą savo teisę arba įstatymų saugomą interesą ginti laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, kurių vienas yra kreipimasis į teismą teisminės gynybos per įstatymo nustatytą terminą.

Šiame kontekste reikia priminti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas buvo pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjai nebuvo išmokėta valstybinės socialinio draudimo pensijos dalis už 2010–2011 metus dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, numačiusios valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų dydžio ribojimą asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

Nagrinėjamu atveju svarbiausias bylos klausimas yra tai, ar pareiškėja, siekdamas savo galbūt pažeistas teises ir interesus ginti teismine tvarka administraciniuose teismuose, tinkamai realizavo teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis laiduoja kiekvieno asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje AS-520-789/2013 pabrėžė, jog, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, taip ir teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Konstitucija asmeniui suteikia ne tik teises, bet nustato ir pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis nustato, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos reikalavimas iš esmės yra kilęs dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos mokėjimo, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti jai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja šį ginčą kėlė administraciniame teisme. Teisė kreiptis į administracinį teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją išankstinio administracinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto prasmę jis yra skirtas tam, kad ta pati teisinė problema (administracinis ginčas) maksimaliai tokiomis pačiomis kaip ir administraciniame teisme sąlygomis kompetentingos institucijos būtų išnagrinėta ir išspręsta dar iki teismo. Tai reiškia, kad tokio skundo nagrinėjimo paskirtis yra ne papildomas asmens tariamai pažeistų teisių ar interesų gynimo apsunkinimas, o priešingai – papildomo mechanizmo, galinčio išspręsti paminėtą teisinę problemą, nustatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-191/2010).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas pagrindas atsisakyti priimti skundą (prašymą) nagrinėti administraciniame teisme yra susijęs su tuo, jog pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Šioje įstatymo normoje nustatytu pagrindu gali būti atsisakoma priimti skundą tik tuo atveju, kai atitinkamame įstatyme tam tikrai administracinių ginčų kategorijai yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o pareiškėjas, prieš kreipdamasis į administracinį teismą, nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-583/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi administracinėje byloje AS520-789/2013 konstatavo, jog Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Pagal minėto straipsnio 4 dalį VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Įvertinusi pirmiau įvardytas Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas, išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, jog jos neabejotinai patvirtina, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgus į pirmiau nurodytas įstatymų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertinus pareiškėjos skundo turinį, konstatuotina, jog pareiškėjo keliamam ginčui spręsti įstatyme yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kurios pareiškėja turėjo laikytis. Taigi spręstinas klausimas, ar pareiškėja tinkamai pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje expressis verbis yra nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.

Tačiau pažymėtina, kad administracinėje byloje AS520-789/2013 ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja skunde bei atskirajame skunde nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. su skundu kreipėsi į VSDFV dėl Alytaus skyriaus 2013 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (4.8)R1-16813, kuriuo buvo nurodyta, jog VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintos pensijų dalies, t. y. pareiškėja pradėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo institucijoje procedūrą.

Kaip jau buvo minėta, Pensijų įstatymo 45 straipsnio bei Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos suponuoja būtinybę prieš kreipiantis į teismą VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus apskųsti VSDFV, kuri pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjusi skundą, priima dėl jo sprendimą iš esmės, t. y. gali skundą patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Nagrinėjamu atveju VSDFV 2013 m. rugpjūčio 23 d. sprendime yra nurodoma jog VSDFV, remdamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių 31 punktu, atsisako nagrinėti pareiškėjos skundą dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013 07 30 sprendimo Nr. (4.8)R1-16813.

Todėl būtų pagrindas manyti, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra nėra baigta. Tačiau tame pačiame 2013m. rugpjūčio 23 d. sprendime VSDFV taip pat nurodo, kad VSDFV Alytaus skyriaus 2013m. liepos 30 d. rašte pateikti išsamūs ir teisingi duomenys apie pareiškėjai mokėtą pensiją, jos perskaičiavimą bei išmokėtos pensijos dydžius, taip pat kad nėra pagrindo naikinti šį raštą. Tokios atsakovo formuluotės kolegijos vertinimu leidžia padaryti išvadą, jog VSDFV pareiškėjos skundas dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013m. liepos 30 d. sprendimo buvo išnagrinėtas iš esmės ir priimtas sprendimas atsisakyti panaikinti teritorinio skyriaus sprendimą.

Todėl konstatuotina jog nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta ir kliūčių nagrinėti ginčą teisme nėra.

Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 3 dalį apygardos administracinis teismas pirmąja instancija nagrinėja skundus (prašymus) dėl savivaldybių visuomeninių administracinių ginčų komisijų, o įstatymų numatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, byloje ginčas kilo dėl VSDFV teritorinio skyriaus, t. y. Alytaus skyriaus Druskininkų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. (4.8)R1-16813, todėl vadovaujantis administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, spręstinas klausimas dėl bylos perdavimo Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos V. K. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus Druskininkų skyriaus 2013 m. liepos 30 d. sprendimą Nr. (4.8)R1-16813 bei įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių išmokėti V. K. neteisėtai neišmokėtos senatvės pensijos dalį (17 840,86 Lt) laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pareiškėjos V. K. skundo dalies priėmimo klausimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas