A-770-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-770-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00611-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1.;6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. U. su skundu (I t. b. l. 6-9) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius, atsakovas) 2011 m. birželio 7 d. sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. U.;

2) panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. (10.14) 10-24-15950 dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, pildant stažą iki pensijos skyrimo;

3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir trečiasis suinteresuotas asmuo) 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-8727;

4) įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, įskaičiuojant į darbo stažą laikotarpius 1982 m. liepos 27 d. – 1986 m. sausio 12 d. ir 1987 m. rugpjūčio 11 d. – 1987 m. rugpjūčio 31 d. nuo pensijos paskyrimo datos.

Pareiškėja skunde nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius paskyrė jai 514,06 Lt per mėnesį valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki gyvos galvos. Apie paskirtą senatvės pensiją sužinojo 2011 m. birželio 25 d., kai gavo VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą Nr. 13P-7776. Nesutikdama su šiuo sprendimu, jį apskundė. VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. (10.14)10-24-15950 neskyrė valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, papildant stažą iki pensijos skyrimo, nes jos sūnus A. U., gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), pirmą kartą vaiku invalidu iki 16 metų buvo pripažintas 1989 m. birželio 22 d., todėl laikotarpiai 1982 m. liepos 27 d. – 1986 m. sausio 12 d. ir 1987 m. rugpjūčio 11 d. – 1987 m. rugpjūčio 31 d. neįskaitytini į jos valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai, prilygintą laiką. Nesutikdama ir su šiuo sprendimu, pareiškėja apskundė jį Fondo valdybai. Fondo valdyba 2013 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (6.5) 1-8727 nurodė, kad pareiškėjai paskirta dalinė senatvės pensija yra paskaičiuota teisingai. Nurodyta, kad nedidelį senatvės pensijos dydį lėmė nedidelės trukmės stažas ir nedidelės turėtos draudžiamosios pajamos. Pareiškėja nurodė, kad iš įvairių gydymo įstaigų dokumentų matyti, kad jos sūnus A. U., gimęs (duomenys neskelbtini) m., invalidu tapo nuo kūdikystės. Medikai dviejų mėnesių vaiką pasiūlė atiduoti į neįgaliųjų slaugos namus Kaune, tačiau pareiškėja atsisakė tai daryti. Sūnų vos kelių mėnesių vežė į Leningrado klinikas, jis buvo gydomas ir Lietuvoje. Kai kurie pirminiai dokumentai nėra išlikę, nes saugomi 15 metų. Mano, kad surinktų dokumentų pakanka įrodyti, jog vaikas invalidu tapo nuo pat kūdikystės. Tvirtino, kad Fondo valdyba 2013 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. (6.5) 1-8727 atsakė jai formaliai, net nesigilinusi į situaciją.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (I. t., b. l. 144-149).

Atsakovas nurodė, jog 2011 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 13P-7776 D. U. paskirta senatvės pensija nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki gyvos galvos. Senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į 28 metų 7 mėnesių 29 dienų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau – ir stažas) ir 1988 - 1992 metų draudžiamąsias pajamas bei 1994-2010 metų draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai atitinkamai yra 0,6929 ir 0,5689. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 54 straipsnio 3 dalies 1 punktu asmens stažui, įgytam dirbant savarankiškai, prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. motinoms - vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas.

Toks laikas gali būti įrodytas tik pridedant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) išduotą pažymą (iki 2005 m. liepos 1 d. - valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą pažymėjimą), įrodančią vaiko buvimo invalidu laiką, arba gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimą, įrodantį buvimo vaiku invalidu laiką. Pažymėjo, kad vienintelis dokumentas, patvirtinantis A. U., gim. (duomenys neskelbtini), neįgalumą nuo 1989 m. birželio 22 d., yra kompetentingos įstaigos III vaikų poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos išduota 1989 m. birželio 22 d. medicininė išvada Nr. 3303.

Atsiliepime taip pat nurodyta, jog nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 1982 m. liepos 7 d. iki 1985 m. gruodžio 5 d. A. U. gyveno kartu su motina D. U., kadangi remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras) 2013 m. balandžio 29 d. esančiais Gyventojų registro duomenimis D. U. nuo 1985 m. gruodžio 6 d. iki 1996 m. spalio 7 d. registruota (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav., o Registre 2013 m. liepos 17 d. esančiais Gyventojų registro tarnybos duomenimis, A.

U. tik nuo 1997 m. liepos 22 d. iki 2001 m. sausio 20 d. registruotas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m. sav. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrius 2013 m. balandžio 4 d. rašte Nr. 30-1-S-2582 „Dėl A. U. duomenų“ nurodė, kad D. U. nuo 1985 m. gruodžio 6 d. iki 1996 m. rugpjūčio 23 d. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir jos gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose šiuo adresu buvo įrašytas sūnus A. U.. Atsakovas taip pat nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nesikreipė į Fondo valdybą, kaip privalomą išankstinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. spalio 11 d. sprendimo Nr. (10.14)10-24-15950 „Dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pildant stažą iki pensijos skyrimo D.

U.“, byla turėtų būti nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 8 punktu (teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 171).

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimu (II t., b. l. 6-11) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pareiškėja D. U. dėl senatvės pensijos skyrimo kreipėsi 2011 m. balandžio 27 d. prašymu ir pateikė darbo knygelę, išduotą 1969 m. liepos 4 d., pažymas apie draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 1986 m. sausio 13 d. iki 1994 m. sausio 1 d., bei prašyme nurodė, kad nuo 1982 m. liepos 26 d. iki 1986 m. sausio 13 d. niekur nedirbo, augino vaikus. Pildydama 2011 m. balandžio 27 d. prašymą pati pareiškėja 6 punkte „Ar slaugėte namuose? (pildoma, jei slaugyta iki 1995-01-01)“ nurodė, kad neslaugė vaiko invalido iki 16 metų. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 13P-7776 „Dėl Valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo D. U.“ D. U. paskirta senatvės pensija nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki gyvos galvos. Senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į jos 28 metų 7 mėnesių 29 dienų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą (toliau -stažas) ir 1988 - 1992 metų draudžiamąsias pajamas bei 1994-2010 metų draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai atitinkamai yra 0,6929 ir 0,5689.

Teismas, įvertinęs įrodymus byloje, nurodė, kad pagal III vaikų poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos pirminę 1989 m. birželio 22 d. medicininę išvadą Nr. 3303 A. U. pripažintas vaiku invalidu tik nuo 1989 m. birželio 22 d. Viešoji įstaiga Klaipėdos sveikatos priežiūros centras 2013 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 162 ir 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 339 nurodė, kad įrodyti, jog A. U. galimai turėjo negalią nuo vaikystės neturi nei kompetencijos, nei galimybių, nes archyve jo vaikiškos sveikatos istorijos nėra. Epikrizėje nurodyta, jog Klaipėdos ligoninės I – o nervų ligų skyriuje A. U., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. Klaipėda, (duomenys neskelbtini), gydytas nuo 1998 m. gegužės 16 d. iki 1998 m. gegužės 21 d. ir įrašyta “Būdamas 7 metų, motinos pasakojimu karščiavo (lygtai buvo nustatytas gripas), po ko atsirado epilepsiniai priepuoliai…”. Teismas pažymėjo, jog pagal pareiškėjos pateiktus medicininius dokumentus ir atsakovo iš gydymo įstaigų gautus atsakymus nėra duomenų apie galimą A. U. pripažinimą vaiku invalidu anksčiau nei 1989 m. birželio 22 d.

Teismas akcentavo, kad neįgaliojo statusą asmuo įgyja, kai kompetentinga įstaiga – NDNT priima atitinkamą sprendimą. Įstatymuose nenustatyta, kad asmuo, sergantis atitinkama liga (-omis), pripažįstamas neįgaliuoju kitaip, nei kompetentingai įstaigai – NDNT nustatant jam neįgalumo, darbingumo lygius, t. y. NDNT priėmus sprendimą dėl neįgalumo, darbingumo lygių nustatymo.

Atsižvelgdamas į nurodytas teisines ir faktines aplinkybes teismas konstatavo, jog vienintelis dokumentas, patvirtinantis pareiškėjos sūnaus A. U. neįgalumą nuo 1989 m. birželio 22 d., yra kompetentingos įstaigos - III vaikų poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos pirminė 1989 m. birželio 22 d. medicininė išvada Nr. 3303. Pažymėjo, jog šioje išvadoje nurodyta, kad tai pirminė išvada, t. y. neįgalumas jam anksčiau nebuvo nustatytas.

Atsižvelgdamas į tai, kad A. U. pirminis neįgalumas nustatytas 1989 m. birželio 22 d. nuo tos pačios dienos, teismas vertino, jog VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai neįskaitė laikotarpių 1982 m. liepos 27 d. – 1986 m. sausio 12 d. ir 1987 m. rugpjūčio 11 d. – 1987 m. rugpjūčio 31 d. į pareiškėjos D. U. stažą, įgytą dirbant savarankiškai, prilygintą laiką skiriant senatvės pensiją, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. spalio 11d. sprendimą Nr. (10.14) 10-24-15950 dėl atsisakymo skirti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, pildant stažą iki pensijos skyrimo. Nustačius, kad atsakovas pagrįstai neįskaitė minėtų laikotarpių į pareiškėjos stažą, įgytą dirbant savarankiškai, prilygintą laiką skiriant senatvės pensiją, netenkinti ir pareiškėjos išvestiniai reikalavimai: įpareigoti atsakovą įskaityti laikotarpius 1982 m. liepos 27 d. – 1986 m. sausio 12 d. ir 1987 m. rugpjūčio 11 d. – 1987 m. rugpjūčio 31 d. į pareiškėjos darbo stažą nuo pensijos paskyrimo datos, panaikinti atsakovo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo, panaikinti Fondo valdybos 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-8727.

III. Pareiškėja D. U. pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 14-17), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: pareiškėjos skundą tenkinti.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Mano, kad teismas nepagrįstai rėmėsi tik III vaikų poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos pirmine 1989 m. birželio 22 d. medicininė išvada Nr. 3303 ir nevertino kitų pareiškėjos pateiktų dokumentų bei nurodytų aplinkybių, patvirtinančių sūnaus neįgalumą nuo gimimo.

2) Nurodo, kad iš įvairių gydymo įstaigų dokumentų matyti, kad jos sūnus A. U., gimęs (duomenys neskelbtini) m., invalidu tapo nuo kūdikystės. Medikai dviejų mėnesių vaiką pasiūlė atiduoti į neįgaliųjų slaugos namus Kaune, tačiau pareiškėja atsisakė tai daryti. Sūnų vos kelių mėnesių vežė į Leningrado klinikas, jis buvo gydomas ir Lietuvoje. Kai kurie pirminiai dokumentai nėra išlikę, nes saugomi 15 metų. Mano, kad surinktų dokumentų pakanka įrodyti, jog vaikas invalidu tapo nuo pat kūdikystės. Remiasi Teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto D. V. išvada, kad gali būti, jog A. U. buvo neįgalus nuo kūdikystės.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 27-30) prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodo, kad visiškai sutinka su teismo sprendimo motyvais, jokių papildomų argumentų nepateikia.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 31-34) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Fondo valdyba iš esmės atsiliepime tik cituoja pirmosios instancijos teismo motyvus. Jokių papildomų argumentų dėl apeliacinio skundo nepateikia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl laikotarpių nuo 1982 m. liepos 27 d. iki 1986 m. sausio 12 d. ir nuo 1987 m. rugpjūčio 11 d. iki 1987 m. rugpjūčio 31 d. įskaitymo į pareiškėjos stažą valstybinio socialinio pensijų draudimo senatvės pensijai.

VSDFV Klaipėdos skyriaus 2011 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. 13P-7776 (I t., b. l. 11) D. U. paskirta senatvės pensija nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki gyvos galvos. Senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į iki to mėnesio, nuo kurio paskirta pensija įgytą 28,6639 m. trukmės stažą bei 1988-2010 metais (išskyrus 1993, 2006, 2007 metais) turėtas draudžiamąsias (joms prilygintas) pajamas, pagal kurias apskaičiuoti draudžiamųjų pajamų koeficientai yra 0,6929 ir 0,5689.

VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. spalio 11 d. sprendimu (I t., b. l. 13) stažo iki pensijos skyrimo ginčo laikotarpiais nepapildė, motyvuodamas tuo, kad tai neatitinka Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.10 papunktyje nustatytų reikalavimų, t. y. A. U., gimęs (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), pirmą kartą vaiku invalidu iki 16 metų buvo pripažintas 1989 m. birželio 22 d., todėl 1982 m. liepos 27 d. – 1986 m. sausio 12 d., 1987 m. rugpjūčio 11 d. – 1987 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpiai neįkaitytini į D. U. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytam dirbant savarankiškai, prilygintą laiką.

Fondo valdyba 2013 m. gruodžio 13 d. sprendime (I t., b. l. 14-15) nurodė, kad dalinė senatvės pensija pareiškėjai apskaičiuota teisingai.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 54 straipsnio 3 dalies 1 punktą, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant savarankiškai, prilyginami iki 1995 m. sausio 1 d. buvę šie laikotarpiai: motinoms – vaikų invalidų, nesukakusių 16 metų, auginimo ir slaugos namuose laikas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.10 punktą, Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi: motinoms – vaikų invalidų iki 16 metų auginimo ir slaugos namuose laikas (Pensijų įstatymo 54 straipsnio 3 dalies 1 punktas) iki 1995 m. sausio 1 d. – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu, pridedant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą pažymą (iki 2005 m. liepos 1 d. – valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą pažymėjimą), įrodančią buvimo grupės invalidu laiką, arba gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimą, įrodantį buvimo vaiku invalidu laiką.

Byloje yra 1989 m. birželio 22 d. III vaikų poliklinikos Gydytojų konsultacinės komisijos pirminė išvada Nr. 3303, kad A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), pripažintas vaiku invalidu nuo 1989 m. birželio 22 d. (I t., b. l. 102; 126).

Duomenų, kad pareiškėjos sūnus A. U. vaiku invalidu buvo pripažintas anksčiau nei minėtoje gydytojų konsultacinės komisijos išvadoje (pažymėjime) nurodyta data, byloje nėra.

1995 m. birželio 6 d. Invalidumo pažymoje vaikui iki 16 metų amžiaus (pratęsimas) (I t., b. l. 105) taip pat nurodyta, kad A. U. invalidumas nustatytas 1989 metais.

Viešoji įstaiga Klaipėdos sveikatos priežiūros centras 2013 m. gegužės 7 d. raštu Nr. 162 (I t., b. l. 159) ir 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 339 (I t., b. l. 161) nurodė, negali pateikti gydytojų konsultacinės komisijos išvados apie A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), galimą invalidumą nuo vaikystės, nes pagal Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 515 gydytojų konsultacinės komisijos žurnalai saugomi tik 3 metus. Archyve rasta A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ambulatorinė sveikatos istorija nuo 1996 m. Vaikiškos jo sveikatos istorijos archyve nėra, todėl įrodyti, jog jis galimai turėjo negalią nuo vaikystės neturi nei kompetencijos, nei galimybių. 2013 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 420 (I t., b. l. 165) VšĮ Klaipėdos sveikatos priežiūros centras nurodė, kad neturi nei galimybių, nei kompetencijos išduoti išvadą, ar A. U., gimusio (duomenys neskelbtini), invalidumo reiškiniai atsirado iki 1989 m. birželio 22 d.

Pareiškėjos į bylą pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, kitaip nei vertina pati pareiškėja, ankstesnio jos sūnaus invalidumo nustatymo neįrodo. Pažymėtina ir tai, jog pastarieji išrašai yra iš vėlesnių nei 1989 m. birželio 22 d. medicininių dokumentų, tad iš jų teismas gali spręsti tik apie vėlesnę pareiškėjos sūnaus sveikatos būklę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas ginčo laikotarpių (1982 m. liepos 27 d. – 1986 m. sausio 12 d. ir 1987 m. rugpjūčio 11 d. – 1987 m. rugpjūčio 31 d.) į pareiškėjos stažą valstybinio socialinio pensijų draudimo senatvės pensijai neįskaitė pagrįstai.

Pareiškėjos, tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde, minimo 2014 m. gegužės 23 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus vyriausiojo teismo medicinos eksperto D. V. rašto Nr. SD-200, kuriame, kaip teigia pareiškėja, nurodyta, kad gali būti, kad A. U., gimęs (duomenys neskelbtini), buvo neįgalus nuo kūdikystės, byloje nėra. Be to, net ir esant tokiam dokumentui, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, tai nesudarytų pagrindo prieiti prie kitokios išvados, nes, kaip minėta, Pensijų įstatymo 54 straipsnio 3 dalies 1 punkto laikotarpiai įrodomi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinio skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu, pridedant Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą pažymą (iki 2005 m. liepos 1 d. – valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos išduotą pažymėjimą), įrodančią buvimo grupės invalidu laiką, arba gydytojų konsultacinės komisijos pažymėjimą, įrodantį buvimo vaiku invalidu laiką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimų dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus, Fondo valdybos sprendimų panaikinimo ir VSDFV Klaipėdos skyriaus įpareigojimo perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją, įskaičiuojant į darbo stažą ginčo laikotarpius nuo pensijos paskyrimo datos.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog ji gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, prašydama išduoti pažymą dėl jos sūnaus buvimo invalidu laiko (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-188/A1- 84/ISAK-487 patvirtinto Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo 23.1 p.). Jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažymoje būtų nustatytas kitoks pareiškėjos sūnaus buvimo invalidu laikas, tai būtų pagrindas atsakovui iš naujo spręsti klausimą dėl ginčo laikotarpių įtraukimo į pareiškėjos stažą valstybinio socialinio pensijų draudimo senatvės pensijai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjos D. U. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas