A-442-1891-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A442-1891/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00777-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 4.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas)ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ir T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys D. D., M. N., N. P. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai I. P. ir T. P. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami:

1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 7SS-(14.7.45)-1;

2) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti padarytą pažeidimą: atkurti pirminius atsakovo patvirtintus Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projektą bei Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, išbraukiant iš projektų neteisėtais atsakovo veiksmais neįformintais jokiais sprendimais, įbraižytą projektuojamą kelią šalia I. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Raudondvario k.v., esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone.

Skunde nurodė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 15/2500 žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, dalis (anksčiau visas žemės sklypas priklausė tik J. K.), bei I. P. priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Raudondvario k.v., esantis (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. I. P. asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą įgijo pagal 2004 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutartį iš sutuoktinio T. P.. T. P. šį sklypą 2003 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš J. J., kuriam į žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės. Nurodė, kad nuosavybės atkūrimo momentu kelias toje vietoje nebuvo numatytas. Projektuose ginčo kelias, pareiškėjų nuomone, buvo neteisėtai nubraižytas vėliau nei parengti patys projektai. Atitinkamai, kelias buvo įbraižytas nepriėmus būtinų sprendimų, įsakymų bei neatlikus būtinų veiksmų, todėl esamoje byloje asmenys negali pateikti konkrečių aktų, kuriais remiantis kelias buvo įbraižytas. Apie galimus neteisėtus kelio įbraižymus pareiškėjai sužinojo, kai Kauno rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal I. P. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl ribų patikslinimo (byla Nr. 2-49-58/2011 prijungta prie nagrinėjamos bylos).

2010 m. lapkričio 9 d. teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius pateikė apžiūrai žemės reformos žemėtvarkos projektų originalus bei jų kopijas prašė prijungti prie bylos. Buvo pateikta ištrauka iš Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto; ištrauka iš Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692. Pateikimo metu pareiškėjams kilo abejonių dėl kelio įbraižymo juose teisėtumo.

Vizualiai žiūrint į 1995 m. projektą, matyti, jog ginčo kelias punktyrinėmis linijomis yra nubraižytas kita rašymo priemone nei kiti keliai projekte. Įrašai ant 1995 m. projekto yra padaryti juodos spalvos matiniu tušu, o projektuojamas kelias nubraižytas blizgiu tušinuku. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui pateikus 2003 m. projektą, matyti, kad kelias jame nubraižytas raudonos spalvos rašikliu, kai tuo tarpu, vis kiti pažymėjimai yra padaryti juoda spalva. T. P. turi žemės sklypą toje vietovėje, kurio unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini). 2006 m. rugsėjo 27 d.

įsigyjant šį žemės sklypą, įsigijimo dokumentuose yra pridėta 1995 m. projekto ištraukos kopija-laikinasis žemės planas, kuriame kelias nėra pažymėtas. Tuo atveju, jeigu kopija buvo daroma nuo originalaus dokumento, kuriame kelias yra, kelias turėjo būti pažymėtas ir nuosavybės dokumentuose. N. P. taip pat turi žemės sklypą toje vietovėje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2004 m. gegužės 25 d. įgyjant šį sklypą, pirkimo-pardavimo sutarties priedo laikinasis žemės planas patvirtina, jog kelias tuo laikotarpiu dar nebuvo nubraižytas.

Internetiniame puslapyje adresu http://www.kaunas.aps.lt/ buvo pateiktas Kauno apskrities Kauno rajono Raudondvario seniūnijos Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas 2010 metais. Šis projektas yra atitinkamai patvirtintas. Viešai pateiktame projekte net 2010 metais nėra nurodytas projektuojamas kelias. Taigi, 2010 metais Raudondvario kadastro vietovės žemėlapyje, (duomenys neskelbtini) teritorijoje nematyti jokių raudonų linijų ar raudonų punktyrinių linijų, žyminčių projektuojamą kelią.

Pirminiame patvirtintame 1995 m. Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekte bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692 projekte projektuojamas kelias šalia pareiškėjų sklypų nebuvo numatytas, o tik vėliau, galimai neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, projektai buvo pakeisti/papildyti (įbraižant kelią), nesilaikant tokio pobūdžio teisės aktų keitimą reglamentuojančios procedūros.

Pareiškėjai, be kita ko, pagal pateiktus klausimus prašė skirti ekspertizę. Tačiau atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. su prašymu skirti ekspertizę nesutiko.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą nurodė, kad nėra pagrindo naikinti 2013 m. vasasrio 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą Nr. 7SS-(14.7.45)-1, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti skundą ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą: atkurti pirminius atsakovo patvirtintus Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projektą bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, patvirtintą Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, išbraukiant iš projektų neteisėtais atsakovo veiksmais, neįformintais jokiais sprendimais, įbraižytą projektuojamą kelią šalia I. P. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Raudondvario k.v., esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone.

Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2012 (byla Nr. 2-49-58/2011 prijungta prie nagrinėjamos bylos), teismas jau yra įvertinęs patikslintame skunde nurodytas aplinkybes ir motyvus bei pasisakęs dėl Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, pareiškimo apie galimą klastojimą vertinimo ir ekspertizės skyrimo. Įrodymais nėra nustatyta pažeidimo, kurį pareiškėjai prašo pašalinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepime į pareiškėjų skundą akcentavo, kad pareiškėjų teiginius apie neteisėtai įbraižytą kelią ir galimai suklastotą (duomenys neskelbtini) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą yra paneigę ir teismai ir prokuratūra. Pareiškėjai skundo prašymams pagrįsti naujų teiginių ar dokumentų nepateikė, manytina, kad šis skundas yra tik bandymas vilkinti teisingumo atkūrimą ir pareiškėjų savavališkų statybų padarinių pašalinimą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjų I. P. ir T. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 7SS-(14.7.45)-1 pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais nėra įstatyminio pagrindo. Atitinkamai nepanaikinus minėto sprendimo, negali būti tenkinami pareiškėjo reikalavimai dėl ginčo planų koregavimo bei netikslinga skirti ekspertizę, nes nagrinėjamos ir prijungtos bylų įrodymų visuma paneigia abejones dėl oficialaus rašytinio įrodymo netikrumo.

Nurodė, kad visų instancijų teismų įsiteisėjusiose sprendimuose patvirtinta, jog pareiškėjas T. P., pirkdamas aptariamą ginčo sklypą, žinojo, jog žemės sklypas yra suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus ir yra įregistruotas kadastre; 2003 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad pirkėjas T. P. žino, jog neatlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai, kad atlikus geodezinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį nustatyto leistino matavimo tikslumo, skirtumas žemės sklypo savininkui nekompensuojamas; pirkėjas sutiko priimti žemės sklypą be geodezinių matavimų, o kilus būtinybei, juos atlikti savo sąskaita. 2003 m. spalio 14 d. T. P. parašė prašymą Kauno rajono žemėtvarkos skyriui leisti atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius (geodezinius) matavimus siekiant „patikslinti ribas ir pakeisti žemės paskirtį“. 2004 m. sausio mėn. geodezininkas, atlikdamas žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, nubraižė T. P. žemės sklypo planą, kuriame sklypo šiaurėje taškuose 2-3 kaip gretimybė nurodyta „projektuojamas kelias“. Ant šio plano kaip žemės savininkas pasirašė T. P., patvirtindamas, kad sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis, aprašytomis 2003 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, ir su nustatytu sklypo plotu. Plane buvo pažymėtos ginčo sklypo koordinatės, būtent: taško „1“ – X6089308.78 ir Y481750.66; taško „2“ – X6089341.56 ir Y481746.89; taško „3“ – X6089345.61 ir Y481775.10 bei taško „4“ – X6089313.21 ir Y481782.40 ir projektuojamas kelias prie ginčo žemės sklypo 2-3 ribos. Su detaliojo plano sprendiniais T. P. sutiko pasirašydamas. Paminėti faktai yra nustatyti kasacinio teismo ir pagal įstatymą neginčijami (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str.). Nuostata, kad projektuojamas ginčo 4 m. kelias valstybinėje žemėje pažeidžia pareiškėjų interesus, nėra pagrįsta.

Kauno apskrities viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu atlikus 0,1 ha ginčo žemės sklypo geodezinius matavimus, ginčo žemės sklypo kadastro duomenys patikslinti – plotų skirtumo nenustatyta, t. y. žemės sklypo plotas atitiko nurodytąjį 2003 m. spalio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, o sklypo ribos, būtent 2004 m. gegužės 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymo Nr. 02-05-3881 pagrindu 2004 m. gegužės 14 d. pažymėtos kadastro žemėlapyje. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. vasario 12 d. sprendime Nr. 7SS-(14.7.45)-1 į prašymą panaikinti patvirtintą Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte ir Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme patvirtintame 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692 bendro naudojimo 4 m pločio kelią, kuris, pareiškėjų nuomone, buvo neteisėtai įbraižytas, pareiškėjus informavo, kad teismai, išnagrinėję ginčą, konstatavo, jog I. P. ir T. P. „žinojo, suprato ir sutiko, kad šalia jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo būtų projektuojamas kelias ir kad šis kelias nepatenka į kadastriniais matavimais suformuoto žemės sklypo ribas“. Taip pat teismai paneigė abejones dėl galimo Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto ir Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinto 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692 klastojimo ir pripažino pareiškėjų skundus nepagrįstais.

III. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą tenkinti, arba panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo skirti ekspertizę pagal pateiktą prašymą byloje.

Nurodo, kad teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, taip pažeisdamas ABTĮ 81, 86 ir 87 straipsnių nuostatas. Nebuvo atskleista bylos esmė, nes nebuvo vertinama, ar projektai buvo parengti ir papildyti pagal teisės aktais nustatytas procedūras. Teigia, kad šioje byloje nėra prejudicinių faktų, nes kituose teisminiuose procesuose, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, buvo vertinama tik kelio vieta, o teritorijų planavimo dokumentų teisėtumas – ne. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ankstesni teismų sprendimai nepatvirtinta pareiškėjų abejonių dėl kelio įbraižymo teisėtumo. Mano, kad atsisakydamas skirti ekspertizę teismas pažeidė pareiškėjų teisę į teisingą teisminį procesą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad reikalavimo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2013 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692 patvirtintą Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto dalį, kuria suprojektuotas prie pareiškėjų žemės sklypo esantis kelias, kaip prieštaraujančią aukštesnės galios teisės aktui ar priimtą pažeidžiant procedūras, pareikšta nebuvo, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nenustatė šiai bylai reikšmingų aplinkybių susijusių su teritorijų planavimo dokumentų rengimu. Pasak atsakovo, byloje yra žemės sklypų, besiribojančių su ginčo keliu, žemės tvarkymo bylos, kuriose esantys dokumentai patvirtina faktą, kad žemės sklypai, besiribojantys su ginčo keliu, buvo paženklinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre dar iki Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692. Teiginys, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas neatskleidė bylos esmės, yra nepagrįstas, nes teismo posėdyje proceso šalys apžiūrėjo originalius dokumentus, kurie yra saugomi Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriuje, todėl teisingam bylos išnagrinėjimui nebuvo būtina iš žemės reformos žemėtvarkos projektą derinusių institucijų išreikalauti derintų projektų brėžinius. Pažymi, kad ginčo kelio suprojektavimas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte yra patvirtintas res judicata galią turinčia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje nr. 3K-3-252/2012. Mano, kad ekspertizės skyrimas šioje byloje nėra tikslingas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo N. P. atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas į pareiškėjų apeliacinį skundą yra grindžiamas iš esmės analogiškais argumentais, kurie buvo suformuluoti atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl to, ar Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, yra teisėtai ir pagrįstai nurodytas projektuojamas kelias šalia I. P. žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kauno rajone.

Iš esmės pareiškėjai savo reikalavimus grindžia aplinkybe, jog, jų įsitikinimu, šių projektų patvirtinimo metu projektuojamas kelias nebuvo pažymėtas, tačiau vėliau jau patvirtintuose projektuose, neatlikus jokių teisės aktuose numatytų procedūrų ir nepriėmus jokių administracinių sprendimų, kelias buvo pažymėtas. Pareiškėjų nuomone, projektai buvo neteisėtai pakoreguoti juos suklastojant.

Pareiškėja I. P. 2010 m. balandžio 30 d. ieškiniu kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą ir prašė pripažinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą Kauno r., Raudondvario sen., (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą planą, įpareigojant atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą pagal pridedamą planą patikslinti ieškovės žemės sklypo, esančio Kauno r., Raudondvario sen., (duomenys neskelbtini), ribas, priimant įsakymą dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo, iš dalies pakeičiantį 2004 m. gegužės 13 d. Kauno apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-05-3881 dėl žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimo ir pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo (civilinės bylos Nr. 2-49-58-2011 I t., b. l. 1-4, 91).

Pareiškėja civilinėje byloje Kauno rajono apylinkės teismui 2010 m. gruodžio 9 d. pateikė pareiškimą dėl įrodymo suklastojimo. Šiame pareiškime nurodė, kad jai kyla abejonių, jog civilinėje byloje pateikti Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, patvirtintas Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, yra suklastoti, nes projektuojamas kelias buvo nubraižytas neteisėtai, ir prašė žemės reformos projektų tikrumui nustatyti skirti dokumentinę ekspertizę (civilinės bylos Nr. 2-49-58-2011 I t., b. l. 100).

Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 21 d. sprendimu minėtą I. P. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims T. P., D. D., M. N., N. P., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atmetė (civilinės bylos Nr.2-49-58-2011 II t., b. l. 80-84).

Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 28 d. nutartimi Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinės bylos Nr. 2-49-58-2011 II t., b. l. 186-197).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutarties peržiūrėjimo, 2012 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą, o I. P. kasacinį skundą atmesti (civilinės bylos Nr. 2-49-58-2011 III t., b.l. 50-60).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje nutartyje nurodė, jog teismai konstatavo, kad ginčijamas 4 m pločio kelias, besiribojantis su šiuo metu ieškovei priklausančio žemės sklypo šiaurine dalimi, yra pažymėtas į bylą pateiktoje Ištraukoje iš Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto bei Ištraukoje iš Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692. Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs, ar buvo teisinis pagrindas skirti ekspertizę šioje byloje, konstatavo, kad tokio pagrindo nebuvo, nes byloje surinktų įrodymų visetas leido teismams paneigti abejones dėl oficialiojo rašytinio įrodymo netikrumo (galimo klastojimo).

Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tokie faktai turi prejudicinę galią nagrinėjant kitą administracinę bylą tarp tų pačių asmenų. Prejudiciniais faktais galima remtis panašiose bylose, kuriose dalyvauja tos pačios šalys.

Nagrinėjama administracinė byla ir minėta civilinė byla faktinėmis aplinkybėmis yra panašios, jose dalyvauja tos pačios šalys. Pareiškėjų skundas, paduotas administraciniam teismui, yra iš esmės grindžiamas tuo pačiu pagrindu, kaip ir I. P. ieškinys nurodytoje civilinėje byloje, t.y., kad kelias, besiribojantis su pareiškėjos I. P. žemės sklypu, buvo pažymėtas suklastojant žemėtvarkos projektus. Todėl civilinėje byloje pagal I. P. ieškinį priimtais teismų sprendimais nustatyti faktai turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytais faktais.

Įsiteisėjusiais teismo sprendimais, priimtais civilinėje byloje Nr. 2-49-58-2011, buvo nustatyti faktai, kad Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, buvo pažymėtas kelias, besiribojantis su pareiškėjos I. P. žemės sklypu; kad civilinėje byloje surinktas įrodymų visetas paneigia bet kokias abejones dėl galimo minėtų žemėtvarkos projektų suklastojimo. Šie faktai nagrinėjamoje administracinėje byloje yra pripažįstami nustatytais ir iš naujo neįrodinėjami. Todėl teisėjų kolegija, remdamasi šiais prejudiciniais faktais, konstatuoja, kad pareiškėjų skundo argumentai dėl neteisėto kelio pažymėjimo Raudondvario kadastro vietovės 1995 m. preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte bei Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 02-05-7692, yra nepagrįsti.

Nenustačius fakto, kad nurodytas kelias minėtuose žemėtvarkos projektuose buvo pažymėtas neteisėtai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tačiau pareiškėjai nemotyvavo, kokios aplinkybės turėtų būtų nustatinėjamos administracinę bylą nagrinėjant žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme, kurios nebuvo nustatytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl, atsižvelgiant į proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, byla apeliacine tvarka išnagrinėta rašytinio proceso būdu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų I. P. ir T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys Dainius Raižys Veslava Ruskan