AS-235-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-235-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00380-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–7), prašydamas panaikinti: 1) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Kauno AVMI) 2013 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-186; 2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 68-157; 3) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-197(7-205/2013).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi (b. l. 77–78), be kita ko, sustabdė administracinę bylą Nr. I-5789-764/2014, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-5786-815/2014 (proceso Nr. 3-61-3-00377-2014-7).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas yra keliamas dėl mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimų, kuriais nuo pareiškėjo už parduotą nekilnojamąjį turtą gautų 592 500 Lt pajamų buvo apskaičiuotos į biudžetą mokėtinos gyventojų pajamų mokesčio ir su juo susijusios sumos. Apskaičiuodamas pareiškėjui į biudžetą mokėtinas mokesčių sumas, mokesčių administratorius įvertino, kad 2008 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi jis su sutuoktine V. R. už 1 351 000 Lt pardavė dalį žemės sklypo ir garažą, kurių reali rinkos vertė pagal UAB „Inreal“ turto vertės nustatymo ataskaitą yra 166 000 Lt, todėl, taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą, konstatavo, jog pareiškėjas, turėdamas tikslą gauti mokestinę naudą, dirbtinai padidino parduodamo objekto kainą.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo administracinę bylą Nr. I-5786-815/2014 pagal pareiškėjo sutuoktinės V. R. skundą dėl Kauno AVMI 2013 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. (04.7.2)-K3-187, VMI 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 68-156 ir Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. S‑196(7-204/2013) panaikinimo ir 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu jos skundą atmetė kaip nepagrįstą (priimtas teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs). Administracinėje byloje Nr. I-5786-815/2014 ginčyti mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimai priimti remiantis tuo pačiu faktiniu ir teisiniu pagrindu, t. y. dėl iš pagal 2008 m. birželio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį kartu su sutuoktiniu V. R. gautų pajamų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abiejose administracinėse bylose turi būti vertinamos tapačios faktinės aplinkybės, aiškinamos analogiškos teisės normos, padarė išvadą, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-5786-815/2014 pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas ir ginčui taikytinų teisės aktų nuostatų aiškinimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b. l. 80–82) dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties ir prašo šios nutarties dalį dėl administracinės bylos sustabdymo panaikinti.

Nurodo, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, o teismo sprendimo (nutarties) motyvai dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo nėra prejudiciniai faktai (nustatytos faktinės bylos aplinkybės). Abiejose administracinėse bylose iš esmės joks ginčas dėl faktinių aplinkybių nekyla, tačiau nesutariama dėl šių aplinkybių teisinio vertinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties dalies, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinės bylos Nr. I-5789-764/2014 nagrinėjimą, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-5786-815/2014 (proceso Nr. 3-61-3-00377-2014-7), teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinė byla buvo sustabdyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y., kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Pažymėtina, kad negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-541/2008, 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011 ir kt.).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia tai, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011).

Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Tačiau administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444‑2159/2011).

Be to, administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę, nes bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas.

Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, suformulavo reikalavimą panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-K3-186, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 68-157 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-197(7-205/2013). Pareiškėjas nesutinka su jam apskaičiuotomis gyventojų pajamų mokesčio bei su šiuo mokesčiu susijusiomis sumomis, kurias mokesčių administratorius jam apskaičiavo pripažinęs, kad tik dalis už nekilnojamojo turto pardavimą gautų pajamų buvo skirtos sumokėti už šį turtą, tuo tarpu kita dalis yra kitos iš pardavėjo gautos pajamos, apmokestintinos 24 proc. mokesčio tarifu. Analogiškas aplinkybes (klausimus) tyrė, vertino ir kvalifikavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo sutuoktinės tokio paties pobūdžio skundą, ir 2014 m. gruodžio 3 d. nusprendė pareiškėjos V. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Minėtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-5786-815/2014 pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas ir ginčui taikytinų teisės aktų nuostatų aiškinimas turės prejudicinę reikšmę nagrinėjamai administracinei bylai.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas turi visas galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamų aktų teisėtumą. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs ne dėl nustatytų aplinkybių, bet dėl jų kvalifikavimo. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad šios bylos negalima išnagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Nors galutinio procesinio sprendimo priėmimas ir įsiteisėjimas administracinėje byloje Nr. I-5786-815/2014 (proceso Nr. 3-61-3-00377-2014-7) būtų palengvinęs šios administracinės bylos nagrinėjimą, tačiau tai nesuponuoja šios administracinės bylos nagrinėjimo negalimumo. Darant priešingą išvadą, nepagrįstai būtų vilkinamas administracinės bylos nagrinėjimas, būtų pažeisti proceso operatyvumo bei administracinės bylos nepertraukiamo nagrinėjimo principai.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė administracinę bylą Nr. I-5789-764/2014, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-5786-815/2014 (proceso Nr. 3-61-3-00377-2014-7).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymą, dėl ko buvo neteisingai išspręstas klausimas, todėl atitinkama nutarties dalis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – bylos nagrinėjimas atnaujinamas (ABTĮ 148 straipsnis, 151 straipsnio 3 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutarties dalį, kuria buvo nutarta sustabdyti administracinę bylą Nr. I-5789-764/2014, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo procesinis sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-5786-815/2014 (proceso Nr. 3-61-3-00377-2014-7), panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas