AS-467-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generatedAS-467-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos A. Č. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7982 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 20 d. prašymą išmokėti negautą senatvės pensijos dalį.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-467-502/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04612-2014-3
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos A. Č. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2014 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7982 panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo nagrinėti pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 20 d. prašymą išmokėti negautą senatvės pensijos dalį.
2015 m. sausio 12 d. vykusio teismo posėdžio metu A. Č. pateikė patikslintą skundą, kuriame pareiškė šiuos naujus reikalavimus: 1) panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 10.33 C-26989 dalį dėl neišmokėtos 1 340,17 Lt pensijos dalies; 2) panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (13.4)43 C-9011 dalį dėl 2011 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais neišmokėtos 574,33 Lt pensijos dalies; 3) panaikinti Fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (13.4)43.C-9011 dalį dėl neišmokėtos pensijos dalies; 4) atnaujinti terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (13.4)43 C-9011 daliai dėl neišmokėtos pensijos dalies ginčyti tuo atveju, jei teismas laikytų, kad 3 metų terminas praleistas; 5) atnaujinti terminą Fondo valdybos Kauno skyriaus veiksmams ginčyti nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d. dėl paskirtos iki gyvos galvos neišmokėtos pensijos dalies tuo atveju, jei teismas laikytų, kad 3 metų terminas praleistas.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atsisakė priimti A. Č. patikslintą skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas) 45 straipsnį bei Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnį, valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, t. y. Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai privalomai ikiteismine tvarka turi būti išnagrinėti Fondo valdyboje. Patikslintu skundu pareiškėja ginčija Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimus, tačiau duomenų, kad šie sprendimai būtų ginčyti privaloma ne teismo tvarka, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies nuostata, jog kelių tarpusavyje susijusių reikalavimų, iš kurių vieni priskirtini teismo kompetencijai, o kiti – ne teismo institucijų kompetencijai, sujungimo atveju, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme, šiuo atveju netaikytina. Pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimai nėra neatsiejamai susiję, kadangi vienu atveju ji ginčija Fondo valdybos sprendimą, kuriuo konstatuota, kad pareiškėja yra praleidusi terminą reikalavimui išmokėti pensijos nepriemoką, kitu – ginčija Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimus dėl jai paskirtos pensijos perskaičiavimo, atsižvelgiant į įgytą stažą, kurie nebuvo skundžiami Fondo valdybai privaloma ikiteismine tvarka.
III. Pareiškėja A. Č. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį ir priimti 2015 m. sausio 8 d. patikslintą skundą.
Pareiškėja paaiškina, kad patikslintais reikalavimais ginčija ne Fondo valdybos sprendimus dėl jai paskirtos pensijos perskaičiavimo atsižvelgiant į įgytą stažą, bet sprendimų dalis, kuriomis jai neišmokėta visa atsižvelgiant į įgytą stažą perskaičiuota pensija. Taigi Fondo valdybos Kauno skyriaus 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. 10.33 C-26989 ir 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas Nr. (13.4)43 C-9011 skundžiami ne visa apimtimi. Su paskirtos pensijos perskaičiuotais dydžiais, atsižvelgiant į įgytą stažą, A. Č. sutinka. Kadangi A. Č. nebuvo išmokėta visa paskirta pensija, ji išankstine tvarka kreipėsi į Fondo valdybos Kauno skyrių su 2014 m. rugpjūčio 20 d. prašymu. Fondo valdybos Kauno skyrius be motyvų pareiškėjos prašymą persiuntė nagrinėti Fondo valdybai, o pastaroji 2014 m. spalio 15 d. atsisakė nagrinėti prašymą dėl pensijos nepriemokos remdamasi praleistu trijų metų terminu. Fondo valdybos Kauno skyrius, atsisakydamas nagrinėti 2014 m. rugpjūčio 20 d. prašymą dėl negautos pensijos dalies išmokėjimo ir persiųsdamas jį Fondo valdybai, nesudarė pareiškėjai sąlygų tinkamai pasirengti skundui bei išreiškė poziciją visais klausimais, todėl laikytina, kad Fondo valdyba visus reikalavimus, susijusius su neišmokėtos pensijos dalies grąžinimu, išnagrinėjo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.
Atsakovas Fondo valdyba ir trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdybos Kauno skyrius atsiliepimuose prieštarauja pareiškėjos atskirojo skundo tenkinimui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas netenkintinas.
Šios administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą kaip paduotą nesilaikius ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais nustatytos privalomos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenys rodo, kad A. Č. 2014 m. rugpjūčio 20 d. pateikė Fondo valdybos Kauno skyriui prašymą išmokėti jai dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) taikymo per 2010–2011 m. laikotarpį susidariusį senatvės pensijos skirtumą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69, 11 punktu 2014 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. (1.15)S-56254 A. Č. 2014 m. rugpjūčio 20 d. prašymą persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai. Centrinis administravimo subjektas, padaręs išvadą, kad pareiškėja praleido Fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimo (kaip valinio akto, veiksmo) nuo 2010 m. sausio 1 d. mokėti jai Laikinojo įstatymo nuostatomis sumažintą senatvės pensiją apskundimo terminus, 2014 m. spalio 1 d. raštu Nr. (6.5)I-7982 pasiūlė pareiškėjai iki 2014 m. spalio 29 d. pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Fondo valdyba taip pat informavo, jog per nustatytą terminą pareiškėjai nepateikus konkrečių įrodymų arba jam nusprendus, kad šie įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą, 2014 m. rugpjūčio 20 d. prašymas dėl sumažintos pensijos dalies kompensavimo bus paliktas nenagrinėtas remiantis Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu. A. Č. minėta galimybe nepasinaudojus, t. y. šį tarpinį administracinį aktą 2014 m. spalio 17 d. apskundus administraciniam teismui, atsakovas 2014 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (6.5)I-9452 sustabdė pradėtą administracinę procedūrą iki teismas priims sprendimą administracinėje byloje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 4 d.).
Atsižvelgdama į prieš tai aptartas faktines aplinkybes bei vadovaudamasi atskirojo skundo paaiškinimais, kad Fondo valdybos Kauno skyriaus 2010 m. lapkričio 15 d. ir 2011 m. lapkričio 17 d. sprendimų tiek, tiek jais atitinkamai nuo 2010 m. lapkričio 1 d. ir nuo 2011 m. lapkričio 1 d. paskirtoji valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija perskaičiuota įvertinant papildomus valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo metus, A. Č. neginčija, o nesutinka tik su senatvės pensijos dydžio ribojimu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo pagrindu sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo klausimas nėra iš esmės išnagrinėtas Fondo valdyboje.
Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios sąlygos neįvykdymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.
Tikrinamu atveju pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, jog A. Č. pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra nei 2014 m. spalio 1 d., nei patikslinto skundo padavimo 2015 m. sausio 12 d. metu nebuvo tinkamai užbaigta, 2015 m. sausio 12 d. nutartis atsisakyti priimti papildomus skundo reikalavimus laikytina teisėta bei pagrįsta.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjos A. Č. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas