A-442-1224-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1224/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00319-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 35.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine ir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo 272-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sportas“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Atnaujinkime miestą“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas 272-oji Daugiabučių namų savininkų bendrija „Sportas“ (toliau – ir pareiškėjas, DNSB „Sportas“) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (I t., b. l. 1-7, 145-147, 171), prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, apeliantas) Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4); 2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) dėl techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimo; 3) įpareigoti atsakovą DNSB „Sportas“ atžvilgiu taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2. papunktį, nustatantį 100 procentų techninio projekto dokumentacijos parengimo ir ekspertizės išlaidų kompensavimą; 4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją kompensuoti pareiškėjui rengiant techninio projekto dokumentaciją patirtas 67 950 Lt išlaidas; 5) pripažinti, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 1 d. sprendimas Nr. 1-1114, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 1-1716, nustatantys kitokią techninio projekto dokumentacijos parengimo ir ekspertizės išlaidų kompensavimo tvarką, negali būti taikomi pareiškėjui; 6) atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, ginčijami atsakovo sprendimai naikintini, nes sprendimas kompensuoti tik dalį pareiškėjo techninių dokumentų parengimui patirtų išlaidų priimtas pažeidžiant principą, kad teisės aktai negalioja atgal bei teisėtus lūkesčius, taip pat pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Teigė, jog Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-976 „Dėl Savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 243 patvirtintomis Valstybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo ir investicinių projektų energetinio efektyvumo nustatymo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), įsipareigojo pareiškėjui atlyginti visas su techninio projekto parengimu susijusias išlaidas, tačiau šio įsipareigojimo nėra įvykdžiusi. Pareiškėjui 2009 m. sausio 14 d. kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl techninių dokumentų išlaidų kompensavimo, galiojo 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-976 „Dėl Savivaldybės paramos bendrijoms“, kurio 1.2 punkte buvo numatyta kompensuoti 100 proc. techninio projekto parengimo ir projekto ekspertizės išlaidų, tokios kompensacijos buvimas buvo vienu iš pagrindų pareiškėjui ryžtis renovacijai, pats pareiškėjas nėra finansiškai pajėgus savo lėšomis pabaigti pagal techninį projektą numatytus darbus, todėl siūlymai kompensuoti tik dalį pareiškėjo patirtų išlaidų bei pritaikyti jam galiojančius, kitokią techninio projekto dokumentacijos parengimo ir ekspertizės išlaidų kompensavimo tvarką (pareiškėjo patirtoms išlaidoms taikyti 4 proc. kompensuotinų išlaidų apribojimą ir kompensuoti jam tik 27 069,38 Lt sumą) nustatančius teisės aktus, pažeidžia pareiškėjo teisėtus lūkesčius, kad jam bus kompensuota visa patirtų išlaidų suma, kaip buvo nustatyta pagal tuometį teisinį reglamentavimą, o jų įgyvendinimas lemtų pareiškėjo finansinių nuostolių atsiradimą.

Atsakovas atsiliepimais (I t., b. l. 65-72, 164-167) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą nutraukti arba atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas nepagrįstai tapatina valstybės ir savivaldybės paramą daugiabučiams namams modernizuoti, nes parama teikiama iš skirtingų šaltinių – valstybės paramos teikimas imperatyviai reglamentuotas įstatymo, o savivaldybės teikiama parama yra savanoriška. Nurodė, kad pareiškėjui netaikytini 2008 m. lapkričio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-708 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tapimo VšĮ „Atnaujinkime miestą“ dalininke ir kai kurių Tarybos sprendimų pakeitimų“ bei 2009 m. kovo 4 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-886 „Dėl Savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti“, atitinkamai pakeitę ir pripažinę netekusiu galios 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-976 „Dėl Savivaldybės paramos bendrijoms“, tačiau jam taikytinas 2009 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimas Nr. 1-1114 „Dėl Savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti“, numatęs taikyti 4 proc. kompensuotinų išlaidų nuo investicijų projekte nurodytų modernizavimo priemonių vertės apribojimą, šį sprendimą panaikinęs 2010 m. rugsėjo 29 d.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1756 „Dėl savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti“, kurio 1.2 punkte numatyta, kad techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensacija bus teikiama per 12 mėnesių pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo įgyvendintas investicinis projektas, išskyrus atvejus, kai paraiškos dėl paramos gautos iki 2008 m. gruodžio 31 d. (2.2 p.) bei jį papildžiusio Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 18 d. sprendimo Nr. 1-716, kurio 1.2 punkte nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojamas negrąžintinos paramos, skirtos kompensuoti techninio projekto parengimo išlaidas, dydis, nuostatos.

Paaiškino, kad sprendimai mažinti daugiabučių namų savininkų bendrijoms teikiamos negrąžintinos paramos dydžius buvo priimti atsižvelgiant į ekonominio sunkmečio metu susiklosčiusią itin sunkią Vilniaus miesto savivaldybės finansinę padėtį. Atsakovo teigimu, nors pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4), jis nenurodo jokių Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje įtvirtintų ginčijamų aktų panaikinimo pagrindų.

Priešingai, pareiškėjo skundas grindžiamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų neteisėtumu. Teigė, jog šie sprendimai yra galiojantys norminiai teisės aktai, nesantys šios bylos nagrinėjimo dalyku. Nesutiko pareiškėją turint teisėtus lūkesčius į 67 950 Lt dydžio patirtų išlaidų kompensaciją, nes jam tektinos paramos dydis pagal 2009 m. sausio 14 d. prašymą buvo nustatytas 2011 m. rugsėjo 20 d., apie tai, kad bus kompensuoti tik 4 proc. nuo investicijų projektų vertės išlaidų suma, t. y. 27 069,38 Lt, pareiškėjas buvo informuotas atsakovo Aplinkos ir energetikos departamento 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53, 2012 m. balandžio 23 d. raštu Nr. A51-24672(3.3.10.2-EM4), 2012 m. gegužės 24 d. raštu Nr. A51-32160(3.3.10.2-EM4), tačiau nei vienas iš šių raštų teismui apskųstas nebuvo.

Tuo tarpu ginčijami atsakovo raštai yra tik informacinio pobūdžio, nesukeliantys pareiškėjui jokių teisių ar pareigų, nenustatantys privalomojo pobūdžio elgesio taisyklių, todėl nelaikytini individualiais administraciniais aktais ir negali būti nagrinėjamos bylos dalyku. Teigia, jog atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, byla pagal DNSB „Sportas“ skundą turi būti nutraukta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Atnaujinkime miestą“ atsiliepimu (I t., b. l. 58-60) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo prašymo kompensuoti techninių dokumentų parengimo išlaidas pateikimo metu galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimas Nr. 1-967, kuriame buvo numatyta padengti visas techninių dokumentų parengimo išlaidas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2009 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 1-1114 „Dėl savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti” nustatė, kad techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensacija bus teikiama per 12 mėnesių, pasibaigus finansiniams metams, kuriais buvo įgyvendintas investicinis projektas, išskyrus atvejus, kai paraiškos dėl paramos gautos iki 2008 m. gruodžio 31 d. Šios nuostatos buvo pritaikytos ir pareiškėjo pateiktam pastato atnaujinimo investiciniam projektui, t. y. jam įsigaliojo kompensuotinų techninio projekto parengimo išlaidų sumos riba – kompensuoti 4 proc. investicijų projekte nurodytų modernizavimo priemonių faktinės vertės. Pažymėjo, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. 1-1756 2.1.1. punktą, nustatyta parama teikiama, kai daugiabučių namų modernizavimo investicijų projektams pritarta Taisyklių nustatyta tvarka ir iki 2009 m. rugsėjo 1 d., Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra pareiškėjo įgyvendinamam daugiabučio namo, esančio Minties g. 4., Vilniuje, modernizavimo investiciniam projektui pritarė iki minėtos datos, todėl jo patirtoms išlaidoms kompensuoti taikytinas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendimas Nr. 1-1756.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu (II t., b. l. 2-12) pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4), įpareigojo atsakovą per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 papunktyje ir 2.1 papunktyje nustatytas sąlygas ir tvarką, kompensuoti pareiškėjui 2009 m. sausio 14 d. prašyme nurodytas techninio projekto dokumentacijos parengimo išlaidas taip, kad kompensacijos suma neviršytų 100 Lt už vieną kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingo ploto, bei priteisė pareiškėjui 412,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitus skundo reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, galiojusį pareiškėjui įgyjant teisę į išlaidų kompensaciją, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, konstatavo, kad ginčijami sprendimai, kuriais nuspręsta pareiškėjui techninių dokumentų parengimo išlaidas kompensuoti pagal teisės aktus, įsigaliojusius po teisės į kompensaciją atsiradimo dienos, pažeidžia DNSB „Sportas“ teisėtų lūkesčių apsaugos principą, taip pat prieštarauja bendrai taisyklei lex retro non agit. Pažymėjo, jog reguliavimas, kad kompensuojama tik 4 proc. (nuo faktinės projekto vertės) įsigaliojo nuo 2009 m. liepos 1 d., t. y. po to, kai buvo patvirtintas atsakovo parengtas investicijų projektas, sudaryta sutartis su UAB „Šiltas namas“, VšĮ „Atnaujinkime miestą“ pateiktas prašymas dėl išlaidų padengimo. Sistemiškai įvertinęs iki 2009 m. liepos 1 d. galiojusį reguliavimą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas įgijo teisę į tokio dydžio techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensaciją, kuri neviršytų 100 Lt už vieną kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingo ploto. Nurodė, kad pareiškėjas atliko visus būtinus veiksmus pagal savivaldybės priimtus teisės aktus nustatytai paramai gauti, tačiau kompensacija pagal iki 2009 m. liepos 1 d. galiojusį reguliavimą jam nebuvo skirta dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybė tam neskyrė lėšų, t. y. neužtikrino, kad prisiimti įsipareigojimai būtų įvykdyti laiku ir tinkamai. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo skundą, kad ginčijami atsakovo sprendimai yra naikintini. Pažymėjo, jog atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, neturėjo vadovautis teisės aktais, įsigaliojusiais po to, kai pareiškėjo teisė į kompensaciją jau buvo susiformavusi, t. y. negalėjo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 18 d. sprendimo taikyti faktams, atsiradusiems iki šios teisės normos įsigaliojimo.

Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėjas neturėjo teisės kreiptis į teismą, nes apie kompensuotinos išlaidų sumos dydį jis sužinojo iš VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. paraiškos Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 bei kitų atsakovo pareiškėjai siųstų raštų, kurie teismui nebuvo skundžiami. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, tai, kad skiriasi VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. rašto ir administracinėje byloje ginčijamų sprendimų teisinis pagrindas bei tai, jog pagal byloje susiklosčiusią faktinę situaciją galima konstatuoti, kad pareiškėjo 2009 m. sausio 14 d. prašymo administravimo procedūra VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. raštu nebuvo užbaigta, nes įvairiais Administracijos raštais pareiškėjui buvo pateikiama informacija, kad 2010 m. birželio 29 d. sprendime nustatyta kompensacijų apskaičiavimo tvarka bus keičiama, nurodė, jog galutinis sprendimas dėl DNSB „Sportas“ kompensuotinos techninių dokumentų parengimo išlaidų sumos buvo priimtas 2012 m. rugsėjo 11 d. (Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4)). Pažymėjo, jog šis sprendimas, pasinaudojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 40-564 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės veiklos dokumentų, paslaugų administravimo ir interesantų aptarnavimo reglamento 139 punkte nustatyta fakultatyvia ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, buvo apskųstas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojui bei Vilniaus miesto savivaldybės direktoriui, o pastarojo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) per vieną mėnesį, t. y. nepraleidus nustatyto termino, apskųstas teismui.

Teismas taip pat nesutiko, kad ginčijami raštai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir yra informacinio pobūdžio, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nurodė, kad ginčijamus sprendimus vertina kaip galutinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais pagal pasikeitusį reguliavimą pareiškėjui nustatyta kompensuotina techninių dokumentų parengimo išlaidų suma. Pažymėjo, kad be reikalavimų panaikinti skundžiamus sprendimus, pareiškėjas teismui pareiškė ir išvestinio pobūdžio reikalavimus, t. y. įpareigoti atsakovą taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 papunktį. Nurodė, kad teismas, pagal byloje esančią medžiagą, negali nustatyti, ar pareiškėjas turi teisę į 67 950 Lt techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimą, nes nėra duomenų ar paskaičiuota 67 950 Lt suma neviršija nustatytos maksimaliai kompensuotinos sumos, todėl nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, atsižvelgiant į minėto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo (galiojusio iki 2008 m. gruodžio 12 d.) 1.2 punkte ir 2.1 punkte nustatytas sąlygas ir tvarką, kompensuoti DNSB „Sportas“ 2009 m. sausio 14 d. prašyme nurodytas techninių dokumentų parengimo išlaidas taip, kad kompensacijos suma neviršytų 100 Lt už vieną kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingo ploto. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijai esant bendrijoms teiktinos paramos asignavimų valdytoja, reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareikštas tinkamam atsakovui.

III. Apeliaciniu skundu (II t., b. l. 16-24) Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimas Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM-4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4), atsakovas įpareigotas per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl Savivaldybės paramos bendrijoms“ (galiojusio iki 2008 m. gruodžio 12 d.) 1.2 punkte ir 2.1 punkte numatytas sąlygas ir tvarką, kompensuoti pareiškėjui 2009 m. sausio 14 d. prašyme nurodytas techninių dokumentų parengimo išlaidas taip, kad kompensacijos suma neviršytų 100 Lt už vieną kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingojo ploto, pareiškėjui iš apelianto priteista 412,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir administracinę bylą nutraukti arba šią pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Be atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytų argumentų, apeliantas papildomai nurodo, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės taryba pasižadėjo suteikti paramą – padengti visas techninių dokumentų parengimo išlaidas, tačiau tai nelaikytina atsakovo įsipareigojimu ir galėjo būti pakeista. Teigia, jog paremti pareiškėją atsisakyta dėl pateisinamų priežasčių, jam nesukelta žala. Pažymi patalpų savininkų pareigą reguliariai kaupti lėšas skirtas namo (statinio) atnaujinimui. Nesutinka, jog galutinis sprendimas dėl pareiškėjui kompensuotinos techninių dokumentų parengimo išlaidų sumos buvo priimtas tik skundžiamu 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu, dėl ko laikytina, kad pareiškėjas nepraleido kreipimosi į teismą termino. Teigia, jog 2011 m. rugsėjo 20 d. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ raštas yra tas individualus administracinis aktas, kuriuo buvo užbaigta pareiškėjo 2009 m. sausio 14 d. prašymo administravimo procedūra, nustatytas suteiktinos paramos dydis – 27 069,38 Lt ir būtent kuris sukėlė pareiškėjui teisines pasekmės, tačiau nebuvo apskųstas. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo argumentų dėl skundžiamų atsakovo Aplinkos ir energetikos departamento ir atsakovo direktoriaus pavaduotojo sprendimų informacinio pobūdžio, kad jais nebuvo sukeltos teisinės pasekmės pareiškėjui. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo įpareigojimu kompensuoti pareiškėjui 2009 m. sausio 14 d. prašyme nurodytas techninių dokumentų parengimo išlaidas ir pažymi, jog šiuo atveju negali būti taikomas 2005 m. lapkričio 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas, nes jis yra pripažintas netekusiu galios, be kita ko, net ir panaikinus skundžiamus aktus, vis dar galiotų 2011 m. rugsėjo 20 d. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ raštas, kuriuo nustatytas 27 069,38 Lt paramos dydis ir kuris turi būti vykdomas. Nesutinka su pareiškėjui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2013 m. gruodžio 23 d. prašymu (II t., b. l. 28) prisidėjo prie atsakovo apeliacinio skundo.

Pareiškėjas su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka (II t., b. l. 29-33, 38-40).

Nurodo argumentus, iš esmės tapačius pateiktiesiems pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje yra nustatęs, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai dėl savivaldybės paramos bendrijoms, atsižvelgiant į tai, kad jie buvo paskelbti nesilaikant galiojančios teisės aktų priėmimo ir įsigaliojimo tvarkos, yra negaliojantys ir negali būti taikomi. Pažymi, jog atsakovas yra bendrijoms teiktinos paramos administratorius, o ne jos savininkas, todėl jis negali subjektyviai spręsti dėl paramos skyrimo ar neskyrimo, tuo labiau – nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Pabrėžia teisėtų lūkesčių užtikrinimo svarbą. Teigia, jog apeliaciniame skunde atsakovas nenurodė, kad yra pripažinęs pareiškėjo teises į kompensuotiną paramą (2011 m. vasario 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero raštu). Be to, atsakovo Aplinkos ir energetikos departamento raštuose ne kartą buvo žadama, jog pareiškėjo teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, todėl pareiškėjas ir neskundė jam taikytinų vėliau priimtų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimų bei atsakovo Aplinkos ir energetikos departamento raštų. Pažymi, jog ginčijamuose sprendimuose, kitaip nei ankstesniuose, jau yra deklaratyviai nurodyta, jog pareiškėjui nebus kompensuotos visos techninio projekto parengimo išlaidos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. rašto „Dėl techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimo“ Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) „Dėl techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) nurodyta, jog pagal VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. raštą, pareiškėjui teiktina 27 069,38 Lt parama techninio projekto išlaidoms kompensuoti. Taip pat informuojama, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. liepos 18 d. sprendimu Nr. 1-716 buvo pakeista tarybos 2010 m. rugsėjo 29 d. sprendime Nr. 1-1756 nustatyta techninio projekto parengimo išlaidų kompensavimo tvarka, pagal kurią pareiškėjui apskaičiuota 22 064,75 Lt kompensuotina išlaidų suma, kuri yra mažesnė nei 27 069,38 Lt, todėl nurodoma, jog DNSB „Sportas“ teiktina 27 069,38 Lt dydžio parama (b. l. 33–34).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) „Dėl techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimo“ pacituotas minėto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) turinys ir pareiškėjas informuotas, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikysis 2012 m. liepos 18 d. priimto savivaldybės tarybos sprendimo tvarkos.

Skundžiamu 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Vilniaus apygardos administracinis teismas panaikino ginčijamus raštus ir įpareigojo atsakovą kompensuoti pareiškėjui 2009 m. sausio 14 d. prašyme nurodytas techninio projekto dokumentacijos parengimo išlaidas atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 papunktyje ir 2.1 papunktyje nustatytas sąlygas ir tvarką, kad kompensacijos suma neviršytų 100 Lt už vieną kvadratinį metrą daugiabučio namo naudingo ploto. Pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuojamas tuo, jog ginčijami sprendimai prieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui bei pažeidžia taisyklę lex retro non agit, nes jais buvo nuspręsta pareiškėjo patirtas techninių dokumentų parengimo išlaidas kompensuoti pagal teisės aktus, įsigaliojusius po teisės į kompensaciją atsiradimo dienos.

Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, jog ginčijami sprendimai yra informacinio pobūdžio raštai, kuriais Vilniaus miesto savivaldybės administracija pakartotinai informavo pareiškėją apie nustatytą techninio dokumento rengimo išlaidų kompensavimo dydį ir tvarką.

Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis). ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą yra pripažįstama ne tik nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis) aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (nagrinėjamu atveju – ABTĮ).

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų materialinėms teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A143-443/2005, A502-906/2008, A502-304/2009; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pareiškėjo skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas, veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti (nėra susijęs su pareiškėjo teisių įgyvendinimu ir niekaip negalėjo jam turėti įtakos), priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 p.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konsultaciją Nr. 93, Administracinių teismų praktika. 2001).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2011 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 30-32 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės paramos daugiabučiams namams modernizuoti teikimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), reglamentuojantį finansinės paramos teikimą daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams, dalyvaujantiems Vilniaus miesto būsto atnaujinimo programoje „Atnaujinkite būstą – atnaujinkite miestą“. Pagal Aprašo 6 punktą, baigęs įgyvendinti investicijų projekte nustatytas modernizavimo priemones, projekto administratorius pateikia koordinatoriui, t. y. VšĮ „Atnaujinkime miestą“, nustatytos formos paraišką dėl Vilniaus miesto savivaldybės paramos daugiabučiam namui modernizuoti. Aprašo 7 punkte nurodyta, kad koordinatorius (VšĮ „Atnaujinkime miestą“) paraišką dėl paramos suteikimo išnagrinėja per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos, nustato suteiktinos paramos dydį ir raštu, pasirašytu asignavimų valdytojo, t. y. savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio departamento, bei koordinatoriaus, informuoja apie suteiktą paramą projekto administratorių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53, vadovaudamasi minėtu Aprašu, nurodė, kad pareiškėjui bus suteikta 27 069,38 Lt techninio projekto parengimo išlaidų kompensacija, kuri bus sumokėta iki 2012 m. gruodžio 31 d. (I t., b. l. 42-43). Įvertinusi VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 turinį, teisėjų kolegija sprendžia, jog šis aktas yra Aprašo 7 punkte numatytas kompetentingos institucijos sprendimas dėl suteikiamos paramos dydžio, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo pateiktą paraišką dėl Vilniaus miesto savivaldybės paramos daugiabučiam namui modernizuoti. Byloje nėra duomenų, kad šis pareiškėjo atžvilgiu priimtas administracinis aktas būtų panaikintas.

Nustatyta, pareiškėjo ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4), nurodant, kad pareiškėjui skiriama 27 069,38 Lt dydžio parama, yra remiamasi būtent minėtu VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53. Tuo tarpu ginčijamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 21 d. rašte Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) cituojamas 2012 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) turinys. Šie ginčijami raštai pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes parama techninio projekto dokumentacijos parengimo išlaidoms kompensuoti buvo paskirta minėtu kompetentingo viešojo administravimo subjekto – VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53. Šiais raštais iš esmės tik atkartojamas minėto VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimo Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 turinys, nurodant pareiškėjui jau paskirtos paramos dydį – 27 069,38 Lt. Taigi 2012 m. rugsėjo 11 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštai nėra susiję su DNSB „Sportas“ teisių įgyvendinimu minėtos savivaldybės paramos techninių dokumentų parengimo išlaidų kompensavimui gavimo srityje.

Pareiškėjas, ginčydamas 2012 m. rugsėjo 11 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštus iš esmės siekia, jog jam būtų paskirta didesnė parama, negu ta, kuri buvo skirta VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimu Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53. Tačiau pažymėtina, jog šių ginčijamų raštų panaikinimas neturėtų įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams, dėl kurių gynimo pareiškėjas kreipėsi į teismą, nes tokiu atveju vis tiek liktų galioti kompetentingos institucijos, t. y. VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53, kuriuo, kaip nustatyta, pareiškėjui buvo skirta nurodyto dydžio savivaldybės parama. Tai patvirtina, jog 2012 m. rugsėjo 11 d. ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai ginčijamus raštus vertino kaip galutinius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimus, kuriais pareiškėjui nustatyta kompensuotina techninių dokumentų parengimo išlaidų suma.

Konstatavus, kad 2012 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. A63-780-(48615)(3.2.1-EM4) ir 2012 m. gruodžio 21 d. raštas Nr. A63-1113-(3.2.1-EM4) pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, o VšĮ „Atnaujinkime miestą“ 2011 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. A51-35471-(2.2.7.100-AP2)/02-53 skirti 27 069,38 Lt paramą techninio projekto dokumentacijos parengimo išlaidoms kompensuoti nėra nuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą taikyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 1-976 „Dėl savivaldybės paramos bendrijoms“ 1.2 papunktį, nustatantį 100 procentų techninio projekto dokumentacijos parengimo ir ekspertizės išlaidų kompensavimą ir kompensuoti pareiškėjui rengiant techninio projekto dokumentaciją patirtas 67 950 Lt išlaidas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, neatsižvelgė į nagrinėjamam ginčui aktualią administracinių teismų praktiką dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo, todėl nepagrįstai iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino ginčijamus raštus bei įpareigojo atsakovą atlikti veiksmus. Dėl to apeliacinis skundas tenkintinas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas, pirmosios instancijos teismo tenkintus pareiškėjo skundo reikalavimus dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir bylinėjimo išlaidų priteisimo atmetant kaip nepagrįstus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo 272-osios Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Sportas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys