A-143-182-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-182/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00692-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 16.6; 15.2.3.2; 1.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. skundą atsakovui Trakų rajono savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. N. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 1–6) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. S1-5 „Dėl I. N. atleidimo iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S1-5) ir grąžinti ją į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas; 2) priteisti iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos 5 000,00 Lt neturtinei (moralinei) žalai atlyginti; 4) priteisti iš atsakovo Trakų rajono savivaldybės tarybos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja, be to, pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (b. l. 96).

Pareiškėja nurodė, kad Taryba 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1-6 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo“ nusprendė skirti nuo 2011 m. gegužės 16 d. ją į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (A lygis, 16 kategorija) pareigas rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Trakų rajono savivaldybės mero 2013 m. sausio 15 d. potvarkiu Nr. K2-2 jai nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. vasario 6 d. buvo suteiktos atostogos, ji nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. vasario 4 d. buvo išvykusi į poilsinę kelionę.

Trakų rajono savivaldybės meras 2013 m. sausio 21 d. potvarkiu Nr. P1-4 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ sušaukė Tarybos posėdį 2013 m. sausio 31 d. 9.00 val., šiuo potvarkiu sprendimo projektas dėl jos atleidimo iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų nebuvo siūlomas svarstyti. Tarybos nariai 2013 m. sausio 29 d. 8.01 val. įregistravo siūlymą įtraukti į 2013 m. sausio 31 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę klausimus, kurių vienas – dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I.

N. atleidimo iš pareigų. Sprendimu Nr. S1-5 ji buvo atleista iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų ir apie tai informuota 2013 m. vasario 7 d., sugrįžusi iš atostogų į darbą. Pažymėjo, kad nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. S1-374 „Dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento naujos redakcijos patvirtinimo“ patvirtintame Trakų rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente (toliau – ir Reglamentas) nėra specialiai aptartos ar kaip nors sureglamentuotos procedūros, susijusios su politinio pasitikėjimo (nepasitikėjimo) išreiškimu ir savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) atleidimu iš užimamų pareigų, kai nėra pasibaigęs jo paskyrimo į pareigas terminas.

Nurodė, kad Konstitucinis Teismas 2003 m. sausio 24 d. nutarime yra išaiškinęs nepasitikėjimo instituto prigimtį ir jo taikymo procedūras ir konstatavęs, jog pareigūnas, kuriam reiškiamas nepasitikėjimas, turi turėti realią galimybę pateikti Seimui savo paaiškinimus ir Seimo posėdyje atsakyti į argumentus, kuriais grindžiamas nepasitikėjimas juo. Konstitucijos 75 straipsnis leidžia Seimui vykdyti jam pavaldžių valstybės pareigūnų parlamentinę kontrolę ir praradus pasitikėjimą juos atleisti. Tokia pat teisė yra laiduojama ir savivaldybės taryboms Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu.

Pareiškėjos nuomone, remiantis konstituciniu visų asmenų lygybės įstatymui principu, konstituciniu teisinės valstybės principu, jai turėjo būti suteikta teisė būti išklausytai prieš priimant sprendimą dėl jos atleidimo iš pareigų. Nesant aiškios savivaldybės administracijos vadovo (savivaldybės administracijos vadovo pavaduotojo) atleidimo šiam praradus jį į pareigas išrinkusios savivaldybės tarybos pasitikėjimą procedūros, jo atleidimo procedūra negali būti vykdoma taip, kad būtų paneigtas konstitucinis teisinės valstybės principas.

Jai nebuvo suteikta reali galimybė pasiaiškinti dėl jai pareikšto nepasitikėjimo, ji buvo atleista iš pareigų priėmus sprendimą „už akių“, todėl negalėjo pranešti savivaldybės tarybai apie ketinimą nedalyvauti ir prašyti savivaldybės tarybos jos atleidimo iš pareigų klausimą svarstyti kitame tarybos posėdyje, taip pat raštu pateikti savivaldybės tarybai savo paaiškinimus, pasirūpinti tinkamu atstovavimu. Buvo pažeista Vietos savivaldos įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta savivaldybės tarybos nario teisė gauti visą tarybos nario veiklai reikalingą su savivaldybės taryboje nagrinėjamais ar rengiamais nagrinėti klausimais susijusią informaciją.

Savivaldybės tarybos nariai, negalėdami išgirsti jos atsikirtimų į pareikštą nepasitikėjimą, negalėdami užduoti jai klausimų, negalėjo įvertinti, ar pareikštas nepasitikėjimas yra pagrįstas. Priimant Sprendimą Nr. S1-5 buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3, 8, 20 straipsniuose įtvirtintos pagrindinės procedūros, o ypač taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, taip pat pažeisti vietos savivaldos veiklos skaidrumo ir viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę principai.

Savivaldybės gyventojams buvo užkirstas kelias įvertinti savivaldybės tarybos narių pateiktą projektą dėl jos atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą. Ginčijamas sprendimas šiurkščiai pažeidė jos, kaip pilietės, konstitucines teises, absoliučią teisę į gynybą, t. y. galimybę pateikti argumentuotus atsakymus dėl nepasitikėjimo jos veikla. Teigė, kad atleidimo iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų faktas jai, jos šeimai ir kitiems asmenims sukėlė didelį emocinį stresą, buvo sukeltas nepasitikėjimas ja, kaip valstybės tarnautoja, be teisės apsiginti, tuo jai buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala, vertintina 5 000 Lt.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 38–44) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėja atleista iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, praradus kolegialios savivaldybės institucijos pasitikėjimą. Pareiškėjos teiginiai dėl Tarybos pareigos kviesti ją į 2013 m. sausio 31 d. Tarybos posėdį yra nepagrįsti ir vertintini kaip prielaidos. Valstybės tarnybos įstatymas dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų nustato tik bendrąsias taisykles (pasitikėjimo praradimą numato kaip savarankišką atleidimo pagrindą ir nustato, kad atleidžiant valstybės tarnautoją pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktą netaikoma taisyklė, draudžianti atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų metu).

Vietos savivaldos įstatymas nenustato specialios procedūros, kurios turėtų būti laikomasi sprendžiant dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimo iš valstybės tarnybos praradus pasitikėjimą. Reglamente ši procedūra taip pat neišskirta (nesureglamentuota). Pagal Vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo priėmimas į pareigas ir atleidimas iš šių pareigų yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija.

Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms. Paminėtas įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas nagrinėjamos bylos kontekste suponuoja išvadą, kad savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra, atsižvelgus į tai, kad sprendimą šiuo klausimu gali priimti tik kolegialus subjektas – savivaldybės taryba, turi atitikti pagrindines procedūras ir taisykles, kurios numatytos savivaldybės tarybos sprendimų priėmimo tvarkai, kartu atsižvelgus į tas teisės normas, kuriose aptarti kai kurie politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skyrimo ir atleidimo iš pareigų klausimai.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas. Nei nurodytos, nei kitos Vietos savivaldos įstatymo bei Valstybės tarnybos įstatymo normos neįtvirtina sąlygos, jog atleidžiamas asmuo privalo dalyvauti posėdyje, kuriame yra sprendžiamas jo atleidimo iš pareigų klausimas. 2013 m. sausio 31 d. posėdžio metu posėdžio pirmininkas teiravosi dalyvavusio Vyriausybės atstovo, tarybos narių dėl galimybės pareiškėją atleisti iš pareigų jai nedalyvaujant, balsavime dalyvavę 16 Tarybos narių balsavo dėl ginčijamo sprendimo priėmimo ir nepageidaujantys išklausyti pareiškėjos paaiškinimų.

Taigi pareiškėjos dalyvavimas nebūtų atkūręs Tarybos pasitikėjimo ja. Pažymėjo, kad už pareiškėjos atleidimą iš pareigų balsavo daugiau nei pusė balsavime dalyvavusių Trakų rajono savivaldybės tarybos narių (14 iš 16). Nurodė, kad klausimas dėl pareiškėjos atleidimo iš pareigų į Tarybos posėdžio darbotvarkę buvo pateiktas ir įtrauktas kaip papildomas klausimas ir į Tarybos 2013 m. sausio 31 d. posėdžio darbotvarkę, patvirtintą mero, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, įtrauktas nebuvo, nes Tarybos narių grupė pasiūlymą dėl šio klausimo įtraukimo pateikė po darbotvarkės patvirtinimo, pasinaudodama Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje (atitinkamai – Reglamento 43 p.) numatyta teise.

Posėdyje dalyvavo 25 Tarybos nariai (Trakų rajono savivaldybės tarybą sudaro 25 nariai) ir dėl pareiškėjos atleidimo praradus pasitikėjimą balsavo vienbalsiai, todėl darytina išvada, jog sprendimą priėmė išimtinę kompetenciją spręsti tokį klausimą turintis subjektas, Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 7 dalies, 17 straipsnio 9 punkto, Reglamento nuostatos nepažeistos. Pažymėjo, kad pareiškėja neteisingai nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remdamasi ji aiškino nepasitikėjimo institutą, jo paskirtį ir taikymo sąlygas.

Nurodė, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas, yra savivaldybės taryba. Savivaldybės taryba yra savivaldos teisę įgyvendinanti institucija, susidedanti iš įstatymų nustatyta tvarka demokratiškai išrinktų savivaldybės bendruomenės atstovų – savivaldybės tarybos narių, savo įgaliojimus įgyvendinanti kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, kuriems klausimai rengiami savivaldybės tarybos komitetų ir komisijų posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijų ir jų grupių pasitarimuose, tarybos narių, savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės mero ir savivaldybės administracijos direktoriaus (Vietos savivaldos įstatymo 12, 13 str.).

Savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus, kurie priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Pažymėjo, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjos nurodyto Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimo, kuriame yra aptariami klausimai, susiję su Seimo skiriamų pareigūnų nepasitikėjimo klausimais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 23 d. sprendimu (b. l. 105–110) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl Trakų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. S1-5 „Dėl I. N. atleidimo iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų“. Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra Sprendimo Nr. S1-5 teisėtumas ir pagrįstumas. Teismas taip pat nustatė, kad Tarybos 2011 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. S1-6 „Dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo skyrimo“ Trakų rajono savivaldybės taryba nusprendė skirti pareiškėją į Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas rajono savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Pareiškėjai Trakų rajono savivaldybės mero 2013 m. sausio 15 d. potvarkiu Nr. K2-2 nuo 2013 m. sausio 28 d. iki 2013 m. vasario 6 d. buvo suteiktos atostogos. Trakų rajono savivaldybės tarybos narių grupė – D. B., K. B., V. V., G. S., A. V., V. O., A. P. (A. P.), V. P., Z. A., A. G., R. R., V. Z., N. R. 2013 m. sausio 29 d. 8.01 val. įregistravo siūlymą įtraukti į 2013 m. sausio 31 d. Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę papildomus klausimus, tarp jų ir dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I. N. atleidimo iš pareigų, pareiškė nepasitikėjimą I. N. dėl jos negebėjimo vykdyti administracijos direktoriaus pavaduotojui pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas. 2013 m. sausio 31 d. įvyko Trakų rajono savivaldybės tarybos posėdis, kuriame, be kitų klausimų, svarstytas Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I. N. atleidimas iš pareigų. Trakų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. S1-5 „Dėl I. N. atleidimo iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigų“ pareiškėja buvo atleista iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų, praradus daugumos Trakų rajono savivaldybės tarybos narių pasitikėjimą.

Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1, 2 dalimis, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-451/2009, 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-868/2010, 2010 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1059/2010 ir kt.).

Pažymėjo, jog pareiškėja ginčijamo sprendimo neteisėtumą grindė tuo, kad jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti Tarybos 2013 m. sausio 31 d. posėdyje, kuriame buvo priimtas skundžiamas sprendimas, pasiaiškinti dėl jai pareikšto nepasitikėjimo, kadangi tuo metu ji buvo atostogose. Vadovaudamasis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nurodė, kad visų pirma būtina išsiaiškinti procedūrinius reikalavimus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimui ir faktinių aplinkybių atitiktį šiems reikalavimams, o nustačius neatitiktį – spręsti, ar ji galėjo nulemti (turėti esminės įtakos) sprendimo pagrįstumui.

Pažymėjo, jog, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, išimtinę kompetenciją svarstyti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo tinkamumą eiti pareigas bei spręsti klausimus dėl jo atleidimo turi savivaldybės taryba. Ši išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija inter alia reiškia, kad savivaldybės taryba negali jos atsisakyti ar perduoti kitoms savivaldybės institucijoms (Vietos savivaldos įstatymo 3 str. 9 d.). Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas negali būti iš pareigų atleistas laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16 ir 21 punktuose ir 2 dalyje nurodytus atvejus.

Taigi į šiuos atvejus, kuomet tarnautoją galima atleisti iš darbo jo atostogų metu, patenka ir tokia situacija, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą. Tokiu atveju pareiškėjos argumentai, kad ji negalėjo būti atleista iš pareigų atostogų metu, nepagrįsti ir atmestini.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, padarė išvadą, kad pareiškėjos atleidimo iš pareigų klausimas buvo sprendžiamas laikantis Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės tarnybos įstatymo nuostatų bei Reglamente nustatytų procedūrų. Teismas atsižvelgė į Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, Reglamento 43 punktą ir pažymėjo, kad Tarybos narių grupė pasiūlymą dėl I. N. atleidimo iš pareigų klausimo įtraukimo į savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę pateikė 2013 m. sausio 29 d. 8.01 val., t. y. laikantis teisės aktuose numatyto termino.

Remdamasis Trakų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. posėdžio protokolu, teismas nustatė, kad balsavime dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos I. N. atleidimo iš pareigų dalyvavo 16 tarybos narių, už jos atleidimą iš Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų balsavo 14 tarybos narių. Teismas taip pat atsižvelgė į Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalį ir pažymėjo, jog už pareiškėjos atleidimą iš pareigų balsavo daugiau nei pusė balsavime dalyvavusių Trakų rajono savivaldybės tarybos narių, bei padarė išvadą, kad Tarybos Sprendimas Nr. S1-5 buvo priimtas nepažeidžiant sprendimo priėmimo procedūrų.

Pažymėjo, kad, savivaldybės tarybai sprendžiant valstybės tarnautojo atleidimo klausimą, teisės aktų nėra numatyta pareiga ir būtinybė išklausyti asmens, kurio atleidimo iš pareigų klausimas sprendžiamas, paaiškinimų. Be to, pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad jos dalyvavimas ir galimybė duoti paaiškinimus teismo posėdyje būtų galėję lemti kitokį Tarybos sprendimą. Kita vertus, pati Taryba posėdyje nusprendė, jog pareiškėjos atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą klausimas gali būti sprendžiamas be pareiškėjos.

Todėl teismas padarė išvadą, kad aplinkybė, jog tarybos posėdyje pareiškėja nedalyvavo ir negalėjo duoti paaiškinimų, Sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Savivaldybės taryba turi išimtinę kompetenciją svarstyti savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo tinkamumą eiti pareigas bei spręsti klausimus dėl jo atleidimo. Sprendimo dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo klausimas yra visiška politiką į pareigas priėmusio valstybės politiko ar kolegialios institucijos diskrecija ir tiesiogiai priklauso nuo šio subjekto politinio pasitikėjimo.

Teismas, be kita ko, vadovavosi ABTĮ 57 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą ir konstatavo, kad Sprendimas Nr. S1-5 priimtas nepažeidžiant teisės aktų nuostatų, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas nusprendė, kad Sprendimo Nr. S1-5 nurodytais motyvais ir kitais motyvais naikinti, vadovaujantis ABTĮ 89 straipsnio nuostatomis, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Pažymėjo, jog, atmetus pareiškėjos reikalavimą dėl Sprendimo Nr. S1-5 panaikinimo kaip nepagrįstą, kiti pareiškėjos reikalavimai (dėl grąžinimo į pareigas, darbo užmokesčio priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo) taip pat negali būti tenkinami, kadangi yra išvestiniai iš reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo.

III. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 116–120) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Valstybės tarnybos įstatyme, nei Reglamente nėra specialiai aptartos ar kaip nors sureglamentuotos procedūros, susijusios su politinio pasitikėjimo (nepasitikėjimo) išreiškimu ir savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) atleidimu iš užimamų pareigų, kai nėra pasibaigęs jo paskyrimo į pareigas terminas. Nesant teisės normų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo, kuris buvo paskirtas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, atleidimo iš pareigų pareiškus jam nepasitikėjimą procedūrų, tokia situacija yra vertintina kaip teisinio reglamentavimo spraga, kurią teismas privalėjo užpildyti taikydamas teisės spragų užpildymo principus.

Teismas privalėjo vadovautis Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl nepasitikėjimo instituto ir jo taikymo procedūrų (2003 m. sausio 24 d., 2013 m. vasario 20 d. nutarimai). Pagal savo prigimtį ir paskirtį nepasitikėjimo institutai, įtvirtinti Konstitucijos 75 straipsnyje ir Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte, Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte, yra panašūs, Seimas ar savivaldybės taryba, praradusi pasitikėjimą jos paskirtu valstybės pareigūnu, turi teisę jį atleisti iš pareigų.

Tačiau toks atleidimas iš pareigų turi būti atliktas nepažeidžiant pagrindinių atleidimo iš pareigų principų, vienas iš kurių – teisė atleidžiamam pareigūnui būti išklausytam prieš institucijai priimant sprendimą dėl jo atleidimo iš pareigų. Tarybos nariai, papildydami 2013 m. sausio 31 d. savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę sprendimo projektu, kuriuo siūlė atleisti ją iš pareigų dėl nepasitikėjimo, kaip nepasitikėjimo pagrindą nurodė negebėjimą vykdyti administracijos direktoriaus pavaduotojui pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas.

Akivaizdu, kad esant tokiam atleidimo pagrindui, kuomet yra vertinama jos veikla, jai turėjo būti suteikta teisė atsakyti į pareikštus kaltinimus. Atkreipia dėmesį, kad iš anksto nebuvo informuota apie tai, jog Taryba 2013 m. sausio 31 d. posėdyje svarstys nepasitikėjimo ja klausimą. Sprendimo projektas buvo įregistruotas jai būnant atostogose užsienyje. Tik išklausę jos paaiškinimus dėl pareikšto nepasitikėjimo, Tarybos nariai galėjo priimti sprendimą, kuris priklausytų nuo jos pateiktų paaiškinimų. Be to, palaiko teismui pateiktą prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti, ar Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškėjos skundžiamo atsakovo 2013 m. sausio 31 d. sprendimo Nr. S1-5 matyti, kad jis yra priimtas vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu bei Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Todėl nagrinėjamai bylai aktualus šių teisės normų taikymo klausimas.

Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punkto (2012-11-08 įstatymo Nr. XI-2327 redakcija) taikymas yra siejamas su išimtine savivaldybės tarybos (atsakovo) kompetencija priimti ir atleisti iš pareigų savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją (pareiškėją). Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7 punktą (bylai aktuali 2012-06-05 įstatymo Nr. XI-2041 redakcija), valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą.

Pasisakydama dėl faktinių bylos aplinkybių, kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojami nei atsakovo kompetencija spręsti pareiškėjos atleidimo iš administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų dėl pasitikėjimo ja praradimo klausimą, nei dėl pareiškėjos 2013 m. sausio 31 d. vykusio savivaldybės tarybos narių balsavimo teisėtumas ir šio balsavimo rezultatai (nurodytas balsavimas vyko slaptai ir už nepasitikėjimą pareiškėja balsavo 14 iš šiame balsavime 16 dalyvavusių ir 25 išrinktų tarybos narių). Pareiškėjos teismui paduotame skunde keliamas ir akcentuojamas klausimas dėl jos atleidimo iš pareigų neteisėtumo ta prasme, kad tarybos posėdis, kuriame buvo svarstomas nepasitikėjimo ja klausimas, vyko jai nedalyvaujant ir nežinant, jog į posėdžio darbotvarkę bus įtrauktas jos atleidimo iš užimamų pareigų klausimas. Tuo, pareiškėjos teigimu, buvo pažeista jos teisė būti išklausytai ir pateikti savo argumentus dėl jai reiškiamo nepasitikėjimo, o viešojo administravimo taisyklių taikymo prasme tuo buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Pasisakydama dėl pareiškėjos keliamų klausimų, kolegija pirmiausia pažymi, kad politinio pasitikėjimo asmeniu instituto samprata teisės aktų nėra apibrėžta. Tačiau pagal tokio pasitikėjimo prasmę bei prigimtį jis gali būti apibrėžtas, kaip tam tikro pareigūno arba kolegialaus organo, turinčių įstatymo numatytą teisę tiktai savo nuožiūra priimti asmenį į tam tikras pareigas, išreikštas apsisprendimas priimti tokį asmenį į šias pareigas ir jo (tokio apsisprendimo) išreiškimas teisės aktų nustatytu būdu. Iš tokio apibūdinimo, akcentuojant politinę pasitikėjimo prigimtį, galima daryti išvadą, kad politiniam pasitikėjimui atsirasti yra būdingi ne tik asmens, kuriam reiškiamas pasitikėjimas, gebėjimo vykdyti tam tikras pareigas faktoriai, bet ir kiti, kartais prioritetinę reikšmę turintys, faktoriai (pvz., politinio tikslingumo interesai), kurie kiekvienu konkrečiu atveju gali būti tikra asmens paskyrimo į tam tikras pareigas priežastimi.

Nurodytų faktorių visuma suponuoja pareigūno ar kolegialaus organo, turinčių įstatymo numatytą teisę savo pasitikėjimo pagrindu priimti kitą asmenį į tam tikras pareigas, apsisprendimo susiformavimą. Tačiau būtina pabrėžti, kad toks apsisprendimas yra tik vidinio pretenduojančio užimti politiniu pasitikėjimu grindžiamas pareigas asmens vertinimo rezultatas. Teisės taikymo požiūriu tai reiškia, kad (jeigu nėra specialių įstatymo apibrėžtų sąlygų) politinio pasitikėjimo pagrįstumo aspektas negali būti kvestionuojamas arba kaip nors kitaip tiesiogiai lemiamas kitų, pasitikėjimo suteikimo teisės neturinčių, asmenų.

Kolegija pažymi, kad šie politinio pasitikėjimo sampratos aiškinimo argumentai ir išvados yra būdingi ir politinio pasitikėjimo praradimui, todėl jie taip pat taikytini, kalbant apie sprendimą (apsisprendimą) dėl politinio pasitikėjimo netekimo ir su šiuo netekimu (politinio pasitikėjimo praradimu) sietinas teisės aktų numatytas teisines pasekmes. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos administracinių teismų bylų nagrinėjimo ribos (taisyklės), pagal kurias teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Išvardinti argumentai dėl politinio pasitikėjimo suteikimo tam tikram asmeniui eiti tam tikras pareigas suteikimo ar tokio pasitikėjimo praradimo realizavimo specifikos nulemia ir kolegijos apsisprendimą nesikreipti į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui (ABTĮ 4 str. 2 d.).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjos argumentai dėl tariamo jos atleidimo iš atsakovo administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų neteisėtumo ir nepagrįstumo jos akcentuojamu aspektu ABTĮ taikymo požiūriu negali būti pripažinti pagrįstais. ABTĮ taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai reikšminga išaiškinti, ar priimant pareiškėjos skundžiamą sprendimą buvo pažeistos tokio pobūdžio sprendimui priimti nustatytos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Kolegija pabrėžia, kad bylai yra reikšmingi tik tokie skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimai, kurie tiesiogiai galėtų turėti įtakos neobjektyvaus ir nepagrįsto pareiškėjos atžvilgiu balsavimo dėl nepasitikėjimo rezultatams bei (procedūros atlikimo aspektu) pažeistų pareiškėjos (kaip Vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 9 p. taikymo subjekto) teisės aktų nustatytas teises ar įstatymų saugomus interesus (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pasisakydama dėl pareiškėjos kaip administracijos direktoriaus pavaduotojos teisių politinio nepasitikėjimo išreiškimo procedūroje, kolegija pažymi, kad nei Vietos savivaldos įstatyme, nei Reglamente nėra specialiai aptartos ar kitaip sureglamentuotos savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo teisės procedūros dėl politinio pasitikėjimo (nepasitikėjimo) išreiškimo vykdymo metu. Todėl šiuo aspektu konstatuotina, kad priimant skundžiamą sprendimą nebuvo pažeistos ar kokiu nors būdu suvaržytos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija pritaria teismo padarytai išvadai, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti jos atleidimą iš atsakovo administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų neteisėtu ir kiti iš šio reikalavimo išvestiniai reikalavimai negali būti pripažinti pagrįstais.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos I. N. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė