AS-261-1138-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-1138/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03344-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincijos skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriui, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Plungės rajono savivaldybei, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla pagal pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincijos skundą, kuriame prašoma: 1) panaikinti 2013 m. gruodžio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2615; 2) panaikinti 2013 m. lapkričio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus sprendimą Nr. 32SS-(14.32.7)-23; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos priimti naujus sprendimus dėl pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymo Reg. Nr. 32GS-27 (2013 m. rugsėjo 25 d.) dėl įsakymų priėmimo neatlygintinai suteikiant valstybinius žemės sklypus, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybėn religinei bendrijai Lietuvos kapucinų Lurdo provincijai, kurie suformuoti pareiškėjo lėšomis prie jiems nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių.

2014 m. birželio 20 d. pareiškėjas pateikė patikslintą skundą, kuriame papildomai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1385.

Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje pateikė dar vieną patikslintą skundą, kuriame papildomai prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 32SS-(14.32.104)-2343 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2291.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartimi (II t., b. l. 147-149) atsisakyta priimti pareiškėjo 2014 m. birželio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintus skundus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-578/2009, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.), pažymėjo, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentų, adresuotų asmenims, kaip atsakymų į jų paklausimus.

Teismas imasi nagrinėti tik tokį reikalavimą, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Iš 2014 m. birželio 20 d. patikslintame skunde skundžiamo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-1385 turinio teismas nustatė, kad šiame rašte viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra. Skundžiamu raštu atsakovas tik informavo pareiškėją, jog pagal pateiktą prašymą bei kartu su juo pateiktą 2014 m. gegužės 19 d.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato pažymą Nr. 1-220/14 nėra pagrindo spręsti dėl taikos sutarties sudarymo. Galimybė sudaryti taikos sutartį dėl administracinio ginčo yra proceso šalių teisė – sutartas elgesio būdas, tačiau ne prievolė. Todėl toks raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, nes pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia, t. y. nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar jo interesams, nenustato jam jokių juridinių pareigų, o tai reiškia, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. birželio 2 d. sprendimo Nr. 1SS-(3.5)-1385 panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2459/2013, 2014 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-60/2014).

Teismas nustatė, jog 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 32SS-(14.32.104)-2343 bei išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka priimtą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-2291. Iš ginčijamų aktų turinio matyti, jog pareiškėjas pakartotinai siekė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyrius priimtų sprendimą suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybėn religinei bendrijai Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincijai prie šiai bendrijai nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių, t. y. pakartotinai kreipėsi dėl to paties dalyko į atsakovą, kuris jau yra ginčo objektu šioje byloje. Todėl 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintą skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincija pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 151-153), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų ir argumentų ir užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir išaiškino materialiosios teisės normas, t. y. grubiai pažeidė ABTĮ 142 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 143 straipsnio, 149 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

Teigia, jog pareiškėjo 2014 m. birželio 20 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas (ABTĮ 37 str. 1 d.), bet ne po dviejų mėnesių.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamojoje nutartyje nepagrįstai vertino, kad pareiškėjo 2014 m. birželio 20 d. patikslintame skunde nurodomas 2014 m. birželio 2 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas Nr. 1 SS-(3.5)-l385 yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio raštas. Atsakovo administracinis aktas sukuria pareiškėjui esmines pasekmes – atsisakymas atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Ginčijama atsakovo veikla, nurodytų teisės aktų pažeidimai atitinka ABTĮ reikalavimus, nes atsisako vilkindamas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Teismas nenustatė, kad atsakovas nekonkrečiai, netinkamai atsirašė į skundo reikalavimus. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5, 18, 25, 29, 30, 33 straipsnių nuostatas, kitus skunde nurodytus teisės aktus.

Atsisakydamas priimti pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintą skundą, teismas privalėjo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti patikslintą skundą (ABTĮ 37 str. 3 d.).

Pažymi, kad pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintu skundu ginčija atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus ir Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus, kurie sukuria pareiškėjui esmines pasekmes – atsisakymas atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje. Ginčijama atsakovo veikla, nurodytų teisės aktų pažeidimai atitinka ABTĮ reikalavimus, nes atsisako vilkindamas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, o ankstesniais reikalavimais pareiškėjas ginčijo atsakovų sprendimus dėl to, kad pakanka rašytinių įrodymų, kad atsakovai priimtų sprendimą, bet tai nėra kliūtis šiuos keliamus reikalavimus nagrinėti kartu, kad byla būtų kuo griečiau ir operatyviau ir per trumpesnį laiką išnagrinėta.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjas pateikė 2013 m. gruodžio 27 d. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai ir Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriui, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2013 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 32SS-(14.32.7.)-23, Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-2615 bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti sprendimą suteikti pareiškėjui nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Šis skundas priimtas negrinėti. 2014 m. birželio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintais skundais pareiškėjas iš esmės siekia to paties, ko ir 2013 m. gruodžio 27 d. skundu, t. y. įpareigoti atsakovus priimti sprendimus suteikti nuosavybėn neatlygintinai minėtus žemės sklypus bei panaikinti vėlesnius (po 2013 m. gruodžio 27 d. skundo pateikimo Kauno apygardos administraciniam teismui) atsakovų atsakymus dėl pareiškėjo papildomai pateiktų prašymų bei skundų.

Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 2 d. raštu Nr. 1SS-(3.5)-1385 buvo atsisakyta spręsti dėl taikos sutarties sudarymo byloje Nr. I-795-406/2014. Pareiškėjo motyvas, kad atsisakymas sudaryti taikos sutartį sukurs jam esmines pasekmes, nepagrįstas, kadangi byloje Nr. I-795-406/2014, nagrinėjant pareiškėjo 2013 m. gruodžio 27 d. skundą, bus sprendžiama, ar pakanka duomenų bei pareiškėjo pateiktų dokumentų atsakovams priimti sprendimus suteikti minėtų žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai, reikalingų pareiškėjo nuosavybės teise priklausantiems statiniams, esantiems šiuose žemės sklypuose, eksploatuoti, t. y. bus vertinama, ar pareiškėjas atitinka Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nustatytus kriterijus. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų pakanka įrodyti, kad jis yra Plungės kapucinų vienuolyno, veikusio iki 1940 m., teisių perėmėjas, o tai reiškia, kad nėra pagrindo šiai religinei bendrijai suteikti žemės sklypus nuosavybėn neatlygintinai, reikalingus pareiškėjo nuosavybės teise priklausantiems statiniams, esantiems šiuose žemės sklypuose, eksploatuoti.

Pažymi, jog 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintu skundu pareiškėjas prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-2615 (taip pat prašė ir 2013 m. gruodžio 27 d. skundu); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2013 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 32SS-(14.32.7.)-23 (taip pat prašė ir 2013 m. gruodžio 27 d. skundu); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 2 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-1385 (kuriuo atsisakyta spręsti dėl taikos sutarties sudarymo byloje Nr. I-795-406/2014); 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 32SS-(14.32.104)-2343 (kuriuo pažymėta, kad byloje Nr. I-795-406/2014 sprendžiamas klausimas dėl minėtų žemės sklypų suteikimo nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjui, o Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyrius šioje byloje neatstovauja); 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-2291 (kuriuo administracinė procedūra dėl 2014 m. rugpjūčio 18 d. skundo nagrinėjimo sustabdyta); 6) išreikalauti iš atsakovų visą medžiagą; 7) atidėti Kauno apygardos administracinis teismo administracinės bylos Nr. I-795-406/2014 nagrinėjimą; 8) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti naujus sprendimus suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus pareiškėjui (taip pat prašė ir 2013 m. gruodžio 27 d. skundu).

Taigi, tiek 2013 m. gruodžio 27 d. skundu, tiek 2014 m. birželio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintais skundais iš esmės siekiama to paties rezultato, t. y. įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti sprendimus suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus pareiškėjui. Tai, kad pareiškėjas po 2013 m. gruodžio 27 d. skundo pateikimo Kauno apygardos administraciniam teismui ne kartą papildomais prašymais ir skundais kreipėsi į atsakovus, siekdamas, kad jam būtų suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, reiškia, kad pareiškėjas nesutinka laukti, iki kol bus išnagrinėta byla Nr. I-795-406/2014 bei nuspręsta, ar jis atitinka Žemės reformos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje religinei bendrijai, bendruomenei ar centrui nustatytus kriterijus bei ar jam gali būti suteikti nuosavybėn žemės sklypai. Darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjas tiek teismui, tiek atsakovams nuolat teikdamas tapačius skundus bei prašymus, trukdo bei vilkina bylos Nr. I-795-406/2014 nagrinėjimą. Būtent nuo administracinės bylos Nr. I-795-406/2014 baigties priklausys, ar pareiškėjui galės būti suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypai, reikalingi jam nuosavybės teise priklausantiems statiniams, esantiems žemės sklypuose, eksploatuoti. Teismas, išnagrinėjęs šią administracinę bylą ir įvertinęs visus joje pateiktus įrodymus, priims sprendimą dėl minėtų pareiškėjo reikalavimų. Taigi, tai patvirtina pareiškėjo 2014 m. birželio 20 d. ir 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintuose skunduose bei 2013 m. gruodžio 27 d. skunde, nagrinėjamame Kauno apygardos administraciniame teisme, nagrinėjamų klausimų tapatumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintus skundus, kaip nenagrinėtinus teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pirmajame patikslintame skunde pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 2 d. sprendimą Nr. 1SS-(3.5)-1385, kuriame pareiškėjas informuotas, kad pagal pateiktą prašymą bei kartu su juo pateiktą 2014 m. gegužės 19 d. Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato pažymą Nr. 1-220/14 nėra pagrindo spręsti dėl taikos sutarties sudarymo, todėl šiame rašte viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra, o tai reiškia, jog toks raštas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu, teisminis procesas dėl jo panaikinimo yra negalimas, nes toks skundas yra nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Dėl antrojo pareiškėjo patikslinto skundo teismas pažymėjo, jog jame pareiškėjas kelia iš esmės tuos pačius reikalavimus, įpareigoti atsakovus priimti sprendimą suteikti jam nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių, t. y. pakartotinai kreipėsi į atsakovą bei teismą dėl to paties dalyko, kuris jau yra ginčo objektu šioje byloje.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie lemia konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Tokiu būdu, teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Pareiškėjas šiuo atveju pirmuoju patikslintu skundu (2014 m. birželio 20 d.) ginčijo Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 2 d. sprendimą (raštą) Nr. 1SS-(3.5)-1385, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad pagal pateiktą prašymą bei kartu su juo pateiktą 2014 m. gegužės 19 d. Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato pažymą Nr. 1-220/14, kuri patvirtina tik Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincijos įsteigimo faktą bei pateikia Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriato nuomonę, nėra pagrindo spręsti dėl taikos sutarties administracinėje byloje Nr. I-795-406/2014 sudarymo, ko prašė pareiškėjas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstami informacinio pobūdžio dokumentai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011). Teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos.

Nustatant, ar tam tikras dokumentas, kaip galimas ginčo dalykas, administraciniame teisme, atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, taip pat vertintina, ar jis atitinka bendruosius administracinio akto požymius. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Šiuo atveju teisėjų kolegija, vertindama Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 2 d. sprendimo (rašto) Nr. 1SS-(3.5)-1385 pobūdį, pabrėžia, kad juo pareiškėjas buvo tik informuotas apie tai, kad, atsakovo nuomone, šiuo metu ir pagal pareiškėjo pateiktą medžiagą nėra galimybės sudaryti taikos sutarties. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.983 straipsnio 1 dalį taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus.

Pagal ABTĮ taikos sutartis yra vienas iš bylos užbaigimo būdų ir proceso šalių procesinė teisė (ABTĮ 521 str., 53 str. 2 d.). Be to, kadangi taikos sutarčiai, kaip dviejų asmenų sandoriui, taikomos Civilinio kodekso nuostatos (CK LII skyrius), šalys, siekdamos sudaryti taikos sutartį, elgiasi dispozityviai, t. y. pačios savo laisva valia sprendžia, sudaryti tokią sutartį, ar ne. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad galimybė sudaryti taikos sutartį dėl administracinio ginčo yra proceso šalių teisė – sutartas elgesio būdas, tačiau ne prievolė.

Įvertinus tai, atsakovo, šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos, atsisakymas sudaryti taikos sutartį administracinėje byloje Nr. I-795-406/2014 negali būti vertinamas kaip viešojo administravimo subjekto atsisakymas atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Joks teisės aktas neįpareigoja Nacionalinės žemės tarnybos sudaryti taikos sutartį kiekvienoje byloje, kurioje ši institucija yra proceso šalis, kadangi, kaip minėta, tai yra jos teisė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šioje byloje Nacionalinė žemės tarnyba yra proceso šalis (atsakovas), todėl kaip ir pareiškėjas šioje byloje turi lygias procesines teises, tarp kurių ir teisę užbaigti bylą taikos sutartimi (ABTĮ 53 str. 1, 2 d.), ir teismas neturi galimybės įpareigoti tiek atsakovą, tiek pareiškėją sudaryti taikos sutartį, kadangi teismas gali tik patvirtinti proceso šalių laisva valia sudarytą taikos sutartį, o imtis priemonių šalims sutaikyti gali tik tuo atveju, kai yra šalių sutikimas pradėti derybas dėl taikos sutarties sudarymo (ABTĮ 521 str.).

Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 2 d. sprendimas (raštas) Nr. 1SS-(3.5)-1385 yra informacinio pobūdžio ir jame viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui nėra, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių, todėl raštas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, o patikslintas skundas (2014 m. birželio 20 d.) dėl tokio akto panaikinimo pagrįstai pirmosios instancijos teismo pripažintas, kaip nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Dėl antrojo pareiškėjo patikslinto skundo (2014 m. rugsėjo 9 d.) pabrėžtina, jog jame pareiškėjas kėlė tokius reikalavimus: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-2615; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2013 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 32SS-(14.32.7.)-23; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 2 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-1385; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. raštą Nr. 32SS-(14.32.104)-2343; 5) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-2291; 6) išreikalauti iš atsakovų visą medžiagą, susijusią su pareiškėjo 2011 m. spalio 18 d. prašymu dėl žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, esančios (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir neatlygintinio suteikimo nuosavybėn; 7) atidėti Kauno apygardos administracinis teismo administracinės bylos Nr. I-795-406/2014 nagrinėjimą; 8) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti naujus sprendimus dėl pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymo Reg. Nr. 32GS-27 (2013 m. rugsėjo 25 d.) suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, esančią (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui.

Pažymėtina, jog pareiškėjas 2013 m. gruodžio 27 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2013 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. 32SS-(14.32.7.)-23; 2) Nacionalinės žemės tarnybos 2013 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-2615; 3) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą priimti naujus sprendimus dėl pareiškėjo 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymo Reg. Nr. 32GS-27 (2013 m. rugsėjo 25 d.) dėl įsakymų priėmimo neatlygintinai suteikiant valstybinius žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, esančią (duomenys neskelbtini), nuosavybėn religinei bendrijai Lietuvos kapucinų Lurdo provincijai, kurie suformuoti pareiškėjo lėšomis prie jam nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi šios pareiškėjo skundas priimtas.

Taigi, 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslinto skundo reikalavimais pareiškėjas iš esmės siekia to paties, ko ir 2013 m. gruodžio 27 d. skundu, t. y. įpareigoti atsakovus priimti sprendimus suteikti nuosavybėn neatlygintinai minėtus žemės sklypus bei panaikinti vėlesnius (po 2013 m. gruodžio 27 d. skundo pateikimo Kauno apygardos administraciniam teismui) atsakovų atsakymus dėl pareiškėjo papildomai pateiktų prašymų bei skundų (tarp jų ir minėtą Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. birželio 2 d. raštą Nr. 1SS-(3.5)-1385, kuriuo atsisakyta spręsti dėl taikos sutarties sudarymo byloje Nr. I-795-406/2014).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Nacionalinė žemės tarnyba 2014 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 1SS-(3.5)-2291, kuriuo buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 18 d. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. rašto Nr. 32SS-(14.32.104)-2343 ir kuriuo administracinė procedūra dėl šio pareiškėjo skundo nagrinėjimo sustabdyta, nurodė, jog šiuo metu Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. I-795-406/2014, kurioje sprendžiamas klausimas dėl minėtų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, esančios (duomenys neskelbtini)) suteikimo nuosavybėn neatlygintinai pareiškėjui ir atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus 2013 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. 32SS-(14.32.7.)-23 bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2013 m. gruodžio 6 d. rašto Nr. 1SS-(3.5)-2615, kuriais atsisakyta suteikti pareiškėjui minėtus žemės sklypus nuosavybėn neatlygintinai, panaikinimo.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 3 d. prašyme Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriui bei 2014 m. rugpjūčio 18 d. skunde Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui kelia iš esmės tuos pačius reikalavimus, kaip ir Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 4 dalimi, administracinę procedūrą dėl pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 18 d. skundo nagrinėjimo sustabdė, kol Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-795-406/2014.

Tai reiškia, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. 1SS-(3.5)-2291 pats Nacionalinės žemės tarnybos direktorius nenagrinėjo pareiškėjo 2014 m. rugpjūčio 18 d. skundo, šio skundo nagrinėjimą nusprendė sustabdyti ir palaukti, kol Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinės administracinę bylą Nr. I-795-406/2014 (t. y. nagrinėjamą administracinę bylą). Tai negali būti vertinama, kaip atsisakymas atlikti veiksmus viešojo administravimo srityje, kadangi atsakovas atliko procedūrinius Viešojo administravimo įstatyme numatytus jo kompetencijai priskirtus administracinės procedūros veiksmus, tačiau dėl paties ginčo esmės nepasisakė.

Taigi ir dėl šios priežasties vertintina, jog pareiškėjo 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintame skunde keliami iš esmės tie patys reikalavimai, kaip ir jau priimtame 2013 m. gruodžio 27 d. pirminiame pareiškėjo skunde, t. y. pakartotinai kreiptasi dėl to paties dalyko į teismą.

Teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas ir antrąjį pareiškėjo patikslintą skundą (2014 m. rugsėjo 9 d.) atsisakė priimti tuo pačiu ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kad skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Tačiau, atsižvelgiant į teismo motyvus dėl antrojo pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo, atsisakyta priimti šį patikslintą skundą turėjo būti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktu, t. y. kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Tačiau šis skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies netikslumas nedaro šios nutarties neteisėta ir nepagrįsta, kadangi, kaip minėta, patikslintą skundą (2014 m. rugsėjo 9 d.) pagrįstai atsisakyta priimti. Be to, 2014 m. rugsėjo 9 d. patikslintu skundu keltus reikalavimus nebuvo pagrindo nagrinėti kartu su priimtu 2013 m. gruodžio 27 d. pareiškėjo skundu, kadangi jie dubliuojasi (kartojasi), todėl pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 5 punktą turėjo būti atsisakyti priimti, siekiant, kad byla būtų kuo griečiau ir operatyviau išnagrinėta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neprivalėjo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis (ABTĮ 37 str. 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog pareiškėjo 2014 m. birželio 20 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismas privalėjo išspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas (ABTĮ 37 str. 1 d.), bet ne po dviejų mėnesių. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėjo patikslintus skundus (tiek 2014 m. birželio 20 d., tiek 2014 m. rugsėjo 9 d.) pagrįstai atsisakyta priimti (sprendimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas), be to, pareiškėjo 2013 m. gruodžio 27 d. skundas dėl analogiškų reikalavimų buvo priimtas nagrinėti, t. y. pareiškėjo teisė kreiptis į teismą nepaneigta, o administracinė byla Nr. I-795-406/2014 toliau nagrinėjama, t. y. neužkirstas kelias tolesnei bylos eigai, nėra pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį dėl minėto procesinio pažeidimo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos kapucinų Lurdo Viceprovincijos atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys