A-146-278-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-278/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00118-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 4–5) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK, atsakovas) viršininko 2013 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 30-TE-40 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“

Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK viršininkas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į Klaipėdos AVPK 2013 m. sausio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-4 (toliau – ir TP išvada), 2013 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 30-TE-40 (toliau – ir Įsakymas Nr. 30-TE-40) jam, Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės vyresniajam postiniui, paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą. Pareiškėjas teigė, kad jis su nesutinka su Įsakymu Nr. 30-TE-40 dėl to, jog jis priimtas remiantis neteisėta ir nepagrista TP išvada, be to, paskirta tarnybinė nuobauda yra pernelyg griežta.

Pareiškėjas paaiškino, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas pagal Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės (toliau – ir Areštinė) viršininko S. B. 2012 m. gruodžio 12 d. tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyta, kad budėjęs Areštinės vyresnysis postinis V. T. privalėjo stebėti Areštinės langų prieigas iš išorinės pusės. Tarnybinis patikrinimas susijęs su tuo, jog 2012 m. gruodžio 11 d. apie 19.25 val. Areštinės kameroje Nr. 4 apžiūros metu buvo rasti ir paimti draudžiami daiktai (trys mobilaus ryšio telefonai, du iš jų įpakuoti į cigarečių pakelius, medicininis švirkštas su skaidriu skysčiu bei metalinis šaukštas su iš dalies ištirpusia neaiškios kilmės medžiaga). Operatyvinių darbuotojų turimais duomenimis, minėti į kamerą Nr.4 mesti daiktai buvo skirti N. A. Dėl rastų, įtariama narkotinių medžiagų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį.

TP išvadoje konstatuota, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės vyresnysis postinis V. T. aplaidžiai atliko pavestas funkcijas, dėl to apie 19.00 val. į Areštinės kamerą Nr. 4 per jo saugomą ketvirto posto teritoriją pateko įtariamiesiems turėti draudžiami daiktai. Savo išvadas atsakovas grindė Lietuvos Respublikos generalinio komisaro (toliau – ir Generalinis komisaras) 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės, nuo 2009 m. kovo 20 d. neteko galios) ir Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir 2007 m. Areštinių apsaugos instrukcija, nuo 2012 m. spalio 18 d. neteko galios) nuostatomis. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo išvada, kad jis aplaidžiai atliko jam pavestas pareigas ir sudarė sąlygas draudžiamiems daiktams patekti į Areštinę. Nors atsakovas teigia, kad nežinomi asmenys įmetė per tvorą draudžiamus daiktus, tarp kurių buvo narkotinės medžiagos, tačiau pareiškėjui žiniomis ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto narkotinės medžiagos platinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį nenustatyto asmens atžvilgiu nepradėtas, nors buvo pagrindas pradėti tokį tyrimą.

Iš TP išvados galima suprasti, kad Klaipėdos AVPK Operatyvinės veiklos būrio 1-ojo skyriaus pareigūnams buvo žinoma apie numatomą draudžiamų daiktų perdavimą į Areštinės kamerą Nr. 4 (perdavimo datą, vietą ir būdą), tačiau nė vienas iš nurodytų pareigūnų nesiėmė veiksmų, kad būtų užkirstas kelias draudžiami daiktų patekimui į areštinę ir nusikalstamai veikai. Pareiškėjas teigė, kad apie galimą draudžiamų daiktų perdavimą suimtajam N. A. jo niekas neinformavo ir jis negalėjo stebėti iš budėtojo posto daiktų perdavimo fakto.

Pareiškėjo įsitikinimu, niekas nebuvo suinteresuotas užkirsti kelią draudžiamų daiktų perdavimui, nes policijos operacijos tikslas buvo pagauti N. A. su įkalčiais. Tokia išvada, pareiškėjo teigimu, darytina atsižvelgiant į OVS pareigūnų veiksmus: jiems buvo žinoma apie ketinimą perduoti draudžiamus daiktus; pareigūnai stebėjo įvykį pasibaigus darbo dienai; sulaikymo operacijoje dalyvavo OVS ir ONTB pareigūnai, kurie, esant būtinumui, turėjo organizuoti nenustatyto asmens sulaikymą. Pasak pareiškėjo, jeigu jis būtų pastebėjęs ir užkirtęs kelią šiai neteisėtai veikai, ONTT ir OVS pareigūnų dalyvavimas taptų beprasmis.

Atsakovas turėjo motyvuoti, kuo remdamasis jis paskyrė vieną griežčiausių Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatytų nuobaudų, kadangi jis anksčiau nebaustas, prieš mėnesį sėkmingai išlaikė atestaciją, be to, sulaikė tris asmenis.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašė atmesti pareiškėjo prašymą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į prašymą (b. l. 16–17) paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 11 d. nuo 14.00 val. iki 20.00 val. pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas Klaipėdos AVPK Areštinės poste. Jo pareiga buvo užtikrinti, kad į Areštinės patalpas nepatektų pašaliniai asmenys, draudžiami daiktai bei nuolatinis Areštinės langų, stogų ir apsaugos užtvarų stebėjimas. Pradedant tarnybą, pareiškėjas buvo informuotas apie galimą bandymą per saugomą teritoriją į Areštinės kamerą perduoti draudžiamus daiktus. Apie 18.50 val. Areštinėje laikomas asmuo iš kameros Nr. 4 šovė strėlę su pririštu siūlu per posto tvorą. Po penkių minučių prie tvoros priėjo vyras ir prie siūlo pririšo cigarečių pakelį, kurį permetė per Areštinės lauko posto tvorą į Areštinės teritoriją. Siūlo pagalba pririštas cigarečių pakelis buvo įtrauktas į Areštinės kamerą Nr. 4, kuri yra maždaug 6–7 metrai nuo posto būdelės. Netrukus policijos pareigūnai Areštinės kameroje Nr. 4 atliko kratą ir rado draudžiamus daiktus: tris mobilaus ryšio telefonus, švirkštą su skaidriu skysčiu ir miltelių likučius (įtariama – narkotikus).

Generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ yra galiojantis; jis neteks galios vidaus reikalų ministrui patvirtinus Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles – žr. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. kovo 10 d. įsakymą Nr. 5-V-177 (Žin., 2009, Nr. 30-1218). Areštinių veiklos taisyklėse numatyta, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims su savimi kameroje draudžiama turėti garso ir vaizdo grotuvus, kompiuterius (išskyrus kompiuterinių žaidimų aparatus), telefonus (12.6 punktas).

Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 (toliau – ir 2012 m. Areštinių apsaugos instrukcija) pakeitė iki tol galiojusią Generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintą Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukciją. 2012 m. Areštinių apsaugos instrukcijoje pagrindiniai reikalavimai užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą bei lauko posto pareigūno pareigos nesiskiria nuo galiojusios 2007 m. Areštinių apsaugos instrukcijos. Atlikto tarnybinio nusižengimo tyrimo metu buvo išsamiai išsiaiškintos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, priežastys, surinkti įvykio liudytojų parodymai, paaiškinimai, kita objektyviam tyrimui reikalinga informacija. Įvertinus surinktus duomenis, patvirtinta išsami ir motyvuota tarnybinio patikrinimo išvada (2013 m. sausio 7 d. Nr. 30-IS-4). Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas kvalifikuotas kaip netinkamas teritorijos saugojimas, pasireiškęs aplaidžiu pareigų vykdymu, dėl ko į Areštinės kamerą pas sulaikytuosius pateko draudžiami daiktai. Esminės valstybės tarnautojų pareigos įtvirtintos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad valstybės tarnautojo pareiga tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, pareiga laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Pareiškėjas netinkamai vykdė pareigybės aprašymo 7.9, 7.10 ir 7.17 punktų bei 2007 m. Areštinių apsaugos instrukcijos 102.2 punkto reikalavimus. Pareiškėjo kaltė pasireiškė nerūpestingu pareigų neatlikimu, netinkamai Areštinės lauko poste vykdoma laikomų asmenų priežiūra ir apsauga. Pareiškėjas savo neveikimu sudarė sąlygas į Areštinės kamerą laikomiems asmenims perduoti draudžiamus daiktus, taip galėjo pakenkti ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms. Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta pagrįstai, nuobaudų skyrimo tvarka nepažeista, konkreti nuobaudos rūšis (griežtas papeikimas) parinkta atsižvelgiant į pareiškėjo veiklą charakterizuojančią medžiagą. Todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 30-TE-40.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 27 d. sprendimu (b. l. 81–84) pareiškėjo V. T. (V. T.) prašymą patenkino iš dalies: Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 30-TE-4 paskirtą V. T. tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą pakeitė į papeikimą.

Teismas nustatė, kad 2013 m. sausio 7 d. Klaipėdos AVPK viršininko įsakymas Nr. 30-TE-40 priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir atsižvelgus į Klaipėdos AVPK 2013 m. sausio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-4, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas neatliko 2008 m. spalio 10 d. Klaipėdos AVPK įsakymu Nr. 30-V-22 patvirtinto Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo postinio pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.9, 7.10 ir 7.17 punktuose nustatytų pareigų. Pareiškėjui, Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės vyresniajam postiniui, tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas – paskirta už tai, kad 2012 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui atliekant tarnybą Areštinės ketvirtame poste, apie 19.00 val. per Areštinės tvorą į Areštinės kamerą Nr. 4 pateko draudžiami daiktai.

Pareigybės aprašyme nurodyta, kad areštinės vyresniojo postinio pareigas einantis valstybės tarnautojas: atidžiai stebi Areštinėje laikomų asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, neleidžia mėtyti daiktų per užtvarą ir kalbėtis su pašaliniais žmonėmis, neleidžia artintis prie posto (7.9 punktas); nuolat stebi areštinės langus, stogus ir apsaugos užtvaras (7.10 punktas); vykdo įsakymus bei kitus norminius aktus, susijusius su areštinių veikla (7.17 punktas). Generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-357 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos 102.1 ir 102.2 punktuose nustatyta, kad lauko posto pareigūnas privalo nuolat stebėti policijos areštinės langus, stogą ir apsaugos užtvarus, neleisti pašalinių žmonių į policijos areštinės teritoriją, o pastebėjęs asmenis, bandančius prasibrauti pro apsaugos užtvarą, skelbti pavojaus signalą ir imtis priemonių nepraleisti pažeidėjų.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, kuris įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką. Minėta tvarka detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka), kurios 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje yra pasisakyta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“, Nr. 6(16), 2008).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas).

Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Tarnybiniu nusižengimų tyrimo tvarkos 6, 20 p.).

Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad draudžiami daiktai į kamerą Nr. 4 per Areštinės ketvirtojo posto tvorą pateko tuo metu, kai šiame poste budėjo pareiškėjas. Teismo apklausti liudytojai V. V., E. S., R. B. paliudijo, kad pareiškėjas V. T. buvo įspėtas dėl galimo bandymo perduoti draudžiamus daiktus įtariamiesiems.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo veiksmų neteisėtumas (objektyvioji pažeidimo pusė) pasireiškė tuo, jog būdamas Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės vyresniuoju postiniu, 2012 m. gruodžio 11 d. budėjimo metu jis neužtikrino ir nesiėmė priemonių, kad per jo saugomos teritorijos užtvarą į Areštinės kamerą nepatektų draudžiami daiktai. Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė gali pasireikšti tyčine ar neatsargia kaltės forma. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas sąmoningais veiksmais siekė, jog į Areštinės kamerą būtų perduoti draudžiami daiktai. Tarnybinio patikrinimo metu pateiktame paaiškinime pareiškėjas teigė, kad 2012 m. gruodžio 11 d. budėjimo metu buvo blogas oras ir matomumas, tai apsunkino teritorijos stebėjimo sąlygas. Be to, pasak pareiškėjo, draudžiamų daiktų į Areštinės kamerą patekimo priežastimi galėjo būti nepakankamas Areštinės kiemo tvoros aukštis. Visi apklausti liudytojai teismo posėdyje patvirtino, jog 2012 m. gruodžio 11 d. oro sąlygos buvo geros, todėl buvo pastebėta, kaip per Areštinės tvorą į vieną iš Areštinės kamerų pateko daiktai. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas priėjo prie išvadų, kad draudžiamų daiktų patekimą į Areštinės kamerą lėmė pareiškėjo pasirinktas teritorijos stebėjimo būdas, galėjęs apsunkinti stebėjimo sąlygas. Nors pareiškėjas teigė, kad apie planuojamą draudžiamų daiktų perdavimą žinojo ir daiktų perdavimą matė kiti Klaipėdos AVPK pareigūnai, teismas nusprendė, jog tokia aplinkybė nepanaikina pareigos pareiškėjui tinkamai vykdyti savo pareigas. Tokį pareiškėjo santykį su padarytu nusižengimu teismas vertino kaip neatsargumą.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo veikoje yra jam inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl jis pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn.

Teismas atsižvelgė į Statuto 26 straipsnio 1 dalyje ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos 5 punkte įtvirtintas tarnybinių nuobaudų skyrimo taisykles ir pažymėjo, kad nors pareiškėjo charakteristikoje ir nurodyta, jog vyresniojo postinio pareigas jis atlieka patenkinamai, lengvai pasiduoda Areštinėje laikomų asmenų įtakai, sunkiai orientuojasi sudėtingose situacijose, įvertinęs tai, kad pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra vienkartinis, pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, pareiškėjo stažas vidaus tarnyboje yra 23 metai, nepateikti įrodymai apie anksčiau pareiškėjui taikytą drausminę atsakomybę, padarytas tarnybinis nusižengimas nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas nusprendė, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu Nr. 30-TE-40 buvo paskirta padarytam tarnybiniam nusižengimui neproporcinga tarnybinė nuobauda, kuri yra aiškiai per griežta. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas pareiškėjui skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą – pakeitė į Statuto 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą tarnybinę nuobaudą – papeikimą.

III. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 86–87) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo prašymą patenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1.Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl Įsakymo Nr. 30-TE-40 pripažinimo neteisėtu yra nemotyvuota (ABTĮ 86 straipsnio 1 dalies, 87 straipsnio 4 dalies pažeidimas), sprendime nepateikta įrodymų analizė, neaišku dėl kokių priežasčių nepasisakyta dėl pareiškėjo ir jo atstovo pateiktų argumentų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja prašymo pirmosios instancijos teismui argumentus, kad Klaipėdos AVPK operatyvinių tarnybų pareigūnai žinojo apie numatomą draudžiamų daiktų perdavimą į Areštinės kamerą Nr. 4 (perdavimo datą, vietą ir būdą), tačiau nesiėmė veiksmų, kad būtų užkirstas kelias draudžiami daiktų patekimui į areštinę ir nusikalstamai veikai.

2. Teismas atmetė visus pareiškėjo ir jo atstovo prašymus (pavyzdžiui, dėl tyrėjos R. B. kabineto apžiūros; Areštinės kameros Nr.4 kameros grotų apžiūros ir įvertinimo).

Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo, kurį pateikė pareiškėjo įgaliotas asmuo, dalį užima motyvai (dėl ieškovės V. A. ir atsakovų L. C. bei V. C.), kurie niekaip nesusiję su byloje skundžiamu Klaipėdos AVPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-40 ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimu.

Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 91–92) atsakovas pareiškė nuomonę, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, objektyviai ir išsamiai išnagrinėjo bylą. Todėl naikinti teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad dalis pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nesusijęs su nagrinėjama byla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamas ginčas kilęs dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2013 m. sausio 11 d. įsakymo Nr. 30-TE-40, kuriuo apeliantui, Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės vyresniajam postiniui V. T. už aplaidų tarnybos pareigų atlikimą paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pareiškėjas Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnyje pateikto valstybės tarnautojų pareigybių suskirstymo prasme yra statutinis valstybės tarnautojas. Valstybės tarnybos įstatymas be išlygų taikomas valstybės tarnautojams, išskyrus statutinius valstybės tarnautojus. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytos išlygos, kurios taikomos statutiniams valstybės tarnautojams, tarp jų išlyga dėl 15 straipsnio, kuriame numatytos valstybės tarnautojų bendrosios pareigos, taikymo. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnį valstybės tarnautojai, be kita ko, privalo laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų (VTĮ 15 str. 1 d. 1 p.), tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis (VTĮ 15 str. 1 d. 4 p.).

Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2012 m. spalio 2 d. įstatymo Nr. XI-2266 redakcija) V skyrius (bylai aktualus 26 straipsnis) bei vykdant Statuto 26 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V–308 patvirtinta Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarka (bylai aktuali 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 1V-652 redakcija).

Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis apibrėžia, kad tarnybinis nusižengimas yra šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (Statuto 26 str. 6 d.) yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto skirti tarnybinę nuobaudą motyvuojamoji dalis.

Įsakymu Nr. 30-TE-40 pareiškėjui tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas buvo paskirta atsižvelgiant į 2013 m. sausio 7 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS-4, kurioje konstatuota, kad Areštinės vyresnysis postinis V. T. 2012 m. gruodžio 11 d. nuo 14.00 iki 20.00 val. budėdamas Areštinės ketvirtajame (lauko) poste aplaidžiai atliko tarnybos funkcijas užtikrinti, kad į Areštinės patalpas nepatektų draudžiami daiktai; nuolat stebėti areštinės langus, stogus ir apsaugos užtvaras, dėl to apie 19.30val. per Areštinės tvorą, kuri buvo apelianto stebėjimo zonoje, panaudojant siūlą į kamerą Nr. 4 per langą buvo perduoti draudžiami daiktai. Šie pareigūno veiksmai TP išvadoje buvo kvalifikuoti kaip Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintos pareigos tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir Pareigybės aprašymo 7.9, 7.10 ir 7.17 punktų pažeidimas. TP išvadoje norminiais teisės aktais, susijusiais su areštinių veikla, kurių reikalavimus budėjimo metu turėjo vykdyti apeliantas, nurodyta 2007 m. Areštinių apsaugos instrukcija ir Areštinių veiklos taisyklės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas procesinės teisės normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), yra suformavęs praktiką, kad tarnybos teisinių santykių srityje įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tai lemia tarnybos teisinių santykių specifika, nes tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas ginčo teisme atveju privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti valstybės tarnautojui drausminę atsakomybę, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2011 m. vasario 17 d. Nr. A62-773/2011, 2011 m. rugsėjo 22 d. Nr. A62-2207/2011, 2012 m. vasario 10 d. Nr. A756-156/2012, 2009 m. rugsėjo 21 d. Nr. A438-1112/2009, 2006 m. gruodžio 4 d. Nr. A6-2160/2006 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualaus budėjimo metu pažeidė jo užimamai Areštinės vyresniojo postinio pareigybei Pareigybės aprašyme priskirtas funkcijas: neleisti mėtyti daiktų per užtvarą (7.9 p.); nuolat stebėti areštinės langus, stogus ir apsaugos užtvaras (7.10 p.); vykdyti įsakymus bei kitus norminius aktus, susijusius su areštinių veikla (7.17 p.). Be to, teismas, kaip ir atsakovas TP išvadoje, rėmėsi 2007 m. Areštinių apsaugos instrukcijos 102.1 ir 102.2 punktais, kuriuose nustatyta, kad lauko posto pareigūnas privalo: nuolat stebėti policijos areštinės langus, stogą ir apsaugos užtvarus (102.1 p.); neleisti pašalinių žmonių į policijos areštinės teritoriją, o pastebėjęs asmenis, bandančius prasibrauti pro apsaugos užtvarą, skelbti pavojaus signalą ir imtis priemonių nepraleisti pažeidėjų.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas pažeidė minėtas Pareigybės aprašymo nuostatas, todėl atsakovas turėjo pagrindą jam skirti tarnybinę nuobaudą ir ją skyrė pagrįstai bei teisėtai. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendime, taip pat TP išvadoje nurodytos 2007 m. Areštinių apsaugos instrukcijos teisėjų kolegija pažymi, kad šios redakcijos norminis teisės aktas ginčo atveju negalėjo būti taikomas, nes jis negaliojo. Nuo 2012 m. spalio 18 d. įsigaliojo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. 5-V-677 1 punktu patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, o šio Įsakymo 3 punktu buvo pripažintas netekusiu galios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymas Nr. 5-V-357 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2012, Nr. 120-6061). Šis materialinės teisės normų taikymo netikslumas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui bei teisėtumui įtakos neturi, kadangi ginčui aktualus reikalavimas, kad policijos areštinės lauko posto postinis privalo nuolat stebėti policijos areštinės langus, stogą ir apsaugos užtvarus, įtvirtintas abiejų redakcijų Areštinių apsaugos instrukcijose (skiriasi tik punktų numeracija: 2007 m. Areštinių apsaugos instrukcijos 102.1 punktas, 2012 m. Areštinių apsaugos instrukcijos 100.1 punktas), o šios funkcijos vykdymas pažeidimo padarymo dieną apeliantui buvo priskirtas Klaipėdos AVPK viršininko 2008 m. spalio 10 d. įsakymu patvirtintos Areštinės vyresniojo postinio pareigybės aprašymo 7.10 punkte. Taigi apeliantas Areštinės langų, stogą ir apsaugos užtvarų stebėjimo funkciją privalėjo vykdyti pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.10 bei 7.17 punktų reikalavimus tiek pagal 2007 m. Areštinių apsaugos instrukciją, tiek pagal 2012 m. Areštinių apsaugos instrukciją.

Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bei pažeidė procesinės teisės normas (nepateikta įrodymų analizė; teismas atmetė pareiškėjo ir jo atstovo prašymus, nepasisakė dėl jų argumentų; sprendimo dalis, kuria atmestas reikalavimas dėl Įsakymo Nr. 30-TE-40 panaikinimo, nemotyvuota).

Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.), išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose nurodytus sprendimo negaliojimo absoliučius pagrindus, tarp jų 5 punkte numatytą pagrindą – sprendimas, nutartis be motyvų. Atsižvelgdama į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija patikrino, ar nėra pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu.

ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatanti, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apibrėžia ABTĮ 86 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. Sprendimo turinio reikalavimai nustatyti ABTĮ 87 straipsnyje. Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus, taip pat įstatymus, kuriais vadovavosi, nuorodas į konkrečias normas, kurios buvo taikomos (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d.) ir atsižvelgiant į EŽTT praktiką taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444 -196/2008; 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiuo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas. remdamasis teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str. 6 d.) įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjo skunde (jo baigiamojoje dalyje) suformuluotą reikalavimą, pakankamai aiškiai išdėstė argumentus dėl ištirtų įrodymų (liudytojų parodymų, pareiškėjo paaiškinimų, rašytinių įrodymų) vertinimo, kuriais pagrindė išvadą, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, sprendimą pagrindė teisės aktų normomis.

Pirmosios instancijos teismas posėdyje apklausė liudytojais Klaipėdos AVPK pareigūnus V. V., E. S., R. B., V. F., kurių paaiškinimai ar tarnybiniai pranešimai buvo vertinami pateikiant TP išvadą dėl apelianto padaryto tarnybinio nusižengimo, taip pat įvertino pareiškėjo poziciją dėl tarnybinio nusižengimo, išdėstytą tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (dėl oro sąlygų ir Areštinės tvoros aukščio) bei, priešingai nė teigia apeliantas, įvertino pareiškėjo paaiškinimų teismui (apie planuojamą draudžiamų daiktų perdavimą žinojo ir jų perdavimą matė operatyvinės tarnybos pareigūnai) pagrįstumą (pripažino neatleidžiančiais pareiškėjo nuo pareigos tinkamai vykdyti savo pareigas).

Teismas, nepasisakydamas dėl kiekvieno pareiškėjo argumento, tačiau pateikdamas apibendrinančias išvadas dėl įrodymų vertinimo, procesinės teisės normų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (ABTĮ 86 straipsnis ir 87 straipsnio 4 dalis). Taikyti ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą nėra pagrindo, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos bylos kontekste pažymi, kad teismo aktyvus vaidmuo renkant įrodymus (ABTĮ 81 str.) nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar jų išreikalavimo. Pateikiant ir renkant įrodymus turi būti paisoma sąsajumo reikalavimų. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Teismas kiekvienu atveju turi apsvarstyti proceso šalių prašymus dėl įrodymų prijungimo ar išreikalavimo ir juos atitinkamai išspręsti (motyvuotai patenkinti arba atmesti). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas netenkino visų pareiškėjo ir jo atstovo prašymų, nes byloje nustatyta, kad teismas patenkino prašymus dėl liudytojų apklausos. Teismas neapsiribojo bylos proceso šalių savo iniciatyva pateikta medžiaga, visapusiškam bylos aplinkybių ištyrimui išreikalavo iš Klaipėdos AVPK papildomą medžiagą, apklausė liudytojus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimų laikėsi.

Byloje nustatyta, kad neteisėtą draudžiamų daiktų perdavimą į Areštinės kamerą Nr. 4 panaudojant siūlą 2012 m. gruodžio 11 d. apie 19 val., Areštinės 4-me poste budint Areštinės vyresniajam postiniui V. T., matė Klaipėdos AVPK operatyvinės tarnybos pareigūnas V. F., kuris nedelsdamas organizavo kratą šioje kameroje ir buvo rasti perduoti draudžiami daiktai. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad ši aplinkybė nepašalina Areštinės vyresniojo postinio V. T. tarnybinės atsakomybės už netinkamą (aplaidų) pareigų atlikimą. Pagal bylos medžiagą minėtas Klaipėdos AVPK operatyvinės tarnybos pareigūnas pastebėjo ne tik draudžiamų daiktų perdavimo į Areštinę procesą, bet ir vyresniojo postinio V. T., kuris vykdydamas tarnybos funkcijas privalėjo tai pastebėti ir imtis priemonių sutrukdyti draudžiamų daiktų perdavimą, aplaidumą atliekant tarnybos pareigas. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės vadovai 2012 m. gruodžio 7 d. iš Klaipėdos AVPK operatyvinės tarnybos buvo gavę informaciją apie tai, kad į Areštinę suimtiesiems bus bandoma perduoti draudžiamus daiktus, ir kad tikėtinas permetimas per Areštinės tvorą prie 4-ojo posto. Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės vyresnysis specialistas V. V. 2012 m. gruodžio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodė ir pirmosios instancijos teisme paliudijo, kad apie galimą bandymą perduoti į Areštinę draudžiamus daiktus instruktažų metu buvo informuojami Areštinės budėtojai ir posto pareigūnai, o Areštinės vyresniajam postiniui V. T. jis asmeniškai nurodė atkreipti į tai dėmesį atliekant tarnybą 4-me poste. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti minėto pareigūno ir kitų liudytojų parodymais. Atsakovas byloje įrodė, kad 2012 m. gruodžio 11 d. apie 19 val. Areštinės 4-ajame (lauko) poste budint vyresniajam postiniui V. T. dėl jo aplaidaus pareigų atlikimo per jo kontroliuojamą teritoriją per Areštinės tvorą į kamerą Nr. 4 panaudojant siūlą buvo perduoti draudžiami daiktai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Pirmosios instancijos teismas pakeitė (sušvelnino) pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą. Teisėjų kolegija apeliacinėje instancijoje nesunkindama pareiškėjo (apelianto) padėties šiuo aspektu nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nekoreguoja.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad dalis pareiškėjo apeliacinio skundo motyvų (dėl ieškovės V. A. ir atsakovų L. C. bei V. C.) nėra susiję su nagrinėjama administracine byla. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas