A-525-838-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė

byla Nr. A525-838/2014

Teisminio

proceso Nr. 3-61-3-03274-2012-4

Procesinio

sprendimo kategorija 11.6.1.4

(S)

LIETUVOS

VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS

RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. liepos 2

d.

Vilnius

Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas)

ir Irmanto Jarukaičio,

sekretoriaujant

Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant

pareiškėjo atstovui R. K.,

atsakovo

atstovei Robertai Duliūtei,

trečiajam

suinteresuotam asmeniui M. K.,

viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, trečiųjų suinteresuotų

asmenų T. B., R. B. ir uždarosios

akcinės bendrovės „Grinda“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimo administracinėje byloje

pagal pareiškėjo I. L. (I. L.) skundą

atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems

suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio

ministerijos Vilniaus miesto skyriui, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai,

uždarajai akcinei bendrovei „Grinda“, uždarajai akcinei bendrovei „Start

Vilnius“, uždarajai akcinei bendrovei „EWC Projects“, T. B.,

R. B., M. K., J. L.-K.,

E. Z. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. L. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l.

1–11) ir skundo patikslinimais (II t., b. l. 116–122; III t., b. l. 16–17)

kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir

Administracija) direktorių per 30 dienų atlikti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos

(toliau – ir Tvarka) 106 punkte nustatytus veiksmus, t. y. Vilniaus

miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtinto detaliojo

plano teritorijoje suprojektuoti ne mažesnį kaip 730 kv. m ploto sklypą arba 2

atskirus 544 kv. m ir 186 kv. m ploto sklypus, kurie pagal naudojimo būdą tinkami

naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios naudojimo

pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, organizuoti tokių sklypų

kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypų planus, kartu su kitais

dokumentais pateikti juos Nacionalinės žemės tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, Tarnyba) Vilniaus miesto skyriui

(toliau – ir NŽT Vilniaus m. skyrius);

2) įpareigoti

Administracijos direktorių per 30 dienų jo 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės sklypo planą kartu su

kitais dokumentais perduoti NŽT Vilniaus m.

skyriui.

Pareiškėjas vertino, kad atsakovas vilkina atkurti

pareiškėjui nuosavybės teises, nes prašymą natūra atkurti nuosavybės teises į

žemę pareiškėjas pateikė 2001 m. gruodžio 6 d. ir iki šiol pareiškėjo teisės,

grąžinant turėtą žemę natūra, iki galo neatkurtos. Negana to, atsakovas

aktyviais veiksmais piktnaudžiaujant formalia teise nesutikti su teisėtais

pareiškėjo reikalavimais. 2003 m. sausio 16 d. pareiškėjas pradėjo savo teises

ginti teisme (byla Nr. I-587-10/2005 (b. l. 40)) ir tik dėl teismų sprendimų

atsakovas suformavo didžiąją dalį natūra grąžintinos žemės sklypų ir jų

dokumentus perdavė NŽT Vilniaus m. skyriui. Pasisakydamas dėl prašymo

suformuoti grąžintinus sklypus teisėtumo ir pagrįstumo, pareiškėjas nurodė, kad

2001 m. gruodžio 6 d. pateikė prašymą grąžinti natūra žemę, esančią prie (duomenys

neskelbtini) gatvės, Vilniuje. Pagal Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtintą detalųjį planą (toliau – ir Planas) didžiojoje

turėtos žemės vietos dalyje suprojektuoti sklypai gyvenamajai statybai. Pagal

atliktą turėto žemės sklypo kartografavimą ir jo pagrindu atliktus skaičiavimus

nustatyta, kad į detaliajame plane suprojektuotų sklypų teritoriją patenka 10

505 kv. m (1,05 ha) turėtos žemės (administracinė byla Nr. I-587-10/2005 (t. 1,

b. 1. 12)). Pareiškėjui iki nacionalizacijos turėtoje vietoje atkurtos

nuosavybės teisės į 0,8 ha žemės, todėl pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2

dalies 1 punktą grąžinimui turi būti suformuoti dar 0,2 ha žemės sklypai ir (ar) jų dalys. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo praktiką (nutartis administracinėje byloje Nr. A6-64/2002),

žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką

atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra

naudojamas. Tuo tarpu teismų sprendimuose, tame tarpe Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo 2005 m. birželio 17 d. nutartyje administracinėje byloje

Nr. A8-705/2005 pagal pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą

suformuoti 7,24 a grąžintiną sklypą, konstatuota, kad Plane suprojektuotų

sklypų Nr. 15, 16 žemė negali būti priskirta valstybės išperkamai, kadangi:

pastatai neeksploatuojami ir apleisti, neatitinka Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 3 punkte nustatytos žemės išpirkimo sąlygos; suplanuotai teritorijai

ir joje įregistruotiems pastatams nėra visuomenės poreikio; suplanuotoje

teritorijoje bus tenkinami privataus asmens interesai; minėtuose sklypuose

įregistruoti pastatai faktiškai neatitinka pastato sąvokos; sklypuose esančių

neapibrėžtinų daiktų buvimas nelemia apie tuos daiktus esančios žemės išpirkimo

bei užkirtimo galimybės į tokią žemę atkurti nuosavybės teises; numatyta galimybė

(Plane) ateityje nugriauti sklype esančius pastatus, kurie iš esmės yra

apleisti, dar kartą įrodo, kad nėra visuomeninio poreikio ir šia prasme bei kad tokiu

būdu siekiama, pasinaudojus formaliu pagrindu, apriboti pareiškėjo teisę

atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra bei ateityje patenkinti ne visuomenės, o

kito privataus asmens poreikius (žr. administracinės

bylos Nr. I-587-10/2005 medžiagą). Sklypo Nr. 14 teritorija, kurioje taip pat

yra įregistruotas pastatas, atitinka visas paminėtas aplinkybes dėl visuomenės

poreikio nebuvimo, pastatų nenaudojimo. Praėjus 6–7 m. po paminėtų teismų

sprendimų, pastatų būklė ženkliai pablogėjo, faktinės pastatų aplinkybės dėl jų

panaudojimo visuomenės poreikiams yra nepakitusios, jie ir toliau nenaudojami;

pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką bei faktiškai juose

(kaip ir anksčiau) nėra jokių komunikacijų, visi trys pastatai pripažinti

avariniais jų avaringumo laipsnis akivaizdžiai kelia keleto išlikusių

sutręšusių rąstinių sienų (kitos jau sugriuvusios) griūties pavojų. Visi 3

paminėti pastatai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatyme įtvirtintų

statinio ir pastato apibrėžimų, nes jų laikančios konstrukcijos yra

sugriuvusios, nėra stogų ir patalpų. Todėl, pareiškėjo nuomone, Plane suprojektuotų

sklypų Nr. 14, 15, 16 teritorija, išskyrus joje įregistruotą 7,24 a ploto sklypą, yra laisva, neužstatyta žemė Atkūrimo įstatymo prasme. Juose pareiškėjui gali

būti formuojami sklypai nuosavybės teisių atkūrimui natūra. Pateikia

skaičiavimus, kaip tokie sklypai gali būti suformuojami.

Atsakovas Administracijos direktorius atsiliepimuose

į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 184–188; III t., b. l. 1–5) nurodė, kad su

skundu, jame pateiktais argumentais ir motyvais nesutinka, prašė šią bylą

nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau –

ir ABTĮ) 101 straipsnio 2 punkto pagrindu, netenkinus šio prašymo, prašė

pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, jog Vilniaus

apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 pagal pareiškėjo I. L. skundą

atsakovui Administracijos direktoriui (tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus

apskrities viršininkas ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos

Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius) dėl vilkinimo (įpareigojimo) atlikti

veiksmus, pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Administracijos direktorių

per 30 dienų įvykdyti pagal Tvarkos 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko

administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. vasario 13 d. rašte Nr. 31/03/17-368 pateiktą prašymą, t. y. suformuoti Plane suprojektuotų

sklypų Nr. 15, Nr. 16, Nr. 17 teritorijoje pareiškėjui grąžintiną 724 kv. m

sklypą individualaus namo statybai bei atlikti kitus Administracijos

direktoriaus kompetencijai priskirtinus būtinus ir teisės aktuose nustatytus veiksmus,

susijusius su suformuoto sklypo grąžinimu. Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas 2005 m. birželio 17 d. nutartyje minėtą teismo

sprendimą paliko nepakeistą. Teigė, jog reikalavimai abejose bylose yra

tapatūs, reikalavimų tikslas tas pats, t. y. įpareigoti savivaldybę suformuoti

žemės sklypą grąžinimui natūra buvusio savininko kartografuotoje turėtos žemės

vietoje. Aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas suformuoti

3 žemės sklypus, o administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 buvo nurodytas

konkretus žemės sklypo dydis (724 kv. m), šių reikalavimų tapatumo nepaneigia,

kaip jų ir žodiniai reikalavimo formuluočių skirtumai; iš abejose

administracinėse bylose išdėstytų argumentų akivaizdu, kad pareiškėjas siekia

žemės sklypo suformavimo, atkuriant nuosavybės teises į žemę turėtoje vietoje. Taip

pat nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė duomenų apie konkretų atsakovo

įvykdytą vilkinimo atvejį, o pateikia bendrą aiškinimą apie ilgai užtrukusią

nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Teigė, kad ginčo tarp pareiškėjo ir

atsakovo nagrinėjimas teismuose negali būti traktuojamas kaip atsakovo vilkinimas

atlikti veiksmus. Paaiškino, kad vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.

I-587-10/2005, Administracijos direktorius 2008 m. vasario 11 d. priėmė įsakymą Nr. 30-265 „Dėl sklypo (duomenys

neskelbtini) gatvėje duomenų nustatymo ir plano tvirtinimo“

(toliau – ir įsakymas Nr. 30-265). Pareiškėjas, nesutikdamas su šiame įsakyme

suformuoto 724 kv. m ploto žemės sklypo vieta, kreipėsi į antstolę, kuri

kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą, prašydama skirti Administracijos

direktoriui 1 000 Lt baudą ir nustatyti 1 mėn. terminą minėtam teismo

sprendimui įvykdyti. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1825-803/2009 antstolės prašymą atmetė,

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 10 d. nutartyje bylą grąžino

nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo; šią teismo nutartį Vilniaus

miesto savivaldybė apskundė kasacine tvarka ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. spalio 22 d. nutartyje Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartį paliko nepakeistą. Siekiant išspręsti kilusį ginčą dėl tinkamo Vilniaus apygardos

administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. teismo sprendimo įvykdymo, buvo

nagrinėjamos kitos žemės sklypo formavimo galimybės. Vilniaus miesto

savivaldybėje 2010 m. kovo 9 d. gautas pareiškėjo raštas, kuriame jis

patvirtino, jog formuojamo grąžinamo žemės sklypo vieta visiškai atitinka

vykdomą teismo sprendimą ir ateityje dėl to nebus reiškiamos pretenzijos, taip

pat įsipareigojo atsiimti iš antstolio vykdomąjį raštą pateikti antstoliui

pareiškimą dėl bylos dėl baudos skyrimo atsiėmimo iš teismo bei kt.

Atsižvelgdamas į antstolės prašymą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4497-600/2010 pareiškėjo prašymą dėl baudos

skyrimo Administracijos direktoriui paliko nenagrinėtu. Vykdydamas 2005 m. vasario 28 d. teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005, Administracijos

direktorius priėmė 2010 m. balandžio 14 d. įsakymą Nr. 30-806 „Dėl sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės plano

tvirtinimo ir duomenų nustatymo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 30-806), kuriame

patvirtino suformuoto 724 kv. m grąžintinos žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) g. (Plane

suprojektuotų sklypų Nr. 15 ir Nr. 16 teritorijoje) planą ir nustatė sklypo

duomenis; tai žemės sklypas, esantis (duomenys

neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys

neskelbtini). Suformuotas žemės sklypas užeina už savininko

turėtos žemės kartografijos ribų. Tuo atveju, jeigu savivaldybė būtų įpareigota

pareiškėjui suformuoti naujus natūra grąžinamos žemės plotus, pareiškėjui būtų

suformuotas bendras didesnis natūra grąžinamas žemės plotas, negu priklausytų

pagal teisės aktus, todėl būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam valstybinės žemės

įgijimui. Įsakymu Nr. 30-806 pripažintas netekusiu galios įsakymas Nr. 30-265.

Pareiškėjo atstovas nustatyta tvarka buvo supažindintas su formuojamo žemės

sklypo planu bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktu ir su jais

sutiko. Patvirtinti žemės sklypo dokumentai buvo perduoti buvusios Vilniaus

apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui,

kuris suteikė sklypą pretendentui, atkuriant nuosavybės teises į žemę. Sklypas

nuosavybės teise buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Akcentavo,

kad paminėti teismų sprendimai ir nutartys dėl sklypo suformavimo pareiškėjui

nuosavybės teisėms į žemę atkurti įvykdyti. Teigė, kad pareiškėjo skunde

nurodoma motyvacija dėl sklypų dydžių ir siūlomų sklypų formavimo galimybių

nėra pakankamai aiški. Taip pat atkreipė dėmesį, ginčo teritorijoje yra Nekilnojamojo

turto registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – pastatai (duomenys neskelbtini). Administracijos

direktoriaus 2012 m. sausio 13d. įsakyme Nr. 30-68 ir 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 yra patvirtinti žemės sklypo (duomenys

neskelbtini) ((duomenys

neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys

neskelbtini) ((duomenys

neskelbtini)) planai, prilyginami detaliojo planavimo

dokumentams; šiuose planuose suprojektuoti žemės sklypai pastatams pagal

Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį eksploatuoti. Taigi,

ginčo teritorijoje negali būti iš naujo formuojami žemės sklypai atkūrimui

natūra.

Trečiasis

suinteresuotas asmuo Tarnybos Vilniaus miesto skyrius atsiliepimuose į

pareiškėjo skundą (I t., b. l. 105–108; II t., b. l. 175–179) prašė skundą

atmesti kaip nepagrįstą ir administracinę bylą nutraukti.

Pažymėjo, jog

Tvarkos 1061 punkto analizė leidžia teigti, kad NŽT teritorinio

skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant

laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei

savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko

turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos

(neužstatytos) žemės sklypo (-ų) planą (-us) bei kitus Tvarkos 1061

punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (-ų) duomenis ir šią dokumentaciją

perduoda atitinkamam NŽT teritoriniam skyriui. Teigė, kad nuosavybės teisių

atkūrimo procesas, grąžinant žemę natūra nėra vilkinamas, o tęsiamas, tai

patvirtina ir faktas, jog E. L. vardu iš viso priklausė

atkurti nuosavybės teises Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje į 2,19 ha. Pagal Vilniaus miesto valdybos 1994 m. kovo 31 d. potvarkį Nr. 6141V atkurta 0,2 ha, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. lapkričio 21 d. sprendime Nr. 01-2260

– 0,475 ha, 2004 m. kovo 18 d. sprendime Nr. 2.4-01-2374 – 0,2526 ha, Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendime Nr. 2.4-01-8248 – 0,0724 ha ir NŽT, atstovaujamos Vilniaus miesto skyriaus, 2013 m. kovo 13 d. sprendime Nr. 49S-219 pareiškėjui grąžintas 0,0282 ha žemės sklypas. Šiuo metu nuosavybės teisės į E. L. tenkančią neatkurtos žemės valdos dalį yra 1,1618 ha.

Trečiasis

suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grinda“

atsiliepimuose į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 149–153; II t., b. l. 188–189)

nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą bei

priteisti visas UAB „Grinda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino UAB

„Grinda“ nuosavybės teise valdo pastatus – gyvenamuosius namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Remiantis pareiškėjo pateiktais Nekilnojamojo turto registro išrašais, šių

statinių duomenys užfiksuoti atitinkamai 2005 m. kovo 15 d. ir 2004 m. lapkričio 5 d., vykdant kadastrinius matavimus, o šie pastatai pripažinti avariniais

Administracijos 2009 m. lapkričio 24 d. aktuose Nr. A32-967(2.9.2.11-UK1) ir

Nr. A32-966(2.9.2.11-UK1). Ginčui aktualioje teritorijoje yra ir kitiems

asmenims priklausantys pastatai. Nei pareiškėjas, nei kiti asmenys nėra

nuginčiję Nekilnojamojo turto registre užfiksuotų juridinių faktų, tad

pareiškėjo pasvarstymai ir kitokie subjektyvūs vertinimai neturi reikšmės

teisiniam situacijos vertinimui, t. y. faktui, kad pareiškėjo nurodyta žemė nėra

laisva (neužstatyta) Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto

prasme, pareiškėjas neturi teisės atsikurti nuosavybės teisių į šią žemę

natūra. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, klaidingas ir pareiškėjo teiginys, kad

atsakovas vilkina atlikti privalomus jam veiksmus. UAB „Grinda“ siekia įsigyti

nuosavybėn ar išsinuomoti pastatų eksploatavimui pagal jų tiesioginę paskirtį

reikalingą žemę, t. y. valstybinės žemės sklypus, kurie būtų suformuoti

patvirtintuose žemės sklypo planuose, prilyginamuose detaliojo teritorijų

planavimo dokumentams. Atsižvelgiant į tai, SĮ „Vilniaus planas“, remdamasi

Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 1 punktu, atitinkamais

Administracijos sprendimais, jau yra parengusi šiuos teritorijų planavimo

dokumentus, tačiau, pareiškėjo iniciatyva pradėjus teisminius ginčus bei

pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, šių žemės sklypo planų

tvirtinimas šiuo metu sustabdytas. Vertino, kad UAB „Grinda“ priklausančių

pastatų avarinė būklė neturi jokios įtakos ginčo sprendimui, kadangi pastatai

nėra išnykę ir UAB „Grinda“ nuosavybės teisės į juos nėra pasibaigusios. UAB

„Grinda“, siekdama naudoti jai nuosavybės teise priklausančius pastatus pagal

tiesioginę jų paskirtį, privalo turėti galimybę ne tik valdyti nuosavybės teise

jų eksploatavimui reikalingus žemės sklypus, bet ir galimybę atlikti reikiamus

statybos darbus, kurie leistų pašalinti šiuo metu esančią avarinę minėtų

pastatų būklę, o kol byla nagrinėjama teisme, UAB „Grinda“ objektyviai negali

pasinaudoti visomis savo kaip pastatų savininkės teisėmis, t. y. susikurti

visas teisines prielaidas savo pastatus sutvarkyti (pašalinti avarinę būklę) ir

juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad Administracijos

direktorius 2012 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 30-68 ir 2012 m. sausio 16 d.

įsakyme Nr. 30-79 patvirtino žemės sklypo (duomenys

neskelbtini) ir (duomenys

neskelbtini) planus, prilyginamus detaliojo planavimo

dokumentams, šie teritorijų planavimo dokumentai buvo parengti būtent tam, kad

būtų suformuoti žemės sklypai UAB „Grinda“ nuosavybės teise priklausantiems

pastatams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų

paskirtį, todėl nauji žemės sklypai šioje teritorijoje negali būti planuojami,

o pareiškėjas reikalauti perduoti žemės sklypo (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, planą NŽT teritoriniam skyriui neturi

jokio teisinio pagrindo. Įpareigojus atsakovą suformuoti grąžinimui natūra

ginčo žemės sklypus, kurie užstatyti pareiškėjui nepriklausančiais statiniais,

iš trečiųjų asmenų, tame tarpe ir UAB „Grinda“, būtų atimta galimybė

įgyvendinti savo nuosavybės teisę į pastatus, t. y. užtikrinti jų eksploatavimą

pagal tiesioginę jų paskirtį, tuo tikslu nuperkant (išsinuomojant) valstybinės

žemės sklypus bei vykdant įvairius statybos darbus, pažeisti jų teisėti

lūkesčiai. Nurodė, kad trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į pastatus ir jos

įgyvendinimo galimybė nepanaikina pareiškėjo kaip pretendento į nuosavybės

teisių į turėtą žemę atkūrimą, tik pakeičia šios teisės įgyvendinimo formą,

pareiškėjas turi teisę Atkūrimo įstatyme nustatyta tvarka gauti kompensaciją už

ginčo žemės sklypus.

Trečiasis

suinteresuotas asmuo UAB „Start Vilnius“ atsiliepime į pareiškėjo skundą (I t.,

b. l. 118–120) nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė bylą nutraukti ABTĮ

101 straipsnio 2 punkto pagrindu, o netenkinus šio prašymo, pareiškėjo skundą

atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu UAB „Start Vilnius“ perduotas

pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenka į

buvusio A. Z. sklypo, į kurį siekiama atkurti nuosavybės

teises, ribas. UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise priklausantis pastatas yra

gyvenamasis namas, todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai UAB „Start Vilnius“

sieks, kad būtų suformuotas sklypas prie šio pastato, reikalingas šiam pastatui

naudoti pagal paskirtį. Teigė, kad pareiškėjo prašymas ir siekis suformuoti jam

sklypus nuosavybei atstatyti už buvusio A. Z. sklypo ribų

prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančių

pastatų yra nepagrįstas. Vertino, kad pareiškėjas skundu siekia, kad būtų

peržiūrėtas ir pakeistas jau įsiteisėjęs teismo sprendimas, tačiau ABTĮ

neįtvirtinta galimybė pakartotinai pareikšti skundą dėl ginčo, kuris išspręstas

įsiteisėjusiame teismo sprendime, todėl ši byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio

2 punkto pagrindu, kadangi administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 yra

įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d. sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu

pagrindu. Atkreipė dėmesį, kad nustatant, ar nagrinėjamu atveju pagal Atkūrimo

įstatymą galimas žemės grąžinimas natūra, turi būti įvertinta, ar žemė turėtoje

vietoje yra laisva (neužstatyta) ir nepriskiriama valstybės išperkamai žemei.

Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 12 straipsnio 1

dalies 3 punktu, nurodė, jog ginčo teritorijoje yra Nekilnojamojo turto

registre įregistruotas nekilnojamasis turtas – pastatai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būtina

suprojektuoti žemės sklypus pastatams pagal Nekilnojamojo turto kadastre

įrašytą tiesioginę paskirtį eksploatuoti, taigi, ginčo teritorijoje negali būti

iš naujo formuojami žemės sklypai atkūrimui natūra.

Tretieji

suinteresuoti asmenys T. B. ir R. B. atsiliepimuose

į pareiškėjo skundą (II t., b. l. 39–44, 46–51; II t., b. l. 182–184), prašė

bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu, o teismui

nusprendus, kad bylos nutraukti nėra pagrindo, pareiškėjo skundą atmesti kaip

nepagrįstą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad

šalia R. B. priklausančios namų valdos (žemės sklypas

adresu: (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra

suprojektuotas 2,8 a laisvos valstybinės žemės plotas (toliau – ir Prijungtinas

sklypas), kuris atitinka įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką

pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau

– ir nutarimas Nr. 692) 2.15 punktą ir gali būti parduotas R.

B., kaip žemės sklypo, besiribojančio su įsiterpusio laisvu valstybinės

žemės plotu, savininkei, o pareiškėjas nepagrįstai reikalauja perplanuoti detaliajame

plane Nr. 17 pažymėtą žemės sklypą, taip pat dalį sklypo Nr. 19, taip, kad

Prijungtinas sklypas būtų padidintas iki 500 kv. m (praplečiant jo ribas dar 2,2 a) ir perduotas pareiškėjui. Akcentavo, kad šiuo metu jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas,

priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu

pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. birželio

17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-705/2005 išnagrinėjęs

pareiškėjo skundą dėl vilkinimo (įpareigojimo) atlikti veiksmus, konstatavo,

kad pareiškėjas ginčo teritorijoje (detaliajame plane pažymėtuose sklypuose Nr.

15, 16, 17) turi teisę atkurti nuosavybės teisę į 0,0724 ha žemės; pareiškėjo teisė gali būti įgyvendinta, atitinkamai sumažinant suprojektuoto sklypo

Nr. 16 plotą, arba suformuojant grąžintiną žemės sklypą tarp sklypuose Nr. 15

ir Nr. 16 esančių pastatų, arba atitinkamai sumažinant ir grąžinant sklypo Nr.

17 dalį. Vadovaujantis minėta nutartimi, pareiškėjui buvo suprojektuotas ir

perduotas 7,24 a ploto žemės sklypas pareiškėjo reikalautoje teritorijoje

(sklypuose Nr. 15 ir Nr. 16), taigi minėta nutartimi pareiškėjo teisės buvo

apgintos ir įgyvendintos, pareiškėjui iš viso atkuriant nuosavybės teisę 1 ha valstybinės žemės, t. y. į maksimalų plotą, į kurį galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės pagal

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį. Taigi, pagal ABTĮ 101 straipsnio 2

punktą ši administracinė byla privalo būti nutraukta. Kadangi pareiškėjui buvo

atkurtos nuosavybės teisės į maksimalų galimą valstybinės žemės plotą,

pareiškėjas negali reikalauti jam papildomai atkurti nuosavybės teisių į

valstybinę žemę ginčo teritorijoje. Nurodė, kad net įgyvendinus pareiškėjo

prašymą bei suprojektavus jam grąžintiną 500 kv. m ploto žemės sklypą

detaliajame plane suprojektuoto sklypo Nr. 17 teritorijoje ir šalia jos,

pareiškėjas objektyviai neteks net tariamos galimybės atsikurti nuosavybės

teisę į likusį 224 kv. m žemės plotą, nes pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio

3 dalį minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis

– 0,04 ha (400 kv. m). Be to, pareiškėjas klaidina teismą ir bylos šalis

nurodydamas, kad pagal detalųjį planą tarp sklype Nr. 17 suformuoto ir

įregistruoto 2,8 a sklypo ir sklype Nr. 19 įregistruoto sklypo ir detaliajame

plane suprojektuotos (duomenys neskelbtini) gatvės yra 5 metrų

pločio laisvos žemės ruožas. Tai valstybinio miško teritorija. Pareiškėjas

neteisėtai ir galimai nusikalstamos veikos požymių turinčiais, gerai moralei ir

viešajai tvarkai prieštaraujančiais veiksmais (krūmų kirtimu, valstybinio miško

naikinimu), siekia kenkti ir kenkia valstybei, visuomenei, privatiems asmenims.

Teigė, kad pareiškėjo nurodomos formos žemės sklypas negali būti naudojamas

protingai, racionaliai ir ūkiškai.

Trečiasis

suinteresuotas asmuo J. L.-K. atsiliepime į pareiškėjo

skundą (II t., b. l. 68–72) prašė šią bylą nutraukti, kadangi yra

įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to

paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; bylą nusprendus nagrinėti, prašė

pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad

yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturtė.

Pareiškėjas siekia atkurti nuosavybės teises į naujai suformuotą 71 kv. m

sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo

formuojamas, siekiant jį sujungti su jos nuosavybės teise valdomu sklypu.

Rėmėsi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu,

Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 4 punktu, Tvarkos 1061

punktu, nutarimo Nr. 692 2.15 punktu, teigė, kad Administracijos direktorius

negali pateikti informacijos apie laisvą žemę, esančią (duomenys neskelbtini)

gatvėje, kadangi dalis šios žemės yra detaliai suplanuota ir priskirta

valstybės išperkamai žemei. Sklypas, kurį siekia įsigyti J. L.-K.,

jau suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turi kadastrinį

ir registro numerius, yra suformuotas būtent prijungimui prie šalia esančio

sklypo ir neatitinka laisvos žemės sąvokos. 2011 m. liepos 12 d. Administracijai buvo pateiktas M. K. ir J.

L.-K. prašymas leisti pradėti rengti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (šiuo

metu nustatytas sklypo adresas yra (duomenys

neskelbtini)), planą, kurio rengimo tikslas – esamo žemės

sklypo padidinimas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, kai

nėra galimybės suformuoti žemės sklypų. Buvo prašoma prijungti prie M. K. ir J. L.-K. nuosavybės teise

valdomo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),

Vilniuje, siaurą juostą, skyrusią jų sklypą ir gatvę. Sklypo ribos neatitiko

šalia suprojektuotų sklypų ribų, todėl M. K. ir J. L.-K. kreipėsi dėl papildomos siauros žemės juostos

išpirkimo. Administracija 2011 m. liepos mėn. pateikė NŽT Vilniaus m. skyriui

raštą „Dėl esamo žemės sklypo, esančio (duomenys

neskelbtini) gatvėje didinimo laisvoje valstybinėje žemėje“,

kuriame nurodyta, kad pareiškėjo nurodytas apie 70 kv. m ploto sklypas atitinka

nutarime Nr. 692 suformuluotą įsiterpusio ploto sąvoką, kadangi yra įsiterpęs

tarp suformuoto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir gatvės,

atsižvelgiant į tai, rašte prašoma duoti valstybinės žemės patikėtinio

sutikimą, kad sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje

valstybinėje žemėje. NŽT Vilniaus m. skyrius 2011 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 49SDŽ-459 patvirtino, kad neprieštarauja, jog teisės aktuose

nustatyta tvarka ir sąlygomis būtų rengiamas minėto žemės sklypo planas,

padidinant žemės sklypo plotą apie 70 kv. m iš pietinės žemės sklypo pusės.

Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2011 m. lapkričio 15 d. įsakyme Nr. A30-3066 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą

detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“ leido pradėti rengti minėto žemės

sklypo planą, nustatė žemės sklypo plano rengimo tikslą – padidinti ne daugiau

kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra

galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Administracijos direktorius 2012 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 30-558 patvirtino žemės sklypo (duomenys

neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini),

planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (sklypo plotas 795

kv. m, įskaitant laisvoje valstybinėje žemėje įsiterpusį 71 kv. m sklypą prie

724 kv. m privataus žemės sklypo), nustatė sklypo naudojimo būdą, pobūdį,

urbanistines-architektūrines sąlygas ir apribojimus ir kt., taip pat nustatė,

kad sklypo naudotojas privalo per 3 mėn. nuo šio įsakymo pasirašymo dienos

kreiptis į NŽT Vilniaus m. skyrių dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės

ploto pardavimo ir jo sujungimo su įsakymo 1 punkte nurodytu privačiu sklypu.

Visi nurodyti duomenys yra įregistruoti, vieši, tai patvirtina paties

pareiškėjo pateiktas 2012 m. gruodžio 11 d. NTR išrašas, pagal kurį 2012 m. spalio 19 d. įregistruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys

neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys

neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0071 ha. Dėl naujai suformuoto žemės sklypo pardavimo M. K. ir J.

L.-K. kreipėsi į NŽT Vilniaus m. skyrių, tačiau dėl pareiškėjo inicijuotos

bylos iki šiol nesudarė naujai suformuoto sklypo pirkimo–pardavimo sutarties.

Akivaizdu, kad visi dokumentai sutvarkyti, žemės sklypas suformuotas

prijungimui ir jokie kiti veiksmai su juo negali būti atliekami. M. K. ir J. L.-K. turi visiškai

pagrįstus ir teisėtus lūkesčius įsigyti suformuotą žemės sklypą. Taigi,

atsakovas neturi jokios galimybės formuoti nuosavybės grąžinimui žemės sklypus

toje vietoje, kur jau suformuotas žemės sklypas jos išsipirkimui ir prijungimui

prie jų nuosavybės teise valdomo sklypo. Pabrėžė, kad pareiškėjas pakartotinai

kreipiasi į teismą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nors šiuo

klausimu yra priimtas įsiteisėjęs ir įvykdytas teismo sprendimas, todėl taikytinas

ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas. Pažymėjo, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje

teismas nustatė, kad techniškai yra galimybė iš ginčo žemės sklypo išskirti

dalį žemės, kuri gali būti grąžintina natūra pareiškėjui, likusią dalį žemės

sklypo paliekant jame stovintiems pastatams eksploatuoti. Vykdant teismo

sprendimą, pareiškėjui buvo suformuotas žemės sklypas, į kurį jam atkurtos

nuosavybės teisės, būtent šį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, M. K. ir J. L.-K. įsigijo iš pareiškėjo

pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Jokių galimybių formuoti papildomus sklypus

nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini)

teismas nenumatė. Taip pat vertino, kad pareiškėjo prašomi formuoti žemės

sklypai pagal pateikiamus pavyzdžius neatitinka jokių teritorijų planavimo

taisyklių.

Tretieji

suinteresuoti asmenys M. K. ir J. L.-K.

2013 m. birželio 28 d. atsiliepime į pareiškėjo 2013 m. birželio 7 d. skundo reikalavimų patikslinimą (II t., b. l. 186) prašė vadovautis J. L.-K. pateiktu atsiliepimu į pareiškėjo skundą, taip pat

prašė šią bylą nutraukti, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas

dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o

bylą nusprendus nagrinėti – pareiškėjo skundą atmesti, iš pareiškėjo priteisti

bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis

teismas 2013 m. spalio 18 d. sprendimu (III t., b. l. 42−71) pareiškėjo skundą

tenkino. Įpareigojo atsakovą Administracijos direktorių per 30 dienų atlikti

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą

atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos

Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo

įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus, t. y. Vilniaus

miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtinto detaliojo

plano teritorijoje suprojektuoti ne mažesnį kaip 730 kv. m ploto sklypą arba 2

atskirus 544 kv. m ir 186 kv. m ploto sklypus, kurie pagal naudojimo būdą

tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios teritorijos žemė, kurios

naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statyba, organizuoti tokių

sklypų kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti žemės sklypų planus, kartu su

kitais dokumentais pateikti juos Tarnybos Vilniaus miesto skyriui; taip pat

įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės direktorių per 30 dienų jo 2012 m.

sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės sklypo planą kartu

su kitais dokumentais perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.

Išsamiai ištyręs bylos medžiagą, nurodęs

remiantis ja konstatuotas aplinkybes, teismas nesutiko su argumentais, kad

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendime

administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 išsprendė ginčą tarp tų pačių proceso

šalių ir išnagrinėjo tapatų skundą, todėl nagrinėjama administracinė byla

turėtų būti ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu. Pabrėžė, kad

administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 pareiškėjas skunde prašė teismo

įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų įvykdyti pagal nutarimo Nr.

1057 106 punktą Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m.

žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 103 d. rašte Nr. 31/03/17-368

pateiktą prašymą, t. y. suformuoti Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos 2000 m.

vasario 11 d. sprendime Nr. 494 patvirtintame detaliajame plane suprojektuotų

sklypų Nr. 15, 16, 17 teritorijoje pareiškėjui grąžintiną 724 kv. m žemės

sklypą individualaus namo statybai bei atlikti kitus Administracijos

direktoriaus kompetencijai priskirtinus būtinus ir teisės aktuose nustatytus

veiksmus, susijusius su suformuoto sklypo grąžinimu, t. y. organizuoti žemės

sklypo kadastrinius matavimus (nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškus ir

riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir

parengti žemės sklypo planą; nustatyti specialiąsias žemės ir miško naudojimo

sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d.

nutarime Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų

patvirtinimo“; nustatyti architektūrinius-urbanistinius apribojimus ir sąlygas;

nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei

pobūdį; pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo. Tuo tarpu šioje

administracinėje byloje pareiškėjas, turėdamas teisę atkurti nuosavybės teises

į savo močiutės A. Z. žemę natūra, formuluoja kitą skundo

dalyką, t. y. jis reikalauja kitko, o būtent: įpareigoti atsakovą Administracijos

direktorių per 30 dienų atlikti Tvarkos 106 punkte nustatytus veiksmus, t. y.

Vilniaus miesto tarybos 2000 m. gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494

patvirtinto detaliojo plano teritorijoje suprojektuoti ne mažesnį kaip 730 kv.

m ploto sklypą arba 2 atskirus 544 kv. m ir 186 kv. m ploto sklypus, kurie

pagal naudojimo būdą tinkami naudoti kaip kitos paskirties gyvenamosios

teritorijos žemė, kurios naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų

statyba, organizuoti tokių sklypų kadastrinių matavimų rengimą, patvirtinti

žemės sklypų planus, kartu su kitais dokumentais pateikti juos Tarnybos

Vilniaus miesto skyriui; įpareigoti Administracijos direktorių per 30 dienų jo

2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr. 30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės

sklypo planą kartu su kitais dokumentais perduoti NŽT Vilniaus m. skyriui.

Taigi, nutraukti šią administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu

negalima.

Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas pagal

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 12 straipsnio 1 dalį

turi teisę susigrąžinti žemę natūra, nes ji, teismo vertinimu, negali būti

laikoma užstatyta. Teismas citavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies

3 punktą, akcentavo, kad ginčo sklype esantys statiniai, t. y.: pastatas –

gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)

(buv. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas –

gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)

(buv. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas –

gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)

(buv. (duomenys neskelbtini)), Vilniuje,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), per daugiau negu

20 metų nuo Atkūrimo įstatymo (tuo metu įvardyto Atstatymo įstatymu)

įsigaliojimo buvo neūkiškai valdomi, todėl iš esmės neeksploatuojami, dėl ko

jie sunyko. Tai konstatuota Administracijos aktuose, tuos pastatus pripažįstant

avariniais (2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-967(2.9.2.11-UK1), 2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-966(2.9.2.11-UK1), 2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr.

A32-964(2.9.2.11-UK1). Visuose šiuose aktuose konstatuota, kad minėtų statinių

eksploatacija negalima, kad būtina demontuoti sienų likučius.

Teismas taip pat akcentavo, jog Atkūrimo

įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, kad prioritetas yra

skiriamas žemės grąžinimui natūra, kai toje žemėje esantys statiniai negali

būti saugiai eksploatuojami (tai nustatyta paminėtuose aktuose), o ne jų

atstatymui (to įstatymas net nenumato). Kitaip tariant, šiuo atveju interesas

atkurti nuosavybės teises į žemę natūra yra svaresnis negu negalimo saugiai

eksploatuoti statinio savininko interesas ateityje atstatyti statinius, kurie

per daugiau negu 20 metų nuo Atkūrimo įstatymo (tuo metu įvardyto Atstatymo

įstatymu) įsigaliojimo buvo neūkiškai valdomi. Teismas, įvertinęs byloje

pateiktus aktus, kuriuose pastatai pripažįstami avariniais, negalimais saugiai

eksploatuoti, būtinais nugriauti (2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-967(2.9.2.11-UK1), 2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-966(2.9.2.11-UK1), 2009 m. lapkričio 24 d. aktas Nr. A32-964(2.9.2.11-UK1), kurių Vilniaus apygardos administracinis

teismas 2005 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr.

I-587-10/2005 negalėjo vertinti ir nevertino, ekspertizės aktą Nr. 1-09/13,

kuriame konstatuota, jog statinys 1A1m (duomenys

neskelbtini), Vilniuje, yra avarinės būklės, jo išlikusios

dalys netinkamos panaudoti naujai statybai ar pastato rekonstrukcijai, šio

pastato faktinę būklę, darė išvadą, kad ginčo teritorija, užgriozdinta avarinių

statinių griuvėsiais, negali būti laikoma atitinkanti Atkūrimo įstatymo 12

straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygas, todėl negali būti išperkama, o turi

būti grąžinama pareiškėjui natūra. Teismas ypač pabrėžė, kad jokio visuomenės

poreikio minėtiems statiniams, nepaisant esamų detaliųjų planų, nėra, bei dar

kartą akcentavo, kad interesas atkurti nuosavybės teises į žemę natūra yra

svaresnis negu negalimo saugiai eksploatuoti statinio savininko interesas

ateityje atstatyti statinius, kurie per daugiau negu 20 metų nuo Atkūrimo

įstatymo (tuo metu įvardyto Atstatymo įstatymu) įsigaliojimo buvo neūkiškai

valdomi (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio mėn. 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-15/12; 2012 m. gegužės mėn. 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1593/12; 2012 m. liepos mėn. 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1931/12).

Teismas vertino, kad trečiųjų

suinteresuotų asmenų T. B., R. B., M. K., J. L.-K. teiginiai apie

pareiškėjo piktnaudžiavimą savo teisėmis, teritorijų planavimo taisyklių

nesilaikymą nėra pagrįsti, tėra bendro pobūdžio, be to, tretieji suinteresuoti

asmenys neturi teisių vertinti teritorijų planavimo teisėtumo. Dar daugiau, jų

interesai, lyginant su pareiškėjo interesu į nuosavybės teisių atkūrimą į žemę

natūra, nėra tokie reikšmingi. Pabrėžta, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB

„Start Vilnius“ atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Vilniaus miesto

savivaldybės tarybos sprendime UAB „Start Vilnius“ perduotas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje,

unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nepatenka į

buvusio A. Z. sklypo, į kurį siekiama atkurti nuosavybės

teises, ribas, todėl visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas pareiškėjo prašymas

ir siekis suformuoti jam sklypus nuosavybei atstatyti už buvusio A.

Z. sklypo ribų prie tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise

priklausančių pastatų. Teismas akcentavo, Tvarkos 1061 punkto 4 dalį

žemė natūra gali būti grąžinama ir ne buvusio sklypo ribose, be to, pareiškėjas

prašo grąžinti žemę natūra turėto sklypo ribose.

III. Atsakovas Administracijos direktorius

pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 94−100), kuriuo prašo panaikinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą ir

nutraukti šią administracinę bylą, o netenkinus pastarojo prašymo, panaikinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą, ir

priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Byla turėjo būti nutraukta ABTĮ 101

straipsnio 2 dalies pagrindu, nes administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 yra

įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d.

sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko tuo pačiu

pagrindu. Teismas nepagrindė savo pozicijos, kad šioje byloje keliamas

reikalavimas nėra tapatus reikalavimui minėtoje byloje. Vien reikalavimų,

keliamų šioje byloje išdėstymas nėra pakankamas ir aiškus argumentas pripažinti,

kad reikalavimai nėra tapatūs. Pažymi, kad teismo sprendimas minėtoje byloje

jau yra įvykdytas.

2) Teismo išvada, jog ginčo teritorijoje

esanti žemė nelaikytina užstatyta, nes esantys pastatai dėl neūkiško valdymo

yra sunykę, nelaikytina teisinga ir pagrįsta, nes didžiausią įtaką minėtam

pastatų sunykimui lėmė tai, kad negalėjo būti įgyvendinti Vilniaus miesto

tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtinto detaliojo

plano sprendiniai. Be to, ginčo teritorijoje, pagal Nekilnojamojo turto

registro duomenis stovi tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantys

pastatai-gyvenamieji namai. Minėta teismo išvada neatitinka teisinio

reguliavimo, pagal kurį registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi

teisingais ir išsamiais, iš esmės pakeičia tokių duomenų teisinę padėtį.

Teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio

1 dalies nuostatos reiškia, kad prioritetas teikiamas žemės grąžinimui

natūra, kai toje žemėje esantys statiniai negali būti saugiai eksploatuojami, o

ne jų atstatymui. Minėtoje Atkūrimo įstatymo nuostatoje nėra aiškiai

įtvirtinta, kad jog žemė negali būti valstybės išperkama, jei toje žemėje

esantys statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, yra avarinės

būklės. Teigti, jog ginčo žemė laikytina laisva ir nėra valstybės išperkama

pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, būtų galima tik nuginčijus Nekilnojamojo

turto registre esančius duomenis apie pastatų registraciją.

3) Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo

skunde nurodytų aplinkybių, jog Administracijos direktorius vilkina atlikti

veiksmus ir šiuo aspektu pateiktų atsakovo argumentų, pateikė tik bendrą

aiškinimą apie ilgai užtrukusį nuosavybės teisių atkūrimo procesą, o ginčo tarp

šalių nagrinėjimas teismuose negali būti traktuojamas kaip atsakovo vilkinimas

atlikti veiksmus. Taip teismas neįvertino visų reikšmingų bylai aplinkybių.

4) Tiek teismo sprendimo rezoliucinėje,

tiek motyvuojamoje dalyse nurodomas Vilniaus miesto tarybos 2000 m.

gruodžio 21 d. sprendime Nr. 494 patvirtintas detalusis planas, nors iš tiesų

teritorijoje galioja Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu

Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai.

5) Sklypus suformavus pagal pareiškėjo

pateiktus pasiūlymus, būtų pažeistas visos (duomenys

neskelbtini) gatvės kraštovaizdis, sklypų išdėstymo tvarka

(pageidaujamas atkurti žemės sklypas netaisyklingos formos, tęsiasi palei kitus

sklypus, pareiškėjas įpareigoja sklypuose nustatinėti servitutus), taip

priešpastatant vieno asmens interesus kitų gyventojų bei visuomenės interesams.

6) Teismas sprendime neatsižvelgė ir

nepasisakė dėl to, jog vykdant 2005 m. vasario 28 d. sprendimą administracinėje

byloje Nr. I-587-10/2005, Administracijos direktorius priėmė 2010 m. balandžio

14 d. įsakymą Nr. 30-806, kuriuo patvirtintas 724 kv. m grąžintinos žemės

sklypo prie (duomenys neskelbtini) gatvės planas. Tai

žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuris užeina už

savininko turėtos žemės kartografijos ribų. Jei savivaldybė būtų įpareigota

suformuoti grąžinamos žemės plotus, pareiškėjui būtų suformuotas bendras

didesnis natūra grąžinamas žemės plotas negu priklausytų pagal teisės aktus,

būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam valstybinės žemės įgijimui.

Pareiškėjas I. L. pateikė

atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 142−150), kuriuo prašo

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą

palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su

apeliaciniu skundu argumentai:

1) Skirtingai nei teigia atsakovas,

teismas sprendime aiškiai nurodė motyvą, kodėl šios bylos negalima nutraukti

ABTĮ 101 straipsnio 2 dalies pagrindu. Be to, pats atsakovas apeliaciniame

skunde pripažįsta, kad reikalavimai šioje byloje yra kitokie nei

administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005.

2) Pažymi, jog pagal administracinių

teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

administracinėje byloje Nr. A6-64/2002) žemės sklypas gali būti

laikomas užstatytu, jei jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis

daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas ir yra naudojamas. Akcentuoja, jog

tai, kad jo senelės turėta žemė iš dalies patenkanti į žemės sklypus Nr. 15 ir

16 aplink pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir dalinai aplink (duomenys neskelbtini), nėra valstybės

išperkama, nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario

28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005 bei trimis Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo nutartimis – 2005 m. birželio 17 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. A8-705/2005, 2006 m. rugsėjo 15 d.

nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1364/2006 ir 2007 m.

gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P14-222/2007.

Remiasi šiose nutartyse ir sprendime teismų pateiktais išaiškinimais, pažymi,

kad visuose minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose klausimas dėl turėtos

žemės pripažinimo ne valstybės išperkama žeme nagrinėtas pagal 2005 metais

pateiktus duomenis ir įrodymus, taip pat apie pastatų (duomenys

neskelbtini) ir (duomenys

neskelbtini), tuo metu buvusią būklę. Per 8 metus praėjusius

nuo 2005 metų, šie pastatai ir toliau neprižiūrimi, apleisti ir nenaudojami,

todėl sunyko. Remiasi byloje esančiais pastatų pripažinimo avariniais aktais,

2013 m. birželio 6 d. antstolės A. P. faktinių aplinkybių

konstatavimo protokolu, 2013 m. birželio 10 d. UAB „Statybinių

konstrukcijų laboratorijos“ eksperto daline ekspertize, Statybos įstatymo

pateikiamais statinio ir pastato apibrėžimais, teigia, kad pastatų remontas ar

rekonstravimas yra neįmanomas, pastatai gali būti atstatyti naudojant naujas

medžiagas, o tai iš esmės reikštų naujo pastato statybą. Tai reiškia, kad žemė

būtų išperkama tam, kad jame būtų statomas naujas vienbutis ar dvibutis

gyvenamasis namas, t. y. privačių poreikių tenkinimui. Akcentuoja, kad

pastatai nenaudojami apie 30 metų, jie sunyko dėl buvusių ir esamų savininkų

visiškos nepriežiūros, todėl galima teigti, kad dabartinė jų būklė – sąmoningai

siektas šių savininkų veiklos rezultatas, žemės sklypai aplink pastatus negali

būti reikalingi jų eksploatavimui.

3) Pažymi, kad teismas motyvavo savo

išvadą, kad ginčo žemė nėra valstybė išperkama (sprendimo 28 psl. V-VI

pastraipos, 29 psl. I pastraipa), todėl argumentas, kad teismo sprendimas be

motyvų, nepagrįstas.

4) Sprendimas niekaip nepakeitė nei

registro duomenų apie pastatus ir jų savininkus, nei šių savininkų teisių į

pastatus ar jų apsaugos. Pastatai yra avarinės būklės, pastatų remontas

neįmanomas, jie gali būti atstatyti naudojant naujas medžiagas.

5) Nesutinka, kad pastatų nepriežiūrą ir

sunykimą lėmė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. vasario 28 d.

sprendimas administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) sklypo planas

(pridėtas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą), patvirtina, kad aplink

pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) taip pat buvo

suformuoti sklypai. Be to, per laikotarpį nuo 1990 metų (ir anksčiau) nebuvo

jokių norminių aktų, draudžiančių pastatų savininkams prižiūrėti pastatus

(reikalui esant atlikinėti nedidelius remonto darbus, apsaugoti nuo sunykimo).

Atsakovas pastatų savininku buvo ir iki 2005 m. vasario 28 d. teismo sprendimo.

Be to, minėtas teismo sprendimas nieko nenurodė dėl pastato adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, aplinkybių

verčiančių atsakovą, buvusius ar dabartinius pastatų savininkus, neprižiūrėti

pastatų nėra. Pastatai neprižiūrimi sąmoningai. Nuo 1990 metų iki šiol nėra

jokio visuomenės poreikio šiuos pastatus eksploatuoti bei tam naudoti aplink

juos esančią žemę.

6) Atsakovas ne tik vilkina, tačiau ir

aktyviai veikia siekdamas užkirsti kelią pareiškėjui atkuri nuosavybę. Mano,

kad V. K., kaip asmens, einančio Administracijos

direktoriaus pareigas, veiksmuose galimai yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo

kodekso 228 ir/ar 229 straipsniuose numatytų veikų požymių.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. B. ir R. B. pateikė atsiliepimą į

atsakovo apeliacinį skundą (III t., b. l. 128−131), kuriuo prašo panaikinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir

pareiškėjo skundą atmesti.

Atsiliepime palaiko atsakovo argumentus,

kad pareiškėjo skundą turėjo būti atsisakyta priimti, nes jau yra išnagrinėta

byla tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, taip pat, kad žemė yra užstatyta

ir negali būti grąžinama natūra pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas. Atkreipia

dėmesį, kad sklypų formavimas pagal pareiškėjo pasiūlymus akivaizdžiai

neatitinka žemės reformos tikslų, pareiškėjo siekis atgauti nuosavybėn itin

netaisyklingos, praktiškai pagal paskirtį nenaudotinos formos žemės sklypą,

tėra akivaizdus siekis nesąžiningai pasipelnyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB

„Grinda“ taip pat pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 81−87), kuriuo prašo

panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d.

sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat

prašo priteisti UAB „Grinda“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad

nesutinka su teismo išvada, jog pareiškėjas turi teisę susigrąžinti žemę natūra

pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 12 straipsnio 1 dalį,

nes ši žemė negali būti laikoma užstatyta. UAB „Grinda“ nuosavybės teise valdo

pastatus – gyvenamuosius namus, esančius (duomenys

neskelbtini) ir (duomenys

neskelbtini), Vilniuje. Šie duomenys įregistruoti Nekilnojamojo

turto registre. Registre taip pat nurodyta, kad šie pastatai yra avarinės

būklės ir tai paneigia teismo argumentus, jog tokie daiktai negali būti

daiktinių teisių objektu. Pažymi, kad pastatai gali būti suremontuoti,

kapitališkai suremontuoti, rekonstruoti ir panašiai, tačiau tai galės būti

padaryta tik išsprendus žemės sklypo, kuriame jie yra valdymo ir/ar nuosavybės

klausimą. Šiuo metu, kol nagrinėjama byla, UAB „Grinda“ negali pasinaudoti

visomis savo kaip pastatų savininko teisėmis, t. y. susikurti visas teisines

prielaidas savo pastatus sutvarkyti ir juos naudoti pagal tiesioginę paskirtį,

nes tam kliudo paties teismo šioje byloje taikytos reikalavimo užtikrinimo

priemonės. Taip pat nurodo, kad pareiškėjas bandė nuginčyti pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro

duomenis, t. y. juos panaikinti ir šį pastatą išregistruoti, tačiau Vilniaus

apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. I-3277-189/2013),

nustatęs, kad pareiškėjas neturi teisės prašyti keisti kadastro duomenis ir

išregistruoti pastatą iš Nekilnojamojo turto registro bei patvirtinęs, kad 2005

m. kovo 15 d. užfiksuoti kadastro duomenys yra galiojantys, kol nebus paneigti

įstatymo nustatyta tvarka, pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas

nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo interesai atkurti nuosavybės teises į žemę

natūra yra svaresni nei pastatų savininko interesas atstatyti statinius ir juos

eksploatuoti. Pažymi, kad Administracijos direktorius yra patvirtinęs žemės

sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilnius planus,

prilyginamus detaliojo planavimo dokumentams, kurie nėra nuginčyti ir galioja.

Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo formuojamos praktikos, pagal kurią aplinkybė, ar žemė

yra išperkama valstybės, taip pat turi būti nustatoma pagal tai, ar yra

patvirtintas tos teritorijos detalusis planas ir jame nurodytos Atkūrimo

įstatymo 12 straipsnio 3 punkte išvardytos aplinkybės. Taip pat nurodo,

kad trečiųjų asmenų nuosavybės teisė į pastatus ir jos įgyvendinimo galimybė

nepanaikina pareiškėjo kaip pretendento teisės į nuosavybės teisių atkūrimą,

tik pakeičia šios teisės įgyvendinimo formą, t. y. jis turi teisę gauti

kompensaciją už ginčo žemės sklypus. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė

nuosavybės neliečiamumo principus, nes iš trečiojo asmens atimama teisė įsigyti

(išsinuomoti) žemės sklypus, reikalingus jam priklausančių statinių

eksploatavimui.

Pareiškėjas I. L. pateikė

atsiliepimą į UAB „Grinda“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 120−126), kuriuo

prašo apeliacinio skundo prašymą panaikinti Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą atmesti.

Atsiliepime, be atsiliepime į atsakovo

apeliacinį skundą pateiktų motyvų, pasisakydamas dėl argumento, kad pareiškėjas

neskundė patvirtintų planavimo dokumentų aplink pastatus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodo, kad

Vilniaus miesto savivaldybė tais pačiais argumentais bandė ginčyti 2005 m.

vasario 28 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, tad dėl jų

Lietuvos vyriausiojo administracinis teismas jau pasisakė 2007 m. gegužės

31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P14-227/2007.

Pažymi, kad nuo 2007 metų ginčui aktualioje teritorijoje sklypai buvo

formuojami ir performuojami septynis kartus.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. B. ir R. B. pateikė atsiliepimą į

UAB „Grinda“ apeliacinį skundą (III t., b. l. 116−118), kuriuo prašo panaikinti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir

pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodo, kad su apeliaciniu skundu ir jo

argumentais, kad ginčo žemė yra užstatyta ir, remiantis Atkūrimo įstatymo 5

straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti grąžinama pareiškėjui, sutinka.

Teismui skundžiamu sprendimu nustačius, kad ginčo žemė nėra užstatyta, buvo

paneigtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje

byloje Nr. I-3277-189/2013. Pritaria, kad pastatų avarinė būklė nepaneigia jų

buvimo (žemės užstatymo) fakto, avarinis nereiškia neegzistuojantis.

Atsižvelgiant į kilusį ginčą ir teismo sprendime išdėstytą poziciją,

suprantamas UAB „Grinda“ investicijų į pastatus neatlikimas. Be to, jei

aptariama žemė pareiškėjui būtų grąžinta, jame esančių pastatų savininkui UAB

„Grinda“ neliktų galimybės jais naudotis, atsirastų poreikis nustatinėti

servitutus, kitus žemės apsunkinimus, o tai reikštų, kad suformuoti žemės

sklypai negalėtų būti naudojami pagal paskirtį. Tai akivaizdžiai prasilenktų su

protingumu, paneigtų trečiojo asmens lūkesčius.

Tretieji suinteresuoti asmenys T. B. ir R. B. taip pat pateikė

apeliacinį skundą (III t., b. l. 103−109), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus

apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 8 d. sprendimą ir pareiškėjo

skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti jų naudai iš pareiškėjo procese

patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas

sprendimu pakartotinai išnagrinėjo jau išnagrinėtą ginčą.

2) Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo 2005 m. birželio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A8-705/2005

pareiškėjo teisės buvo apgintos, remiantis ja pareiškėjui atkuriant nuosavybės

teisę į 1 ha valstybinės žemės, t. y. maksimalų plotą, į kurį pareiškėjui

galėjo būti atkurtos nuosavybės teisės pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2

dalies nuostatas. Teismas šios aplinkybės neįvertino, todėl sprendimas priimtas

visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjus visų bylai reikšmingų aplinkybių.

3) Taip pat neįvertinta aplinkybė, kad

suformuoti grąžintiną 500 kv. m ploto sklypą detaliuoju planu suprojektuoto

sklypo Nr. 17 teritorijoje ir šalia jos nėra objektyvių aplinkybių. Lietuvos

vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje pripažino pareiškėjo

teisę atsikurti nuosavybės teisę į 0,0724 ha žemės sklypą, kuris turėtų būti

suprojektuotas sumažinant suprojektuoto sklypo Nr. 16 plotą arba suformuojant

žemės sklypą tarp 15 ir 16 sklype esančių pastatų, arba atitinkamai sumažinant

ir grąžinant 17 sklypo dalį. Taigi pareiškėjas neturi teisės reikalauti

suprojektuoti papildomus žemės sklypus kitose teritorijose (nepatenkančiose į

15, 16 ir 17 sklypus) Taip skundžiamu sprendimu buvo paneigtos įsiteisėjusia

teismo nutartimi nustatytos aplinkybės. Taip pat pažymi, kad pareiškėjas prašo

suprojektuoti žemės sklypus, kurie būtų tinkami naudoti kaip kitos paskirties

gyvenamosios teritorijos žemė, kurios pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų

statyba, tačiau įgyvendinus pareiškėjo prašymą ir suprojektavus 500 kv. m ploto

žemės sklypą sklypo Nr. 17 teritorijoje ar prie jos, pareiškėjas objektyviai

neteks galimybės atsikurti nuosavybės teises į likusį 224 kv. m žemės plotą,

nes minimalus naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha (400 kv. m). Akcentuoja ir

tai, kad teismo sprendimas priimtas remiantis klaidinga prielaida, kad, kad

pagal detalųjį planą tarp sklype Nr. 17 suprojektuoto ir įregistruoto 2,8 a

sklypo ir sklype Nr. 19 įregistruoto sklypo ir detaliuoju planu suprojektuotos (duomenys neskelbtini) gatvės yra 5 metrų

pločio laisvos žemės ruožas. Iš tiesų šioje vietoje laisvos žemės ploto nėra,

tai valstybinio miško teritorija, kuri pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas negali

būti grąžinama natūra.

4) Pirmosios instancijos teismo

sprendimas prieštarauja protingumo kriterijui, nes pareiškėjui atkūrus

nuosavybės teises į žemės plotą, kuris tėra kelių metrų pločio juosta,

skirianti tris kitiems asmenims priklausančius sklypus nuo kelio teritorijos,

šie savininkai netektų galimybės įvažiuoti į savo sklypus. Priimant sprendimą

taip pat turėjo būti atsižvelgta į tai, kad aptariamas žemės plotas susidarė

per klaidą, plane netinkamai nurodžius ir pavaizdavus kelio plotą. Tokios formos

žemės sklypas negali būti naudojamas protingai, racionaliai ir ūkiškai, ypač

pareiškėjui reikalaujant suformuoti žemės sklypus gyvenamųjų namų statybai.

5) Pareiškėjas neteisėtai ir galimai

nusikalstamos veikos požymių turinčiais, gerai moralei ir viešajai tvarkai

prieštaraujančiais veiksmais (krūmų kirtimu, valstybinio miško naikinimu),

siekia kenkti ir kenkia valstybei, visuomenei, privatiems asmenims.

Pareiškėjas I. L. pateikė

atsiliepimą į trečiųjų suinteresuotų asmenų R. B. ir T. B. apeliacinį skundą (III t., b. l. 152−153), kuriuo prašo

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą

palikti nepakeistą, o trečiųjų suinteresuotų asmenų R. B. ir

T. B. apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu

argumentai:

1) Pareiškėjo skundas negali būti

atmestas trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliaciniame skunde nurodytų ABTĮ

nuostatų pagrindu. Reikalavimai šioje administracinėje byloje skiriasi nuo

reikalavimų buvusių administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005.

2) T. B. prašymas

pašalinti jį kaip dalyvį iš šios bylos teismo buvo patenkintas, todėl

apeliacinis skundas jo vardu teikiamas ir reikalavimai reiškiami neteisėtai.

3) Apeliaciniame skunde remiamasi

pareiškėjo reikalavimu kuris nebeegzistuoja, nes buvo pakeistas. Pareiškėjo

reikalavimas yra šalia (duomenys neskelbtini)

gatvės atkurti nuosavybės teises į 186 kv. m žemės plotą, formuojamą prie

minėtos gatvės tiek iš šiaurės, tiek iš pietų pusės. Galimybė suformuoti tokį

sklypą atsidaro atliekant sklypų tikslinius matavimus ir parengus detalųjį

planą. Toks sklypas ateityje galės būti prijungtas prie pareiškėjui jau

grąžinto 282 kv. m sklypo arba suformuotas didesniuose sklypuose į šiaurę nuo (duomenys neskelbtini) gatvės.

4) Pareiškėjas ginčo žemėje nekirto

jokių krūmų, byloje apie tai duomenų nėra. Valstybinės reikšmės miškas į ginčo

žemę nepatenka.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba

pateikė atsiliepimą į visus apeliacinius skundus (III t., b. l. 134−138),

kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 18 d.

sprendimą panaikinti vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir

priimti naują sprendimą arba vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies 4

punkto nuostatomis, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar

iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius sutikimo su visais apeliaciniais

skundais argumentus:

1) Remiasi Atkūrimo įstatymo 5

straipsnio 2 dalies 1 punktu, teigia, kad Vilniaus miesto tarybos 2000 m.

gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 494, ginčo teritorijoje yra patvirtintas detalusis

planas, o prašomoje suformuoti sklypus vietoje yra UAB „Grinda“ perduoti

sklypai. Nors pastatai ir pripažinti avariniais, tai neturi reikšmės jų

priskyrimui užstatytų sklypų sąvokai. Taigi aptariamoje vietoje nėra laisvos

(neužstatytos) žemės, ginčo sklypai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio

nuostatas, pripažintini valstybės išperkama žeme.

2) Remiasi Atkūrimo įstatymo 5

straipsnio 2 dalies 2 punktu ir akcentuoja, jog atsižvelgiant į tai, į kokį

plotą žemės pareiškėjui nuosavybės teisės jau atkurtos, jis gali pretenduoti

atkurti nuosavybės teises natūra tik į likusią neatkurtą dalį – 0,1718 ha

laisvos (neužstatytos) žemės. Pagal teisinį reguliavimą pareiškėjo pageidaujami

sklypai negali būti suformuoti ginčo vietoje, nes jų vietoje yra UAB „Grinda“

priklausantys pastatai, įregistruoti VĮ „Registrų centras“. Atsižvelgiant į

tai, teismo išvada, kad pareiškėjo prašoma žemė yra laisva (neužstatyta) yra

nepagrįsta, nepriklausomai nuo to, kokia tų pastatų būklė. Remiasi Statybos

įstatymo pateikiama statinio sąvoka. Byloje esantys statinių pripažinimo

avariniais aktai taip pat nepaneigia šių statinių egzistavimo fakto, o tik patvirtina,

kad žemė, kurioje pareiškėjas prašo suformuoti sklypus, nėra laisva

(neužstatyta).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje kilęs ginčas dėl galimybės

formuoti bei grąžinti nuosavybės teises E. L. vardu į žemę

natūra Vilniaus mieste (duomenys neskelbtini)

gatvėje (buvusi (duomenys neskelbtini) gatvė),

teritorijoje suplanuotoje Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu

Nr. 494 patvirtintu detaliuoju planu, su vėlesniais detaliojo plano sprendinių

pakeitimais (pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta sprendimo, kuriuo

buvo patvirtintas detalusis planas data 2000 m. gruodžio 21 d. laikytina

bylos išsprendimui įtakos neturinčiu rašymo apsirikimu).

Prieš pasisakant dėl ginčo esmės šalių

dėmesys atkreiptinas į tai, jog apibūdindama ginčo teritorijoje esančius

suformuotus bei formuotinus žemės sklypus, pareiškėjo keliamus reikalavimus, teisėjų

kolegija, siekdama išvengti skirtingo ginčo teritorijos atskirų sklypų

identifikavimo (nes keitėsi žemės sklypų adresai), kaip grafine-vaizdine

medžiaga remsis UAB „Geodeziniai tyrinėjimai“ 2013 m. rugsėjo 26 d. parengta

ginčo teritorijos sklypo plotų eksplikacija bei joje nurodytais žymėjimais bei

sutartiniais ženklais (III t., b. l. 22). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad

aptariama Sklypo plotų eksplikacija nėra suderinta nei su Vilniaus miesto

savivaldybe, nei su Tarnyba, todėl eksplikacijoje esančius žemės sklypų plotų

paskaičiavimus bei ribas vertina kaip preliminarius bei orientacinius, kurie tolesnėje

žemės sklypų projektavimo eigoje gali kisti.

Teisėjų kolegija prie bylos medžiagos

prijungia prie pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą pridėtą

sklypo plano kopiją.

Atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų

asmenų R. B. ir T. B. apeliacinį

skundą pareiškėjas akcentavo, kad T. B. prašymas pašalinti

jį kaip dalyvį iš šios bylos teismo buvo patenkintas, todėl apeliacinis skundas

jo vardu teikiamas ir reikalavimai reiškiami neteisėtai. Bylos medžiaga šio

pareiškėjo argumento nepatvirtina, tad jis atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl apeliaciniuose skunduose iškeltų

reikalavimų nutraukti nagrinėjamą administracinę bylą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog

pagrindo nutraukti administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto

pagrindu nėra.

Anksčiau nagrinėtoje administracinėje

byloje Nr. I-587-10/2005 ginčas vyko dėl žemės sklypo, šiuo metu esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (sklypo

kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Nurodytoje

byloje atsakovas buvo įpareigotas suformuoti šį sklypą nuosavybės teisių

atkūrimui bei perduoti jo duomenis Vilniaus apskrities viršininko

administracijai sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti. Byloje

surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog teismo įpareigojimas buvo

įvykdytas ir nuosavybės teisės į šį žemės sklypą (0,0724 ha ploto) E. L. buvo atkurtos Vilniaus apskrities viršininko 2010 m.

birželio 28 d. sprendimu Nr. 2.4-041-8248.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje

pareiškėjas reikalauja suprojektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus

apimančius dalį žemės sklypų esančių (duomenys

neskelbtini), (duomenys

neskelbtini) bei 186 kv. m ploto žemės juostą, esančią tarp (duomenys neskelbtini) gatvės pietinio

pakraščio bei einančią palei šiaurinę ribą žemės sklypų, kurių kadastriniai

numeriai (duomenys neskelbtini) (be adreso), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (be adreso), taip

pat pareiškėjas reikalauja perduoti nuosavybės teisių atkūrimui Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.

30-79 suformuoto 1 079 kv. m ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą bei kitus

dokumentus.

Įvertinus šias faktines aplinkybes

darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje ginčas vyksta dėl kitos žemės, nei

buvo sprendžiama administracinėje byloje Nr. I-587-10/2005, tad ginčas vyksta

dėl kito dalyko nei ankstesnėje administracinėje byloje, dėl ko pagrindo

nutraukti nagrinėjamą bylą nėra.

Dėl reikalavimo suformuoti grąžintiną

natūra žemės sklypą 186 kv. m teritorijoje, esančioje prie (išilgai) (duomenys neskelbtini) gatvės

Pareiškėjas pageidauja, kad būtų

projektuojamas 186 kv. m ploto atkurtinos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gatvės pietuose,

iš vienos pusės (išilgai) besiribojantis su (duomenys

neskelbtini) gatve, iš kitos su sklypais kadastriniais Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) arba tokio paties

ploto sklypą formuoti (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurėje

(išilgai).

Bylos duomenys (IV t., b. l. 52) patvirtina,

jog ši žemė nelaikytina laisva, nes patenka į Vilniaus miesto savivaldybės

tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintame detaliajame plane

nustatytas (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias

linijas, linijas, nužyminčias žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų

tiesimui ir įrengimui, taigi tokia žemė vadovaujantis LR Piliečių nuosavybės

teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies

3 punktu priskirtina valstybės išperkamai žemei ir į ją nuosavybės teisės

negali būti atkuriamos.

Galimybės tokio paties dydžio sklypą

formuoti (duomenys neskelbtini) gatvės šiaurinėje

dalyje nėra, nes kaip matyti iš eksplikacijos (III t., b. l. 22), čia sklypų

ribos ribojasi su gatve. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo

reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas šioje

ginčo dalyje netinkamai aiškino bei taikė materialinės teisės normas,

neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai tenkino šį

pareiškėjo reikalavimą.

Dėl reikalavimo suformuoti grąžintiną

natūra žemės sklypą teritorijoje, įeinančioje į sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pageidauja, kad aptariamuose

žemės sklypuose būtų projektuojamas 544 kv. m ploto atkurtinos žemės sklypas,

iš kurios 199 kv. m ploto patenka į žemės sklypą (duomenys

neskelbtini) (bendras sklypo plotas 841 kv. m) ir 345 kv. m

ploto – į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)

(bendras žemės sklypo plotas 869 kv. m). Žemės sklypai (duomenys

neskelbtini) ir (duomenys

neskelbtini) suformuoti Vilniaus miesto tarybos 2000 m.

vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintu detaliuoju planu ir skirti

sklypuose esančių pastatų eksploatacijai. Bylos duomenys patvirtina, jog dėl

šių žemės sklypų minėtame Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m.

vasario 11 d. sprendimu Nr. 494 patvirtintame detaliajame plane padaryti

pakeitimai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m.

sausio 24 d. įsakymu Nr. 30-232 „Dėl žemės sklypo (duomenys

neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų

planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas,

prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui; Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr.

30-68 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)

(dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)) plano, prilyginamo

detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtintas žemės

sklypo (duomenys neskelbtini) planas,

prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tačiau minėti detaliojo

plano pakeitimai bylos kontekste nėra reikšmingi – 2012 m. vasario 23 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pavaduotojo direktoriaus įsakyme

dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys

neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų

planavimo dokumentui Nr. A30-611 (IV t., b. l. 41) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) schemoje (IV t.,

b. l. 40) rengimo tikslu įvardintas – naudojamo valstybinės žemės sklypo

esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų

tiesioginę paskirtį suformavimas. Analogiškas tikslas nustatytas ir 2011 m.

birželio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo

įsakyme dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo (duomenys

neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų

planavimo dokumentui Nr. A30-1445 (IV t., b. l. 25). Taigi atlikus detaliojo

plano pakeitimus aptariamų sklypų paskirtis iš esmės nepasikeitė.

Bylos duomenimis sklype (duomenys neskelbtini) esantis pastatas šiuo

metu priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o sklype (duomenys

neskelbtini) esantis pastatas – UAB „Start Vilnius“ (buvusi

UAB „Šiaurės miestelis“). Nuosavybės teisės į pastatus registruotos

Nekilnojamojo turto registre (I t., b. l. 28–29, 59–62; III t., b. l. 160–161).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio

teismo praktikos (žr. pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29

d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7–276/2004; Administracinių

teismų praktika, 2004, Nr. 5, p. 151-177 Administracinių teismų praktika, 2005,

Nr. 8, p. 497; 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.

A438-305/2010) matyti, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1

dalies 3 punktą visuomeninis interesas į konkretų žemės sklypą turi būti

išreiškiamas teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, o jo

nesant savivaldybės institucijos, tais atvejais, kai egzistuoja poreikis

užtikrinti konkretų visuomeninį interesą, turi pareigą pradėti detaliojo

planavimo procedūras tam, kad toks interesas būtų užtikrintas (Lietuvos

vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 16 d. nutartis

administracinėje byloje Nr. A858-1931/2012)

Taigi statinių registracijos

Nekilnojamojo turto registre faktas, Vilniaus miesto tarybos 2000 m. vasario 11

d. sprendimu Nr. 494 patvirtinto detaliojo plano sprendiniai, bei jų

pakeitimai, nustatyti minėtuose planuose, prilyginamuose teritorijų planavimo

dokumentams, jog žemės sklypai (duomenys

neskelbtini) ir (duomenys

neskelbtini) suformuoti esamų pastatų eksploatacijai formaliai

leistų konstatuoti, jog tokia žemė priskiriama valstybės išperkamai pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir į ją

nuosavybės teisės negali būti atkuriamos, tokia žemė valstybės išperkama.

Tačiau Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pagal 2001 m.

balandžio 2 d. Konstitucinio Teismo nutarimą Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio

nuostatos dėl valstybės išperkamos žemės yra sietinos su visuomeniniu poreikiu,

kuris visuomet turi būti konkrečiai ir aiškiai išreikštas konkrečiam nuosavybės

objektui. Apibendrinant tai, darytina išvada, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio

1 dalies 3 punktas, visų pirma, turi būti aiškinamas per visuomeninio poreikio

prizmę, bei kad šis poreikis konkrečiam žemės sklypui turi būti aiškiai ir

konkrečiai išreikštas atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Ir priešingai,

atitinkamos teritorijos detaliajame plane abstraktaus pobūdžio nuorodos į

visuomeninį poreikį, jo nesiejant su konkrečia ir aiškia būtinybe atitinkamą

sklypą naudoti visuomenės poreikiams esamuoju metu ar ateityje, tokio žemės

sklypo savaime nedaro valstybės išperkama žeme, t. y. pati nuoroda detaliajame

plane, nesukonkretinus visuomeninio poreikio į konkretų žemės sklypą, yra

nepakankama, kad būtų galima tokį žemės sklypą automatiškai priskirti valstybės

išperkamai žemei. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007

m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-368/2007).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu

atveju atsižvelgiant į tai, jog aptariamuose sklypuose esantys statiniai, yra

griuvėsiai (dėl pastato esančio (duomenys

neskelbtini) Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad jo

fizinio nusidėvėjimo procentas – 85 procentai, jis yra avarinės būklės

(IV t., b. l. 160–161), o dėl (duomenys

neskelbtini) – fizinio nusidėvėjimo procentas – 70 procentų,

taip pat avarinės būklės (I t., b. l. 28–29), tai iš esmės patvirtina ir byloje

esantys aktai, kuriais pastatai pripažinti avarinės būklės, negalimais saugiai

eksploatuoti, būtinais nugriauti (III t., b. l. 26–29)), spręsti, jog

egzistuoja realus visuomenės interesas į šiuos pastatus ir jų eksploatavimui

suformuotus žemės sklypus, jų dalis ant kurių minėti pastatai nestovi (jų

neužima), nėra pagrindo. Atitinkamai šie žemės sklypai, ypač jų dalys, ant

kurių nestovi minėti pastatai, neturėtų būti vertinami kaip valstybės

išperkami, į kuriuos negali būti atkuriamos nuosavybės teisės, formuojami

sklypai šiam tikslui. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju neegzistuoja

konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos

valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir

tenkinti, ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas

natūra. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų leidžiančių daryti priešingą

išvadą. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiga įrodyti, kad yra išlikęs realus,

objektyviai išreikštas visuomenės poreikis detaliuoju planu suformuotam žemės

sklypui tenka atsakovui, nesutinkančiam su pareiškėjo reikalavimu suformuoti

žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra (pvz., Lietuvos vyriausiojo

administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje

Nr. A492-1593/2012).

Byloje susiklosčiusius teisinius

santykius tiesiogiai reglamentuoja Tvarkos 1061 punkto 4 dalis

(jos 2-as sakinys), numatanti, kad „Jeigu į jau suprojektuotą pagal miestų

teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar

žemės valdos projektus žemės sklypą patenka tik dalis turėtos žemės, piliečiams

grąžinama nustatyta žemės sklypo dalis arba dalys, likusią žemės sklypo dalį

suteikiant piliečiams nuosavybėn neatlygintinai pagal šios tvarkos 37 punkte

nustatytą eilę arba registruojant šį žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės

teise kartu su valstybe“.

Remiantis minėta teisės norma, atsižvelgiant

į šios bylos aplinkybes, vertintina, jog šiuo atveju yra pagrindas iš dalies

tenkinant pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą perduoti Tarnybos Vilniaus

miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių

atkūrimui, į planais, prilyginamais detaliojo teritorijų planavimo dokumentams,

suprojektuotų sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis. Nes, kaip

ir numato Tvarkos 1061 punkto 4 dalis, E. L. gali

būti atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypų (duomenys

neskelbtini) ir (duomenys

neskelbtini) dalis, registruojant E. L. nuosavybės

teises bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe. Remiantis, kaip

minėta anksčiau, preliminaria bei orientacine ginčo teritorijos sklypų plotų

eksplikacija, žemės sklype (duomenys neskelbtini)

E. L. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į 199/841 dalis

žemės sklypo, o sklype (duomenys neskelbtini)

į 345/869 dalis žemės sklypo.

Kolegijos vertinimu pilnai tenkinti

pareiškėjo reikalavimą bei įpareigoti atsakovą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ribose suformuoti

naują vientisą netaisyklingų ribų 544 kv.m. ploto žemės sklypą, nėra teisinio

pagrindo, nes šiuo metu galioja ir nėra teismine ar administracine tvarka

panaikinti žemės sklypus (duomenys neskelbtini)

ir (duomenys neskelbtini) suformavę

teritorijų planavimo dokumentai. Kita vertus pareiškėjo pageidaujamo ploto bei

ribų sklypo formavimas akivaizdžiai pažeistų žemės sklypų racionalaus formavimo

reikalavimus.

Dėl reikalavimo įpareigoti

Administracijos direktorių per 30 dienų jo 2012 m. sausio 16 d. įsakyme Nr.

30-79 patvirtintą 1 079 kv. m žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais

perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.

Dalis 1 073 kv. m ploto sklypo, eksplikacijoje

(III t., b. l. 22) pažymėto kaip naujas suformuotas sklypas Nr. 2, konkrečiai

726 kv. m, patenka į A. Z. turėto žemės sklypo teritoriją,

nepatenkančią į Nuosavybės teisių registre įregistruotus sklypus ir į

valstybinės reikšmės miško teritoriją. Šioje sklypo dalyje yra ir pastatas

(griuvėsiai) adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas

siekia, kad Administracijos direktorius savo 2012 m. sausio 16 d. įsakymu Nr.

30-79 patvirtintą žemės sklypo (duomenys

neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys

neskelbtini)) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų

planavimo dokumentui (IV t., b. l. 30-32) kartu su kitais dokumentais perduotų

Tarnybos Vilniaus miesto skyriui.

Teisėjų kolegijos nuomone, remiantis

ankstesnėje nutarties dalyje pateiktais argumentais ir jų nekartojant, antrasis

pareiškėjo skundo reikalavimas taip pat tenkintinas iš dalies, įpareigojant

atsakovą perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui dokumentus E.

L. nuosavybės teisių atkūrimui, į planu, prilyginamu detaliojo teritorijų

planavimo dokumentams, suprojektuoto sklypo (duomenys

neskelbtini) dalį. Vadovaujantis Tvarkos 1061

punkto 4 dalimi, E. L. gali būti atkurtos nuosavybės

teisės į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį, registruojant

E. L. nuosavybės teises bendrosios dalinės nuosavybės

teise kartu su valstybe. Remiantis, kaip minėta anksčiau, preliminaria bei

orientacine ginčo teritorijos sklypų plotų eksplikacija, žemės sklype (duomenys neskelbtini) E.

L. gali būti atkurtos nuosavybės teisės į 726/1079 dalis žemės sklypo.

Dėl vilkinimo atlikti veiksmus.

Pareiškėjas savo procesiniuose

dokumentuose akcentuoja atsakovo vilkinimą atlikti veiksmus.

Pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės

teisių atkūrimo pateiktas 2001 m. gruodžio 6 d., tačiau tam tikroje, šioje

byloje aptartoje ir nagrinėtoje, apimtyje, iki šiol iki galo neišspręstas.

Remiantis Tvarkos 1061 punkto

nuostatomis, Tarnybos skyrius sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki

1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose

teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje gali

tik kai savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio

savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos žemės), patvirtina

laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą bei kitus minėtame Tvarkos punkte

nurodytus žemės sklypo duomenis ir dokumentaciją perduoda Tarnybos skyriui.

Pagal Tvarkos 1061 punktą (2

d.) Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus

prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal

nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių,

žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos

skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę,

kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės

išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų

grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti

arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

Pagal Tvarkos 1061 punktą (8

d.), savivaldybės administracijos direktorius žemės sklypo projektavimą,

kadastrinių matavimų rengimą organizuoja ir nekilnojamojo daikto (žemės sklypo)

kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą patvirtina ne vėliau kaip per

6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą

(neužstatytą) žemę pateikimo dienos ir kartu su kitais dokumentais (duomenimis)

pateikia juos žemėtvarkos skyriui.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnybos

Vilniaus miesto skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjo 2012 m. rugpjūčio 6 d.

prašymą (gautas 2012 m. rugpjūčio 10 d.) dėl nuosavybės teisių atkūrimo žemės

grąžinimo byloje Nr. 4584 (I t., b. l. 12), 2012 m. spalio 8 d. raštu kreipėsi

į Administracijos direktorių dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo A. Z. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtoje žemės valdoje (I

t., b. l. 13). Administracija 2012 m. gruodžio 21 d. raštu (I t., b. l. 190–191),

nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės detaliuoju

planu suplanuotuose sklypuose (duomenys

neskelbtini) ir (duomenys

neskelbtini) yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas

turtas, todėl šie sklypai negali būti perduoti Tarnybos Vilniaus miesto skyriui

kaip nauji individualiai statybai suprojektuoti sklypai, kuriuos vadovaujantis

Atkūrimo įstatymo nuostatomis, galima suteikti piliečiams. Ši atsakovo pozicija

paneigta aukščiau pateiktais teismo argumentais.

Kaip minėta, aptariamos teritorijos

detalusis planas buvo patvirtintas 2000 m. vasario 11 d., sklypų, aktualių

šioje byloje ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), planai,

prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, patvirtinti atitinkamai

2013 m. sausio 24 d., 2012 m. sausio 13 d. ir 2012 m. sausio 16 d., tačiau

atsakovas iki šiol neperduoda jų dokumentų žemėtvarkos skyriui. Dėl to

nuosavybės teisių atkūrimo į pareiškėjo siekiamą susigrąžinti žemę procesas

negali būti vykdomas toliau.

Šios aplinkybės leidžia pritarti

pareiškėjo argumentams dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai

priskirtus veiksmus, dėl to, siekiant realiai apginti, įgyvendinti pareiškėjo

teises, yra pagrindas atsakovą įpareigoti atlikti aukščiau nurodytus veiksmus

per 30 dienų.

Apibendrinant išdėstytus argumentus,

kolegija sprendžia jog pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai

vertino byloje surinktus įrodymus, iš dalies netinkamai aiškino ir taikė

materialinės teisės normas, dėl ko priėmė iš dalies nepagrįstą sprendimą.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus apeliacinės instancijos teismo argumentus

bei padarytas išvadas, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

direktoriaus, trečiųjų suinteresuotų asmenų T. B., R. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“ apeliaciniai

skundai tenkinami iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas

keičiamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos

administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

teisėjų kolegija

n

u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės

administracijos direktoriaus, trečiųjų suinteresuotų asmenų T.

B., R. B. ir uždarosios akcinės bendrovės „Grinda“

apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio

teismo 2013 m. spalio 18 d. sprendimą pakeisti rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pareiškėjo I. L. (I. L.) skundą tenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto

savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų perduoti Nacionalinės

žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dokumentus E. L. nuosavybės teisių atkūrimui, į planais, prilyginamais

detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, suprojektuotų žemės sklypų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dalis.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą

atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis

Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis