AS-9-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-9-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00907-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. (E.) Č. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, ir Kauno tardymo izoliatoriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl nuobaudos panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. (E.) Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 35-385 paskirtą nuobaudą – papeikimą; 2) pripažinti, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. 2S-217 atsisakymas panaikinti skundžiamą nutarimą Nr. 35-385 yra nepagrįstas; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 35 straipsniu, pagal kurį skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Iš skundo turinio teismas nustatė, kad Kalėjimų departamentas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo skundžiamo Kauno tardymo izoliatoriaus nutarimo Nr. 35-385 teisėtumą, todėl tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė būtent Kauno tardymo izoliatoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimas, kuris ir yra laikytinas skundo teismui dalyku. Teismas taip pat nurodė, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str.). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 932, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Todėl, kaip ir nurodyta skunde, atsakovais byloje yra Kauno tardymo izoliatorius ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiuoju suinteresuotu asmeniu nurodytas Kalėjimų departamentas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsniu, pareiškėjui išaiškino, kad pagal skunde nurodytą pagrindą ir dalyką (Kauno tardymo izoliatoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimas, žala prašoma priteisti iš atsakovų solidariai) skundas turėtų būti paduodamas Kauno apygardos administraciniam teismui, ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto, nustatančio, kad skundą atsisakoma priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui, pagrindu.

III. Pareiškėjas A. (E.) Č. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skunde vienu iš atsakovų nurodė Kalėjimų departamentą, o kitas atsakovas yra Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, esanti ne Vilniuje. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad Kauno apygardos administracinis teismas analogiškoje byloje Nr. 1713-414/2013, vadovaudamasis ABTĮ 19 straipsniu, 17 straipsnio 3 dalimi, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-3183/2011, nepriėmė nagrinėti skundo, siūlydamas skundą adresuoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, aiškindamas, jog pareiškėjo reikalavimu žala yra kildinama iš valstybės, atstovaujamos ir centrinio administravimo subjekto – Kalėjimų departamento, neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

Pareiškėjas taip pat prašo, nusprendus, kad jo skundas priskirtinas nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui, skundą persiųsti šiam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas A. (E.) Č. atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno tardymo izoliatoriaus direktorės 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 35-385 paskirtą nuobaudą – papeikimą; 2) pripažinti, kad Kalėjimų departamento 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. 2S-217 atsisakymas panaikinti skundžiamą nutarimą Nr. 35-385 yra nepagrįstas; 3) priteisti iš atsakovų solidariai 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tiesiogines teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ir skundo teismui dalyku laikytinas Kauno tardymo izoliatoriaus 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimas Nr. 35-385, kurio teisėtumą Kalėjimų departamentas išnagrinėjo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o žalą prašoma priteisti solidariai iš atsakovų Kauno tardymo izoliatoriaus ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus. Teismas konstatavo, kad pagal skunde nurodytą pagrindą ir dalyką skundas turėtų būti paduodamas Kauno apygardos administraciniam teismui.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo skundo priėmimo medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ginčijama nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjų materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjų pareikštą reikalavimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad, pareiškėjo teigimu, Kauno tardymo izoliatorius 2013 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 35-385 jam nepagrįstai paskyrė nuobaudą – papeikimą, dėl to jis patyrė neturtinę žalą. Pareiškėjui šį nutarimą apskundus Kalėjimų departamentui, 2014 m. sausio 10 d. raštu Nr. 2S-217 Kalėjimų departamentas atsisakė jį panaikinti, t. y. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą išnagrinėjo kaip išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Tai įvertinęs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje atsakovu dėl, pareiškėjo teigimu, nepagrįstai jam paskirtos nuobaudos, laikytinas Kauno tardymo izoliatorius, o ne Kalėjimų departamentas.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skunde vienu iš atsakovų nurodė Kalėjimų departamentą, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas, pasinaudodamas savo diskrecijos teise nurodyti atsakovus, kurie, jo manymu, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, atsakovais įvardijo Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno tardymo izoliatoriaus, ir Kauno tardymo izoliatorių, o Kalėjimų departamentas skunde nurodytas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, kuriam jokie reikalavimai nėra pareikšti.

Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 22, 23 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką priklauso pareiškėjui. Asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirenkant elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Formuluodamas skundo dalyką, būtent pareiškėjas nustato bylos nagrinėjimo ribas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1447/2012).

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas skunde taip pat suformulavo reikalavimą priteisti solidariai iš atsakovų, t. y. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, ir Kauno tardymo izoliatoriaus, 30 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų (kurie pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį reiškia bet kokį veiksmą, veikimą ar neveikimą), privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 6.273 straipsnio 1 dalis). Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą kitose nei šio nutarimo 3.22.2 papunktyje nurodytose bylose, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė <...>, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Analogiškas reglamentavimas buvo nustatytas ir iki 2014 m. spalio 7 d. galiojusiame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 932 „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo buvo nustatytas analogiškas reglamentavimas“ 1 punkte – valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, buvo įgaliotos valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala.

Nagrinėjamu atveju atsakovo Lietuvos valstybės atstovas ir kitas pareiškėjo nurodytas atsakovas sutampa, t. y. valstybės institucija, dėl kurios veiksmų pareiškėjas galbūt patyrė žalą, yra Kauno tardymo izoliatorius. Tai pareiškėjas nurodė ir savo skunde.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pagal pareiškėjo skunde nurodytą pagrindą ir dalyką skundas turėjo būti paduotas Kauno apygardos administraciniam teismui. Teismas tinkamai taikė proceso teisės normas bei padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo skundo priimtinumo. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjo atskirajame skunde nurodyta Kauno apygardos administracinio teismo byla Nr. 1713-414/2013 nėra analogiška nagrinėjamai bylai. Minėtoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, vienu iš atsakovų nurodydamas Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kalėjimų departamento, ir prašė iš šio atsakovo priteisti neturtinę žalą. Kauno apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad vienas iš pareiškėjo reikalavimų (žala) yra adresuotas valstybei, atstovaujamai centrinio administravimo subjekto (Kalėjimų departamento), ir kildinamas iš centrinio administravimo subjekto galbūt neteisėtų veiksmų ar neveikimo, konstatavo, jog byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 17 str. 3 d.). Priešingai, nei minėtoje byloje, šiuo atveju pareiškėjas skunde atsakovais įvardija Lietuvos valstybę, atstovaujamą Kauno tardymo izoliatoriaus, bei Kauno tardymo izoliatorių.

Dėl pareiškėjo prašymo persiųsti jo skundą nagrinėti Kauno apygardos administraciniam teismui, nustačius, jog skundas priskirtinas šiam teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Taigi teismas, nustatęs, kad pareiškėjas pateikė skundą ne tam teismui, kuriam byla yra priskirtina, atsisako priimti skundą. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, perduoti bylą teismui, kurio kompetencijai yra priskirta nagrinėti atitinkamą skundą, galima tik tuomet, kai skundas yra priimtas nagrinėti ir aplinkybė, jog jis buvo priimtas teismo žinion pažeidžiant priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles, paaiškėjo ne skundo priėmimo stadijoje, o vėliau, t. y. jau skundą priėmus. Todėl skundo priėmimo metu nustačius, kad pareiškėjo skundas nepriskirtinas jį gavusiam administraciniam teismui, jį, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakytina priimti, o ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos netaikomos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-186/2011, 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS624-871/2014). Taigi, šiuo atveju, teismui sprendžiant skundo priimtinumo klausimą ir nustačius, kad jis nepriskirtinas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, jis pagrįstai atsisakė priimti skundą, išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo atskirasis skundas būtų tenkinamas, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. (E.) Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė