eAS-721-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-721-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00208-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „JCDecaux LIETUVA“ (toliau – ir UAB „JCDecaux LIETUVA“, Bendrovė, pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393 „Dėl atsisakymo išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą ir derinti projektus motyvų“, kuriuo buvo nuspręsta neišduoti UAB „JCDecaux LIETUVA“ leidimų įrengti išorinę reklamą ir atsisakyta derinti projektus reklaminiams inžineriniams įrenginiams (212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginėms ir 33 reklaminėms vitrinoms), (toliau – ir Sprendimas Nr. (33.200)R-393) bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti UAB „JCDecaux LIETUVA“ leidimus, įgyvendinant Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-665 patvirtinto Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo reikalavimus.

Pareiškėjas skunde taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o būtent: 1) sustabdyti ginčijamo akto, t. y. atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (33.200)R-393, galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje; 2) uždrausti atsakovui priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu reklaminiams inžineriniams įrenginiams, dėl kurių atsakovas priėmė skundžiamą 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393 pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant; uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai išduoti kitiems nei UAB „JCDecaux LIETUVA“ ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai, dėl kurių atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė skundžiamą 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393 pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ atžvilgiu, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiamas tuo, jog šių priemonių netaikius, bus padaryta itin didelė žala Bendrovei, kadangi ji privalėtų išmontuoti 245 reklaminius įrenginius, būtų pašalinta iš lauko reklamos viešinimo paslaugų rinkos Kauno mieste mažiausiai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nagrinėjamoje byloje, negautų pajamų iš lauko reklamos viešinimo paslaugų teikimo bei patirtų reklaminių įrenginių išmontavimo bei naujų reklaminių įrenginių įrengimo išlaidas. Taip Bendrovė patirtų neproporcingas pasekmes, kurių ištaisymas ir prieš skundžiamo atsakovo Sprendimo Nr. (33.200)R-393 priėmimą buvusios situacijos atstatymas pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju būtų labai sudėtingas ar netgi neįmanomas. Netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, būtų pažeistas viešasis interesas, kadangi būtų apribotos rinkėjų ir politinių partijų galimybės susipažinti su politine reklama ir tinkamai pasinaudoti artėjančių savivaldybės tarybų rinkimų teise. Taip pat viešasis interesas būtų pažeistas tuo aspektu, kad būtų pažeista teisė užtikrinti viešojo transporto tinkamą organizavimą, jo keleivių patogumą ir saugumą, kadangi pareiškėjas turėtų pašalinti 212 įrengtų stoginių. Pareiškėjo teigimu, prašomos taikyti reikalavimų užtikrinimo priemonės yra proporcingos, nes jas pritaikius, Bendrovė nepatirtų nurodytų neigiamų pasekmių, Kauno miesto viešojo transporto naudotojai galėtų toliau naudotis pareiškėjo įrengtomis stoginėmis, o Kauno miesto savivaldybė ir toliau galėtų gauti dideles pajamas iš Bendrovės už leidimus įrengti ir naudoti reklaminius įrenginius.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ prašymą dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu, išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjos UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai. Kitą pareiškėjos prašymo dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo teismas atmetė.

Teismas, nagrinėdamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, formuojama sprendžiant klausimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas savo lėšomis pagal su atsakovu sudarytą 2001 m. gruodžio 5 d. sutartį įrengė 212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stogines ir 33 reklamines vitrinas. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius sprendimais (2014 m. gegužės 22 d. Nr. (33.200)R-3213, 2014 m. birželio 5 d. Nr. (33.200)R-3550, 2014 m. gegužės 27 d. Nr. (33.200)R-3326 ir 2014 m. gegužės 30 d. Nr. (33.200)R-3394, 2014 m. birželio 3 d. Nr. (33.200)R-3482) atsisakė derinti pareiškėjo išorinės reklamos įrengimo projektus, išduoti pareiškėjui leidimus įrengti išorinei reklamai viešojo transporto stotelių stoginėse ir vitrinose bei nurodė pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamines vitrinas. Pareiškėjas, nesutikdamas su nurodytais sprendimais, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimu šiuos sprendimus panaikino ir įpareigojo atsakovą priimti naujus sprendimus. Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. (33.200)R-393, kurį pareiškėjas ginčija šioje byloje, atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą ir derinti projektus.

Pareiškėjas prašė teismo iki įsiteisės teismo sprendimas byloje sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (33.200)R-393 galiojimą, uždrausti atsakovui priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu reklaminiams inžineriniams įrenginiams, dėl kurių atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant, uždrausti atsakovui išduoti kitiems ūkio subjektams nei pareiškėjui leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra pareiškėjo reklaminiai įrenginiai, dėl kurių atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Teismas pastebėjo, kad reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą pareiškėjas sieja su skundžiamo atsakovo Sprendimo Nr. (33.200)R-393 daroma neigiama įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai, viešajam interesui.

Iš skundžiamo Sprendimo Nr. (33.200)R-393 turinio teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracija atsisako išduoti pareiškėjui leidimus įrengti išorinę reklamą ir derinti projektus, kadangi pareiškėjas su prašymais išduoti leidimus nepateikė statybą leidžiančių dokumentų bei neturi Kauno miesto savivaldybės sutikimo jos žemėje įrengti reklamą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad neišdavęs pareiškėjui leidimų įrengti reklaminius įrenginius atsakovas gali priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu reklaminiams inžineriniams įrenginiams. Tokiu atveju, teismui galbūt patenkinus pareiškėjo skundą, kitiems ūkio subjektams išduoti leidimai reklaminiams įrenginiams turėtų būti panaikinti, kas gali sukelti naujus ginčus tarp šių ūkio subjektų, savivaldybės bei pareiškėjo. Ginčo reklaminių įrenginių pašalinimas bei naujų leidimų įrengti išorinės reklamos įrenginius tose vietose, kur šiuo metu įrengti pareiškėjui priklausantys reklamos įrenginiai išdavimas tretiesiems asmenims sukeltų pareiškėjui neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios iki skundžiamo Sprendimo Nr. (33.200)R-393 priėmimo padėties atkūrimą. Todėl esant šiai ginčo stadijai, teismas vertino, jog reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tenkino iš dalies, t. y. uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu, išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjos reklaminiai įrenginiai. Prašymo laikinai sustabdyti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (33.200)R-393 galiojimą teismas netenkino, pažymėdamas, kad šios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas niekaip negali turėti įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui.

Taip pat, vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas išaiškino pareiškėjui, kad jam išlieka teisė bet kurioje proceso stadijoje pakartotinai kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir pateikti naujus įrodymus bei motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kurioje patenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiama nutartimi teismas inter alia uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai, t. y. teismas uždraudė išduoti leidimus išorinei reklamai visose Kauno miesto vietose, kuriose yra pareiškėjo reklaminiai įrenginiai, nors šios bylos ginčo dalykas yra susijęs tik su 245 reklaminiais įrenginiais ir pareiškėjas prašė pritaikyti reikalavimų užtikrinimo priemones tik tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra UAB „ JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai, dėl kurių atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė skundžiamą 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393. Tokiu būdu teismas reikalavimų užtikrinimo priemones pritaikė platesne apimtimi nei buvo prašyta, taip peržengė ginčo ribas ir pritaikė neadekvačias reikalavimų užtikrinimo priemones.

2. Teismas vertino, jog, galbūt patenkinus pareiškėjo skundą, kitiems ūkio subjektams išduoti leidimai reklaminiams įrenginiams turėtų būti panaikinti, kas gali sukelti naujus ginčus tarp šių ūkio subjektų, savivaldybės bei pareiškėjo. Atsakovo nuomone, tokios pareiškėjo ir teismo nurodytos aplinkybės yra iš esmės susijusios su galbūt ateityje įvyksiančiais įvykiais, todėl vertintinos kaip prielaidos, kurios negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atsakovas tvirtina, kad net jeigu ir būtų išduoti leidimai skleisti išorinę reklamą kitiems ūkio subjektams, tai nereiškia, jog tokie administraciniai aktai negalėtų būti panaikinti ir negalėtų būti atkurta iki teismo sprendimo buvusi padėtis. Pareiškėjas, prašydamas taikyti nurodomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o reikalauja, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises ir apsaugotų pareiškėją nuo galimų būsimų jo teisių pažeidimų. Atsakovas atkreipia dėmesį į LVAT praktiką, kurioje yra išaiškinta, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami ir atmestini. Atsakovo nuomone, teismui pritaikius tokias reikalavimų užtikrinimo priemones, pareiškėjo neteisėtai skleidžiama reklama ir iš to gaunamos pajamos bus užtikrintos bylinėjimosi metu, tuo pačiu suvaržant konkurenciją ir apskritai galimybę kitiems ūkio subjektams skleisti reklamą ginčo vietose.

3. Motyvuodamas savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjas nurodė, jog pritaikius prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, Bendrovė galėtų ir toliau naudoti reklaminius įrenginius paslaugų teikimui. Atsakovo teigimu, toks pareiškėjo aiškinimas yra niekuo nepagrįstas ir prieštaraujantis teisės aktams. Pareiškėjas šiuo metu neturi galiojančių leidimų išorinei reklamai skleisti ginčo reklaminiuose įrenginiuose, todėl bet koks reklamos juose skleidimas yra teisės aktų pažeidimas, t. y. konkrečiai tokie veiksmai prieštarautų Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoms, įtvirtinančioms, jog neturint leidimo, draudžiama įrengti išorinę reklamą. Todėl teismui pritaikius ginčijamas reikalavimų užtikrinimo priemones, atsakovo įsitikinimu, buvo sukurtos prielaidos neteisėtam ir nebaudžiamam reklamos skleidimui, o tai savaime prieštarauja viešajam interesui (t. y. nusistovėjusiai viešai tvarkai). Tokiu būdu apribojamas atsakovo turtinis interesas teisėtai gauti lėšas už leidimų išorinei reklamai įrengti išdavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas UAB „JCDecaux LIETUVA“ kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393, kuriuo nuspręsta atsisakyti išduoti UAB „JCDecaux LIETUVA“ leidimus įrengti išorinę reklamą ir atsisakyta derinti projektus reklaminiams inžineriniams įrenginiams (212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginėms ir 33 reklaminėms vitrinoms). Pareiškėjas skundu taip pat prašo įpareigoti atsakovą išduoti minėtus leidimus Bendrovei.

ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemones administracinės teisenos procese, 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti tokių rūšių: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Pareiškėjas skunde pateikė teismui prašymą taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdyti ginčijamo akto – atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (33.200)R-393 – galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje (t. y. faktiškai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte); 2) uždrausti atsakovui priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu reklaminiams inžineriniams įrenginiams, dėl kurių atsakovas priėmė skundžiamą 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393 UAB „JCDecaux LIETUVA“ atžvilgiu, įskaitant, bet neapsiribojant; uždrausti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai išduoti kitiems nei UAB „JCDecaux LIETUVA“ ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai, dėl kurių atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė skundžiamą 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393 UAB „JCDecaux LIETUVA“ atžvilgiu, iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje administracinėje byloje (t. y. faktiškai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, numatytas ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte).

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 2 d. nutartimi pareiškėjo skunde suformuluotą prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino iš dalies, t. y. teismas atsisakė taikyti pirmąją pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę (numatytą ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte) dėl Sprendimo Nr. (33.200)R-393 galiojimo laikino sustabdymo, tačiau pritaikė antrąją priemonę (numatytą ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte) – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, uždraudė Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu, taip pat uždraudė išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai.

Atsakovas atskiruoju skundu skundžia Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties dalį, kurioje teismas iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punktu uždraudė atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus. Teismas savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog, teismui galbūt patenkinus pareiškėjo skundą, turėtų būti panaikinti kitiems ūkio subjektams išduoti leidimai reklaminiams įrenginiams, kas gali sukelti naujus ginčus tarp šių ūkio subjektų, savivaldybės bei pareiškėjo; ginčo reklaminių įrenginių pašalinimas apsunkintų buvusios iki skundžiamo Sprendimo Nr. (33.200)R-393 priėmimo padėties atkūrimą. Įvertinęs pareiškėjo nurodytas faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad minėtų reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas (uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus) būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS5-155/2005, AS5-230/2005, AS438-558/2008, AS143-612/2010, AS63-416/2011, AS444-376/2013, AS822-570/2013, AS525-182/2014, AS756-438/2014 ir kt.). Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS143-612/2010, AS146-310/2011, AS552-207/2014 ir kt.).

Kartu su skundu pateikti rašytiniai įrodymai ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad UAB „JCDecaux LIETUVA“ savo lėšomis pagal su atsakovu sudarytą 2001 m. gruodžio 5 d. sutartį Nr. 263 įrengė ir vykdė priežiūrą ginčo inžinerinių įrenginių – 212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginių ir 33 reklaminių vitrinų. 2001 m. gruodžio 5 d. sutartis galiojo iki 2013 m. rugsėjo 29 d. Pareiškėjas 2014 m. gegužės 9, 15, 16, 22, 28 ir 30 dienomis pateikė atsakovui prašymus dėl leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, taip pat dėl reklaminių vitrinų statinių projektų galiojimo pratęsimo. Tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius sprendimais 2014 m. gegužės 22 d. Nr. (33.200)R-3213, 2014 m. birželio 5 d. Nr. (33.200)R-3550, 2014 m. gegužės 27 d. Nr. (33.200)R-3326 ir 2014 m. gegužės 30 d. Nr. (33.200)R-3394, 2014 m. birželio 3 d. Nr. (33.200)R-3482 atsisakė derinti pareiškėjo išorinės reklamos įrengimo projektus, išduoti pareiškėjui leidimus išorinei reklamai įrengti viešojo transporto stotelių stoginėse ir vitrinose bei nurodė pašalinti neteisėtus statinius – viešojo transporto stogines ir reklamines vitrinas iš jų buvimo vietų. Pareiškėjas apskundė minėtus atsakovo sprendimus Kauno apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-3150-406/2014), skunde prašė juos panaikinti bei įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo 2014 m. gegužės 9, 15, 16, 22, 28 ir 30 d. prašymus bei priimti naujus sprendimus. Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-3150-406/2014 2014 m. gruodžio 23 d. priėmė sprendimą (įsiteisėjo 2015 m. sausio 7 d.), kuriuo pirmiau išvardytus atsakovo sprendimus panaikino ir įpareigojo atsakovą priimti naujus sprendimus. Vykdydama 2014 m. gruodžio 23 d. teismo sprendimą Kauno miesto savivaldybės administracija iš naujo apsvarstė UAB „JCDecaux LIETUVA“ 2014 m. gegužės 9, 15, 16, 22, 28 ir 30 d. prašymus ir priėmė 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393, kurį pareiškėjas ginčija šioje byloje, kuriame atsakovas nusprendė atsisakyti išduoti UAB „JCDecaux LIETUVA“ leidimus įrengti išorinę reklamą ir atsisakė derinti projektus reklaminiams inžineriniams įrenginiams (212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginėms ir 33 reklaminėms vitrinoms).

Įvertinusi pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nurodytas faktines aplinkybes, taip pat atsakovo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu bei padaryta išvada, jog, netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių, susijusių su uždraudimu atsakovui atlikti atitinkamus veiksmus, galimo pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju atsiradusių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas arba labai sudėtingas, sutinka iš dalies.

Pareiškėjas UAB „JCDecaux LIETUVA“ šioje byloje inicijuotu administraciniu ginču siekia, kad būtų panaikintas Kauno miesto savivaldybės 2015 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. (33.200)R-393, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti leidimus įrengti išorinę reklamą ir atsisakė derinti pareiškėjo projektus reklaminiams inžineriniams įrenginiams (212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginėms ir 33 reklaminėms vitrinoms). Atsakovas atskirajame skunde pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikė platesne apimtimi, t. y. peržengdamas ginčo ribas.

Dėl pirmosios instancijos teismo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės „laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu, išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjos UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai“ teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu būdu Kauno miesto savivaldybės administracijai iš esmės buvo nustatyti du draudimai: 1) priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu; 2) išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą.

Dėl pirmosios reikalavimo užtikrinimo priemonės dalies ta apimtimi, kurioje nurodyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijai uždrausta „priimti bet kokius sprendimus, susijusius su projektų ir leidimų šių projektų pagrindu nepratęsimu“ teisėjų kolegija pažymi, kad šis draudimas kaip reikalavimo užtikrinimo priemonė yra nepagrįsta ir naikintina dėl jo nekonkretumo, neaiškumo, daugiaprasmiškumo. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, pareiškėjo prašymas dėl šios reikalavimo priemonės taikymo atmestinas.

Dėl antrosios reikalavimo užtikrinimo priemonės dalies teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su šios reikalavimo priemonės taikymu, konstatuoja, kad šios priemonės taikymas turi būti susiaurintas iki ribų, kurias apibrėžia ginčo administracinėje byloje dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (33.200)R-393 ribos. Sutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje vartojama formuluotė dėl draudimo nustatymo teritorijos atžvilgiu yra pernelyg plati. Todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas gali būti pagrįstas ir proporcingas dėl konkrečių Kauno miesto vietų, kuriose atsakovas ginčo Sprendimu Nr. (33.200)R-393 atsisakė išduoti UAB „JCDecaux LIETUVA“ leidimus įrengti išorinę reklamą ir atsisakė derinti projektus reklaminiams 245 inžineriniams įrenginiams (212 Kauno miesto viešojo transporto stotelių stoginėms ir 33 reklaminėms vitrinoms). Šios vietos pareiškėjui ir atsakovui yra žinomos. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, antroji reikalavimo užtikrinimo priemonės dalis siaurintina iki minėtos apimties, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnyje apibrėžtą jos paskirtį.

Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi siekė prevenciškai apginti išimtinai pareiškėjo teises ir jo privačius interesus. Pirmosios instancijos teismas nutartyje, be kita ko, pasisakė ir dėl bylos šalių interesų pusiausvyros, proporcingumo principo bei viešojo intereso. Reikalavimo užtikrinimo taikymas administraciniame procese ribojamas laike, šiuo atveju teismo nutartyje nurodyta, kad atsakovui draudžiama atlikti tam tikrus veiksmus laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Konkrečių reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindas yra nustatytas įstatymu, t. y. ABTĮ 71 straipsnio normomis, bei turi aiškią procesinę paskirtį – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, kad administracinis ginčas tarp pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos šiuo metu nagrinėjamas teisme bei dėl ginčijamo Sprendimo Nr. (33.200)R-393, kuriuo atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimus įrengti išorinę reklamą bei atsisakė suderinti projektus reklaminiams inžineriniams įrenginiams, teisėtumo ir pagrįstumo nėra priimtas galutinis teismo sprendimas, negalima sutikti su atskirajame skunde išdėstyta atsakovo nuomone, jog prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas prieštarautų Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatoms, numatančioms, kad neturint leidimo draudžiama įrengti išorinę reklamą. Tokia atsakovo nuomonė neatitinka ABTĮ nuostatoms dėl teismo kompetencijos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje iškelto ginčo esmę ta apimtimi, kiek tai yra susiję su atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nagrinėjimu, pažymi, kad atitinkami išorinės reklamos inžineriniai įrenginiai įrengti 212 Kauno miesto vietų tarnauja kaip viešojo transporto stotelių stoginės atitinkamoms miesto gyventojų dalies, kuri naudojasi viešuoju transportu, reikmėms. Todėl laikinasis draudimas Kauno miesto savivaldybės administracijai, kol bus išspręstas šioje administracinėje byloje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00208-2015-2) pareiškėjo iškeltas administracinis ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2015 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. (33.200)R-393, uždrausti išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą tose konkrečiose 245 Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo UAB „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai, dėl kurių atsakovas priėmė Sprendimą Nr.(33.200)R-393, yra proporcinga ir adekvati reikalavimo užtikrinimo priemonė. Tuo atveju, jei neišsprendus minėto ginčo pareiškėjo įrengti reklaminiai įrenginiai būtų pašalinti ar pakeisti kitais, o teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, situacijos grąžinimas į pirminę padėtį būtų labai apsunkintas ar net neįmanomas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovo atskirąjį skundą nėra pagrindo, tačiau yra pagrindas atskirąjį skundą patenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi nustatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės apimtį ir ją susiaurinti nustatant atsakovui laikinąjį uždraudimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00208-2015-2) išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai, dėl kurių atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje (teisinio proceso Nr. 3-62-3-00208-2015-2) uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai išduoti kitiems ūkio subjektams leidimus įrengti išorinę reklamą Kauno miesto vietose, kuriose šiuo metu yra įrengti pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „JCDecaux LIETUVA“ reklaminiai įrenginiai, dėl kurių atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė 2015 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. (33.200)R-393. Kitą pareiškėjo prašymo dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis