AS-502-838-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-838/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02357-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja B. M. 2014 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. (11.1)I-2934, VSDFV Vilniaus skyriaus 2014 m. vasario 7 d. sprendimus Nr. 6-12N-1148 ir 6-12N-1149, ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti jai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpius nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 16 d. ir nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 31 d.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2014 m. gegužės 19 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti skundžiamus VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus ir mokėjimo dokumento, patvirtinančio žyminio mokesčio sumokėjimą, originalą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pripažinęs, kad B. M. teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų per jai nustatytą terminą nepašalino, 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėja B. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį gavo tik 2014 m. gegužės 29 d. Kitą dieną B. M. pateikė teismui prašymą iki 2014 m. birželio 6 d. pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. 2014 m. birželio 6 d. paskambinusi į teismą, ji telefonu sužinojo, kad 2014 m. gegužės 26 d. buvo priimta nutartis laikyti skundą nepaduotu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 26 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu ir jį grąžinti pareiškėjai, nes pareiškėja nepašalino šio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų – nesumokėjo žyminio mokesčio už paduodamą skundą ir nepateikė VSDFV teritorinio skyriaus priimtus administracinius aktus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Atskirajame skunde B. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis jai buvo įteikta 2014 m. gegužės 29 d., t. y. jau pasibaigus teismo paskirtam terminui, todėl nebūdama informuota apie siūlomus ištaisyti skundo trūkumus, ji neturėjo objektyvios galimybės laiku bei tinkamai įvykdyti teismo nurodymų.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartis pareiškėjai buvo išsiųsta priėmimo dieną (b. l. 9). Įrodymų, pagrindžiančių teiginius, jog ši korespondencija buvo įteikta tik po mėnesio – 2014 m. gegužės 29 d. – nei prie 2014 m. gegužės 30 d. prašymo pratęsti terminą skundo trūkumams šalinti, nei prie atskirojo skundo B. M. nepridėjo, todėl teisėjų kolegija tokiais paaiškinimais abejoja.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalį, išskyrus šio įstatymo 40 straipsnyje nustatytus atvejus, prie skundo (prašymo) turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio.

B. M. neginčija, kad jos skundas nepriskirtinas neapmokestinamų skundų kategorijai, todėl vadovaujantis ABTĮ 38 straipsniu ir 39 straipsnio 1 dalimi šiuo atveju turėjo būti sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis. Remiantis tuo konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatytu laiku negavęs žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento, teisingai nusprendė, jog šio esminio skundo trūkumo nepašalinimas sudaro pagrindą B. M. skundą laikyti nepaduotu.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2014 m. gegužės 26 d. nutartis paliekama galioti.

Pažymėtina, jog apskųstoji Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis neužkerta pareiškėjai kelio paduoti teismui naują, ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimus atitinkantį, skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos B. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas