eAS-265-502/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-265-502/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05360-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V., atstovaujančios nepilnamečio sūnaus F. V. interesams, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. V., atstovaujančios nepilnamečio sūnaus F. V. interesams, skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja R. V., atstovaujanti nepilnamečio sūnaus F. V. interesams, 2014 m. gruodžio 15 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame ji teismo prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) mokyklos vadovybę išbraukti F. V. iš mokyklos mokinių sąrašo dėl jo gyvenamosios vietos pasikeitimo ir išvykimo gyventi į užsienį; užtikrinti sūnui F. V. teisę į mokslą mokantis nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. įpareigoti (duomenys neskelbtini) gimnaziją iki ginčo išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo dienos, teikti (tęsti) jos sūnui F. V. nuotolinio mokymosi paslaugą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymėjo, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie įtakoja konkrečių asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, teisėtumo. Nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (pvz. 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010).

Remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyje įtvirtintais reikalavimais individualiam administraciniam aktui darė išvada, kad esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.).

Pabrėžė, jog pareiškėja iš esmės siekė, kad jos sūnus būtų išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) mokyklos bei užtikrinamas jam mokymasis nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Pareiškėja prie skundo pridėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus (toliau – ir Švietimo skyrius) 2014 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. 101269/14-(3.3.13.1-EM4) (toliau – ir 2014 m. lapkričio 21 d. raštas). Įvertinęs minėto rašto turinį, pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes ir kitus prie skundo pridėtus dokumentus, darė išvadą, jog šiuo metu savivaldybė nėra priėmusi galutinio sprendimo dėl pareiškėjos prašymo. R. V. vėlesnių sprendimų ar atsakymų į jos paklausimus teismui nepridėjo. Šiuo atveju pareiškėja, nors ir neginčija pridėto 2014 m. lapkričio 21 d. rašto, tačiau akivaizdu, kad toks raštas negali būti nagrinėtinas teisme administracinio proceso tvarka. Teismas sprendė, kad tuomet, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos sūnaus mokymosi, ir juo galimai būtų pažeistos F. V. teisės ar teisėti interesai, R. V. turės teisę tokį sprendimą ginčyti ir prašyti įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Esant nebaigtai procedūrai, negali būti nagrinėjamas pareiškėjos skundas teisme. Remdamasis ABTĮ 71 straipsnio 4 dalimi pareiškėjos prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nenagrinėjo, nes jos skundą atsisakyta priimti.

II. Pareiškėja R. V. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir pareiškėjos skundą priimti.

Atskirajame skunde paaiškina, jog 2014 m. vasarą, kartu su sūnumi F. V. išvyko gyventi į Malagos provinciją, Ispaniją. Iki išvykimo, sūnus mokėsi (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2014 m. rugsėjo 12 d. pareiškėja pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) gimnazijai, kad priimtų sūnų F. V. tęsti mokslus nuotoliniu būdu. Ši mokykla vienintelė Lietuvoje siūlo reguliarų tiesioginį (sinchroninį) nuotolinį mokymą. F. V. pareiškėjos prašymu buvo priimtas mokytis nuotoliniu būdu į (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę. 2014 m. rugsėjo 2 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kad sūnus F. V. būtų išbrauktas iš moksleivių sąrašų. (duomenys neskelbtini) gimnazija 2014 m. spalio 27 d. elektroniniu laišku informavo, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos vadovybės nurodymu, F. V. yra atjungtas (išregistruotas) iš nuotolinio mokymosi aplinkos, jis jau nebėra šios gimnazijos mokinys, kadangi jis vis dar priregistruotas (duomenys neskelbtini) mokykloje. (duomenys neskelbtini) mokykla informavo, kad gautas vaiko tėvo A. V. prašymas sūnų F. V. palikti šios mokyklos mokinių sąrašuose.

Pareiškėja 2014 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrių. Atsakydama Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. A51-101269/14 (3.3.13-1-EM4) nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius neturi teisių redaguoti mokinių duomenų ir išregistruoti (įregistruoti) mokinius Vilniaus miesto mokyklų mokinių registre. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė informavo, kad ji vadovaujasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2014 m. spalio 9 d. raštu Nr. A732-6876/14(2.1.3.2.45-AD15), kuriame teigiama, kad tėvams nesutarus dėl vaiko mokyklos, klausimą sprendžia teismas.

Nesutikdama su tokiu Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nurodo, jog nebuvo papildomai informuota nei Vilniaus miesto savivaldybės, nei kitos vaiko interesu ginančios institucijos apie jos sūnaus atžvilgiu priimtą sprendimą. Pareiškėja išnaudojo visas galimas ginčo išsprendimo priemones: kreipėsi į mokyklas (duomenys neskelbtini) bei į Vilniaus miesto savivaldybę. Būtent minėtos įstaigos 2014 m. lapkričio 21 d. raštas sukėlė teisines pasekmes. Vilniaus miesto savivaldybė turėjo pakankamai laiko tiek gauti atsakymą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, tiek informuoti pareiškėją apie priimtą sprendimą.

Akcentuoja, jog Vilniaus miesto savivaldybės jau yra suformavusi savo poziciją nagrinėjamu atveju, nes 2014 m. spalio 9 d. rašte Nr. A732-6876-14(2.13.45-AD15) nurodė, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu. Jeigu tėvai nesutaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas. T. y. savivaldybė jau pateikė ginčo sprendimo būdą – kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, kur su vaiko tėvu A. V. turėtų nagrinėti vaiko tėvo turimus įgaliojimus dėl mokyklos pasirinkimo (su vaiko tėvu A. V. išsiskyrusi; vaiko tėvas su vaiku bendrauja pagal pasirašytą ir teismo patvirtintą susitarimą).

Pagal Vilniaus miesto savivaldybę, nagrinėjamu atveju, sūnaus pažeistas teises galinti ginti bendrosios kompetencijos teisme, pagal Vilniaus apygardos administracinį teismą – tik sulaukus papildomo rašto iš Vilniaus miesto savivaldybės, galinti kreiptis į administracinį teismą. Pasirinkus teismo siūlomą ginčo sprendimo kelią – šiuo metu turėtų teikti papildomą pareiškimą tam pačiam Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų galimai neteisėtų veiksmų – vilkinimo priimti sprendimą jos sūnaus F. V. atžvilgiu. Vadinasi, tik teismui priėmus sprendimą administracinėje byloje dėl galimo darbuotojų pareigų neatlikimo, jai būtų sudarytos sąlygos ginti savo nepilnamečio sūnaus interesus teikiant pakartotinį pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Tokiu būdu, būtų ne tik apkrautas teismo darbas, tačiau dar labiau pažeidžiami vaiko interesai, nes galimas (tikėtinas) sūnaus mokymasis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje nusitęstų neapibrėžtam laikui.

Remdamasi Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo išaiškinimu 2007 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-773/2007 teigia, jog nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kai biurokratizmas yra aukščiau vaiko interesų, o vaiko interesus privalančios ginti įstaigos tik deklaruojama turinčios tokią teisę. Akivaizdu, jog visos įstaigos pirmiausia turėtų spręsti/ užtikrinti vaiko mokslų klausimą, o tik po to bendru sutarimu priimti teisingą (visoms šalims) priimtiną sprendimą.

Teismas visiškai nevertino aplinkybės, jog sprendžiamas nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) teisės į mokslą klausimas. Remiasi Jungtinių Tautų 1989 m. lapkričio 20 d vaiko teisių konvencija. Pažymi, jog teisė į mokslą reglamentuojama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 41 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 14 straipsnyje, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 26 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Prašo įvertinti, jog sprendžiamas nepilnamečio vaiko teisės į mokslą klausimas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl F. V. neišregistravimo iš Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) mokyklos mokinių sąrašų.

Pagal bylos duomenis nustatyta, jog pareiškėja 2014 m. vasarą, kartu su sūnumi F. V. išvykusi gyventi į užsienį, pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) gimnazijai, kad priimtų jos sūnų F. V. tęsti mokslus nuotoliniu būdu nurodytoje mokymosi įstaigoje, ir kreipėsi į (duomenys neskelbtini) mokyklą, kurioje F. V. anksčiau mokėsi, jog jis būtų išbrauktas iš šios mokyklos moksleivių sąrašų. (duomenys neskelbtini) mokykla neišregistravo F. V. iš mokinių sąrašų, kadangi gautas vaiko tėvo A. V. prašymas sūnų F. V. palikti šios mokyklos mokinių sąrašuose, be to, mokyklos vadovybė rėmėsi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2014 m. spalio 9 d. rašte Nr. A732-6876/14(2.13.2.45-AD15) pateiktu išaiškinimu pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, kad tėvams nesutarus dėl klausimų, susijusių su vaikų auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas.

Pareiškėja 2014 m. spalio 3 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrių. Atsakydama Vilniaus miesto savivaldybė 2014 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. A51-101269/14 (3.3.13-1-EM4) nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyrius neturi teisių redaguoti mokinių duomenų ir išregistruoti (įregistruoti) mokinius Vilniaus miesto mokyklų mokinių registre. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybė šiame rašte informavo apie veiksmus, kurių ėmėsi pareiškėjos klausimui spręsti bei apie gautą informaciją. Taip pat nurodė, jog Švietimo skyrius laukia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsakymo į 2014 m. lapkričio 21 d. paklausimą. Pažymėjo, jog siekia išspręsti situaciją, užtikrinti F. V. galimybes mokytis bei, kad apie priimtus sprendimus informuos vėliau.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. lapkričio 21 d. rašte nebuvo išreikštas galutinis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas, tik tuomet, kai bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjos sūnaus mokymosi, ir juo galimai būtų pažeistos F. V. teisės ar teisėti interesai, R. V. turės teisę tokį sprendimą ginčyti ir prašyti įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus. Esant nebaigtai procedūrai, negali būti nagrinėjamas pareiškėjos skundas teisme. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjos kreipimosi į teismą metu nenustatyta viešojo administravimo subjekto akto ar veiksmų (neveikimo), kurie suinteresuotiems asmenims sukeltų atitinkamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje yra numatytas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d.).

Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.). Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais asmenims sukeliamos teisinės pasekmės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus.

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad pareiškėja skunde pirmosios instancijos teismui nurodė tris atsakovus: Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, (duomenys neskelbtini) mokyklą ir (duomenys neskelbtini) gimnaziją. Skundu pareiškėja prašė įpareigoti (duomenys neskelbtini) mokyklą išbraukti F. V. iš mokyklos mokinių sąrašo bei užtikrinti jos sūnui F. V. teisę į mokslą, mokantis nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje.

Pažymėtina, jog reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus, skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Teismas gali suteikti efektyvią galimai pažeistų teisių gynybą tik tuo atveju, kai besikreipiantis asmuo aiškiai formuluoja savo reikalavimą (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (2007 m. kovo 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A17-217/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 1(11), 2007 m.). Skundo reikalavimas turi būti reiškiamas tinkamam atsakovui, be to prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Teismui paduodamų skundų objektas yra praeityje priimti viešojo administravimo subjektų konkretūs aktai ar praeityje atlikti konkretūs veiksmai (neveikimas).

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja nurodydama tris atsakovus ir reikšdama reikalavimus nesukonkretino, kuris reikalavimas, kuriam atsakovui taikytinas. Pareiškėja prideda Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštus, tačiau jų neginčija. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į anksčiau aptartus reikalavimus skundui, vertintinos kaip skundo reikalavimų neaiškumas ir nekonkretumas, dėl ko negalima apibrėžti skundu inicijuojamos bylos nagrinėjimo dalyko bei spręsti dėl ginčo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, t. y. spręsti, jog pareiškėja kelia ginčą dėl jos manymu teisines pasekmes sukeliančių būtent viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų.

Remiantis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kartu pažymėtina, kad ABTĮ 10 straipsnis įtvirtina teismo pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti pareiškėjai terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus, todėl nepagrįstai atsisakė priimti skundą, prieš tai pareiškėjai nesudaręs galimybės šį skundą patikslinti.

Dėl šios priežasties bei vadovaujantis 37 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią skundo priėmimo klausimą sprendžia administracinio teismo, kuriame skundas gautas, pirmininkas ar teisėjas, teisėjų kolegija nesprendžia dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodyto prašymo priimti skundą tenkinimo, o naikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos R. V., atstovaujančios nepilnamečio sūnaus F. V. interesams, atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui R. V., atstovaujančios nepilnamečio sūnaus F. V. interesams, skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas