AS-283-143/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-283-143/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00380-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja J. G. (toliau – pareiškėja) 2014 m. lapkričio 12 d. kreipėsi su skundu, kurį 2014 m. gruodžio 10 d. patikslino, į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti, t. y. pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais, atsakovų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau – VSDFV Utenos skyrius) sprendimą Nr. N1 SP5-751 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) sprendimą Nr. (11.1) I-805, taip pat pripažinti reikalavimą jai (patikslinant) grąžinti gautas išmokas neteisėtu ir nepagrįstu.

Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-10409-426/2013 nusprendė atsisakyti priimti jos skundą ir išaiškino, jog turi teisę pateikti skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo – VSDFV Utenos skyriaus – buveinė. Pažymėjo, jog gavusi VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. N1 SP5-751 sužinojo, kad buvo panaikintas 2013 m. vasario 15 d. jai suteiktas bedarbio statusas ir dėl šios priežasties iš jos reikalauja grąžinti paskirtas ir išmokėtas nedarbo socialinio draudimo išmokas.

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir grąžino pareiškėjai 100 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2014 m. spalio 27 d. (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p., 42 str. 1 d. 3 p.).

Teismas nurodė, kad 2014 m. lapkričio 24 d. nutartyje išaiškino pareiškėjai, jog skunde išdėstytas prašymas konstatuoti aplinkybes nelaikytinas tinkamu savarankišku skundo reikalavimu teismui, tačiau pareiškėja, šalindama skundo trūkumus ir formuluodama reikalavimus teismui, vėl formuluoja reikalavimą „pripažinti reikalavimą (...) neteisėtu ir nepagrįstu“, be to, neaiški ir šio reikalavimo esmė. Pareiškėja taip pat nepatikslino ir skundžiamų sprendimų datų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad kreipiantis teisminės gynybos skundas turi būti suformuluotas tiksliai, aiškiai ir konkrečiai, skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėja teismo nustatytu termino nepašalino 2014 m. lapkričio 24 d. nutartyje nurodytų trūkumų. Pažymėjo, jog ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu per teismo nustatytą terminą skundo trūkumai yra nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Teismas taip pat nurodė, kad pagal ABTĮ 32 straipsnio 1 dalį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą ne teismo tvarka, su juo nesutinkanti šalis gali apskųsti administraciniam teismui per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. VSDFV 2014 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. (11.1) I-8052 yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas dėl VSDFV Utenos skyriaus sprendimo Nr. N1 SP5-751, todėl skundas Panevėžio apygardos administraciniam teismui turėjo būti paduotas per 20 dienų nuo VSDFV sprendimo gavimo dienos. Remdamasis pateiktu voku, teismas nustatė, kad pareiškėja VSDFV sprendimą gavo 2014 m. spalio 8 d., todėl paskutinė diena skundui paduoti buvo 2014 m. spalio 28 d., skundas Panevėžio apygardos administraciniam teismui paduotas tik 2014 m. lapkričio 12 d. (pagal pašto žymą), t. y. praleidus įstatymo nustatytą terminą. Atnaujinti praleisto termino pareiškėja neprašė. ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti skundą, jeigu praleistas skundo padavimo terminas ir pareiškėjas jo atnaujinti neprašo. Teismas konstatavo, kad, paaiškėjus, jog pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti, skundas atsisakytinas priimti šiuo pagrindu. Pažymėjo, kad ABTĮ 34 straipsnis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, numatytų ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Teismas nurodė, kad, paduodama skundą, pareiškėja sumokėjo žyminį mokestį. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas, kai atsisakoma priimti skundą. Todėl sumokėtą žyminį mokestį teismas grąžino jį sumokėjusiam asmeniui.

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį ir priimti nagrinėti skundą.

Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog teise kreiptis į teismą pasinaudojo nustatytu laiku, bet kreipusis į klaidingą teismą kreipimasis užtruko, nes norėdama kreiptis į Panevėžio apygardos administracinį teismą turėjo susigrąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktus dokumentus. Pažymi, kad skunde nurodė faktines aplinkybes ir stengėsi reikalavimą suformuluoti kiek galėdama konkrečiau ir tiksliau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėja iš esmės ginčija VSDFV Utenos skyriaus 2014 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. NI_SP5-751 „Dėl J. G. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo“ ir VSDFV 2014 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (11.1) I-8052 „Dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos“. Pareiškėja pasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d.), todėl, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 4 dalimi, ABTĮ 32 straipsnio 1 dalimi, į teismą ji galėjo kreiptis per dvidešimt dienų nuo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo gavimo dienos. Paminėtas VSDFV 2014 m. spalio 3 d. sprendimas Nr. (11.1) I-8052 ir yra išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimas, priimtas dėl pareiškėjos skundo. Taigi svarbu yra nustatyti šio sprendimo gavimo dieną, su kuria sietina termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžia. Remdamasis pareiškėjos, vykdant teismo įpareigojimą, pateiktu voku, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad VSDFV sprendimą ji gavo 2014 m. spalio 8 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši data, ant voko priklijuotame lapelyje laiškininko pažymėta kaip pranešimo palikimo data, pati savaime nepatvirtina, jog būtent šią dieną pareiškėja gavo aptariamą sprendimą. Nesant tikslių duomenų apie skundžiamo akto gavimo datą, teismas, remdamasis operatyvumo principu, pats turėtų išreikalauti šiuos įrodymus iš uždarosios akcinės bendrovės „Greitasis kurjeris“, kurios teikiamomis pašto paslaugomis naudojosi VSDFV, siųsdama pareiškėjai sprendimą (ABTĮ 57 str. 4 d.).

Be to, vadovaujantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 34 str. 2 d.). Pareiškėja skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, iš esmės paaiškino kreipimosi į Panevėžio apygardos administracinį teismą aplinkybes, paminėdama, kad prieš tai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau prašymo atnaujinti terminą nepareiškė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėtų padėti pareiškėjai įgyvendinti jos procesines teises (ABTĮ 10 str.) ir išaiškinti jos teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti.

Atsižvelgusi į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti skundą turi būti panaikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas turi išreikalauti įrodymus dėl VSDFV sprendimo gavimo datos, taip pat turi išaiškinti pareiškėjai jos teisę teikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinančius įrodymus.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė