A-261-31-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-31/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01079-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija: 4.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. V. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Prienų rajono savivaldybės administracijai, V. B., O. A., Z. L., G. M. ir D. B., dėl įsakymo, rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja V. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5-12), kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos 2012 m. liepos 5 d. įsakymo „Dėl Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-778 (toliau – ir Įsakymas) 2.3 punktu patvirtinto Žemės sklypų, reikalingų fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių eksploatavimui sąrašo 5 punkto dalį dėl žemės sklypo Nr. 726, (duomenys neskelbtini), suformavimo jai priklausančiame žemės sklype Nr. 214-1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. lSS-(7.5)-1805.

Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 4,66 ha (Nr. 214-1) ir 0,61 ha (Nr. 214-3) žemės sklypai (bendras plotas 5,27 ha) (duomenys neskelbtini). Šiuos žemės sklypus jai 2002 m. spalio 28 d. padovanojo motina O. Č. Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėja ginčijamu 2012 m. liepos 5 d. įsakymu patvirtino Žemės sklypų, reikalingų fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių eksploatavimui sąrašą, kurio 5 punkte įrašytas 0,56 ha žemės sklypas Nr. 726, (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas ir pobūdis – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams. Iš ginčijamu įsakymu patvirtinto Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ištraukos matyti, kad žemės sklypas Nr. 726 yra 4 m pločio naujai suprojektuotas kelias. Šio žemės sklypo (kelio) Nr. 726 dalis suprojektuota jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 214-1 sąskaita, be jos, kaip žemės sklypo savininkės, sutikimo ir pažeidžia jos nuosavybės teises. Šį įsakymą pareiškėja apskundė NŽT, tačiau ši 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-1805, NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos 2012 m. liepos 5 d. įsakymą paliko galioti, nurodydama, kad 4 m pločio ginčo kelias jos motinai O. Č. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 69-4414, atkuriant nuosavybės teises į žemę, nebuvo įskaičiuotas į žemės sklypo Nr. 214-1 plotą, o žemės sklypo 1996 m. liepos 4 d. Nr. 214-1 planas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, be to, žemės sklypas Nr. 214-1 ir 4 m pločio ginčo kelias pažymėti teritorijų planavimo dokumente – Naujosios Ūtos kadastro vietovės preliminariniame žemėtvarkos projekte.

Nurodė, kad su minėtais sprendimais nesutinka, kadangi Naujosios Ūtos kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini), toje vietoje, kur yra jai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantys žemės sklypai, iki nuosavybės teisių atkūrimo kelių apskritai nebuvo, nes toje vietoje buvo plyni laukai.

Pažymėjo, kad pareiškėjos motinai O. Č., nuosavybės teisės, lyginant su kitais kaimynais, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, atkurtos vėliausiai. Visi privažiavimo prie žemės sklypų klausimai buvo išspręsti dar iki 1996 m. lapkričio 18 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 69-4414, kuriuo O. Č. atkurtos nuosavybės teisės į 5,27 ha, suformuojant du žemės sklypus Nr. 214-1 ir 214-3. Pirmiausia buvo sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo į G. M. žemės sklypą Nr. 153 ir buvo suformuotas 4 m pločio, 0,07 ha kelias, vedantis į G. M. žemės sklypą. Šis kelias atskyrė pareiškėjos žemės sklypus Nr. 214-1 ir 214-3, jis aiškiai parodytas 1998, 1999, 2005 metų Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Šis kelias ir yra tas bendro naudojimo kelias, kuris neįskaičiuotas į pareiškėjos žemės sklypo plotą. NŽT nepagrįstai nusprendė, kad bendro naudojimo 0,07 ha kelias yra ginčo kelias jos žemės sklypo vakarinėje dalyje, o ne kelias, skiriantis jai priklausančius žemės sklypus Nr. 214-1 ir 214-3, kuris pažymėtas žemės sklypo Nr. 214-3 laikinajame plane, Nekilnojamojo turto registro kadastro žemėlapio ištraukoje, 1998, 1999, 2005 metų Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose.

Taip pat nurodė, kad, atkuriant nuosavybės teises jos motinai O. Č., galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“, kurio 2.17. punktas nustatė, kad Valstybinis žemėtvarkos institutas preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu rengia kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą: patikslina suprojektuotas žemėnaudų ribas, numato sodybų, kelių, kitų statinių išdėstymą, įvertina žemės sklypus, parengia projekto ekonominio ir ekologinio pagrindimo medžiagą.

Minėtu nutarimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 7 punktas nustato, kad yra kelios žemėtvarkos projektavimo darbų stadijos: parengiamieji žemėtvarkos darbai, preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, jo derinimas bei tvirtinimas, projekto elementų ženklinimas vietoje ir teisinis žemės priklausomybės fiziniams ir juridiniams asmenims įforminimas. Metodikos 38 punktas nustato, kad preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas, tai kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija.

Pagal metodikos 51.6 punkto grafinėje kompleksinio projekto dalyje (brėžinyje) turi būti pažymėtas kelių tinklas, kurį sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, apylinkės bendrojo naudojimo keliai (vieškeliai), esami ir projektuojami ūkių vidaus keliai (tvirtos dangos), privažiavimai prie sodybų, miškų, gamybinių statinių, kultūros paminklų. Dėl šių priežasčių preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas yra tik viena iš žemėtvarkos projektavimo darbų stadijų, preliminarus projektas nėra galutinis dokumentas, sukeliantis teisines pasekmes.

Preliminarus projektas yra darbinė medžiaga, kuri yra tikslinama, galutinis projektavimo rezultatas yra kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas, suderintas ir patvirtintas atitinkamų institucijų. Minėto nutarimo galiojimo laiku (iki 1998 m. balandžio 9 d.) kompleksinis Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas neparengtas, su atitinkamomis institucijomis nesuderintas ir nepatvirtintas. 1998 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 384 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“.

Šiuo nutarimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 9 punktas nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodamos ar nuomojamos valstybinės žemės sklypai, nustatomos jų ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Pirmasis Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kaip galutinio projektavimo rezultatas, buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415. Taigi, tik šis Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsniu, projektuojami keliai. Šiame projekte suprojektuotas bendro naudojimo kelių tinklas pažymėtas raudonai. Bendro naudojimo kelias tretiesiems suinteresuotiems asmenims patekti į jų žemės sklypus suprojektuotas tokiu būdu, kaip tai buvo numatyta M. G. (dabartinė savininkė D. B.) 1995 m. rugsėjo 30 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte: „kelias paliekamas einantis nuo V. L., pratęsiant statmenai iki bandokelio. Bandokelis paliekamas taip pat kaip kelias ir į plotą neįskaičiuojamas.“

Kitas Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-07-8292. Jame aiškiai matyti, kad jokio kelio, kaip bendro naudojimo kelio, pareiškėjos žemės sklypo vakarinėje dalyje nėra, o privažiavimai kaimynams – tretiesiems suinteresuotiems asmenims, suprojektuoti.

Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Kauno apskrities viršininko 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 02-07-6497, taip pat aiškiai matyti suformuotas bendro naudojimo kelių tinklas ir matyti, kad joks bendro naudojimo kelias per pareiškėjos žemės sklypo Nr. 214-1 vakarinę dalį nenumatytas, neprojektuojamas.

Nei abrisas, nei laikinasis žemės sklypo planas nėra specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Abrisas yra skirtas lauko matavimo duomenims pažymėti. Abrisas nėra sklypo formavimą ar nuosavybės teises patvirtinantis dokumentas. Laikinasis žemės sklypo planas taip pat nėra specialusis teritorijų planavimo dokumentas. Analogišką ginčą dėl to paties ginčo kelio suprojektavimo tame pačiame, jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 214-1, be jos sutikimo, jau yra nagrinėjęs Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-151-402/2010 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011, kuris 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas.

Taigi, NŽT nepagrįstai teigia, kad laikinasis 1996 m. liepos 4 d. žemės sklypo Nr. 214-1 planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Ši nuostata Teritorijų planavimo įstatyme atsirado tik 2004 m. gegužės 1 d., įsigaliojus 2004 m. sausio 15 d. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. IX-1962, todėl tik po 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai gali būti prilyginti detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.

Nurodyti dokumentai patvirtina, kad visas žemės sklypas Nr. 214-1 pareiškėjai priklauso nuosavybės teise ir jame nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas 4 m pločio bendro naudojimo kelias jos žemės sklypo vakarinėje dalyje, todėl bet kokie žemės sklypų (kelių) projektavimai jos žemės sklypo Nr. 214-1 ribose ir jos žemės sklypo sąskaita, be jos, kaip savininkės, sutikimo yra šiurkštus jos nuosavybės teisių pažeidimas. Nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu aptariamas kelias teisiniu požiūriu neegzistavo (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-151-402/2010, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A858-2186/2011), minėto kelio pažymėjimas žemėtvarkos projekte de facto reiškia neegzistavusio kelio, einančio per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įteisinimą, taigi, faktiškai tai reiškia pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimą, iš esmės servituto nustatymą pareiškėjai privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 214-1 atžvilgiu.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 85-90) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad NŽT Prienų ir Birštono skyrius pareiškėjos ginčijamu įsakymu priėmė sprendimą, teisės aktų nustatyta tvarka, įteisinti vietinės reikšmės 4 m pločio kelią (kurio 0,07 ha ploto dalis yra įsiterpusi į žemės sklypą Nr. 214-1), jo ribas pažymint rengiamame Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Šis žemės sklypas suprojektuotas ne pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 214-1 sąskaita, todėl nepažeidžia jos nuosavybės teisių.

Pažymėjo, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą Nr. 214-1 Kauno apskrities viršininko administracijos 1996 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 07-5593 „Dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę ir mišką kaimo vietovėje Prienų rajone“ ir 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 69-4414 atkurtos pareiškėjos motinai O. Č. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad 4,66 ha žemės sklypas Nr. 214-1 suformuotas ir įregistruotas 1996 m. gruodžio 20 d., jam suteiktas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš atkuriant nuosavybės teises Naujosios Ūtos kadastro vietovės projekto autorė A. B. ir Naujosios Ūtos apylinkės agrarinės reformos tarnybos specialistas S. B. 1996 m. birželio 12 d. paženklino vietovėje pareiškėjos motinai grąžinamus natūra žemės sklypus Nr. 214-1 (4,66 ha – lauko žemė ir namų valda) ir Nr. 214-2 (4,97 ha lauko žemė). Žemės sklypo Nr. 214-1 1996 m. birželio 12 d. abrise ir 1996 m. liepos 4 d. šio žemės sklypo plane yra pažymėtas 4 m pločio vietinės reikšmės kelias, kuris pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi nuo žemės sklypo Nr. 214-3 iki žemės sklypo 192 kerta žemės sklypą Nr. 214-1. Šis kelias yra įsiterpęs į žemės sklypą Nr. 214-1 ir nėra įskaičiuotas į žemės sklypo plotą. Šią aplinkybę patvirtina žemės sklypo Nr. 214-1 žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kurioje nurodyta, kad žemės sklype Nr. 214-1 įsiterpę kontūrai Nr. 1 yra kelias 4 m, kurio plotas yra 0,07 ha. Be to, O. Č. Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo 1996 m. birželio 12 d. akte bei žemės sklypo Nr. 214-1 plane savo parašais patvirtino, kad sutinka su paženklinto vietovėje žemės sklypo plotu, ribomis ir vietinės reikšmės keliu, kertančiu žemės sklypą Nr. 214-1.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo O. Č. metu žemės reformos darbai kaimo vietovėje buvo vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 1075) nustatyta tvarka. Šio nutarimo 1.7.1 punktas reglamentavo, kad preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuojami numatomi privatizuoti žemės sklypai asmenims, susigrąžinantiems žemę ir mišką natūra ūkininko ūkiui steigti, jeigu jie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka pripažinti pasirengusiais ūkininkauti, o jų susigrąžinama žemė sudaro ne mažiau kaip 3 hektarus žemės ūkio naudmenų. Vadovaujantis šiuo teisės aktu, Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte buvo suformuotas O. Č. natūra grąžintinas žemės sklypas Nr. 214-1, kuriame yra pažymėtas 4 m pločio projektuojamas kelias, kuris pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi kerta žemės sklypą Nr. 214-1 iki žemės sklypo Nr. 192. Minėto nutarimo 1.15 punktas nustatė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo priimami pagal preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų žemės sklypų charakteristikas ir apylinkės agrarinės reformos tarnybų išvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir parengiami žemės nuosavybę ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai. Todėl nuosavybės teisių atkūrimo O. Č. metu teisės aktuose buvo numatyta galimybė atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, suformuotus preliminariuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose. Su visomis institucijomis preliminarus projektas buvo suderintas ir 1993 m. vasario 26 d. Prienų rajono valdyba protokolu Nr. 2 pritarė Naujosios Ūtos preliminariam žemės reformos žemėtvarkos projektui, kaip ir numatyta minėto nutarimo 1.13 punkte.

Žemės reformos žemėtvarkos projektai pradėti rengti 1998 metais, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimui Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882). Pirmasis Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“. Nuosavybės teisės pareiškėjos motinai atkurtos iki 1998 metų. Pagal atkūrimo metu galiojusius teisės aktus, žemės sklypas į kurį atkurtos nuosavybės teisės O. Č. buvo suformuotas preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte, pažymėtos jo ribos, jame esanti situacija, įsiterpęs 4 m pločio kelias taip, kaip nurodyta Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte, žemės sklypo plane bei abrise. Tai, kad žemės sklype yra kelias, patvirtina į bylą pateiktos 1997 m., 2005 m., 2009 m. ortofotografinių žemėlapių kopijos.

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-151-402/2010 panaikino Kauno apskrities viršininko 2008 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 02-07-7975 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2007-09-18 įsakymo Nr. 02-07-9884 pakeitimo“, tačiau liko galioti Kauno apskrities viršininko 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 02-07-9884 „Dėl Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patikslinimo“, kurio 1 punktu buvo pažymėti projekte natūroje esantys keliai pagal pridedamą planą. Šiame plane pareiškėjai nuosavybės teise valdomame sklype Nr. 214-1 pažymėtas esamas 4 m pločio ginčo kelias (ruda spalva). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011 palikdamas galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimą nepakeistą, nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu byloje aptariamas ginčo kelias, pažymėtas žemės sklypo Nr. 214-1 plane, kaip kertantis žemės sklypą Nr. 214-1, tinkamai nebuvo įteisintas, taip pat nurodė, kad ginčo kelio pažymėjimas žemės reformos žemėtvarkos projekte galimas tik teisės aktų nustatyta tvarka įteisinus minėtą kelią. Pažymėtina tai, kad nagrinėjant šią administracinę bylą nei pirmosios instancijos teismui, nei Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nebuvo pateiktas Naujosios Ūtos kadastro vietovės preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas. Atsižvelgiant į tai, NŽT Prienų ir Birštono skyrius pagrįstai 2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 10VĮ-(14.10.2)-778 „Dėl Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ priėmė sprendimą, teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti vietinės reikšmės 4 m pločio kelią (kurio 0,07 ha ploto dalis yra įsiterpusi į žemės sklypą Nr. 214-1), jo ribas pažymint rengiamame Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte.

Tretieji suinteresuoti asmenys Prienų rajono savivaldybės administracija, V. B., O. A. ir Z. L. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 8 d. sprendimu (b. l. 140–148) pareiškėjos skundą patenkino. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos 2012 m. liepos 5 d. įsakymo „Dėl Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-778 2.3 punktu patvirtinto Žemės sklypų, reikalingų fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių eksploatavimui sąrašo 5 dalį dėl žemės sklypo Nr. 726 (plotas – 0,56 ha), (duomenys neskelbtini), suformavimo bei panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. lSS-(7.5)-1805.

Teismas nustatė, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėja ginčijamo 2012 m. liepos 5 d. įsakymo 2.3 punktu patvirtino Žemės sklypų, reikalingų fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių eksploatavimui sąrašą, kurio 5 punkte įrašytas 0,56 ha žemės sklypas Nr. 726, (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas ir pobūdis – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (b. l. 33-36). Iš ginčijamu įsakymu patvirtinto Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, ištraukos, matyti, kad žemės sklypas Nr. 726 yra 4 m ploto suprojektuotas kelias (b. l. 37). Priimtą įsakymą pareiškėja apskundė, tačiau NŽT 2012 m. rugsėjo 27 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-1805 NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos 2012 m. liepos 5 d. įsakymą paliko galioti, nurodydama, kad 4 m pločio ginčo kelias, pareiškėjos motinai Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 69-4414 atkuriant nuosavybės teises į žemę, nebuvo įskaičiuotas į žemės sklypo Nr. 214-1 plotą, o žemės sklypo 1996 m. liepos 4 d. Nr. 214-1 planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatomis prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, be to, žemės sklypas Nr. 214-1 ir 4 m pločio ginčo kelias pažymėti teritorijų planavimo dokumente – Naujosios Ūtos kadastro vietovės preliminariniame žemėtvarkos projekte (b. l. 17-21). Iš ginčijamo Įsakymo ir prie jo pridėto projekto papildymo (b. l. 33-37) turinio matyti, kad ginčijamu Įsakymu, be kita ko, yra patvirtintas Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, šiame projekte atvaizduojant per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą einantį 4 metrų pločio kelią.

Teismas pažymėjo, kad analogišką ginčą dėl to paties ginčo kelio suprojektavimo tame pačiame, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 214-1, be jos sutikimo jau yra išnagrinėjęs Kauno apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, jog nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas (prijungta administracinė byla Nr. I-151-402/2010, I t., b. l. 240-242). Kaip pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje, nuosavybės teisių atkūrimo į aptariamą žemės sklypą Nr. 214-1 momentu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (1995 m. gegužės 11 d. redakcija) 7 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (Žin., 1992, Nr. 33-1017) 7 punkte pateiktą apibrėžimą („III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų“) byloje aptariamas kelias, kuris, kaip teigia atsakovas, de facto kaip kelias egzistavo pareiškėjos motinai 1996 m. lapkričio 18 d. atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 214-1, galėtų būti laikomas III kategorijos vietiniu keliu. Minėtų Nurodymų 9 punkte numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o 17 punkte numatyta, kad vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą Įsakymą, vadovavosi ne tik žemės sklypo abrisu ir laikinuoju žemės sklypo planu, bet ir Naujosios Ūtos preliminariu žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriam 1993 m. vasario 26 d. pritarė Prienų rajono valdyba (apžiūrėtas teismo posėdžio metu) ir apie kurio buvimą nebuvo žinoma, nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-151-402/2010. Iš Naujosios Ūtos preliminaraus žemės reformos žemėtvarkos projekto matyti, kad sklype 214-1 pažymėtas 4 m pločio projektuojamas/suprojektuotas kelias, kuris kerta žemės sklypą Nr. 214-1 iki žemės sklypo Nr. 192 (b. l. 28, 30).

Teismas nurodė, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo O. Č. metu (1996 m. lapkričio 18 d., b. l. 101) žemės reformos darbai kaimo vietovėje buvo vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatyta tvarka. Atsakovas teisingai nurodė, kad šio nutarimo 1.15 punktas nustatė, jog sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atkūrimo priimami pagal preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų žemės sklypų charakteristikas ir apylinkės agrarinės reformos tarnybų išvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir parengiami žemės nuosavybę ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai.

Tuo pačiu, minėto nutarimo 1.12 punktas nustatė, kad parengti ir suderinti preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai (pradedant nuo 1994 metų), iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, apsvarstomi apylinkės agrarinės reformos tarnyboje, rajono valdyboje, Žemės ūkio ministerijos sudarytoje komisijoje, Miškų ūkio ministerijos sudarytoje komisijoje. Nutarimo 1.13 punktas numatė, kad rajonų valdybos, įvertinusios ministerijų komisijų, apsvarsčiusių preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, pastabas ir pasiūlymus, organizuoja šių projektų tikslinimą, pakartotinai apsvarsto juos rajono valdyboje ir priima sprendimus dėl pritarimo projektams.

Išvardintų normų analizė teismui leido konstatuoti, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo O. Č. metu sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę ar mišką atkūrimo galėjo būti priimtas tik pagal tokį preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris turėjo būti parengtas, suderintas ir patvirtintas Prienų rajono valdybos po 1994 metų, atlikus visą minėtame nutarime numatytą procedūrą. Atsakovo pateiktas preliminarus žemėtvarkos projektas Prienų rajono valdybos buvo patvirtintas 1993 m. vasario 26 d., t. y. iki 1994 metų, todėl jis negali būti dokumentu, iš kurio būtų galima spręsti, kad pareiškėjos motinos nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas.

Be to, teismas pažymėjo, kad preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas yra tik kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija, o galutinis projektavimo rezultatas yra kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas, suderintas ir patvirtintas atitinkamų institucijų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 38 p.), kuris buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d.

įsakymu Nr. 07-6415 (b. l. 56, 57), tačiau jame jokio kelio, kaip bendro naudojimo kelio, pareiškėjos žemės sklypo vakarinėje dalyje nėra pažymėta.

Atsakovo paaiškinimus, kad faktą, jog ginčijamas kelias yra įsiterpęs į žemės sklypą Nr. 214-1 ir nėra įskaičiuotas į žemės sklypo plotą, patvirtina žemės sklypo Nr. 214-1 žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kurioje nurodyta, kad žemės sklype Nr. 214-1 įsiterpę kontūrai Nr. 1 yra kelias 4 m, kurio plotas yra 0,07 ha, teismas laikė nepagrįstais. Kaip matyti iš žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelės, kelias 4 m, kurio plotas yra 0,07 ha, yra įsiterpęs žemės sklype, kurio plotas yra 5,27 ha, t. y. iš esmės tai tik patvirtina pareiškėjos poziciją, kad šis kelias yra įsiterpęs (tuo pačiu ir neįskaičiuotas į pareiškėjos žemės sklypo plotą) tarp jai nuosavybės teise priklausančių dviejų sklypų: 214-1 (plotas – 4,66 ha) ir 214-3 (plotas – 0,61 ha), kurių bendras plotas yra 5,27 ha, o ne sklype 214-1. Taip pat visiškai nepagrįstas atsakovo paaiškinimas, kad pareiškėjos motina sutiko su vietinės reikšmės keliu, kertančiu žemės sklypą Nr. 214-1, pasirašydama Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo 1996 m. birželio 12 d. akte. Kaip matyti iš šio akto, jame nėra jokių duomenų apie tai, kad per sklypą 214-1 eina vietinės reikšmės kelias (b. l. 48). Be to, iš pareiškėjos teismui parengto bendro abiejų žemės sklypų Nr. 214-1 ir Nr. 214-3 geodezinio plano matyti, kad, atlikus kadastrinius matavimus, šių dviejų žemės sklypų plotas yra 5,0223 ha (žemės sklype esančio ginčijamo kelio plotas iš žemės sklypų ploto neišminusuotas), t. y. 0,2477 ha mažesnis (5,27 ha – 5,0223 ha = 0,2477 ha), nei atkurta nuosavybė pagal Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. 69-4414 (prijungta administracinė byla Nr. I-341-554/2009 I t., b. l. 191), kas tik patvirtina pareiškėjos paaiškinimus, jog jai nuosavybės teise valdomame žemės sklype Nr. 214-1 nėra įsiterpusio kito žemės sklypo (kelio). Pažymėta, kad įrodymų, paneigiančių šio geodezinio plano matavimus, atsakovas nepateikė.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog aptariamas kelias nuosavybės teisių O. Č. atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu buvo nurodytas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar registruotas vietos savivaldybėje. Be to, aptariamo žemės sklypo Nr. 214-1 registracijos dokumentuose, t. y. 2012 m. rugpjūčio 3 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat nėra duomenų apie per minėtą sklypą einantį kelią (b. l. 38, 39); aptariamas kelias nenurodytas ir VĮ Registro centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje (b. l. 40). Minėtą faktinę aplinkybę, kad nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu de jure aptariamas kelias įteisintas nebuvo, iš dalies patvirtina ir paties atsakovo elgesys, nes, kol dėl naudojimosi aptariamu keliu nebuvo kilęs ginčas, Kauno apskrities viršininko įsakymais: 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415, 1999 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 02-07-8292 ir 2005 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 02-07-6497, patvirtintuose Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuose aptariamas kelias žemės sklype Nr. 214-1 nebuvo pažymėtas (b. l. 56-62).

Teismas padarė išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu byloje aptariamas kelias, pažymėtas prie ginčijamo Įsakymo pridėtame plane kaip kertantis žemės sklypą Nr. 214-1, tinkamai nebuvo įteisintas, todėl konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo žemėtvarkos projekte pažymėti kelią, kuris de jure neegzistuoja, teisės aktai atsakovui tokios teisės nesuteikia. Atsižvelgiant į tai, minėto kelio pažymėjimas žemėtvarkos projekte de facto reiškia neegzistavusio kelio, einančio per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įteisinimą, taigi, faktiškai tai reiškia pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimą, iš esmės servituto nustatymą pareiškėjai privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo Nr. 214-1 atžvilgiu. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, padaryta išvada, kad byloje aptariamas atvejis nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąrašą atvejų, kuomet atsakovas turi teisę administraciniu aktu nustatyti servitutą. Šiuo atveju pažymėta, kad, jei atitinkamiems asmenims kyla sunkumų naudojantis jiems priklausančiais žemės sklypais, turėtų būti siekiama sutarimo dėl servituto nustatymo, o jeigu savininkai nesusitaria ir nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį, servitutas nustatomas teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.126 str. 1 d.).

III. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (b. l. 155-161) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos motinai metu galiojusius teisės aktus, reglamentavusius žemės reformos vykdymo tvarką kaimo vietovėje, todėl nepagrįstai sprendė, kad Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinis projektas, kuriam 1993 m. vasario 26 d. protokolu Nr. 2 pritarė Prienų rajono valdyba, nėra dokumentas, iš kurio būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo ginčo kelias.

Nuosavybės teisių į žemę atkūrimo O. Č. metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ (Žin., 1993, Nr. 1075) (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 785), kuriame buvo numatyta, kad iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, žemės reformos darbai kaimo vietovėje vykdomi šiame nutarime nustatyta tvarka.

Šio nutarimo 1.7.1 punktas reglamentavo, kad preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuojami numatomi privatizuoti žemės sklypai asmenims, susigrąžinantiems žemę ir mišką natūra ūkininko ūkiui steigti, jeigu jie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka pripažinti pasirengusiais ūkininkauti, o jų susigrąžinama žemė sudaro ne mažiau kaip 3 hektarus žemės ūkio naudmenų. Vadovaujantis šiuo teisės aktu, Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte buvo suformuotas O.

Č. natūra grąžintinas žemės sklypas Nr. 214-1, kuriame yra pažymėtas 4 m pločio projektuojamas kelias, kuris pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi kerta žemės sklypą Nr. 214-1 iki žemės sklypo Nr. 192. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 1.15 punktas nustatė, kad sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atkūrimo priimami pagal preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų žemės sklypų charakteristikas ir apylinkės agrarinės reformos tarnybų išvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir parengiami žemės nuosavybę ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai.

Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinis projektas suderintas su Prienų rajono aplinkos apsaugos inspekcija, Prienų miškų urėdija, Naujosios Ūtos apylinkės agrarinės reformos tarnyba, Prienų rajono valdybos žemėtvarkos skyriumi, kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 1.11 punkte. 1993 m. vasario 26 d. protokolu Nr. 2 šiam preliminariam projektui pritarė Prienų rajono valdyba (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 1.13 punktas).

Taigi, Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinis projektas buvo parengtas ir jam pritarta laikantis tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo.

Nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos motinai metu galiojo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 1-13), kuriuo patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika (toliau – Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodika) taip pat numatė, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos pagal preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. balandžio14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-359/2004, pažymėjo, kad Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 38-64 punktai, reglamentavę preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimą, teisinio pagrindo keisti patvirtintame preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotas žemės sklypų ribas, remiantis kuriomis buvo atkurtos nuosavybės teisės ir žemė suteikta naudotis, nenumatė. Taigi, pirmajame Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, plane turėjo būti pažymėtas žemės sklypas Nr. 214-1, į kurį 1996 m. lapkričio 18 d. atkurtos nuosavybės teisės O. Č., toks, koks jis buvo suformuotas Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariame projekte bei atsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus. Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte, žemės sklypo Nr. 214-1 1996 m. birželio 12 d. abrise ir 1996 m. liepos 4 d. plane yra pažymėtas 4 m pločio vietinės reikšmės kelias, kuris pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi nuo žemės sklypo Nr. 214-3 iki žemės sklypo Nr. 192 kerta žemės sklypą Nr. 214-1.

2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalį. Teismas netinkamai įvertino žemės sklypo Nr. 214-1 1996 m. birželio 12 d. abrisą (b. l. 94) ir žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelę (b. l. 95). Teismas nusprendė, kad minėti dokumentai patvirtina pareiškėjos poziciją, kad 4 m pločio kelias yra įsiterpęs (tuo pačiu ir neįskaičiuotas į pareiškėjos žemės sklypo plotą) tarp jai nuosavybės teise priklausančių dviejų sklypų: 214-1 (plotas – 4,66 ha) ir 214-3 (plotas – 0,61 ha), kurių bendras plotas yra 5,27 ha, o ne žemės sklype 214-1. Ši teismo išvada yra klaidinga. Žemės sklypo Nr. 214-1 žemės plotų skaičiavimo lentelėje (b. l. 95) nurodyta, kad žemės sklype Nr. 214-1 įsiterpę kontūrai Nr. 1 – yra kelias 4 m (lentelės 3 skiltis), kurio plotas yra 0,07 ha (lentelės 8 skiltis). 1996 m. birželio 12 d. abrise (b. l. 94) pažymėtas 4 m pločio kelias, kurio 77 m įsiterpę tarp pareiškėjai priklausančių žemės sklypų Nr. 214-3 ir 214-1, o 100 m – kerta žemės sklypą Nr. 214-1 iki žemės sklypo Nr. 192 ribos. Bendras kelio ilgis 177 m, kuriuos padauginus iš 4 m pločio, gaunamas kelio plotas – 708 m2 arba 0,0708 ha. Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šiuos byloje esančius įrodymus ir neteisingai sprendė, kad žemės sklypo abrisas ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė neįrodo, kad ginčo kelias nėra įskaičiuotas į žemės sklypo Nr. 214-1 plotą.

Taip pat teismas nurodė, kad pareiškėjos teismui parengtas žemės sklypų Nr. 214-1 ir 214-3 kadastrinių matavimų planas patvirtina, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomame žemės sklype Nr. 214-1 nėra įsiterpusio kelio, kadangi, atlikus kadastrinius matavimus (žemės sklype esančio ginčijamo kelio plotas iš žemės sklypų ploto neišminisuotas), šių dviejų žemės sklypų plotas yra 0,2477 ha mažesnis negu atkurta Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 69-4414. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24- 635; 1997, Nr. 69-1735) 21 straipsnio 3 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (Žin., 1998, Nr. 33-882; 2005, Nr. 66-2359; 2011, Nr. 105-4924) 2.11 punkte bei šiuo nutarimu patvirtintame Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos apraše reglamentuota, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos, o nustatytas sklypo ploto skirtumas, viršijantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatytą leistiną matavimo tikslumą, žemės sklypo savininkui kompensuojamas.

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys tikslinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1539), nustatyta tvarka. Žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo ir kadastro duomenų bylos tikslinimo bei sprendimų patvirtinti nustatytus kadastro duomenis ar pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis tvarka yra reglamentuota Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. sausio 4 d.

įsakymu Nr. lP-(1.3.)-2 (Žin., 2012, Nr. 4-134). Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad jos nuosavybės teise valdomų žemės sklypų kadastro duomenų bylos buvo pateiktos tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriui. Todėl pareiškėjos teismui pateiktas žemės sklypų kadastrinių matavimų planas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka nėra suderintas Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo, negali būti vertinamas kaip įrodymas, patvirtinantis, kad ginčo kelias nėra įsiterpęs į pareiškėjos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą.

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė įrodymų, kad ginčo kelias nuosavybės teisių O. Č. atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu buvo nurodytas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose ar registruotas vietos savivaldybėje. Be to, aptariamo žemės sklypo Nr. 214-1 registracijos dokumentuose, t. y. 2012 m. rugpjūčio 3 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pat nėra duomenų apie per minėtą sklypą einantį kelią.

Akcentuotina tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos motinai metu ginčo kelias buvo pažymėtas Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminariniame projekte. Šią aplinkybę patvirtina ištrauka iš Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinio projekto (b. l. 102, 103) bei teismo posėdžio metu pažiūrėtas Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinis projektas.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-164-320/2011 (Žin., 2011, Nr. 130-6173) pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra jokių duomenų apie žemės sklype esantį kelią, tik patvirtina tai, kad žemė, užimta ginčo keliu, į šio žemės sklypo plotą nėra įskaityta. Taigi, pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo Nr. 214-1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2012 m. rugpjūčio 3 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad ginčo kelias į žemės sklypo Nr. 214-1 plotą įskaitytas nebuvo.

Tai, kad žemės sklype yra kelias, patvirtina ir teismui pateiktos 1997 m., 2005 m., 2009 m. ortofotografinių žemėlapių kopijos. Pažymi tai, kad Prienų rajono savivaldybės tarybos 2010 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T3-25 „Dėl specialiojo plano patvirtinimo“ patvirtintoje Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės viešųjų kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje ginčo kelias nebuvo pažymėtas todėl, kad Kauno apygardos administracinio teismas 2008 m. lapkričio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1106-554/2008 uždraudė Kauno apskrities viršininko administracijai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su kelių, V.

V. 4,66 ha žemės sklype (Nr. 214-1), (duomenys neskelbtini), nustatymu, ženklinimu, įtraukimu į Prienų rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių išdėstymo žemėtvarkos schemą bei įrengimu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 165-170) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinis skundas

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 174-175), kuriame prašo šį skundą patenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. M. pateikė atsiliepimą į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 178-179), kuriame prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. 1994 m., atkuriant nuosavybės teises, iš visų nuosavybei atkurti pretendentų, esančių (duomenys neskelbtini), pirmiausiai buvo pamatuotas 2,78 ha žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) trečiojo suinteresuoto asmens G. M. vyrui J. M. ir jo seseriai V. K.. Kadangi prie minėto žemės sklypo buvo būtinas privažiavimas, jį skubiai savo lėšomis įsirengė. Kadangi kaimynei O. Č. dar nebuvo atkurtos nuosavybės teisės, žemė nematuota, todėl per jai numatomą atkurti žemės sklypą, iš šio sklypo buvo išskaičiuota 0,07 ha 4 metrų pločio tiesiam įvažiavimui į trečiojo suinteresuoto asmens ir jos vyro žemės sklypą. Žemėtvarkos darbuotojai ne vieną kartą nurodė, kad būtent šis kelias yra išimtas iš O. Č. žemės sklypo ploto. Tuo metu, t. y. 1994 m., nei į trečiojo suinteresuoto asmens ir jos vyro žemės sklypą, nei į kaimo tris sodybas jokio kelio nebuvo, o buvo tik pievos, kuriose ganėsi karvės. Šiuo metu tai liudija 1997 m. ortofotografiniai žemėlapiai. Trečiojo suinteresuoto asmens ir jos vyro įrengtu įvažiavimu į jų žemės sklypą pradėjo naudotis dar trijų sodybų savininkai. Jie naudojosi puse šio įvažiavimo kelio, toliau sukdami per O. Č. vakarinę žemės sklypo dalį ir dar per kitą žemės sklypą patekdami į savo sodybas. Už tai trečiajam suinteresuotam asmeniui nuostolių niekas neatlygino. 1995 m. trims kaimo sodyboms ir dar keliems žemės sklypams, esantiems už kanalo, buvo suprojektuotas kelias, per buvusį bandokelį, t. y. rytinėmis O. Č. ir M. G. žemės sklypų dalimis. Besitęsiant (duomenys neskelbtini) ginčams dėl kelių tinklo, 2012 m. pavasarį trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyrių. Iš 2012 m. gegužės 7 d. atsakymo aišku, kad įvažiavimas į trečiojo suinteresuoto asmens sodybą yra teisėtas bendro naudojimo kelias, teismų nenuginčytas. Šis įvažiavimo kelias aiškiai pažymėtas VĮ Registrų centro Kadastro žemėlapio ištraukoje ir yra išimtas iš O. Č. žemės, suformuotas patekimui tik į trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą.

2. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje teisingai nusprendė, kad bendro naudojimo 0,07 ha kelias yra tarp dviejų, dabar pareiškėjai priklausančių, žemės sklypų Nr. 214-1 (plotas 4,66 ha) ir 214-3 (plotas 0,61 ha), kuriuo trečiasis suinteresuotas asmuo patenka į savo žemės sklypą, bet ne viename žemės sklype Nr. 214-1. Tačiau iš apeliaciniame skunde išdėstytos medžiagos vėl tapo neaiški trečiojo suinteresuoto asmens įvažiavimo kelio vieta – jei minėtas 0,07 ha ploto ir 4 m pločio tiesus kelias nuo pusės daro posūkį į tris kaimo sodybas ir veda per O. Č., dabar pareiškėjos žemės sklypo vakarinę dalį, tokiu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo lieka be įvažiavimo kelio į savo sodybą. Apeliaciniame skunde apie trečiojo suinteresuoto asmens įvažiavimo kelią neužsiminta. Todėl paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Pareiškėja V. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus (b. l. 183-190), kuriame prašo šiuos skundus atmesti kaip nepagrįstus, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. 1993 m. Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinis projektas rengtas ir Prienų rajono valdyba jam pritarė (1993 m. vasario 26 d. protokolas Nr.

2) vadovaujantis tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ nuostatomis, kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos projektai“ (Valstybės žinios 1993-10-22, Nr. 55-1075) tuo metu dar nebuvo net priimtas. Atsižvelgiant į tai, atsakovo teiginiai, kad 1993 m.

Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinis projektas rengtas vadovaujantis Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos projektai“ yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių. Preliminaraus projekto rengimo ir tvirtinimo metu galiojo tik Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimas Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“, kuris nustatė preliminarių ir kompleksinių žemės reformos žemėtvarkos projektų santykį.

Šio nutarimo 2.17. punktas nustatė, kad valstybinis žemėtvarkos institutas preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindu rengia kompleksinį žemės reformos žemėtvarkos projektą: patikslina suprojektuotas žemėnaudų ribas, numato sodybų, kelių, kitų statinių išdėstymą, įvertina žemės sklypus, parengia projekto ekonominio ir ekologinio pagrindimo medžiagą. Minėtu nutarimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos 7 punktas nustato, kad yra kelios žemėtvarkos projektavimo darbų stadijos: parengiamieji žemėtvarkos darbai, preliminarinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimas, jo derinimas bei tvirtinimas, projekto elementų ženklinimas vietoje ir teisinis žemės priklausomybės fiziniams ir juridiniams asmenims įforminimas.

Metodikos 38 punktas nustato, kad preliminarinis žemės reformos žemėtvarkos projektas tai kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo pirmoji stadija. Pagal metodikos 51.6 punktą grafinėje kompleksinio projekto dalyje (brėžinyje) turi būti pažymėtas kelių tinklas, kurį sudaro valstybinės ir vietinės reikšmės keliai, apylinkės bendrojo naudojimo keliai (vieškeliai), esami ir projektuojami ūkių vidaus keliai (tvirtos dangos), privažiavimai prie sodybų, miškų, gamybinių statinių, kultūros paminklų. Preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas yra tik viena iš žemėtvarkos projektavimo darbų stadijų, galutinis projektavimo rezultatas yra kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas, suderintas ir patvirtintas atitinkamų institucijų.

Preliminarus žemės reformos žemėtvarkos projektas galioja iki bus parengtas kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Kompleksinis žemės reformos žemėtvarkos projektas nėra ir neprivalo būti identiškas preliminariam žemės reformos žemėtvarkos projektui. Minėto nutarimo galiojimo laiku (iki 1998 m. balandžio 9 d.) kompleksinis Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas neparengtas, su atitinkamomis institucijomis nesuderintas ir nepatvirtintas.

2. 1998 m. balandžio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 384 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“. Šiuo nutarimu patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarkos 9 punktas nustatė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuojami grąžinamos, perduodamos arba suteikiamos nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduodamos ar nuomojamos valstybinės žemės sklypai, nustatomos jų ribos, suprojektuojamas bendrojo naudojimo kelių tinklas, nustatoma pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės servitutai ir specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Pirmasis Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kaip galutinio projektavimo rezultatas, buvo patvirtintas Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415. Šis žemės reformos žemėtvarkos projektas, kaip teritorijų planavimo dokumentas, registruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre (2009 m. bylos I t., l. 148) Byloje nėra duomenų, kad be šio 1998 m. nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto Naujosios Ūtos kadastro vietos žemės reformos žemėtvarkos projekto Teritorijų planavimo dokumentų registre būtų registruoti kokie nors kiti šios teritorijos planavimo dokumentai, turintys teisinę galią. Taigi, 1993 m. Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos preliminarinis projektas yra tik pirmoji žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo stadija, todėl tik 1998 m. nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 patvirtintas Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 8 straipsniu, projektuojami keliai. Šiame projekte suprojektuotas bendro naudojimo kelių tinklas pažymėtas raudonai. Bendro naudojimo kelias tretiesiems suinteresuotiems asmenims patekti į jų žemės sklypus suprojektuotas pakeičiant preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, tokiu būdu, kaip tai buvo numatyta M. G. (dabartinė savininkė D. B.) 1995 m. rugsėjo 30 d. žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo akte.

3. Nepagrįstai teigiama, kad 1998 m. Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte turėjo būti pažymėtas 4 m pločio vietinės reikšmės kelias, kuris pietryčių-šiaurės vakarų kryptimi nuo žemės sklypo Nr. 214-3 iki žemės sklypo Nr. 192 kerta žemės sklypą Nr. 214-1. Tokiu būdu bandoma suformuoti nuomonę, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėja skundžiamo įsakymo dalimi neva teisėtai taiso Kauno apskrities viršininko administracijos 1998, 1999, 2005 metais padarytas klaidas, rengiant Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Tačiau jokių klaidų 1998 m. Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra, nes kelių tinklas vietovėje tinkamai suprojektuotas, numatytas privažiavimas į visus žemės sklypus. Šiuo atveju keičiamas jau suprojektuotas, įteisintas kelių tinklas, pažeidžiant pareiškėjos nuosavybės teises. Teismai, sprendę ginčą dėl kelio projektavimo pareiškėjos žemės sklypo vakarinėje dalyje administracine tvarka, jau yra aiškiai pasisakę, kad tokio 1998 m. Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių pakeitimas administracine tvarka esant ginčui yra negalimas. Tokiu būdu Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono žemėtvarkos skyriaus vedėja, priimdama ginčijamą įsakymą, viršijo savo kompetenciją, pažeidė teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus.

4. Apeliantų nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-359/2004, netaikytina šiam ginčui, kadangi tos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo tų faktinių aplinkybių, kurios nagrinėtos nagrinėjamoje byloje.

5. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo Nr. 1996-06-12 abrisas ir žemės sklypo žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelė, kaip ir pareiškėjos pateiktas žemės sklypo planas (2009 m. bylos l. 191) nėra nauji įrodymai byloje. Kauno apskrities valdytojo administracijos 1996 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. 69-4414 pareiškėjos motinai atkurtos nuosavybės teisės į tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini). Žemės sklypų plotai ir numeracija pagal 1996 m. laikinuosius žemės sklypų planus: 1. Žemės sklypas 4,66 ha – Nr. 214-1; 2. Žemės sklypas 4,97 ha – Nr. 214-2; 3. Žemės sklypas 0,61 ha – Nr. 214-3; Iš viso: 10,24 ha. Žemės sklypų Nr. 214-1 ir Nr. 214-3 ribos nesutampa su žemės sklypo, nuosavybės teise valdyto iki nacionalizacijos, ribomis. Šie žemės sklypai suformuoti taip, kad keliai, kurie natūroje susikerta sklypo viduryje, sudarytų išorinę žemės sklypo ribą. 1996 m. birželio 12 d. žemės sklypų ribų parodymo ir paženklinimo akte (b. l. 48), lentelėje, kurioje nurodomi žemės sklypų numeriai, vietovių pavadinimai, gražinamos natūra žemės plotas ir kt., nurodyti du žemės sklypai: Nr. 214-1, kuris yra 5,27 ha ir Nr. 214-2, kuris yra 4,97 ha ploto, iš viso 10,24 ha. T. y. šiame akte žemės sklypai Nr. 214-1 (4,66 ha) ir Nr. 214-3 (0,61 ha) parodyti kaip vienas 5,27 ha = 4,66 ha + 0.61 ha žemės sklypas Nr. 214-1. Žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelėje (b. l. 50) inžinierė A. B., žemės naudmenas ir plotus atskirai skaičiuoja 2 sklypams Nr. 214-1 (5,27 ha) ir Nr. 214-2 (4,97 ha) taip, kaip šie sklypai nurodyti 1996 m. birželio 12 d. žemės sklypų ribų parodymo ir paženklinimo akte. T. y. skaičiuojant žemės sklypui Nr. 214-1 naudmenų plotus, į šio sklypo plotą įskaičiuotas ir žemės sklypo Nr. 214-3 plotas – 0,61 ha, iš viso 5,27 ha. Grafoje – Žemės naudmenų pavadinimas – nurodyta – kelias 4 m pločio, į žemės sklypą įsiterpusių kontūrų plotis – 0,07 ha. T. y. į žemės sklypo Nr. 214-1 5,27 ha (4,66 + 0,61) plotą 0,07 ha ploto kelias neįskaičiuotas.

6. Nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) eiga, žemės naudmenų skaičiavimas apjungiant pareiškėjos žemės sklypus Nr. 214-1 (4,66 ha) ir Nr. 214-3 (0,61 ha) į vieną sklypą (5,27 ha), pareiškėjos žemės sklypo Nr. 214-3 laikinasis planas ir 1998, 1999, 2005 metų Naujosios Ūtos kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektai patvirtina, kad bendro naudojimo kelias tai yra kelias, kuris atskyrė žemės sklypus Nr. 214-1 ir Nr. 214-3.

7. Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba šioje byloje yra atsakovu, akivaizdu, kad pareiškėjos teikiami įrodymai šioje byloje negali priklausyti nuo tos institucijos, kurios veiksmus pareiškėja skundžia teismui, priešingu atveju būtų pažeistas šalių procesinis lygiateisiškumas. Pareiškėjos žemės sklypo planas (b. l. 191) pateiktas, siekiant parodyti, kad faktinis žemės sklypo plotas yra mažesnis, negu atkurta nuosavybės teisė, taip pat parodyti plano rengimo metu žemės sklype esančių kelių plotą. Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė teismui jokių įrodymų, kad pareiškėjos pateiktame plane žemės sklypo plotas, kelių plotas apskaičiuotas neteisingai.

8. Apeliantų cituojamo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-164-320/2011 faktinės aplinkybės visiškai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, todėl Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimo išvados vienoje byloje negali būti automatiškai taikomos kitoje administracinėje byloje, kitame kontekste, be to, teisminę praktiką pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o ne Panevėžio apygardos administracinis teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliaciniai skundai atmestini.

Byloje ginčas yra dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos 2012 m. liepos 5 d. įsakymo „Dėl Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-778 2.3 punktu patvirtinto Žemės sklypų, reikalingų fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių eksploatavimui sąrašo 5 punkto dalies dėl žemės sklypo Nr. 726, (duomenys neskelbtini), suformavimo pareiškėjai priklausančiame žemės sklype Nr. 214-1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. rugsėjo 27 d. rašto Nr. lSS-(7.5)-1805 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš ginčijamu Įsakymu patvirtinto Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo ištraukos matyti, kad žemės sklypas Nr. 726 yra 4 m pločio naujai suprojektuotas kelias, einantis per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Įvertinusi ginčijamo Įsakymo turinį ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad norint nustatyti, ar ginčijamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, o atsakovas, kiek tai susiję su pareiškėjos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu, turėjo kompetenciją patvirtinti Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą, visų pirma būtina nustatyti, ar nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjos motinai momentu sklype Nr. 214-1 buvo teisės aktų nustatyta tvarka suprojektuotas kelias, kurį, kaip nurodo atsakovas, kilo poreikis pažymėti vėliau patvirtintame atitinkamos kadastrinės vietovės žemėtvarkos projekte.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad analogišką ginčą dėl to paties ginčo kelio suprojektavimo tame pačiame, pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 214-1, be jos sutikimo, jau yra nagrinėjęs Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-151-402/2010 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011, kuris 2011 m. gegužės 23 d. nutartyje nurodė, kad žemės sklypo abrisas ir laikinasis žemės sklypo planas nėra tie dokumentai, iš kurių būtų galima spręsti, kad nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas. Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nuosavybės teisių atkūrimo į aptariamą žemės sklypą Nr. 214-1 momentu galiojusio Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (1995 m. gegužės 11 d. redakcija) 7 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad vietinės reikšmės kelius registruoja bei jų sąrašus tvirtina savivaldybės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 790 patvirtintų Vietinių kelių tinklo projektavimo, jų priklausomybės, naudojimo ir priežiūros laikinųjų nurodymų (Žin., 1992, Nr. 33-1017) (toliau – ir Nurodymai) 7 punkte pateiktą apibrėžimą („III kategorijos vietiniams keliams priskiriami keliai, jungiantys vienkiemius ar jų grupes tarpusavyje arba su aukštesnės kategorijos keliais, taip pat keliai, skirti privažiuoti prie mažiau lankomų gamtos ir kultūros paminklų, kapinių, sąvartynų, miškų, pievų, dirbamos žemės sklypų ir kitų objektų“) byloje aptariamo kelio, kuris, kaip teigia atsakovas, de facto kaip kelias egzistavo 1996 m. lapkričio 18 d. atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą Nr. 214-1, nėra pagrindo pripažinti III kategorijos vietiniu keliu. Minėtų Nurodymų 9 punkte numatyta, kad perspektyvinis vietinių kelių tinklas nurodomas rajonų kraštotvarkos ir melioracijos schemose bei žemės reformos žemėtvarkos projektuose, o 17 punkte numatyta, kad vietiniai keliai registruojami vietos savivaldybėje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog aptariamas kelias nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu buvo nurodytas pirmiau minėtuose dokumentuose, ar registruotas atitinkamoje savivaldybėje. Be to, pažymėtina, kad aptariamo žemės sklypo Nr. 214-1 registracijos dokumentuose, konkrečiai, valstybinio žemės kadastro duomenų registre Nr. (duomenys neskelbtini) (žemės tvarkymo byla Nr. 164), 2002 m. lapkričio 20 d. pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir teises į jį taip pat nėra duomenų apie per minėtą sklypą einantį kelią; aptariamas kelias nenurodytas ir VĮ Registrų centro pateiktoje kadastro žemėlapio ištraukoje (b. l. 40).

Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu byloje aptariamas kelias, pažymėtas prie ginčijamo sprendimo pridėtame plane kaip kertantis žemės sklypą Nr. 214-1, tinkamai nebuvo įteisintas.

Remiantis tuo, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo O. Č. metu (1996 m. lapkričio 18 d., b. l. 101) žemės reformos darbai kaimo vietovėje buvo vykdomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 19 d. nutarimo Nr. 785 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje, iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai“ nustatyta tvarka, sprendimai dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atkūrimo priimami pagal preliminariniuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose suformuotų žemės sklypų charakteristikas ir apylinkės agrarinės reformos tarnybų išvadas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir parengiami žemės nuosavybę ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai.

Tuo pačiu, minėto nutarimo 1.12 punktas nustatė, kad parengti ir suderinti preliminariniai žemės reformos žemėtvarkos projektai (pradedant nuo 1994 metų), iki bus parengti kompleksiniai žemės reformos žemėtvarkos projektai, apsvarstomi apylinkės agrarinės reformos tarnyboje, rajono valdyboje, Žemės ūkio ministerijos sudarytoje komisijoje, Miškų ūkio ministerijos sudarytoje komisijoje. Nutarimo 1.13 punktas numatė, kad rajonų valdybos, įvertinusios ministerijų komisijų, apsvarsčiusių preliminarinius žemės reformos žemėtvarkos projektus, pastabas ir pasiūlymus, organizuoja šių projektų tikslinimą, pakartotinai apsvarsto juos rajono valdyboje ir priima sprendimus dėl pritarimo projektams.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui ir pareiškėjos argumentui, kad nuosavybės teisių į žemę atkūrimo O. Č. metu sprendimas dėl nuosavybės teisių į žemę ar mišką atkūrimo galėjo būti priimtas tik pagal tokį preliminarų žemės reformos žemėtvarkos projektą, kuris turėjo būti parengtas, suderintas ir patvirtintas Prienų rajono valdybos po 1994 metų, atlikus visą minėtame nutarime numatytą procedūrą. Atsakovo pateiktas preliminarus žemėtvarkos projektas Prienų rajono valdybos buvo patvirtintas 1993 m. vasario 26 d., t. y. iki 1994 metų, todėl jis negali būti dokumentu, iš kurio būtų galima spręsti, kad pareiškėjos motinos nuosavybės teisių atkūrimo momentu de jure egzistavo tam tikras kelias ar jis buvo projektuojamas/suprojektuotas.

Be to, kompleksiniame žemės reformos žemėtvarkos projekte, suderintame ir patvirtintame atitinkamų institucijų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 423 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“ 38 p.), bei patvirtintu Kauno apskrities viršininko 1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 07-6415 (b. l. 56, 57), jokio kelio, kaip bendro naudojimo kelio, pareiškėjos žemės sklypo vakarinėje dalyje nėra pažymėta.

Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo žemėtvarkos projekte pažymėti kelią, kuris de jure neegzistuoja, teisės aktai atsakovui tokios teisės nesuteikia. Taip pat pažymėtina, kad padarius išvadą, jog nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą Nr. 214-1 momentu aptariamas kelias teisiniu požiūriu neegzistavo, minėto kelio pažymėjimas žemėtvarkos projekte de facto reiškia neegzistavusio kelio, einančio per pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, įteisinimą, taigi, faktiškai tai reiškia pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimą, kuris negali būti nustatytas administraciniu aktu, žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis numato, jog nuosavybė neliečiama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (2007 m. birželio 7 d. redakcija) 4.39 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, o šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią kilus abejonių dėl nuosavybės teisės apribojimo, visais atvejais laikoma, kad nuosavybės teisė neapribota.

Kadangi, teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo žemėtvarkos projekte pažymėti kelią, kuris de jure neegzistuoja, valstybinės žemės sklypo Nr. 726 suformavimas taip pat negalimas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalių pateikti argumentai dėl žemės sklypo Nr. 214-1 plotų skaičiavimo lentelės nėra vertintini šios bylos aspektu, nes nuosavybės teisių į žemę atkūrimo faktas nėra šio ginčo dalyku.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 14 straipsnis numato įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių ir nutarimų privalomumą visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėjų kolegija daro išvadą, kad NŽT Prienų ir Birštono skyrius, priimdamas 2012 m. liepos 5 d. įsakymą „Dėl Naujosios Ūtos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“ Nr. 10VĮ-(14.10.2.)-778 ir 2012 m. rugsėjo 27 d. raštą Nr. lSS-(7.5)-1805, nesivadovavo įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. A858-2186/2011, kurioje šios bylos šalys ginčijo to paties kelio suprojektavimą.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, priimdamas šioje byloje ginčijamus aktus, viršijo savo kompetencijos ribas, iš esmės yra pagrįsta. Remiantis šiais argumentais, apeliaciniai skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens Prienų rajono savivaldybės administracijos apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas