AS-146-129-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-129/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07120-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. lapkričio 21 d. gautas pareiškėjo L. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame jis prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Vidaus reikalų ministerija) sprendimą, kuriuo yra sumažinta pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (toliau – ir valstybinė pensija); 2) įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją išmokėti laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 30 d. neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 11 234,20 Lt.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus apskundimo terminą ir neprašant jo atnaujinti.

Atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią asmuo turi teisę kreiptis dėl sumažintos pensijos per trejus metus nuo to momento, kai sužinojo apie sumažintą pensiją, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šiuo atveju pareiškėjas apie sumažintą valstybinę pensiją sužinojo gavęs pirmą sumažintą pensiją 2010 m. Vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas pažymėjo, jog gautas skundas paduotas praleidus apskundimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti, todėl skundas negali būti priimtas.

Kartu teismas išaiškino, kad atsisakymas priimti skundą neužkerta kelio pareiškėjui pateikti skundą iš naujo, formuluojant ir pagrindžiant prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

III. Pareiškėjas L. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – priimti skundą ir jį išnagrinėti iš esmės.

Atskirajame skunde pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad teismo nutartyje nurodytos įstatyminės nuostatos, kuriomis remiantis atsisakoma priimti skundą, visiškai neatitinka motyvų. Todėl, pareiškėjo nuomone, atsisakymas priimti skundą yra nepagrįstas, o priimta teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų reikalavimų (ABTĮ 106 str. 1 d. 5 p.).

Pareiškėjas taip pat mano, jog teismas nutartimi, kuria atsakė priimti skundą dėl jo pažeistų teisių gynimo, pažeidė konstitucinį asmenų lygybės prieš įstatymą principą, kadangi įsigaliojus 2012 m. vasario 6 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimui, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama valstybinių institucijų, nepriėmė reikalingų teisės aktų, kad būtų tinkamai sureguliuotas neteisėtai sumažintos ir neišmokėtos valstybinės pensijos nepriemokos kompensavimo mechanizmas. Pareiškėjo manymu, terminas valstybinės pensijos nepriemokos priteisimui negali būti ribojamas trejų metų laikotarpiu, kadangi šiuo atveju valstybė nėra apskritai išsprendusi šių nepriemokų kompensavimo klausimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas atskirajame skunde kelia klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nurodydamas motyvą, kad skundas paduotas praleidus terminą ir neprašoma jo atnaujinti, tačiau nutarties priėmimo teisniu pagrindu įrašydamas ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui). Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde pateiktais argumentais, kad teismo nutartyje pateiktos nuorodos į ABTĮ normas neatitinka šios nutarties motyvų. Skundą, paduotą praleidus įstatymo nustatytą terminą, kai pareiškėjas neprašo šį terminą atnaujinti, teismas atsisako priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl tos priežasties, kad pareiškėjo skundas paduotas praleidus apskundimo terminą ir neprašoma jo atnaujinti, t. y. tikrasis atsisakymo priimti skundą pagrindas yra ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 (o ne 2) punktas, kuris numato atsisakymo priimti skundą (prašymą) pagrindą, kai praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas nutarties priėmimo teisinį pagrindą, gali pakeisti pirmosios instancijos nutarties priėmimo teisinį pagrindą, nenaikindamas nutarties, tačiau nagrinėjamu atveju nepakanka ištaisyti šį procesinį netikslumą, nes teisėjų kolegija nustatė aplinkybes, dėl kurių skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi išsprendė tik vieno pareiškėjo reikalavimo priėmimo klausimą, o antrasis liko neišspręstas. Pareiškėjas savo skunde pareiškė du materialinius teisinius reikalavimus: reikalavimą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, kuri teismas atsisakė priimti, taip pat reikalavimą panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. 1D-9578(11), kuriuo atsisakyta išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką. Pirmosios instancijos teismas dėl šio reikalavimo nutartyje nepasisakė ir šio reikalavimo priėmimo klausimo neišsprendė.

Pirmosios instancijos teismui 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi neišsprendus pareiškėjo skundo vieno reikalavimo priėmimo klausimo, ši nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad abu skundo reikalavimai yra susiję, todėl teismui nustačius, kad pareiškėjas nepraleido termino kreiptis į teismą dėl Vidaus reikalų ministerijos 2013 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. 1D-9578(11) panaikinimo, skundo reikalavimų priėmimo klausimo išskaidymas į dalis šiuo konkrečiu atveju būtų pernelyg formalus ir trukdantis pareiškėjui pasinaudoti teise į teisminę gynybą. Teismas, nustatęs, kad skunde keliami reikalavimai yra neatsiejamai susiję (taip yra šiuo atveju), kai dėl vieno iš jų skundo padavimo terminas yra praleistas, o dėl kito skundas paduotas laiku, turi procesinę teisę pasiūlyti pareiškėjui pateikti prašymą atnaujinti praleistą skundo atitinkamo reikalavimo padavimo terminą ir pagrįsti įrodymais termino praleidimo priežastis, o po to išspręsti viso skundo priėmimo klausimą.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija panaikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoda pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Irmantas Jarukaitis