AS-468-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-468-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03908-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 69.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. U. ir A. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. U. ir A. U. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai J. U. ir A. U. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydami: 1) panaikinti Generalinės prokuratūros 2013 m. rugsėjo 17 d. sprendimus Nr. 17.10-1339 ir Nr. 17.10-1385 „Dėl darbo užmokesčio dalies grąžinimo“; 2) priteisti kiekvienam pareiškėjui solidariai iš atsakovų darbo užmokesčio nepriemoką, t. y. darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo buvo privalu apskaičiuoti ir išmokėti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinę bylą sustabdė, iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas administracinėje byloje Nr. I-1117-580/2014 (proceso Nr. 3-61-3-03475-2013-8) (Konstitucinio Teismo bylos Nr. 7/2014) ir įsigalios Konstitucinio Teismo priimtas nutarimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 12 d. nutartimi atnaujino administracinės bylos Nr. I-499-764/2015 nagrinėjimą. Pakeitė administracinės bylos Nr. I-499-764/2015 sustabdymo pagrindą ir bylą sustabdė, iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015 (proceso Nr. 3-61-3-02029-2013-2).

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą, dėl kurio buvo sustabdyta nagrinėjama administracinė byla, ir priėmė 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuris Teisės aktų registre oficialiai paskelbtas 2014 m. gruodžio 22 d. Dėl šios priežasties bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Tačiau teismas nustatė, kad egzistuoja kitas bylos sustabdymo pagrindas, t. y. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1584-602/2015, kurioje ginčas yra kilęs iš tų pačių teisinių santykių, t. y. dėl Konstitucinio Teismo nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo susidariusios darbo užmokesčio dalies priteisimo. Šioje byloje yra sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija, kuri pateiks ir nagrinėjamai bylai aktualų teisės normų taikymo aiškinimą. Teismo vertinimu, nors nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. A-1584-602/2015 faktinės aplinkybės ir ginčo šalys nėra tapačios, tačiau keliamo ginčo pobūdis lemia, kad tarp jų yra akivaizdus prejudicinis ryšys. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėse bylose Nr. A261-521/2013; Nr. A502-267/2013, A602-367/2013 ir kt. Nustatęs, kad egzistuoja kitas bylos sustabdymo pagrindas, ir vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei proceso ekonomiškumo ir racionalumo principais, teismas sprendė, kad administracinės bylos Nr. I-499-764/2015 pagal pareiškėjų J. U. ir A. U. skundą nagrinėjimas atnaujintinas ir keistinas bylos sustabdymo pagrindas, t. y. byla stabdytina, iki bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015, kurioje sudaryta išplėstinė teisėjų kolegija.

III. Pareiškėjai J. U. ir A. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria sustabdyta administracinė byla ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjai nurodo, kad savo reikalavimą kildina iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015 pareiškėjai reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo kildina iš Valstybės tarnybos įstatymo ir jį pakeitusio įstatymo. Pareiškėjai taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime nepasisakė dėl Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme prokurorų atlyginimą nustatančio priedėlio prieštaravimo Konstitucijai – tokia išvada padaryta tik 2014 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo nutarime. Atsižvelgdami į šias aplinkybes pareiškėjai mano, kad LVAT nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra sprendžiama dėl šiai bylai aktualių teisinių klausimų. Minėtose administracinėse bylose reikalavimai pareikšti skirtingiems atsakovams, kildinami iš skirtingų teisinių santykių, bylose taikytinos skirtingos teisės normos, todėl tarp šių bylų neegzistuoja prejudicinis ryšys. Pareiškėjai taip pat pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015 Konstituciniam Teismui pateikto teisės akto konstitucingumo klausimo sprendimas niekaip nesusijęs su teisės aktais, reglamentuojančiais darbo užmokesčio apskaičiavimą prokurorams. Dėl šių priežasčių pareiškėjai mano, kad bylos sustabdymas neapibrėžtam laikotarpiui nagrinėjamu atveju yra netoleruotinas. Remiasi precedentu, suformuotu administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjų atskirąjį skundą, nurodydami, kad visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties dalis, kuria pirmosios instancijos teismas sustabdė administracinę bylą Nr. I-499-764/2015 iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015.

Pareiškėjai atskiruoju skundu su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra priėmęs analogiškoje situacijoje precedentą turinčią 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014, kurioje konstatavo, kad nėra jokio teisinio pagrindo stabdyti bylą pagal prokurorų skundą dėl sumažintos pareiginės algos dalies grąžinimo iki bus išnagrinėta ta pati administracinė byla Nr. A-1584-602/2015.

Pareiškėjų minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. AS662-391/2014 ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pareiškėjams atitinkamas neišmokėtas darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 10 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. Šį reikalavimą pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Įvertinus nagrinėjamos administracinės bylos Nr. I-499-764/2015 ir pareiškėjų nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. AS662-391/2014 faktines aplinkybes, ginčo šalis bei pareiškėjų reikalavimus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjais, jog minėtos bylos yra analogiškos.

Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Reikia pažymėti, kad pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi, kai dėl tam tikros atskirų administracinių bylų kategorijų teisenos nuostatos aiškinimo ir taikymo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra priimta atitinkamų sprendimų (nutarčių), jie vertintini kaip teisės šaltiniai ir jais būtina vadovautis priimant sprendimą kitose analogiškose bylose. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtos administracinės bylos Nr. AS662-391/2014 motyvais.

Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo sustabdyta ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (ABTĮ 98 str. 1 d. 3 p.). Negalėjimas išnagrinėti administracinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys.

Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Taigi prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011).

Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-259/2012). Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi tik tie faktai, kurie yra nustatyti teismo sprendimais (bendrąja prasme), o ne kitų teisėsaugos institucijų (pvz., prokuratūros) ar viešojo administravimo subjektų. Sustabdant administracinės bylos nagrinėjimą yra išvengiama ne tik pakartotinio tų pačių faktų nustatinėjimo, bet ir prieštaringų sprendimų susijusiose bylose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-256/2012).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2159/2011). Administracinis teismas kiekvienu atveju turi motyvuoti administracinės bylos sustabdymo būtinybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-691/2011).

Be to, bylos sustabdymo klausimas negali būti sprendžiamas abstrakčių teiginių pagrindu (2010 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-679/2010). Kitaip tariant, teismas turi išanalizuoti, kokios aplinkybės, nustatytinos kitoje byloje ir iš naujo neįrodinėtinos, yra reikšmingos stabdomai bylai, priešingu atveju bylos sustabdymas gali būti vertinamas kaip nepagrįstas. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus, panaudodamas adekvačius, protingus ir proporcingus situacijai teismų sistemos resursus, gali nustatyti pats arba tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, teismas neturėtų stabdyti tokios bylos.

Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamą bylą sustabdė dėl to, jog nagrinėjama byla ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. A-1584-602/2015 yra analogiškos, kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas neatliko detalaus bylų faktinių ir teisinių aplinkybių sulyginimo ir apsiribojo lakonišku aplinkybių konstatavimu.

Pareiškėjai skundu nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. I-499-764/2015 kreipėsi į teismą prašydami priteisti solidariai iš atsakovų darbo užmokesčio nepriemoką, t. y. darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto darbo užmokesčio pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki teismo sprendimo buvo privalu apskaičiuoti ir išmokėti. Šį reikalavimą pareiškėjai kildina iš Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. gegužės 1 d., 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio, įsigaliojusio 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A-1584-602/2015 ginčas kilęs dėl pareiškėjų reikalavimo priteisti iš atsakovų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Šis reikalavimas kildinamas iš 2009 m. balandžio 23 d. įstatymo Nr. XI-227 (įsigaliojusio nuo 2009 m. gegužės 1 d.), kuriuo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas, ir 2009 m. liepos 17 d. įstatymo Nr. XI-363 (įsigaliojusio nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo pakeistas Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas.

Taigi, kaip matyti iš to, kas išdėstyta, administracinėje byloje Nr. A-1584-602/2015, kurios pagrindu teismas sustabdė šią administracinę bylą, nėra sprendžiamas klausimas dėl šioje administracinėje byloje Nr. I-499-764/2015 aktualių teisinių klausimų, t. y. dėl 2009 m. balandžio 23 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų ar 2009 m. liepos 17 d. priimto Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo nuostatų. Aptariamose bylose bendra yra tik tai, jog jose sprendžiami klausimai yra susiję su neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimu. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčą administracinėje byloje Nr. I-499-764/2015 bus galima išspręsti tik tada, kai Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta administracinė byla Nr. A-1584-602/2015. Šiose administracinėse bylose reikalavimai yra pareikšti skirtingiems atsakovams ir kildinami iš skirtingų teisinių santykių. Šiuo atveju pritartina pareiškėjų argumentui, jog administracinės bylos Nr. A-1584-602/2015 faktinės aplinkybės nėra analogiškos (identiškos) teisinei situacijai, nagrinėjamai administracinėje byloje I-499-764/2015.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas ir nepagrįstai nutarė, jog nagrinėjamai bylai yra reikšminga, kaip bus išspręstas ginčas administracinėje byloje A-1584-602/2015, todėl administracinę bylą I-499-764/2015 sustabdė nepagrįstai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų J. U. ir A. U. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarties dalį, kuria sustabdyta administracinė byla I-499-764/2015, panaikinti ir perduoti klausimą dėl administracinės bylos sustabdymo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė