AS-179-492/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-179-492/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01438-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 76

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. sausio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. T., R. Š. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. A., A. A. (A. A.), J. S., Z. L., I. L., G. L., O. M., Z. L., P. S. (P. S.), O. Č., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S. (V. S.), P. S. (P. S.), A. B., D. B., J. B., Ž. Č., I. Č. (I. Č.), R. P. ir A. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. T. ir R. Š. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybei, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Valtima“, „Arisma“, „Rotada“, A. A., A. A., J. S., Z. L., I. L., A. L. (A. L.), G. L., O. M., O. V., S. K., T. K., Z. L., P. S., O. Č., S. G., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S., P. S., L. B., A. B., D. B., J. L. (J. L.), N. L., J. B., Ž. Č., I. Č., N. M., R. P. ir A. Č. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjos J. T. ir R. Š. padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (t. I, b. l. 1-13; 82-93) prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Vilniaus miesto skyrius) 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-75, kuriuo pareiškėjoms atsisakyta atkurti nuosavybės teises natūra į 0,495 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 0,6893 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 1,5834 ha ploto žemės sklypo 0,44 ha dydžio dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini), ir 0,7876 ha ploto žemės sklypo 0,6251 ha dydžio dalį (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba, NŽT) 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-735; 3) įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą atkurti pareiškėjoms J. T. ir R. Š. nuosavybės teises natūra į Žemės sklypus bei atlikti visus kitus būtinus teisės aktuose nustatytus veiksmus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (t. VI, b. l. 2-17) pareiškėjų skundą tenkino iš dalies; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. 49SF-(14.49.104.)-75; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. balandžio 10 d. sprendimą Nr. 1SS-(7.5.)-735; įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą J. T. ir R. Š. į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)), dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini); kitą skundo dalį atmetė.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Valtima“ ir UAB „Arisma“ pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 21-25), kuriuo prašė iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą, t. y. priimti naują sprendimą ir atmesti pareiškėjų skundo dalį dėl žemės sklypų unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); kitą teismo sprendimo dalį – palikti nepakeistą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b. l. 28-33), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo dalį, kuria NŽT įpareigota tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą pareiškėjoms į žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarųjų akcinių bendrovių „Valtima“ ir „Arisma“ apeliacinį skundą ir trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmetė.

II. Pareiškėjos J. T. ir R. Š., tretieji suinteresuoti asmenys A. A., A. A., J. S., Z. L., F. L., G. L., O. M., Z. L., P. S., O. Č., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S., P. S., A. B., D. B., J. B., Ž. Č., I. Č., R. P. ir A. Č. pateikė teismui prašymą išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog sakinys „Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą J. T. ir R. Š. į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini))“ reiškia, kad atsakovas teisės aktų reglamentuota tvarka privalo nustatyti tikslias nurodytų trijų žemės sklypų dalis (jų dydžius), į kurias pareiškėjoms J. T. ir R. Š. turi būti atkurtos nuosavybės teisės, ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių natūra joms atkūrimo į šias dalis.

Atsakovai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius prašė pareiškėjų bei trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo dėl sprendimo išaiškinimo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė prašė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo atmesti, kadangi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimas vykdymo požiūriu yra nedviprasmiškas ir pakankamai aiškus.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Arisma“ ir UAB „Valtima“ atstovas prašė prašymą atmesti.

III. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymo netenkino.

Teismas sprendė, kad 2013 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinė dalis vykdymo požiūriu yra nedviprasmiška ir nereikalauja papildomo išaiškinimo. Pažymėjo, kad teismo sprendimu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius buvo įpareigotas tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą J. T. ir R. Š. į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)), dalį, esančią (duomenys neskelbtini) ir į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Šią procedūrą atsakovas turi vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad atsakovas yra pradėjęs teismo sprendimo vykdymą, t. y. 2014 m. gegužės 9 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-55 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą dėl natūra grąžintinų žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prašydamas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog yra pradėjusi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūras.

Teismas pažymėjo, kad nei teismo sprendimu, nei šalių susitarimu viešosios teisės nuostatos negali būti keičiamos. Tai reiškia, kad nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūra turi būti vykdoma teisės aktuose nustatytomis sąlygomis bei terminais. Teismo sprendimu nustatyta, kad tolesnis nuosavybės teisės natūra atkūrimas turi būti vykdomas sutinkamai su teisės aktų reikalavimais laikantis chronologiškos veiksmų sekos, nurodytos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) bei kitų teisės aktų reikalavimų, o taip pat atsižvelgiant į teisinę reikšmę turinčius faktus dėl žemės sklypų užimtumo.

Atskiri administraciniai sprendimai, kurie priimami nuosavybės teisių natūra atkūrimo eigoje gali būti skundžiami teismui, jeigu jie netenkina pretendentų interesų. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kodėl pareiškėjų reikalavimas dėl nuosavybės teisių natūra atkūrimo tenkinamas iš dalies, t. y. atsakovas neįpareigojamas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, todėl priešinga išvada sprendimo aiškinimo procese būtų priešinga įsiteisėjusiam teismo sprendimui. Pažymėta, kad savo skunde pareiškėjos neprašė nustatyti kokių nors įpareigojimo vykdymo terminų, todėl teismas vertino, kad pasisakymas teismo sprendime dėl terminų, kurie nebuvo aptarti nei reikalavime, nei teisminio nagrinėjimo metu reikštų skundo reikalavimų peržengimą ir sprendimo turinio keitimą.

IV. Pareiškėjos J. T. ir R. Š. ir tretieji suinteresuoti asmenys A. A., A. A. (A. A.), J. S., Z. L., I. L., G. L., O. M., Z. L., P. S. (P. S.), O. Č., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S. (V. S.), P. S. (P. S.), A. B., D. B., J. B., Ž. Č., I. Č. (I. Č.), R. P. ir A. Č. (toliau – ir apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog sakinys „Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą J. T. ir R. Š. į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, esančią (duomenys neskelbtini)ir į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini))“ reiškia, kad atsakovas teisės aktų reglamentuota tvarka privalo nustatyti tikslias nurodytų trijų žemės sklypų dalis (jų dydžius), į kurias pareiškėjoms J. T. ir R. Š. turi būti atkurtos nuosavybės teisės, ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių joms atkūrimo natūra į šias dalis.

Apeliantai paaiškino, kad 2014 m. gegužės 22 d. prašymu kreipėsi į atsakovą NŽT Vilniaus miesto skyrių, prašydami atkurti jiems nuosavybės teises į tris žemės sklypus, nurodytus teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Atsakovas atsakė, kad 2014 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę dėl šių žemės sklypų performavimo, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Apeliantai mano, kad atsakovo veiksmai prieštarauja teismo sprendime padarytoms išvadoms, jie nelaikytini realiais teismo sprendimo vykdymo veiksmais. Apeliantai, priešingai nei atsakovas, teismo įpareigojimą atsakovui vertina kaip rėžinio kaimo pretendentams minėtuose trijuose žemės sklypuose tenkančių grąžinamų dalių paskaičiavimą ir atsakovo sprendimo dėl nuosavybės teisių natūra atkūrimo priėmimą. Dėl skirtingo teismo sprendimo traktavimo apeliantai prašė teismo jį išaiškinti. Mano, kad teismo įpareigojimas tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą yra nekonkretus, neaiškus, šalių skirtingai suprantamas, dėl ko jo įvykdymas yra negalimas. Apeliantai tvirtina nesiekę išaiškinimu pakeisti teismo sprendimo turinio, priešingai, jie rėmėsi teismo sprendimo motyvais, patvirtinančiais, kad atsakovo kreipimasis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl trijų ginčo sklypų suformavimo nebuvo būtinas ir lieka tik priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių natūra atkūrimo.

Atsakovas NŽT atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Tvarkos 1061, 111 punktų nuostatomis, kitais teisės aktais. Nurodo, kad teismo sprendimas yra vykdomas, tęsiamos pradėtos administracinės procedūros. Apeliantų teiginį dėl nevienodo teismo sprendimo rezoliucinės dalies traktavimo vertina kaip jų siekį pakeisti teismo sprendimo turinį. Atsakovas mano, kad nesutikdami su nuosavybės teisių atkūrimo proceso eiga, apeliantai turėtų ginčyti juos lydinčius administracinius aktus, arba kreiptis į teismą dėl procedūrų vilkinimo, o galimybė prašyti išaiškinti teismo sprendimą ir taip nukrypti nuo sprendimo išaiškinimo instituto ribų apeliantams neturėtų būti sudaryta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Mano, kad apeliantai siekia ne sprendimo išaiškinimo, o jo turinio pakeitimo. Pažymi, kad teismas sprendime aiškiai nurodė, jog pareiškėjų reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą atkurti nuosavybės teises pareiškėjoms negali būti tenkinamas, tačiau apeliantai iš naujo, siekdami to paties rezultato – įpareigojimo priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra – prašo išaiškinti teismo sprendimą. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-822-300/2011 ir nurodo, kad skirtingas teismo sprendimo aiškinimas nėra ta aplinkybė, kuri parodytų teismo sprendimo neaiškumą. Pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis jos vykdymo požiūriu yra aiški ir nedviprasmiška. Pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra imperatyviai reglamentuotas teisės aktų. Tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybė atlieka teisės aktuose jos kompetencijai priskirtus veiksmus, 2014 m. rugsėjo 19 d. yra priimtas įsakymas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Mano, kad apeliantų netenkinantys nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu priimami sprendimai gali būti skundžiami teismui. Pažymi, kad teikdamos skundą teismui, pareiškėjos neprašė nustatyti kokių nors įpareigojimo vykdymo terminų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalis numato, kad, kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Kaip ne kartą yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pagal šios procesinės teisės normos prasmę, sprendimo išaiškinimas (nekeičiant jo turinio) yra būtinas, kai teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai. Todėl sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, motyvuojamąją sprendimo dalį), ir kai kilus abejonėms dėl sprendimo (ABTĮ 87 straipsnio taikymo požiūriu, rezoliucinės jo dalies aiškumo) prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Toks atskyrimas yra būtinas, nes pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai ABTĮ 94 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, o tam ir yra skirta ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis. Priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolimesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (2009 m. rugsėjo 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2663/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 18, 2009 m., 315 – 318 p.).

Pareiškėjos J. T. ir R. Š. bei prašymą padavę tretieji suinteresuoti asmenys prašė išaiškinti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinė dalis dėl įpareigojimo tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą reiškia, kad atsakovas teisės aktų reglamentuota tvarka privalo nustatyti tikslias nurodytų trijų žemės sklypų dalis (jų dydžius), į kurias pareiškėjoms J. T. ir R. Š. turi būti atkurtos nuosavybės teisės, ir priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių joms atkūrimo į šias dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosavybės teisių atkūrimas yra imperatyviai reglamentuotais Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, taip pat šį įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatomis, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nustatytas įpareigojimas atsakovui tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą pareiškėjoms į nurodytus žemės sklypus nereikalauja papildomo išaiškinimo. Taigi teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliantų prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmestas pagrįstai. Tačiau teisėjų kolegija laiko nepagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad teismo sprendime aiškiai nurodyta, kodėl pareiškėjų reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo tenkinamas iš dalies, t. y. atsakovas neįpareigojamas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, todėl priešinga išvada sprendimo aiškinimo procese būtų priešinga įsiteisėjusiam teismo sprendimui.

Vilniaus apygardos administracinio teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių tęsti nuosavybės teisių natūra atkūrimo procedūrą J. T. ir R. Š. į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), į žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)), dalį, esančią (duomenys neskelbtini), ir į žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytas pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, kad atsakovas neįpareigojamas priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra iš esmės prieštarauja Vilniaus apygardos administracinio teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimui, todėl šis argumentas šalinamas iš ginčijamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutarties motyvų.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo, todėl teismo nutartis su apeliacinės instancijos teismo pakoreguotais jos motyvais paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio, 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų J. T. ir R. Š. ir trečiųjų suinteresuotų asmenų A. A., A. A. (A. A.), J. S., Z. L., I. L., G. L., O. M., Z. L., P. S. (P. S.), O. Č., J. S., V. L., U. Z., M. Š., V. S. (V. S.), P. S. (P. S.), A. B., D. B., J. B., Ž. Č., I. Č. (I. Č.), R. P. ir A. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė