A-1406-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1406-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00852-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas F. G. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu (b. l. 88–96), prašydamas: 1) atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 metų terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3008; 3) priteisti iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 13 176,47 Lt.

Pareiškėjas paaiškino, kad buvo dirbantis senatvės pensininkas ir jam buvo sumažinta senatvės pensija bei pakeista jos mokėjimo tvarka. 2013 m. liepos 4 d. jis kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas pateikti duomenis apie tai, kokia suma buvo sumažinta senatvės pensija ir prašė išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. VSDFV Kauno skyrius 2013 m. liepos 25 d. raštu Nr. (10.1)S-51841 prašymo netenkino, nurodė paskirtos ir perskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas senatvės pensijos dydžius.

Šį sprendimą 2013 m. liepos 26 d. pareiškėjas apskundė VSDFV, kuri 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5238 skundo netenkino. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamą VSDFV sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo. VSDFV 2014 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3008 pareiškėjo skundo netenkino. Pareiškėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka, kadangi jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) sprendimui, pagal kurį įstatymų leidėjas turi pareigą numatyti susidariusių praradimų kompensavimą asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir sumažinta, t. y. valstybė turi įsipareigoti tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo.

Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą arba užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas pasielgė neteisėtai, grubiai pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo ir visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 ir 52 straipsnių nuostatas.

Todėl pareiškėjui neišmokėta senatvės pensijos dalis turi būti grąžinta, o ginčijamas neteisėtas sprendimas panaikintas. Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą 3 metų terminą skundui paduoti.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime (b. l. 46–51) prašė skundo netenkinti.

Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktą formulę. Atsakovo nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos tik ateičiai, pensijų perskaičiavimą numatė Laikinasis įstatymas, kuris galiojo ir ginčo laikotarpiu, todėl vadovaujantis šiuo įstatymu pareiškėjui paskaičiuota ir išmokėta senatvės pensija teisėtai ir pagrįstai. Yra numatyta priimti sumažintų pensijų kompensavimo įstatymą, tačiau kol tokio įstatymo nėra, pareiškėjui išmokėti neišmokėtą pensijos dalį nėra galimybės. Be to, pareiškėjas tinkamai nepasinaudojo ginčų ikiteismine nagrinėjimo tvarka. Taip pat nėra pagrindo atnaujinti be svarbių priežasčių praleistą terminą skundui paduoti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu (b. l. 103–108) skundą tenkino iš dalies: panaikino VSDFV 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3008, įpareigojo VSDFV Kauno skyrių išmokėti F. G. neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010 m. vasario 28 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 13 176,47 Lt (3 816,17 EUR); atsakovui VSDFV Kauno skyriui nustatė šio sprendimo dalies dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d.; kitoje dalyje skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad F. G. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 10.33.C-6629 nuo 2010 m. vasario 28 d. paskirta 1 238,35 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 10.33.C-7441 pareiškėjui nuo 2011 m. vasario 28 d. buvo paskirta 1 261,19 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Nuo 2013 m. sausio 1 d. VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. PE-SP1-1699 F. G. buvo paskirta 1 488,52 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 78).

Pareiškėjas 2013 m. liepos 4 d. VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjam pensijų skyriui pateikė prašymą apskaičiuoti ir pateikti duomenis, kiek jam nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėta senatvės pensijos dėl to, kad tuo metu turėjo draudžiamųjų pajamų; F. G. taip pat prašė išmokėti pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį (b. l. 33). VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013 m. liepos 25 d. rašte Nr. (10.1)S-51841 pareiškėjui nurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis jam mokėjo senatvės pensiją 2010–2011 m., pateikė duomenis apie nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paskirtos, perskaičiuotos, mokėtos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas bei neišmokėtos pensijos dalies dydžius ir sumą bei nurodė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti F.

G. prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 30–32). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas VSDFV pateikė 2013 m. liepos 26 d. skundą, kuriame prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-ojo pensijų skyrius 2013 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (10.1)S-51841 ir įpareigoti išmokėti už 2010–2011 m. neišmokėtą pensijos dalį – 13 176,47 Lt (b. l. 29). VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5238 pareiškėjo 2013 m. liepos 26 d. skundą nagrinėti atsisakė, kadangi kreipdamasis į šią instituciją, F. G. buvo praleidęs iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą.

Pareiškėjui paaiškinta, kad jeigu jis iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, jo skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo (b. l. 23). Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, panaikino ginčijamą VSDFV sprendimą ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo (b. l. 25–27). VSDFV, vykdydama minėtą teismo sprendimą, 2014 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. (6.5)I-3008 pareiškėjo skundo netenkino (b. l. 72–74).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. buvo apskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, kadangi viršijo nustatytą 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas per minėtą laikotarpį turėjo draudžiamųjų pajamų, remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jam mokėta pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, nustatytą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Dėl šių priežasčių per minėtą laikotarpį susidarė 13 176,47 Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l. 30–32).

Teismas, remdamasis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsniais, taip pat Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarime išdėstytomis nuostatomis, susijusiomis su minėtų Laikinojo įstatymo straipsnių aiškinimu, Konstitucijos 107 straipsniu, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsniu, Pensijų įstatymo 45 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, pažymėjo, kad bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2013 m. liepos 4 d. su prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 2-ąjį pensijų skyrių dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies išmokėjimo (b. l. 33), kuris prašymo VSDFV neperdavė, o priėmė dėl jo sprendimą.

Atsižvelgiant į LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, pareiškėjo VSDFV Kauno skyriaus 2-jam pensijų skyriui 2013 m. liepos 4 d. paduotas prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas minėtą prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario mėnesio, kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

Tačiau, kaip matyti iš ginčijamo VSDFV 2014 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. (6.5)I-3008, jame konstatuota, kad pareiškėjas praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą bei aiškiai nurodyta, kad VSDFV nenagrinėja pateikto skundo dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos grąžinimo pareiškėjui, šis atsisakymas pagrįstas Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, nes skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

Tačiau tame pačiame sprendime VSDFV išreiškė savo poziciją ir valią dėl pareiškėjo keliamo ginčo, nurodydama, kad negauta pensijos dalis bus kompensuojama Seimui priėmus atitinkamus įstatymus ir nustačius kompensavimo tvarką. Teismo vertinimu, tai leidžia konstatuoti, kad VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nurodydama, jog šiuo metu nėra pagrindo išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, tokia galimybė bus tik patvirtinus kompensavimo tvarką, todėl kliūčių nagrinėti pareiškėjo prašymą teisme neliko.

Toks analogiškas aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą buvo pateikiamas ir naujausioje LVAT praktikoje (2014 m. liepos 31 d. nutartis adm. byloje Nr. A-756-729/2014, 2014 m. sausio 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A-756-774/2014, 2014 m. sausio 15 d. nutartis adm. byloje Nr. AS-525-143/2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad atsakovo nurodytų motyvų, jog pareiškėjas praleido Pensijų įstatyme 45 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą, bei pareiškėjo argumentų, kuriais grindžiamas prašymas šį terminą atnaujinti, vertinimas šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingas. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 bei 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1090/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiais precedentais, nemato pagrindo nesutikti su tokiomis teisėjų kolegijos padarytomis išvadomis (ABTĮ 13 str.). Įvertinus tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad ginčijamas VSDFV sprendimas naikinamas remiantis ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes VSDFV netinkamai aiškino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui paskirta senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį buvo perskaičiuojama neteisėtai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo pareiškėjui nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidarė 13 176,47 Lt senatvės pensijos nepriemoka. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nurodytą ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, skundo reikalavimas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo tenkinamas ir pareiškėjui iš VSDFV Kauno skyriaus priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėta 13 176,47 Lt senatvės pensijos dalis.

Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir 20 straipsnį, šiuo atveju, šio sprendimo vykdymas apims ir euro įvedimo Lietuvoje datą, iš atsakovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškėjui F. G. priteistina 3 816,17 Eur neišmokėtos pensijos suma. Pažymėtina, kad teismo priimtą sprendimą turi būti galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikšmingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, taip pat atsižvelgdama į byloje pateiktus argumentus bei informaciją apie reikalingų lėšų poreikį, siekiant pašalinti praradimus dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kad dėl to gali kilti grėsmė, jog negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, yra būtinybė atidėti šio teismo sprendimo vykdymą ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi būti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d. (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

III. Atsakovas VSDFV apeliaciniu skundu (b. l. 112–116) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, neteisingai taikė LVAT praktiką, suformuotą bylose dėl senatvės pensijos dalies, negautos dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo, priteisimo.

2. Į VSDFV teritorinį skyrių pareiškėjas kreipėsi 2013 m. liepos 4 d., kuris, viršydamas savo kompetenciją, 2013 m. liepos 25 d. priėmė sprendimą. Todėl šio sprendimo dalį (dėl atsisakymo išmokėti pareiškėjui susidariusią senatvės pensijos nepriemoką) VSDFV panaikino.

3. Pirmoji sumažinta pensija pareiškėjui išmokėti 2010 m. balandžio mėnesį, todėl kreipdamasis į VSDFV teritorinį skyrių 2013 m. liepos 4 d., pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą.

4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad VSDFV ginčijamame sprendime išreiškė savo valią dėl pareiškėjo keliamo ginčo. Šią išvadą teismas grindė LVAT praktika, tačiau administracinėje byloje Nr. A756-729/2014 buvo nurodyta, kad VSDFV teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijos dalių, kol nepriimti kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai, o VSDFV sprendimuose, dėl kurių kilo ginčai administracinėse bylose Nr. A756-774/2014 ir Nr. AS525-143/2014, VSDFV konstatavo VSDFV teritorinių skyrių sprendimų, kuriais pareiškėjams buvo atsisakyta išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo negautas senatvės pensijos dalis, teisėtumą. Nagrinėjamu atveju ginčo sprendime VSDFV tokių formuluočių nenaudojo, o tik pateikė informaciją.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 122–125) prašo patenkinti VSDFV apeliacinį skundą. VSDFV Kauno skyrius atsiliepimą grindė iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos apeliaciniame skunde nurodė VSDFV.

Pareiškėjas F. G. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 126–127) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o VSDFV apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo teigimu, apeliantas nepagrįstai teigia, jog jis praleido kreipimosi į VSDFV terminą, o VSDFV jo skundo nenagrinėjo iš esmės. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2837-580/2014 nurodė, kad F. G. 2013 m. liepos 26 d. skundą VSDFV padavė nepraleidęs teisės aktuose numatyto termino skųsti VSDFV teritorinio skyriaus sprendimų, todėl VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. (6.5)I-5238 nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 26 d. skundą. Taigi VSDFV buvo įpareigota pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės, t. y. pareiškėjo reikalavimą tenkinti arba atmesti. Be to, VSDFV 2014 m. kovo 31 d. sprendime Nr. (6.5)I-5238 nurodė, jog šiuo metu nėra pagrindo išmokėti neišmokėtą pensijos dalį, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas iš esmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, kuriuos teismas panaikino VSDFV 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3008, įpareigojo VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui F. G. neišmokėtą senatvės pensijos dalį už 2010 m. vasario 28 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį – 13 176,47 Lt (3 816,17 EUR) ir VSDFV Kauno skyriui nustatė šio sprendimo dalies dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo įvykdymo terminą iki 2015 m. gruodžio 31 d., o kitoje dalyje skundą atmetė, teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovas VSDFV apeliacinį skundą grindžia iš esmės tuo, kad pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą skundui dėl VSDFV teritorinių skyrių sprendimų pensijų mokėjimo klausimais paduoti, o VSDFV, kaip ginčą privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, savo pozicijos ir valios dėl ginčo esmės, t. y. minėtu laikotarpiu susidariusios senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo, nepareiškė.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 136 straipsnyje nustatyta tvarka, su apelianto pozicija nesutinka. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, teisingai nustatė, jog pareiškėjas savo galimai pažeistos teisės gauti visą paskirto dydžio senatvės pensiją gynimo procedūrą privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka pradėjo praleidęs Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytą 3 metų terminą, kadangi, kaip matyti iš bylos duomenų, pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas sumažinta senatvės pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. balandžio 28 d. (taip nurodė atsakovas VSDFV 2014 m. kovo 31 d. sprendime Nr. (6.5)I-3008, b. l. 20–22), t. y. už 2010 m. kovo mėnesį (taip pat už 2010 m. vasario 28 d.) (b. l. 30–32), o į VSDFV pareiškėjas kreipėsi 2013 m. liepos 4 d. (Pensijų įstatymo 45 straipsnio prasme skundo VSDFV teritoriniame skyriuje gavimo data laikytina kreipimusi į VSDFV, b. l. 33).

Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog VSDFV iš esmės išnagrinėjo pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kita vertus, kolegija pažymi, jog ši išvada daroma įvertinus ne teismo nurodytą VSDFV 2014 m. kovo 31 d. sprendimą Nr. (6.5) I-3008, o VSDFV 2013 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5238 (b. l. 23), kuriame atsakovas VSDFV pažymėjo, jog „Kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nepriimti, VSDF valdybos teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies.“. VSDFV 2014 m. kovo 31 d. sprendime Nr. (6.5) I-3008 pateikta informacija, kad „Seimo 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimu Nr. XII-607 (Žin., 2013, Nr. 122-6171) Vyriausybei pasiūlyta pateikti Seimui įstatymų projektus ir nustatyti tvarką, pagal kurią iš dalies 2014 metais bus kompensuojamos sumažintos valstybinės socialinio draudimo pensijos ir dideliu mastu sumažintos valstybinės pensijos; priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama šiame teisės akte nustatyta tvarka“ vertinamas tik kaip VSDFV, kaip viešojo administravimo subjektui, taikytino gero administravimo principo (suponuojančio viešojo administravimo subjekto pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu) vykdymas. VSDFV valios ir pozicijos dėl nagrinėjamo ginčo esmės, t. y. pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusios senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo, išreiškimu nelaikomas ir šiame sprendime atsakovo nurodytas teiginys, kad VSDFV teritorinis skyrius apskaičiavo ir pateikė teisingus duomenis apie pareiškėjo senatvės pensiją, jos mažinimą pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnius, todėl šia apimtimi naikinti teritorinio skyriaus rašto nėra pagrindo. Tačiau pastarieji teisėjų kolegijos pastebėjimai pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturi.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam ginčui aktualias materialinės teisės normas, be to, teisingai taikė aktualią teismų praktiką. Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė